Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovės 214-os butų savininkų bendrijos atstovėms pirmininkei P. D. ir advokatei D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 214-os butų savininkų bendrijos patikslintą ieškinį atsakovams V. G., L. G., L. G., M. G. dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovų atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė 214-oji butų savininkų bendrija Juridinių asmenų registre įregistruota 1994 m. lapkričio 29 d., bendrijos tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. 2018 m. vasario 7 d. vykusio daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), įgaliotinių susirinkime namo ūkvedė I. Z. pasisakė dėl kritinės namo šalto ir karšto vandens magistralinių vamzdynų būklės, nurodė, jog vamzdžiai seni, daugelyje vietų prarūdiję, todėl vanduo dažnai užlieja gyventojų rūsius, rūsio koridorius, šiluminį mazgą. Susirinkimo metu nutarta namo šalto ir karšto vandens magistralinius vamzdynus keisti pilnai, iškeliant ventilius į rūsio koridorių. 2018 m. vasario 22 d. įgaliotinių susirinkime svarstyti gauti pasiūlymai nurodytiems darbams atlikti, nutarta, kad remonto darbus atliks G. K. ir E. B.. 2018 m. kovo 5 d. vyko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), visuotinis butų savininkų ataskaitinis susirinkimas, kuriame buvo nutarta atlikti dalinį namo karšto, šalto bei karšto vandens recirkuliacijos magistralinių vamzdžių rūsyje keitimą. 2018 m. kovo 13 d. ieškovė su E. B. sudarė paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo susitarta dėl angų padarymo, užtaisymo, izoliacinių medžiagų nuėmimo, uždėjimo ir kitų darbų atlikimo I, II laiptinių rūsiuose ir šiluminiame mazge ((duomenys neskelbtini)). 2018 m. balandžio 4 d. pasirašytas darbų priėmimo aktas, nurodoma, kad atlikti karšto, šalto vandens, grįžtamo karšto vandens magistralinių vamzdynų rūsyje keitimas plastikiniais vamzdžiais, sumontuojant uždarymo – nudrenavimo mazgus rūsio koridoriuose, vamzdynus izoliuojant atitinkamai antikondensacine ir šilumos izoliacija. 2018 m. kovo 13 d. ieškovė taip pat sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su G. K. dėl karšto, šalto vandens, grįžtamo karšto vandens magistralinių vamzdžių rūsiuose sumontavimo, iškeliant stovų uždarymo – drenažo mazgus bendro naudojimo rūsio koridoriuose, senų nekokybiškų plieninių vamzdžių demontavimo, laikiklių naujiems vamzdžiams padarymo, angų sienose padarymo ir užtaisymo, karšto, šalto bei grįžtamo vandens uždarymo pusinių sklendžių sumontavimo, vamzdyno izoliavimo šilumos bei antikondensacine izoliacija. 2018 m. balandžio 4 d. buvo pasirašytas darbų priėmimo aktas, nurodoma, kad atlikti karšto, šalto vandens, grįžtamo karšto vandens magistralinių vamzdynų rūsyje keitimas plastikiniais vamzdžiais, sumontuojant uždarymo – nudrenavimo mazgus rūsio koridoriuose, vamzdynus izoliuojant atitinkamai antikondensacine ir šilumos izoliacija. 2018 m. kovo 20 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), ūkvedė ir įgaliotiniai pasirašė aktą dėl santechnikos darbų trukdžių, kuriame nurodyta, kad atliekant vamzdynų keitimo darbus buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė V. G., kuri tuo metu negyveno minėtame bute, uždraudė savo nepilnamečiui sūnui, kuris bute gyvena vienas, atrakinti butui priklausantį sandėliuką. V. G. ūkvedė skambino telefonu, bet susisiekti nepavyko, su V. G. telefonu susisiekė darbų vykdytojas G. K., tačiau telefonu V. G. nurodė, kad sandėliuko durų neatrakins. Dėl šių priežasčių darbai I laiptinės rūsyje buvo atlikti tik dalinai, nes buto Nr. (duomenys neskelbtini) sandėliuke yra dauguma vamzdynų ir ventilių, dėl to darbai buvo planuojami atlikti II ir III laiptinių rūsiuose. 2018 m. balandžio 4 d. namo ūkvedė ir įgaliotiniai pasirašė aktą dėl atliktų darbų, kuriame nurodoma, kad sutartyje numatyti darbai I ir II laiptinių rūsiuose iškeliant ventilius į rūsio koridorių buvo atlikti II ir III laiptinių rūsiuose, nes I laiptinės (duomenys neskelbtini) buvo savininkė V. G. neatidarė savo butui priklausančio rūsyje sandėliuko, kuriame yra daug praeinančių vamzdynų ir ventilių.

4. 2019 m. kovo 27 d. vykusio namo pakartotinio visuotinio butų savininkų ataskaitinio susirinkimo metu nutarta 2019 m. pabaigti namo karšto, šalto bei karšto vandens recirkuliacijos magistralinių vamzdžių keitimą. 2019 m. gegužės 15 d. įgaliotinių visuotinio susirinkimo metu nutarta 2019 m. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), užbaigti namo karšto, šalto bei karšto vandens recirkuliacijos magistralinių vamzdžių keitimą.

5. 2019 m. spalio 29 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), ūkvedė I. Z. 214-os butų savininkų bendrijos pirmininkei pateikė prašymą imtis priemonių, nes V. G. trukdo baigti suplanuotus magistralinių karšto ir šalto vandens vamzdynų keitimo darbus I laiptinėje.

6. 2020 m. kovo 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas (duomenys neskelbtini) seniūnija atlikto statinio techninės priežiūros patikrinimą, kurio metu nustatyta ir patikrinimo akte nurodyta, kad karšto vandens sistemos – automatizuotos, karšto ir šalto vandens vamzdynai pakeisti naujais (išskyrus vamzdynus I-oje laiptinėje), (duomenys neskelbtini) buto tarpblokinės siūlės naujai hermetizuotos, defektų nepastebėta. Patikrinimą atlikęs specialistas pareikalavo organizuoti tikrinimo metu pastebėtų defektų šalinimą. 2020 m. rugpjūčio 3 d. uždaroji akcinė bendrovė „Santermita“ surašė statinio apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad pirmoje laiptinėje esantys vandentiekio vamzdynai nekeisti, vietomis paveikti korozijos, rekomenduojama demontuoti korozijos paveiktus vamzdynus ir sumontuoti naujus.

7. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų pareigos leisti paslaugų teikėjams, su kuriais ieškovė yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis, patekti į atsakovams priklausantį sandėliuką rūsyje siekiant atlikti vamzdynų keitimo darbus. Atsakovai, jų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovams priklausančiame sandėliuke nėra bendrojo naudojimo objektų (vamzdžių), todėl ieškovės reikalavimas nepagrįstas. Taip pat atsakovai nurodė, kad ieškovės įvardintas sandėliukas Nr. 9 nepriklauso atsakovams, jiems priklauso sandėliukas Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pastato bendrojo naudojimo objektai detaliau įvardinti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – Įstatymas). Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje numatyta, jog pastato bendrojo naudojimo objektai yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

9. Atsižvelgiant į tai, kad vandens vamzdynai priskirtini namo bendrosioms inžinerinėms sistemoms, vadovaujantis anksčiau paminėtomis teisės normomis, jie daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovės reikalavimas yra konkretus, aiškiai nurodant, kokius darbus prašoma leisti atlikti. Atsakovų argumentas, kad jiems priklausančiame sandėliuke nėra jokių vamzdynų, vertinamas kaip deklaratyvus. Kaip matyti iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), įgaliotinių 2018 m. vasario 7 d. susirinkimo protokolo, magistralinių vamzdynų būklė buvo kritinė, vamzdžiai seni, prarūdiję, todėl buvo siekiama vamzdyną atnaujinti, be kita ko, buvo nutarta iškelti ventilius į rūsio koridorių, kad įvykus avarijai būtų galima netrukdomai užsukti vandenį ir būtų išvengta didesnių nuostolių. Be kita ko, kaip matyti iš 2018 m. balandžio 4 d. darbų priėmimo akto, dalis vamzdynų rūsiuose buvo pakeista – demontuoti plieniniai vamzdžiai, sumontuoti plastikiniai vamzdžiai. Teismo vertinimu, tokie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bendrojo naudojimo objektai – vamzdžiai, eina per visus rūsio sandėliukus, atitinkamai darytina išvada, kad vamzdynų dalis yra ir atsakovų sandėliuke. Be kita ko, kaip minėta, ieškovės reikalavimas yra labai konkretus – leisti atlikti vamzdynų remonto darbus, todėl atsakovų sandėliuke nesant vamzdžių, jokie darbai negalės būti atliekami.

10. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Pagal CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktą, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.

11. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą gali įgyvendinti tokiais alternatyviais būdais: gali būti steigiama butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, sudaroma jungtinės veiklos sutartis arba skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šiuo atveju namo bendrojo naudojimo objektų valdymui, naudojimui ir priežiūrai namo patalpų savininkai įsteigė bendriją – 214-oji butų savininkų bendrija Juridinių asmenų registre įregistruota 1994 m. lapkričio 29 d. Viena vertus, atsakovai teigia, kad bendrija yra neįregistruota registre, todėl veikia neteisėtai ir neturi įgaliojimų atlikti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Kita vertus, atsakovai atsiliepime, atsakovų atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu (2021 m. sausio 25 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: nuo 19 min. 5 s. iki 19 min. 55 s.) nurodė, kad atsakovai yra bendrijos nariai, bendrijoje yra daugiau kaip šimtas narių, todėl bendrija privalomai turėjo sudaryti komisiją ar skirti ginčus nagrinėjantį asmenį ir spręsti kilusį ginčą išankstine privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kaip tai numato bendrijos įstatų 5.8 punktas ir Įstatymo 23 straipsnis. Šį atsakovų reikalavimą teismas išnagrinėjo priimdamas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį. Teismo vertinimu atsakovų argumentai ir atsikirtimai yra prieštaringi, atsakovų pozicija keičiasi nagrinėjant atskirus klausimus, toks atsakovų nuomonės nenuoseklumas vertintinas kritiškai. Papildomai pažymėtina, jog tai nėra pirmas ginčas, nagrinėjamas teisme tarp ieškovės – namo bendrijos – ir atsakovų – buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 14 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovų priteistas įsiskolinimas už komunalines paslaugas. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o nutartyje nurodė: „Kadangi šiuo atveju yra įsteigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, todėl ji neturi būti įregistruota kaip atskira namo bendro naudojimo objektų administratorė. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai sprendė, jog atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė 214-oji butų savininkų bendrija būtų įregistruota neteisėtai, kad bendrijos narių įgaliotinių susirinkimų nutarimai, <...>, įstatymo nustatyta tvarka būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais.“ (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-712-657/2017, 19 punktas) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

12. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai teikia namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas. Spręstina, jog ieškovė turi teisę CK 4.83 straipsnio 5 dalies pagrindu reikšti atsakovams reikalavimą sudaryti sąlygas paslaugų teikėjams, su kuriais ieškovė sudaro paslaugų teikimo sutartis, atsakovų sandėliuke atlikti reikalingus darbus, susijusius su bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu.

13. Kaip nepagrįstus teismas atmeta atsakovų argumentus, kad nurodytas sandėliukas atsakovams nepriklauso. Aptariamu klausimu atsakovų ir jų atstovo pozicija taip pat nebuvo nuosekli, viena vertus, atsakovai nurodo, kad sandėliukas, į kurį prašoma įleisti paslaugų teikėjus vamzdžių remontui, jiems nepriklauso, kita vertus, teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, kad ieškovė į atsakovus niekada nesikreipė su prašymu įleisti į jiems priklausantį sandėliuką, todėl ieškinio pateikimas yra ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, už tai jai turi būti skiriama bauda (2021 m. sausio 25 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: nuo 20 min. 24 s. iki 21 min. 20 s.), taip pat nurodė, kad ieškovės atstovai 2020 m. buvo įleisti į atsakovų sandėliuką, taip pat buvo nurodoma, kad atsakovų sandėliuke jokių vamzdžių nėra. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklauso 12,19 kv. m. rūsys, pažymėtas R-9 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tai, kad atsakovai patys pasikeitė rūsio numerį, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Pati atsakovė V. G. parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog jai priklauso rūsys Nr. (duomenys neskelbtini), nes įgaliotinis įpareigojo gyventojus rūsius susinumeruoti pagal buto numerius (2020 m. liepos 16 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: nuo 5 min. 40 s. iki 6 min. 45 s.). Tačiau faktiškai sandėliukas nepasikeitė, atsakovams priklauso sandėliukas R-9, esantis daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) rūsyje. Atsakovų atstovas parengiamojo posėdžio metu, be kita ko, nurodė, jog atsakovė V. G. paaiškino, kad įleis ieškovės darbuotojus į sandėliuką, jei bus sutvarkyta siena, o tęsiantis šios bylos nagrinėjimui, siena buvo sutvarkyta (2021 m. sausio 25 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: nuo 26 min. 15 s. iki 26 min. 50 s. ir nuo 208 min. 0 s. iki 28 min. 30 s.).

14. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad visuotinis susirinkimas priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo. Visuotinis susirinkimas gali priimti sprendimus ir kitais pagal bendrijos įstatus jo kompetencijai priskirtai klausimais (Įstatymo 10 straipsnio 2 dalis). Visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus (Įstatymo 11 straipsnio 6 dalis). Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo (Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 6 punktas).

15. Kaip nustatyta šioje byloje ir tarp šalių nėra ginčo, 2018 m. kovo 5 d. įvyko visuotinis butų savininkų susirinkimas, kurio metu nutarta atlikti dalinį namo karšto, šalto bei karšto vandens recirkuliacijos magistralinių vamzdžių rūsyje keitimą (Sprendimo 3 punktas). Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas dėl magistralinių vamzdžių keitimo įstatymo nustatyta tvarka būtų panaikintas ar pripažintas negaliojančiu. Kadangi bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas yra galiojantys, todėl juo vadovautis ir jį vykdyti yra privalu kiekvienam namo bendraturčiui.

16. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, atsižvelgęs į teisės aktų reikalavimus, konstatuoja, jog patikslintas ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Dėl atsakovų atstovo teismui pateikto liudytojos B. G. liudijimo raštu

17. Atsakovų atstovas teismui pateikė liudytojos B. G. parodymus raštu. CPK 192 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina.

18. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, liudytojos B. G. surašyti, tačiau notaro nepatvirtinti parodymai, nelaikytini leistinais įrodymais civiliniame procese ir todėl teismas jų nevertina.

Dėl atsakovų prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą

19. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovai prašė teismo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei skirti 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos priteisiant atsakovų naudai kaip kompensaciją. Atsakovų nuomone, ieškovė siekia sukelti kuo daugiau nepatogumų atsakovams, sąmoningai reiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, t. y. ieškovė šioje byloje elgiasi nesąžiningai. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.

20. Pažymėtina tai, kad piktnaudžiavimas proceso teisėmis yra sunkus pažeidimas, aiškiai nepagrįsto ieškinio, prašymo pareiškimas ar kitokio pobūdžio procesinio dokumento pateikimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas nesiekiant pažeistų teisių gynybos, bet turint kitokių, nedeklaruojamų tikslų ar ketinimų (sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių). Įvertinęs nagrinėjamos bylos duomenis, teismas pažymi, kad ieškovė kreipėsi su patikslintu ieškiniu į teismą, prašydama įpareigoti atsakovus įsileisti ieškovei paslaugas teikiančius asmenis į atsakovams nuosavybės teise priklausantį sandėliuką rūsyje ir leisti atlikti vamzdynų keitimo darbus, faktiniu ieškinio pagrindu nurodydama visuotinio bendrijos narių susirinkimo priimtus sprendimus. Teismo vertinimu, vien atsižvelgiant į Sprendimo 16 punkte išdėstytą išvadą, akivaizdu, kad ieškovė teismui pateikė pagrįstą ieškinį, kuriuo siekia pašalinti teisės pažeidimą, ieškovė siekia teisėtų tikslų, o ne, kaip nurodo atsakovai, sukelti atsakovams nepatogumų, trukdžių ir pan. Ieškovė, reikšdama ieškinį, siekia visų namo gyventojų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugos, taigi, teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnyje reglamentuojamas sankcijas ieškovei, todėl atsakovų prašymas dėl baudos ieškovei už piktnaudžiavimą skyrimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22. Ieškovė už ieškinio parengimą advokatei sumokėjo 350,00 Eur, už ieškinį sumokėjo 37,50 Eur žyminį mokestį. Patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovų priteistinos 387,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

23. Valstybė šioje byloje turėjo 20,85 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 Straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovus V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pašalinti visas kliūtis – įleisti paslaugų teikėjus į atsakovams priklausantį sandėliuką, pagal Registrų centro išrašą žymimą R–9, ir užtikrinti galimybę atlikti vamzdyno remonto darbus adresu (duomenys neskelbtini), 1-os laiptinės rūsyje ir šiluminiame mazge, suderinant darbų atlikimo laiką su gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) ūkvede.

Priteisti ieškovei 214-ajai butų savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 135350367, iš atsakovų V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 96,88 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovų V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 5,21 Eur (penkis eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovų V. G., L. G., L. G., M. G. prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei 214-ajai butų savininkų bendrijai atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.