Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, (toliau – ir Nutarimas) <...> neatitinka faktinės tikrovės; 2) pripažinti, kad nenagrinėjant administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, nepaisoma Konstitucinio Teismo Nutarime nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės sampratos / esmės; 3) atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus iki teisme nebus išnagrinėtos administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių bylos ir grąžinti vykdomuosius dokumentus.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą (DOK-57024) dėl teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jam užkertamas kelias pasinaudoti konstitucine teise kreiptis į teismą, šis draudimas virto nutartimis dėl dirbtinių trūkumų pašalinimo, tačiau baigtis – ta pati, nes teisinio proceso nėra. Pareiškėjo nuomone, teismo pareiga – vykdyti teisingumą, o ne demonstruoti faktinį veiksmų neatitikimą ABTĮ 56 straipsniui, 152 straipsniui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą ir nuspręsta grąžinti jį padavusiam asmeniui, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Asmeniui kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti laikomasi ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25, 35 straipsniuose nustatytų skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

ABTĮ 152 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog atskirojo skundo institutas administraciniame procese yra įtvirtintas ne bet kurių subjektų ir ne bet kuriems procesiniams dokumentams, o būtent pirmosios instancijos teismo nutartims, kurių apskundimas yra tiesiogiai įtvirtintas įstatyme ir (ar) kai tokios teismo nutartys užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, apskųsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-659-520/2022; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-268-1047/2025).

ABTĮ neįtvirtinta, kad teismo nutartis, kuria nustatomas terminas trūkumams pašalinti, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-719/2011). Teismo nutartimi, kuria pareiškėjui buvo nustatyti skundo trūkumai, nėra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai, priešingai – tokia nutartimi pareiškėjui suteikiama galimybė pašalinti skundo trūkumus ir taip užtikrinti tolesnę bylos eigą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-613-756/2018).

Atsižvelgdama į tai, kad ABTĮ nenumato teismo nutarties, kuria nustatomas terminas trūkumams pašalinti, apskundimo galimybės ir konstatuodama, kad tokia nutartis neužkerta kelio bylos eigai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties panaikinimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl teismo šališkumo yra grindžiami išskirtinai prielaidomis, todėl nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai suabejoti teismo nešališkumu. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1934-815/2024). Be kita ko, pažymėtina, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-268-1047/2025).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.