Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria spręstas J. G. ieškinio atsakovei R. G. dėl tyčinio trukdymo globėjui tinkamai atstovauti globotinės E. G. interesus ir informacijos globėjui pateikimo, trečiasis asmuo E. G., priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti R. G. tyčiniu neveikimu trukdant globėjui J. G. tinkamai atstovauti jo globotinės (motinos) E. G. interesus bei įpareigoti R. G. E. G. globėjui J. G. pateikti 2025 m. balandžio 7 d. prašyme nurodytą informaciją.

1.1. Ieškovas nurodė, kad neturėdamas šios informacijos negali kreiptis dėl kompensacijos už slaugą gavimo ir atlikti kitus teisinius veiksmus siekiant užtikrinti globotinės E. G. poreikius. Ieškovas, veikdamas globotinės interesais, nesant atsakovės pateiktos informacijos, negali pasinaudoti valstybės suteikiamomis kompensacijomis, dėl ko pažeidžiami globotinės interesai ir patiriami nuostoliai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. G. prašymą kaip nenagrinėtiną teisme.

2.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas teigia, jog gauta informacija bus panaudota siekiant užtikrinti globotinės interesus ir pažeistoms teisėms ir materialinei žalai atlyginti. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje prašyme nurodyta informacija galės būti įrodymais kitose civilinėse bylose, tačiau negali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku, be to, civilinės bylos įrodymai negali būti renkami iškeliant reikalavimus kitoje civilinėje byloje.

2.2. Pažymėta, kad vien informacijos gavimas, nesant jokio reikalavimo dėl tokių teisių gynimo, pats savaime nesukelia teisinių pasekmių, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktas prašymas nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

3. Ieškovas J. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

3.1. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškovo prašymą netinkamai vadovavosi teismų praktika, kuri, jo nuomone, prieštarauja įstatymams, ir teisės aktais, kurie apeliantui suteikia teisę reikšti tokio pobūdžio reikalavimus teisme. Jis, būdamas E. G. globėju, prašo apginti globotinės interesus, t. y. įpareigoti R. G. pateikti duomenis, dėl kokių priežasčių ji trukdo vykdyti globėjo pareigas ir sukelia nuostolius globotinei. Tik teismo įpareigojimu ir galima priversti nutraukti globotinei daromą žalą, nes geranoriškai tai padaryti yra vengiama. R. G. vengia bet kokios atsakomybės ir pareigos rūpintis savo mama, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje, tuo sukeldama materialinius nuostolius.

3.2. Atsisakius priimti pareiškimą, apelianto teisė į teisminę gynybą buvo paneigta. Be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė CPK 137 straipsnio 3 dalyje nustatytos būtinos informacijos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

10. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. G. ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

11. Apeliantas pateikė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjo, nurodydamas, kad žodžiu labiau atskleistų bylos esmę.

12. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Atskirasis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė.

13. Apeliacinės instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenustatė. Apeliantas savo argumentus išdėstė procesiniuose dokumentuose, o byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti bei padaryti išvadą dėl šios teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį

14. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis).

15. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

16. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019).

17. Pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. Neteisėtų veiksmų pripažinimas yra civilinės atsakomybės (sutartinės ir deliktinės), kaip vieno iš pažeistos teisės gynimo būdų, sudėties elementas. Vien jo konstatavimas, nenurodant kitų elementų ir neprašant sutartinės ar deliktinės civilinės atsakomybės, nepašalina teisės pažeidimo. CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – pripažinimas civilinių teisių ir apelianto reikalaujamas pažeistų civilinių teisių konstatavimas yra ne tas pats, nes civilinių teisių pripažinimas sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą, o pažeistų teisių ir neteisėtų veiksmų konstatavimas yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir, neprašant CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais pažeistų teisių pašalinimo, materialinio teisinio rezultato nesukuria (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

18. Ieškovas pateiktu procesiniu dokumentus reiškia reikalavimus pripažinti, kad R. G. savo neveikimu trukdo globėjui J. G. tinkamai atstovauti globotinės interesus ir įpareigoti R. G. E. G. globėjui J. G. pateikti 2025 m. balandžio 7 d. prašyme nurodytą informaciją (pasirašytą pažymą, kad ji turi sąlygas ir galimybes pasirūpinti motina. Jeigu pasirūpinti negali, užpildyti pridedamą prašymą, nurodant priežastis, aplinkybes, dėl ko to padaryti negali, ir pridėti tai įrodančius dokumentus).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo suformuluotus reikalavimus, nurodytas aplinkybes bei atskirojo skundo argumentais, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovo reikalavimai dėl dokumentų išreikalavimo šiuo atveju nelaikytini galintys būti savarankiškos bylos nagrinėjimo dalyku. Apeliacinės instancijos teismas, nepritardamas pirmosios instancijos teismui, sprendžia, kad ieškovas pareiškė reikalavimą dėl pažeistų teisių pripažinimo kartu prašydamas ir materialinių teisinių pasekmių, t. y. įpareigoti atsakovę pateikti jo prašomą informaciją, kad jis tinkamai galėtų atlikti globėjo pareigas, atstovaujant globotinės interesus dėl globos ir slaugos paslaugų teikimo, kompensacijos gavimo. Toks reikalavimo patenkinimas, jei būtų įrodytos ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės, sukurtų ieškovui teisines pasekmes, t. y. gavęs dokumentą jis galėtų tinkamai atstovauti globotinės interesus valstybės ir/ar savivaldybės įstaigose, kadangi šiuo metu ieškinys grindžiamas tuo, jog savivaldybės atstovas nurodė, jog tam, kad būtų kompensuota už globotinės (motinos E. G.) slaugą, reikia užpildyti tam tikrose srityse pripažinto neveiksnaus asmens vaikams duomenis, nurodant dėl kokių priežasčių jie negali pasirūpinti savo motina. Nurodoma, kad atsakovė tokių duomenų, ieškovui paprašius, nepateikė.

20. CK 3.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių ir rūpintinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių tam tikroje srityje ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo. Taip pat globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnio 2 dalis). Taigi, atstovaudamas globotinio interesus, globėjas turi imtis visų priemonių, kad būtų užtikrinti tiek turtiniai, tiek neturtiniai globotinio interesai, atitinkamai ir reikalauti informacijos iš asmenų tam, kad tinkamai atstovautų globotinio (tam tikrose srityse pripažinto neveiksnaus asmens) interesus, o negaudamas tokios informacijos turi teisę kreiptis į teismą. Teismui pripažinus, kad ieškovas kaip globėjas turi teisę gauti procesiniuose dokumentuose nurodomą informaciją, atitinkamai atsakovei kiltų pareiga pateikti ieškovo prašomus dokumentus. Atsakovei šios pareigos nevykdant, t. y. atsisakant ieškovui suteikti jo prašomą informaciją, yra ribojamos ieškovo teisės gauti informaciją, reikalingą globėjo funkcijų vykdymui. Esant pažeistai asmens teisei gauti informaciją, asmuo gali kreiptis į teismą, siekdamas, kad ši pažeista jo teisė būtų apginta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad dėl to, ar asmens teisė gauti duomenis turi būti ginama, gali būti sprendžiama tik išnagrinėjus ginčą iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.

Dėl bylos baigties

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines normas, neatsižvelgė į teismų praktiką, todėl atsisakydamas priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškimo (ieškinio) priėmimo klausimą (įskaitant procesinio dokumento ginčo teisenoje turiniui ir formai keliamus reikalavimus), kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir J. G. ieškinio dėl tyčinio trukdymo globėjui tinkamai atstovauti globotinės interesus ir informacijos globėjui pateikimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.