- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- AS-613-756/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00971-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Kauno apygardos teismo
- Trečiasis asmuo
- Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apygardos teismo pirmininkui N. M. (tretieji suinteresuoti asmenys Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras E. P., Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Kauno apylinkės prokuratūra, Kauno apylinkės teismas, Kauno apylinkės teismo pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Nacionalinė teismų administracija, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, Lietuvos Respublikos Prezidentė, Teisėjų taryba, Europos Parlamentas, Europos Parlamento prezidentas, Europos Komisija, Europos Komisijos pirmininkas) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2018 m. gegužės 17 d. buvo gautas pareiškėjo V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Kauno apygardos teismo pirmininkui N. M. (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras E. P., Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Kauno apylinkės prokuratūra, Kauno apylinkės teismas, Kauno apylinkės teismo pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Nacionalinė teismų administracija, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, Lietuvos Respublikos Prezidentė, Teisėjų taryba, Europos Parlamentas, Europos Parlamento prezidentas, Europos Komisija, Europos Komisijos pirmininkas.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, todėl teismas 2018 m. gegužės 28 d. nutartyje pareiškėjui nustatė terminą iki 2018 m. birželio 11 d. skundo trūkumams pašalinti ir pasiūlė pateikti teismui naują skundą, atitinkantį ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, jog pareiškėjo skundo pagrindas nėra aiškus ir konkretus, skunde nurodytos aplinkybės yra abstraktaus pobūdžio, todėl turi būti patikslintos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde turi aiškiai nurodyti aplinkybes, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo bei pateikti įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 25 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Teismas taip pat pažymėjo, kad skunde trečiaisiais suinteresuotais asmenimis pareiškėjas nurodė visą eilę institucijų, tačiau iš skundo turinio neaišku kokią įtaką šioms institucijoms gali turėti būsimas teismo sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį, kad skundo turinys ir priedai patvirtina, jog pareiškėjas, be kita ko, nesutinka su Kauno apygardos teismo pirmininko atsakymu į pareiškėjo prašymus dėl susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga bei vidaus administravimo aktų pakeitimo, ir nurodė, kad ginčai susiję su teismo vidaus administravimo veikla, nelaikytini viešuoju administravimu ir turi būti skundžiami pagal Teismų įstatymo nuostatas.
Teismas taip atkreipė dėmesį į ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir nurodė, jog pareiškėjas skunde turi išreikšti savo pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Be to, teismas įpareigojo pareiškėją pateikti teismui tiek skundo su priedais egzempliorių (kopijų), kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme (ABTĮ 25 str. 3 d.).
Pareiškėjas 2018 m. birželio 12 d., 23:58 val. elektroniniu paštu pateikė pakartotinį skundą, kuris Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo gautas 2018 m. birželio 13 d. Atsižvelgęs į šio dokumento turinį, teismas sprendė, kad jį pareiškėjas teikė, vykdydamas teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį dėl skundo trūkumų pašalinimo.
Pareiškėjo skundas, kaip administracinė byla Nr. I-4528-644/2018, Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko 2018 m. birželio 14 d. nutartimi buvo perduotas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. birželio 22 d. nutartimi V. J. 2018 m. gegužės 17 d. parengtą skundą laikė nepaduotu ir kartu su skundo priedais grąžino pareiškėjui. Teismas pareiškėjui taip pat grąžino jo sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.
Teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartis dėl skundo trūkumų pašalinimo pareiškėjui buvo išsiųsta 2018 m. gegužės 29 d. skunde nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė voką, kuriame Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai pareiškėjui siuntė teisėjo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį dėl skundo trūkumų pašalinimo. Ant šio voko esanti pašto įstaigos žyma patvirtina, kad teismo siųsta korespondencija pareiškėjo gyvenamojoje vietoje veikiančio pašto įstaigoje buvo gauta 2018 m. gegužės 31 d. Pareiškėjas ant voko pažymėjo, kad teisėjo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį dėl skundo trūkumų pašalinimo gavo 2018 m. birželio 9 d. Šiam teiginiui patvirtinti pareiškėjas tinkamų duomenų iš pašto įstaigos nepateikė.
Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad dviejų dienų terminas teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutarčiai įvykdyti buvo per trumpas, kadangi jis buvo užsiėmęs kitose bylose, padarė išvadą, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos skundo trūkumų šalinimą reglamentuojančios nuostatos sudaro galimybes, esant svarbioms priežastims, pareiškėjui prašyti pratęsti nutarties įvykdymo terminą ar nustatyti naują nutarties įvykdymo terminą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas tokio turinio prašymo administraciniam teismui iki 2018 m. birželio 11 d. nepateikė.
Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendė, kad pareiškėjas nustatytu laiku neįvykdė nutarties dėl skundo trūkumų pašalinimo, todėl jo skundas laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.
III.
Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Pareiškėjo vertinimu, Regionų apygardos administracinio teismo (toliau – ir RAAT) Kauno rūmai 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi nepagrįstai nustatė pareiškėjo 2018 m. gegužė 17 d. skundo trūkumus ir skundą galėjo priimti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad RAAT Kauno rūmų 2018 m gegužės 28 d. nutartis užkirto kelią tolesnei bylos eigai, todėl turėjo būti suteikta teisė skųsti būtent šią nutartį, tačiau teismas pažeidė ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies nuostatas nurodydamas, jog nutartis yra neskundžiama.
Pareiškėjo teigimu, RAAT Panevėžio rūmai pažeidė ABTĮ 33 straipsnio 4 dalį, nes RAAT Kauno rūmų atsisakymas priimti pareiškėjo 2018 m. gegužės 17 d. skundą pareiškėjui nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, jeigu yra pašalintos ar išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą. Pareiškėjas pažymi, kad 2018 m. birželio 12 d. jis pateikė pakartotinį skundą, kurį papildė. RAAT pirmininkas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi nušalino RAAT Kauno rūmus nuo bylos nagrinėjimo, nes kilo pagrįstų abejonių dėl jų šališkumo byloje. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas mano, jog RAAT Panevėžio rūmai nepagrįstai vadovavosi negalėjusių nagrinėti bylos RAAT Kauno rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi, kuri vien jau dėl paminėtos priežasties yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl pasak pareiškėjo, jo 2018 m. gegužės 17 d. skundo ir 2018 m. birželio 12 d. pakartotinio skundo priėmimo klausimas turi būti nagrinėjamas iš naujo (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Pareiškėjo manymu, 2018 m. birželio 14 d. išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti jo skundą (ABTĮ 33 str. 4 d.), o RAAT Panevėžio rūmai pažeidė ABTĮ 86 straipsnio nuostatas, nes ABTĮ 33 straipsnio 4 dalies nuostatų netaikė.
Pareiškėjas taip pat pažymi, jog RAAT Panevėžio rūmai nepagrįstai nenagrinėjo 2018 m. birželio 12 d. pakartotinio pareiškėjo skundo argumentų, motyvų bei aplinkybių, nepagrįstai nurodė, jog teismo vidaus veikla nėra laikytina viešuoju administravimu, nenurodant teisinio pagrindo.
Pasak pareiškėjo, jis nepageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Nurodo, kad terminą jis praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių ir prašo jį atnaujinti. Pažymi, kad RAAT Kauno rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartį jis gavo 2018 m. birželio 9 d., o atsižvelgiant į pareiškėjo bylų skaičių, likęs dviejų dienų terminas buvo per trumpas. Pasak pareiškėjo, jis turėjo ruoštis 2018 m. birželio 11 d. teismo posėdžiui byloje Nr. I-141-993/2018 ir apklausai Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2018 m. gegužės 29 d. skundą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad RAAT Panevėžio rūmai nepagrįstai vadovavosi Mastaičių pašto antspaudu ant teismo nutarties gavimo voko, nes paštas duomenų apie pareiškėjo laiško gavimą neturi. Be to, RAAT Panevėžio rūmai nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis 2018 m. gegužės 12 d. prašymą atnaujinti terminą RAAT Kauno rūmams turėjo pateikti iki 2018 m. birželio 11 d. o ne iki 2018 m. birželio 12 d.
Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. birželio 30 d. jis pateikė skundus Kauno apygardos teismo pirmininkui N. M. ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, todėl mano, kad išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (ABTĮ 33 str. 4 d.), ir paaiškėjo naujos aplinkybės, leidžiančios priimti skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutarties, kurioje pirmosios instancijos teismas pareiškėjo V. J. skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-724-502/2017; 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-339-261/2018).
Šiuo aspektu taip pat pabrėžtina, kad asmeniui kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti laikomasi ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25, 35 straipsniuose nustatytų skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Vadovaujantis minėtomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu, t. y. pareiškėjui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius teismo nurodymus pašalinti skundo trūkumus, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-724-502/2017). Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).
Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, pareiškėjas nesutinka ir su RAAT Kauno rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi, nurodydamas, kad trūkumai minėtoje nutartyje buvo nustatyti nepagrįstai, be to, ji yra nepagrįsta ir dėl to, kad priimta šališko teismo. Pasak pareiškėjo, RAAT Kauno rūmai pažeidė ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies, nurodydami, kad 2018 m. gegužės 28 d. nutartis yra neskundžiama, ir taip užkirsdami kelią tolesnei bylos eigai.
Pažymėtina, kad teismo nutartimi, kuria pareiškėjui buvo nustatyti skundo trūkumai, nėra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai, priešingai – tokia nutartimi pareiškėjui suteikiama galimybė pašalinti skundo trūkumus ir taip užtikrinti tolesnę bylos eigą.
Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, kad skundą teismas galėjo priimti, ir trūkumai buvo nustatyti nepagrįstai, teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai yra skundžiama teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu bei grąžinti jį pareiškėjui, teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai vertinami kaip nutarties dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012). Įvertinusi RAAT Kauno rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutarties turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo skundo trūkumai minėta nutartimi buvo nustatyti pagrįstai.
Pareiškėjas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismo vidaus administravimo veikla yra laikoma viešuoju administravimu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismo pareigūnų priimti įvairaus pobūdžio raštai, atsakymai į asmenų paklausimus dėl su teisingumo vykdymu nesusijusios teismo veiklos paprastai nėra pripažįstami ginčo administraciniuose teismuose objektu (žr. pvz., 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-748/2012; 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1603/2012), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad minėti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.
Ta aplinkybė, kad RAAT Kauno rūmų ir RAAT pirmininko 2018 m. birželio 14 d. nutartyse, siekiant nesukelti pareiškėjui abejonių dėl teisėjų nešališkumo, buvo nuspręsta, kad RAAT Kauno rūmų teisėjai negali nagrinėti šios bylos ir ji buvo perduota RAAT Panevėžio rūmams, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad RAAT Panevėžio rūmai vadovavosi nešališko teismo priimta 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi dėl trūkumų šalinimo. Kaip jau buvo minėta, teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra ta nutartis, kuria skundo priėmimo klausimas yra išsprendžiamas iš esmės, galutinį sprendimą laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu priėmė RAAT Panevėžio rūmai, kurių šališkumo klausimo pareiškėjas nekelia. Be to, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pareiškėjo skundo trūkumai buvo nustatyti pagrįstai, nėra abejonės, kad RAAT Kauno rūmai pasinaudodami skundo trūkumų šalinimo institutu, pažeidė teisės aktų reikalavimus.
Bylos medžiaga patvirtina, kad RAAT Kauno rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2018 m. birželio 11 d. skundo trūkumams pašalinti.
Kaip jau minėta, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teismas nutartimi nustato terminą skundo trūkumams pašalinti, taigi termino trukmės nustatymas šiuo atveju yra teismo prerogatyva, todėl nepagrįstais laikytini pareiškėjo argumentai, kad teismas nenurodė teisinio pagrindo, kodėl terminą teismas nustatė iki 2018 m. birželio 11 d., o ne iki 2018 m. birželio 12 d.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, sutinka su skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjas, 2018 m. birželio 12 d. pateikęs RAAT Kauno rūmams pakartotinį skundą, nustatytu laiku neįvykdė teismo nutarties dėl skundo trūkumų pašalinimo.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad terminą skundo trūkumams pašalinti jis praleido dėl svarbių priežasčių ir prašo jį atnaujinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prašymą dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo ar naujo termino nustatymo, pareiškėjas galėjo teikti pirmosios instancijos teismui, tačiau iš bylos matyti, kad jis tokių prašymų neteikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.