- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e2A-1711-601/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01839-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- V. G., L. G., M. G.
- Kategorijos
- 2.2.2.3.1.10Daugiabučių namų savininkų, gyvenamųjų namų statybos, garažų statybos ir eksploatavimo bei sodininkų bendrijos
- 2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.5Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Albinos Rimdeikaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. G., L. G., L. G., M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-430-435/2021 pagal ieškovės 214-os butų savininkų bendrijos patikslintą ieškinį atsakovams V. G., L. G., L. G., M. G. dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 214-oji butų savininkų bendrija Kauno apylinkės teismo prašė įpareigoti atsakovus V. G., L. G., L. G., M. G., gyvenančius (duomenys neskelbtini), Kaune, pašalinti visas kliūtis, įleisti paslaugų teikėjus į jiems priklausantį sandėliuką Nr. 9 ir užtikrinti galimybę atlikti vamzdyno remonto darbus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 1-os laiptinės rūsyje ir šiluminiame mazge, suderinant darbų atlikimo laiką su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ūkvede bei priteisti ieškovei iš atsakovų visas turėtas bylos vedimo išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Kadangi namo, kuriame yra nurodytas butas, patalpų savininkų, tame tarpe ir atsakovų, bendrajai dalinei nuosavybei ieškovė teikia administravimo, komunalines ir kt. paslaugas, atsakovai, kaip ir kiti bendrijos nariai ar gyvenamajame name gyvenantys asmenys ne bendrijos nariai, turėjo ir turi prievolę mokėti už suteiktas paslaugas bei apmokėti kitas išlaidas, sudaryti sąlygas bendro naudojimo objektų priežiūrai bei renovacijai. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, vamzdžiai seni ir daugelyje vietų prarūdiję, todėl dažnai vanduo užlieja gyventojų rūsius, rūsio koridorius, šiluminį mazgą, dėl to buvo būtina keisti šalto ir karšto vandens magistralinius vamzdynus, iškeliant ventilius į rūsio koridorių, kad įvykus bute avarijai nereikėtų ieškoti rūsio savininko tam, kad būtų užsuktas stovo ventilis arba užsuktas vanduo visam namui. 2018 m. vasario 7 d. namo įgaliotinių susirinkime nutarta šalto ir karšto vandens magistralinius vamzdynus keisti pilnai, iškeliant ventilius į rūsio koridorius. Buvo vykdyta gyventojų apklausa dėl šių darbų atlikimo. 2018 m. kovo 5 d. vykusio visuotinio butų savininkų ataskaitinio susirinkimo metu buvo nutarta atlikti dalinį namo karšto, šalto bei karšto vandens recirkuliacijos magistrinių vamzdžių rūsyje keitimą. Apie planuojamus darbus gyventojai buvo informuoti iš anksto informaciniais skelbimais laiptinių skelbimų lentose 2018 m kovo 19 d. Tačiau pradėjus darbus 15 buto savininkė V. G. kategoriškai atsisakė atrakinti sandėliuką, todėl darbai atsakovų laiptinės rūsyje nebuvo atlikti. 2019 m. lapkričio 5 d. buvo suplanuoti baigiamieji magistralinių karšto ir šalto vandens vamzdynų keitimo darbai, iš anksto, t. y. 2019 m. spalio 25 d. 15 buto savininkei buvo paskambinta telefonu ir pranešta, kad reikės tuo metu atrakinti sandėliuką. V. G. pasakė, kad kaip praeitą kartą, taip ir šį kartą sandėliuko neatrakins ir neleis vykdyti darbų, nes ten yra viskas gerai. Pakartotinai jai buvo paskambinta 2019 m. spalio 28 d., bet V. G. pakartojo tą patį, jog sandėliuko neatrakins. Ieškovės teigimu, tokiais veiksmais atsakovė trukdo numatytiems darbams, pažeidžia ieškovės ir kitų namo gyventojų teisėtus interesus.
3. Atsakovai V. G., L. G., L. G. ir M. G. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės reikalavimus atmesti ir skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą. Nurodė, kad ieškovė kaip bendrija nėra registruota Juridinių asmenų registre, be to, ieškovės reikalavimai nėra aiškūs, t. y. neaišku kokio rezultato siekiama pateikiant tokį ieškinį. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ginčo šilumos punktas dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams, taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, kad dėl šio šilumos punkto šalių nesieja nuomos, panaudos ar pan. sutartiniai teisiniai santykiai, nes ieškovė niekaip nepagrindė savo teisės naudotis šilumos punktu ir jame esančiais atsakovams priklausančiais įrenginiais ir tinklais, kas reiškia, kad ieškovė pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Ieškovė į bylą nepateikė bendrojo naudojimo objektų aprašo, todėl nėra aišku, ar ieškovė turi pareigą prižiūrėti konkrečius objektus. Be to, ieškovė apskritai neįrodė, kad atsakovų sandėliuke yra bendro naudojimo vamzdžiai. Juolab, kad ieškovė net nesikreipė į atsakovus dėl leidimo patekti į tariamai atsakovams priklausantį sandėliuką ir jų leidimo darbams atlikti neprašė. Kita vertus, ieškovės darbuotojai turi galimybę patekti į atsakovų sandėliuką, pateko į jį ir jame atliko arba turėjo galimybę atlikti visus darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino, t. y. įpareigojo atsakovus V. G., L. G., L. G. ir M. G. pašalinti visas kliūtis – įleisti paslaugų teikėjus į atsakovams priklausantį sandėliuką, pagal valstybės įmonės Registrų centro išrašą žymimą R–9, ir užtikrinti galimybę atlikti vamzdyno remonto darbus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 1-os laiptinės rūsyje ir šiluminiame mazge, suderinant darbų atlikimo laiką su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ūkvede. Teismas atmetė atsakovų V. G., L. G., L. G., M. G. prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei 214-ajai butų savininkų bendrijai ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti, nustatęs, kad 2018 m. kovo 5 d. įvyko visuotinis butų savininkų susirinkimas, kurio metu nutarta atlikti dalinį namo karšto, šalto bei karšto vandens recirkuliacijos magistralinių vamzdžių rūsyje keitimą, ir nenustatęs, kad šis nutarimas įstatymo nustatyta tvarka būtų panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, t. y. konstatavęs, kad bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimas yra galiojantis, todėl juo vadovautis ir jį vykdyti yra privalu kiekvienam namo bendraturčiui.
6. Teismas pažymėjo, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo objektų valdymui, naudojimui ir priežiūrai namo patalpų savininkai įsteigė bendriją – 214-ąją butų savininkų bendriją, kuri Juridinių asmenų registre įregistruota 1994 m. lapkričio 29 d. Be to, teismas nustatė ir tai, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2A-712-657/2017, be kita ko, yra konstatuota, jog nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų įregistruota neteisėtai. Dėl to, teismas sprendė, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai teikia namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas, taip pat turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 5 dalies pagrindu reikšti atsakovams reikalavimą sudaryti sąlygas paslaugų teikėjams, su kuriais ieškovė sudarė paslaugų teikimo sutartis, atsakovų sandėliuke atlikti reikalingus darbus, susijusius su bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu.
7. Teismas atmetė atsakovų prašymą dėl baudos ieškovei už piktnaudžiavimą skyrimo, konstatavęs, kad ieškovė teismui pateikė pagrįstą ieškinį, kuriuo siekia visų namo gyventojų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugos, t. y. ieškovė siekia pašalinti teisės pažeidimą, o ne, kaip nurodo atsakovai, sukelti atsakovams nepatogumų, trukdžių ir pan.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovai V. G., L. G., L. G. ir M. G. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą iš esmės, nors turėjo palikti ieškinį nenagrinėtu, nes ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnyje ir ieškovės įstatų 5.8 papunktyje;
8.2. Pirmosios instancijos teismas privalėjo ieškovei pasiūlyti pašalinti ieškinio trūkumus – netinkamą ieškovę byloje pakeisti tinkamais ieškovais – paslaugų teikėjais, o ieškovei nepašalinus šio trūkumo – ieškinį palikti nenagrinėtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Apeliantai akcentavo, kad teismas, patenkindamas ieškovės negatorinį ieškinį, neįvertino, kad ieškovė pareiškė ieškinį ne butų savininkų, o paslaugų tiekėjų kaip trečiųjų asmenų vardu, kurių neturi teisės atstovauti, t. y. ieškovė neturėjo teisės prašyti teismo įpareigoti atsakovus bet kuriuo metu ir bet kuriuo pagrindu pašalinti visas kliūtis, įleisti bet kuriuos paslaugų teikėjus į atsakovams priklausantį sandėliuką Nr. 9 ir užtikrinti galimybę atlikti vamzdyno remonto darbus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 1-os laiptinės rūsyje ir šiluminiame mazge, suderinant darbų atlikimo laiką su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ūkvede, nes paslaugų teikėjai nėra butų savininkai, o ieškovė neturi teisės atstovauti paslaugų teikėjų, jų vardu reikšdama negatorinį ieškinį;
8.3. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes netyrė ir nevertino ar asmeninio naudojimo patalpoje sumontuoti bendri įrenginiai, jų montavimo metu buvo bendrosios nuosavybės objektas, ar prašomos pašalinti kliūtys ir tariamas neleidimas paslaugų teikėjų į patalpas šiuo konkrečiu vertintini kaip trukdantys naudoti, prižiūrėti, tvarkyti bendrąsias statinio inžinerines sistemas ar kitus bendrojo naudojimo objektus, pvz., ar sutrikdomas vandens, elektros tiekimas kitų patalpų savininkams, taip pat ar vienas (ar visi) atsakovai nesutiko leisti atlikti darbus po to, kai ieškovė pateikė prašymą pateikti į ginčo patalpas, juolab, kad ieškovė pati patvirtino, jog niekada nesikreipė į atsakovus su prašymu leisti pateikti į atsakovo patalpas;
8.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertinto aplinkybės, kad ieškovės tapimas namo administratore ginčo laikotarpiu nebuvo įregistruotas viešame registre ir todėl negalėjo būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, įskaitant atsakovus, t. y. ieškovė, nebūdama atsakovų namo bendro naudojimo objektų valdytoja, pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, nenurodydama savo tikros arba menamos teisės patekti į asmeninio naudojimo patalpas, teisinio pagrindo ir būtinybės, nes iš pateiktų dokumentų, neįmanoma įvertinti, kur yra nutiesti ginčo vamzdžiai;
8.5. Nustačius faktinę aplinkybę, kad ieškovė buvo neįleista į patalas, nes ji apskritai net nesikreipė į atsakovus su prašymu leisti pateikti į atsakovų asmeninio naudojimo patalpas, arba, kad atsakovų patalpose nėra bendro naudojimo objektų, vertintina, ar ieškovė pareiškė ieškinį nesant ginčo, t. y. piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis ir elgdamasi nesąžiningai, dėl ko yra pagrindas taikyti CPK 95 straipsnyje numatytą sankciją.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė 214-oji butų savininkų bendrija apeliacinės instancijos teismo prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Be to, ieškovė prašo priteisti jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Apeliantai nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo palikti ieškinį nenagrinėtu, nes ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Priešingai, teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi išsprendė klausimą dėl išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos ir konstatavo, jog šiuo atveju privaloma skundų ir ginčų ne teisme nagrinėjimo tvarka netaikytina;
Šalies argumentai
9.2. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieškovė pareiškė ieškinį ne butų savininkų, o paslaugų tiekėjų kaip trečiųjų asmenų vardu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai atstovauja visų namo gyventojų interesus ir vykdo gyventojų susirinkimuose priimtus nutarimus, kurie yra privalomi, be kita ko, ir atsakovams. Todėl ieškovė turi teisę CK 4.83 straipsnio 5 dalies pagrindu reikšti atsakovams reikalavimą sudaryti sąlygas paslaugų teikėjams, su kuriais ieškovė sudarė paslaugų teikimo sutartis, atsakovų sandėliuke atlikti reikalingus darbus, susijusius su bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu;
9.3. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Priešingai, teismas skundžiamo sprendimo 3–5 puslapiuose išsamiai išdėstė argumentus bei įvardijo dokumentus, kurie patvirtina atliekamų remonto darbų būtinybę;
9.4. Apeliantai nepagrindė jokiais leistinais įrodymais argumentų, kad jiems priklausančioje rūsio patalpoje nėra bendro naudojimo objektų – vamzdynų. Be to, tai prieštarauja objektyviai situacijai, kadangi jiems priklausančioje patalpoje šie objektai yra. Pirmosios instancijos teisingai nurodė, kad bendro naudojimo objektai – vamzdžiai eina per visus rūsio sandėliukus, atitinkamai – ir atsakovų sandėliuke yra dalis vamzdynų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
12. Vienas iš atsakovų apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo civilinę bylą iš esmės, nors turėjo palikti ieškinį nenagrinėtu, nes ieškovė nesilaikė privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnyje ir ieškovės įstatų 5.8 papunktyje. Taigi, tik nustačius, kad apeliantų šie nurodomi argumentai yra nepagrįsti, gali būti sprendžiama dėl ginčo esmės.
13. CPK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – ieškinį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
14. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DGNKPPSBĮ) 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo; kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.
15. Pagal DGNKPPSBĮ 23 straipsnį, bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka; šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose (1 dalis); jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka (2 dalis).
16. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sisteminė DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies ir 23 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, jeigu bendrijoje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių, joje privalo būti išrenkamas (sudaromas) ginčus nagrinėjantis organas (ginčus nagrinėjantis asmuo arba komisija). Tai reiškia, kad šis ginčus nagrinėjantis organas (asmuo arba komisija) tampa privaloma ikiteismine institucija bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčams spręsti. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka leidžia, atsižvelgiant į DGNKPPSBĮ reguliuojamų santykių specifiką, pasiekti bendrijų steigimo tikslus (DGNKPPSBĮ 1 straipsnis) – bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo, priežiūros, t. y. paprastai bendrijos steigiamos tam, kad būtų paprasčiau spręsti bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ūkinius klausimus, juos geriausiai išsprendžia patys bendrosios dalinės nuosavybės savininkai (bendrijų nariai) bendru sutarimu. Taip pat ji atitinka bendrą valstybės vykdomą politiką, nes vis daugiau dėmesio skiriama šalių sutaikymo galimybėms, socialinės taikos pasiekimui, mediacijai (taikiam ginčų sprendimo būdui siekiant šalis tenkinančio susitarimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-421/2021).
17. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ieškovė (214-oji butų savininkų bendrija) Kauno apylinkės teismo prašė įpareigoti atsakovus V. G., L. G., L. G., M. G., gyvenančius (duomenys neskelbtini), Kaune, pašalinti visas kliūtis, įleisti paslaugų teikėjus į jiems priklausantį sandėliuką Nr. 9 ir užtikrinti galimybę atlikti vamzdyno remonto darbus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 1-os laiptinės rūsyje ir šiluminiame mazge, suderinant darbų atlikimo laiką su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ūkvede. Kaip matyti, ginčas kilęs tarp bendrijos (atstovaujamos bendrijos pirmininkės) ir jos nario (V. G.) dėl patekimo prie namo bendrųjų inžinerinių sistemų (bendrojo naudojimo vamzdžių), kurios randasi atsakovei priklausančiame sandėliuke.
18. Byloje nėra ginčo, kad bendrijoje yra daugiau kaip 100 bendrijos narių, ir kad bendrijos įstatai numato ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymą (įstatų 5.8 punktas). Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad bendrijoje veikia nuolatinė ginčų komisija (atsiliepimo 3 psl.).
19. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovų prašymą, ieškinį palikti nenagrinėtą dėl ieškovo nepasinaudojimo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, atmetė. Teismas nurodė, kad ginčų komisija nagrinėja bendrijos narių reikalavimus kilus ginčui tarp bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų. Komisija ar asmuo, nagrinėjantis ginčus, gali nagrinėti bendrijos narių reikalavimus dėl bendrijos valdymo organų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo, nutarimų panaikinimo bei koregavimo ir kitus panašius ginčus. Šioje byloje kilęs ginčas dėl atsakovų – bendrijos narių – įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuos nurodė namo administratorė – ieškovė, daugiabučio namo savininkų bendrija. Ginčų komisija šiuo atveju turėtų nagrinėti savo reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą, o toks šios normos aiškinimas prieštarautų protingumo principui, todėl šiuo atveju privaloma skundų ir ginčų ne teisme nagrinėjimo tvarka netaikytina.
20. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog šiuo atveju įstatymu nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka netaikoma. Pažymėtina, kad DGNKPPSBĮ 23 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų nagrinėjimą bendrijoje, nėra numatyta, kad tik bendrijos narių (pagal jų skundus) keliami ginčai perduodami nagrinėti ginčų komisijai, o bendrijos (jos valdymo organų) keliami ginčai ne, t. y. bendrijos nariams taikoma išankstinė ginčo ne teisme sprendimo tvarka, o bendrijai (jos valdymo organams) ne. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 1, 5 dalis bendrijos pirmininkas yra renkamas kaip bendrijos valdymo organas, per kurį bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina; bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus. Nagrinėjamu atveju bendrija būtent ir veikia per bendrijos pirmininkę, t. y. iš esmės yra kilęs ginčas tarp bendrijos pirmininkės (bendrijos valdymo organo) ir bendrijos nario. Tuo tarpu ginčus nagrinėjantis organas, kuris nėra priskiriamas prie bendrijos valdymo organų, turi būti išrenkamas (sudaromas) būtent tam tikslui – bendrijos narių ir jos organų (kitų narių) ginčams spręsti, ir būti nešališkas. Todėl laikytinas nepagrįstu pirmosios instancijos teismo motyvas, jog šiuo atveju ginčų komisija turėtų nagrinėti savo reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju ginčų komisija nagrinėtų bendrijos valdymo organo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą, kas yra pakankamai logiška.
21. Esant aukščiau nurodytiems motyvams, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė kreipėsi į teismą, nesilaikydamas šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka dar galima pasinaudoti, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovės reikalavimui netaikytina išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka ir sprendė ginčą iš esmės. Tokiu būtu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
22. Kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
23. Apeliantai prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei skirti baudą, pusę šios sumos priteisiant jų naudai kaip kompensaciją. Apeliantų nuomone, ieškovė siekia sukelti kuo daugiau nepatogumų jiems, sąmoningai reiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, t. y. ieškovė šioje byloje elgiasi nesąžiningai.
24. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.
25. Pažymėtina tai, kad aiškiai nepagrįsto ieškinio, prašymo pareiškimas ar kitokio pobūdžio procesinio dokumento pateikimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas nesiekiant pažeistų teisių gynybos, bet turint kitokių, nedeklaruojamų tikslų ar ketinimų (sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių). Įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pateiktas ieškinys negali būti laikomas aiškiai nepagrįstu, nes tai nėra nustatyta šioje byloje. Nustatyta tik tai, kad ieškovė ieškinį pateikė nesilaikydama išankstinės ginčo ne teisme sprendimo tvarkos (klydo dėl procesinių teisės normų taikymo), kas nereiškia, kad ieškinyje nurodomos aplinkybės yra neteisingos ir ieškovės siekiami tikslai yra aiškiai nepagrįsti. Kaip matyti, ieškovė, reikšdama ieškinį, siekia visų bendrijos (namo) gyventojų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Nurodytos aplinkybės neleidžia spręsti, jog ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas sankcijas ieškovei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir ieškinį palikus nenagrinėtą, laikytina, kad apeliantės V. G. pirmosios instancijos teisme patirtos 270 Eur (už atsiliepimo surašymą ir advokato padėjėjo atstovavimą teisme) bylinėjimosi išlaidos, buvo patirtos dėl ieškovės kaltės, todėl jos priteistinos iš ieškovės (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme nebuvo pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27. Ieškovei, jos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl to, kad ieškovė nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. ieškovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
28. Taip pat iš ieškovės valstybei priteistinos 20,85 Eur išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti, o ieškinį palikti nenagrinėtą.
Priteisti atsakovei V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės 214-ajai butų savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 135350367, 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės 214-ajai butų savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 135350367, 20,85 Eur (dvidešimt eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.