- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-222-450/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01905-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Suskystintos dujos“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 1.1.4.3Ieškinio senatis
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Suskystintos dujos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1116-392/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Suskystintos dujos“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Suskystintos dujos“ prašė priteisti iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 131 506,84 Eur skolą ir 45 416,37 Eur palūkanų, iš viso 176 923,21 Eur, taip pat 6 proc. metines palūkanas už byloje priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad pagal patvirtintą ir įgyvendintą AB „Lietuvos dujos“ reorganizavimo projektą vietoje AB „Lietuvos dujos“ buvo įsteigtos: AB „Suskystintos dujos“ – reorganizuojamos AB „Lietuvos dujos“ filialo – firmos „Suskystintos dujos“ turto pagrindu; AB „Dujiniai įrengimai“ – reorganizuojamos AB „Lietuvos dujos“ filialo – firmos „Dujiniai įrengimai“ pagrindu; AB „Lietuvos dujos“ – reorganizuojamos AB „Lietuvos dujos“ likusio neperduoto kitoms steigiamoms bendrovėms turto pagrindu. Reorganizavimo projekto 2.17 punkte numatyta, kad „AB bankui Litimpeks yra pradėta bankroto procedūra. Jame yra įšaldytos reorganizuojamos AB „Lietuvos dujos“ 8 633 864 litų dydžio lėšos. Iš jų 1 507 163 litai priklausė reorganizuojamos AB „Lietuvos dujos“ filialui – firmai „Suskystintos dujos“. Jeigu po AB „Lietuvos dujos“ reorganizavimo bus grąžintos aukščiau nurodytos lėšos ar jų dalis, tai jos bus paskirstytos steigiamoms AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Suskystintos dujos“ (ieškovui) proporcingai jiems priklausiusių sumų dydžiui.“. Išvedus proporciją tarp šių sumų, teigia, kad reorganizavimo projekte buvo numatyta, kad ieškovei priklauso 17,46 proc. AB „Lietuvos dujos“ gautos sumos AB banko Litimpeks bankroto procedūrų metu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo 2000 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2⁴⁴-343-2000 buvo patvirtintas 8 633 864,12 Lt dydžio AB „Lietuvos dujos“ finansinis reikalavimas. AB „Lietuvos dujos“ AB banko Litimpeks bankroto procedūrų metu gavo 2 993 769,16 Lt (867 055,48 Eur) sumą. Gavusi šias sumas, AB „Lietuvos dujos“ privalėjo jų 17,46 proc., t. y. viso 522 712,10 Lt (151 387,89 Eur), pervesti ieškovei, tačiau jokių sumų nepervedė. Įgyvendinus AB „Lesto“ ir AB „Lietuvos dujos“ reorganizavimo sąlygas, pagal kurias šios bendrovės buvo reorganizuotos sujungimo būdu, šių bendrovių pagrindu buvo sukurta nauja bendrovė – AB „Energijos skirstymo operatorius“ (atsakovė). Atsakovei perėjo visos AB „Lesto“ ir AB „Lietuvos dujos“ teisės ir pareigos. Todėl atsakovė turi pareigą įvykdyti ir AB „Lietuvos dujos“ reorganizavimo projekte numatytus AB „Lietuvos dujos“ įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu.
4. Ieškovė 2018 m. gegužės 22 d. pareiškė pretenziją atsakovei, kuria pareikalavo grąžinti finansinio reikalavimo, išmokėto iš bankrutavusio ir likviduoto AB banko Litimpeks, dalį bei sumokėti palūkanas. 2018 m. birželio 8 d. atsakovė patvirtino, kad AB „Lietuvos dujos“ iš AB banko Litimpeks 2010 m. gavo 393 382,75 Lt sumą, todėl sutiko ieškovei pervesti 17,45 proc. šios sumos, kas sudaro 19 881,05 Eur (68 645,29 Lt). Dėl likusios reikalavimo dalies nurodė, kad neturi jokių duomenų, kad likusi suma nebuvo pervesta ieškovei. Be to, nesutiko su reikalavimu sumokėti palūkanas, nurodydama, kad reorganizavimo projekte nebuvo numatytas palūkanų taikymas. 2018 m. birželio 20 d. atsakovė pervedė ieškovei 19 881,05 Eur, taip iš dalies įvykdydama ieškovės pareikštą reikalavimą. Atsakovės motyvas, kad ši neturi įrodymų, jog AB „Lietuvos dujos“, iš kurios atsakovė perėmė įsipareigojimus, neįvykdė prievolės, neatleidžia jos nuo prievolės vykdymo. Nors reorganizavimo projektas nenumatė konkretaus termino prievolei įvykdyti, ši prievolė turėjo būti įvykdyta vadovaujantis protingumo kriterijais. Šios prievolės neįvykdžius per protingą terminą, nuo ieškovei nepagrįstai laiku nesumokėtos sumos (151 387,89 Eur) už penkerius metus buvo paskaičiuotos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, kurios yra lygios 45 416,37 Eur (151 387,89 Eur x 0,06 x 5) sumai.
5. Pirmuosius duomenis apie tai, kad AB Litimpeks banko bankroto procedūrų metu kreditoriaus AB „Lietuvos dujos“ finansinis reikalavimas buvo iš dalies patenkintas, ieškovė sužinojo 2018 m. gegužės mėn., gavusi AB Litimpeks banko dokumentus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo. Netrukus po sužinojimo momento ieškovė pareiškė atsakovei reikalavimą dėl prievolės įvykdymo, o šią prievolę įvykdžius tik iš dalies, kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. AB „Lietuvos dujos“ turėjo pareigą pranešti ieškovei apie gautas lėšas iš AB Litimpeks banko ir pasirūpinti jų savalaikiu pervedimu ieškovei, tačiau elgėsi nesąžiningai ir šią informaciją nuslėpė. Faktinis lėšų pervedimo periodas yra labai didelis, siekia net septynerius metus, o paties AB Litimpeks banko bankroto byla tęsėsi net daugiau nei dešimt metų, todėl, ieškovės teigimu, ji nėra praleidusi ieškinio senaties termino. Tuo atveju, jei nėra šalių susitarimo dėl palūkanų ir / ar delspinigių mokėjimo prievolės pažeidimo atveju, palūkanos mokamos įstatymo pagrindu ir įstatyme numatyto dydžio.
6. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašė taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl galimai 2003 ir 2006 m. neapmokėtos skolos ir palūkanų priteisimo. Ieškovė, kaip rūpestingas, apdairus ir atidus asmuo, turėjo pareigą domėtis tiek AB Litimpeks banko bankroto bylos eiga, tiek AB „Lietuvos dujos“ iš AB Litimpeks banko gaunamų lėšų proporcingos dalies savalaikiu pervedimu. Ši informacija buvo prieinama, kadangi AB „Lietuvos dujos“ metinės finansinės atskaitomybės buvo skelbiamos viešai. Finansinės apskaitos registrai, mokestinių pavedimų registracijos žurnalai ir kiti buhalterinės apskaitos dokumentai atsakovo yra saugomi 10 metų. Atsižvelgiant į dokumentų saugojimo terminus, atsakovas archyvinių duomenų apie AB „Lietuvos dujos“ 2003 ir 2006 m. gautų lėšų dalies, proporcingai priklausančios ieškovui pagal reorganizavimo projektą, pervedimą ar nepervedimą ieškovui neturi.
7. Neginčijo faktinės aplinkybės, jog AB Litimpeks banko bankroto procedūrų metu AB „Lietuvos dujos“ 2003–2010 m. gavo 2 993 769,16 Lt (867 055,48 Eur) sumą. Atsakovė patikrino saugomus archyvinius atliktų finansinių operacijų duomenis nuo 2007 m. ir nustatė, kad neturi informacijos, jog dalis AB „Lietuvos dujos“ 2010 m. gautos 393 382,75 Lt sumos, proporcingai priklausanti ieškovei, buvo pervesta į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė 2018 m. birželio 8 d. raštu informavo ieškovę, kad sutinka reikalavimą tenkinti iš dalies ir 2018 m. birželio 20 d. pervedė ieškovei 19 881,05 Eur, t. y. 17,45 proc. dalį nuo 2010 m. gautos pinigų sumos, taip pat informavo, kad reikalavimo dėl likusios dalies, t. y. ieškovei proporcingai priklausančios sumos nuo AB „Lietuvos dujos“ 2003 ir 2006 m. gautų lėšų iš AB Litimpeks banko apmokėjimo, tenkinti neturi pagrindo, nes neturi įrodymų, kad dalis AB „Lietuvos dujos“ 2003 ir 2006 m. gautų sumų nebuvo ieškovei pervestos AB „Lietuvos dujos“ veiklos periodu. Taip pat atsakovė nesutiko su jos 2018 m. birželio 20 d. sumokėtos sumos įskaitymu ieškovės priskaičiuotų palūkanų padengimui. Šalims nesusitarus taikyti palūkanų pagal prievolę, toks ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas. Ieškovė su pirmine rašytine pretenzija dėl skolos apmokėjimo į atsakovę kreipėsi tik 2018 m. gegužės 23 d., todėl net tuo atveju, jei ieškovės reikalavimas galėtų būti laikytinas pagrįstu, jai galėtų būti mokamos palūkanos ne daugiau kaip už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 30 d., t. y. nuo pretenzijoje nurodyto skolos apmokėjimo termino iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir tik nuo ieškiniu reikalaujamos neva likusios neapmokėtos skolos sumos (131 506,84 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškovės AB „Suskystintos dujos“ ieškinį atmetė.
9. Teismas kritiškai vertino ieškovės nurodytus argumentus dėl ieškinio senaties termino, pažymėdamas, jog ieškovei visą laiką buvo žinomas AB „Lietuvos dujos“ reorganizavimo projekto 2.17 punktas dėl AB banke Litimpeks įšaldytų reorganizuojamai AB „Lietuvos dujos“ priklausančių 8 633 864 Lt dydžio lėšų ir jų paskirstymo jas susigrąžinus. Teismo vertinimu, ieškovė, žinodama apie šią savo teisę į dalį AB banko Litimpeks piniginių lėšų ir jos įgyvendinimo sąlygas, kaip verslo subjektas, kuriam taikomi didesni rūpestingumo, apdairumo ir atidumo reikalavimai, privalėjo aktyviai domėtis vieša banko bankroto bylos eiga, nepaisant to, kad nebuvo įtraukta į šią bylą kaip dalyvaujantis asmuo. Ieškovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios sukliudė jai tai padaryti, be to, pati pripažįsta, kad nesiėmė jokių veiksmų tam, kad susipažintų su banko bankroto bylos aktualia informacija.
10. Teismas sprendė, kad ieškovė AB „Lietuvos dujos“ reorganizavimo projekto 2.17 punkto pagrindu galėjo, perėmusi AB „Lietuvos dujos“ kreditorinio reikalavimo dalį, įstoti į Litimpeks banko bankroto bylą kreditoriaus statusu ir tiesiogiai gauti jai priklausiusią kreditoriams skirstomų lėšų dalį. Šalys reorganizavimo projekte sutarė, kad jei iš Litimpeks banko bus grąžintos lėšos ar jų dalis, jos bus paskirstytos šalims proporcingai priklausiusių sumų dydžiui. Vadinasi, ieškovės pateiktas Turto, teisių ir pareigų (prievolių) perdavimo ir priėmimo aktas niekaip negali patvirtinti aplinkybės, kad ieškovei iki pat 2018 metų nebuvo žinoma apie reorganizavimo projekto sąlygas ir todėl ji ieškinio senaties termino nepraleido.
11. Teismas konstatavo, kad ieškovė, elgdamasi apdairiai ir rūpestingai, apie galimą savo teisių pažeidimą, jai neišmokant AB „Lietuvos dujos“ iš AB banko Litimpeks gautų lėšų proporcingos dalies, galėjo ir privalėjo sužinoti dar 2003 ir 2006 metais, tačiau ieškinį teismui pareiškė tik 2018 m. spalio 9 d., ženkliai praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą. Šiuo atveju teismas nenustatė pagrindo atnaujinti ieškovės praleistą ieškinio senaties terminą, taip pat nenustatė, kad šis terminas buvo sustabdytas, ar nutrūkęs, dėl to ieškinį dėl dalies AB „Lietuvos dujos“ 2003 ir 2006 metais iš AB banko Litimpeks gautų sumų priteisimo atmetė. Tuo pačiu atmetė ir ieškovės ieškinio išvestinį reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. AB „Lietuvos dujos“ reorganizavimo projekte tokių palūkanų mokėjimas nebuvo numatytas, o pati ieškovė AB „Lietuvos dujos“ 2003 ir 2006 metais iš AB banko Litimpeks gautų sumų nereikalavo, todėl nuostolių dėl negalėjimo disponuoti šiomis lėšomis nepatyrė, o jei patyrė, tai įvyko dėl pačios ieškovės kaltės.
12. Teismas pažymėjo ir tai, kad dėl minėto ieškovės nepateisinamo neveikimo dabar susiklostė situacija, kuomet atsakovė, pasibaigus teisės aktuose nustatytiems finansinės apskaitos registrų, mokestinių pavedimų registracijos žurnalų ir kitų buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminams, nebegali pateikti teismui įrodymų, jog dalis AB „Lietuvos dujos“ 2003 ir 2006 metais gautų lėšų AB banko Litimpeks bankroto procedūrų metu galimai buvo ieškovei pervestos AB „Lietuvos dujos“ veiklos periodu. Teismo vertinimu, susiklosčiusios aplinkybės atleidžia atsakovę nuo pareigos pateikti prievolės įvykdymą patvirtinančius įrodymus, kurie buvo teisėtai sunaikinti pasibaigus dokumentų saugojimo terminams, ko ieškovė iš esmės neginčija. Tuo tarpu, ieškovės pateikti banko sąskaitų išrašai taipogi neabejotinai nepatvirtina fakto, kad ji iš Litimpeks banko priklausančių lėšų negavo, nes neatmestina galimybė, kad įmonių tarpusavio atsiskaitymams galėjo būti daromos užskaitos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
13. Ieškovė AB „Suskystintos dujos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – AB „Suskystintos dujos“ ieškinį tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas neįvertino visų ieškovės nurodytų aplinkybių dėl ieškinio senaties pradžios momento, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai visas aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu. Sprendime ieškinio senaties pradžia siejama su galėjimu sužinoti apie Lietuvos dujų gautas sumas iš Litimpeks banko bankroto bylos. Toks aiškinimas neatitinka CK 1.127 straipsnio 1 dalies turinio ir formuojamos teismų praktikos. Galimybė sužinoti nėra tolygu privalėjimui sužinoti apie savo pažeistas teises.
13.2. Ieškovė nebuvo ir negalėjo tapti Litimpeks banko bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl visą Litimpeks banko bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpį neturėjo objektyvios galimybės, taip pat ir pareigos, susipažinti su šios bylos medžiaga ir gauti nutartis, kuriomis buvo nuspręsta patenkinti dalį kreditorinių reikalavimų (CPK 9 straipsnio 1 dalis).
13.3. Ieškovės teigimu, sprendime pateiktas Reorganizavimo projekto 2.17 punkto sąlygos aiškinimas yra nepagrįstai išplėstas ir pateiktas neįvertinus viso Reorganizavimo projekto turinio bei ieškovės ir atsakovės paaiškinimų dėl šios sąlygos, tarp kurių nebuvo jokio ginčo šiuo aspektu. Aiškindamas Reorganizavimo projekto 2.17 punkto sąlygą teismas nesivadovavo sutarčių (sandorių) aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, peržengė ginčo ribas, taip pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimą.
13.4. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė apie AB Lietuvos dujų iš Litimpeks banko bankroto bylos gautas sumas turėjo sužinoti 2003 ir 2006 metais, t. y. tais pačiais metais, kai jas gavo AB „Lietuvos dujos“. Todėl teismas tokią išvadą padarė byloje nesant jokių įrodymų, tai reiškia CPK 185 straipsnio pažeidimą. Be to, teismas, konstatuodamas, kad ieškovė privalėjo pateikti įrodymus, jog prašomų priteisti sumų negavo, pažeidė įrodinėjimo pareigos taisykles (CPK 12, 178 straipsniai) ir realiai sukūrė situaciją, kurioje ieškovė privalo įrodyti tai, ko nebuvo, kas yra objektyviai neįmanoma. Sprendime nurodydamas, kad atsakovė negali įrodyti, jog prievolė sumokėti prašomas priteisti sumas yra pasibaigusi, nes buhalterinių apskaitos dokumentų saugojimo terminas yra pasibaigęs, teismas nepagrįstai buhalterinės apskaitos dokumentams suteikė didesnę įrodomąją galią, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Todėl priėjo prie nepagrįstos išvados, kad byloje neįrodyta, jog ieškovė prašomų priteisti sumų iš AB „Lietuvos dujų“ ir atsakovės negavo.
13.5. Ieškovės teigimu, sprendimas yra grindžiamas prielaidomis, nurodant, kad tarpusavio atsiskaitymas taip pat galėjo įvykti įskaitymo būdu, nors jokių įrodymų ar net aplinkybių, kurios galėtų duoti pagrindą manyti apie galimą įskaitymą, byloje nėra pateikta.
13.6. Sprendimo motyvai dėl reikalavimo priteisti palūkanas nepagrįstumo neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimų bei prieštarauja CK 6.261, 6.210 straipsniams ir sprendimo motyvams dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimui priteisti skolą.
Atsiliepimas
14. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantės (ieškovės) AB „Suskystintos dujos“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
14.1. Apeliaciniame skunde pateikiama apeliantės subjektyvi nuomone, jai palankus faktinių aplinkybių interpretavimas, tačiau apeliantės, kaip bylos baigtimi suinteresuotos šalies, įvertinimas negali būti pagrindu naikinti teisėtai priimtą ir išsamiai motyvuotą sprendimą.
14.2. Esminė ieškinio atmetimo priežastis šioje byloje yra ieškinio senaties termino praleidimas. Teismas sprendime šią aplinkybę pagrįstai konstatavo. Be to, įvertino ir kitus abiejų šalių argumentus ir sprendime taip pat dėl jų pasisakė. Teismui pripažinus ieškinio senaties terminą praleistu, kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai netenka prasmės.
14.3. Litimpeks bankroto byla buvo iškelta dar iki Reorganizavimo projekto, t. y. 1999 metais, ir baigta 2010 metais, todėl ieškovės kreipimasis į atsakovę su reikalavimu įvykdyti prievolę pagal Reorganizavimo projekto sąlygas tik 2018 metais, praėjus neįprastai ilgam laikotarpiui nuo prievolės atsiradimo momento, kelia pagrįstų abejonių, kad ieškovė apie galimai neįvykdytą prievolę pervesti ieškovei priklausančias sumas sužinojo tik 2018 metais. Ieškovė nepateikė teismui pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad ši informacija jai iš tikrųjų tapo žinoma tik 2018 metais. Priešingai, ieškovei informacija apie AB „Lietuvos dujų“ gaunamas lėšas iš Litimpeks buvo prieinama per viešai skelbiamas AB „Lietuvos dujų“ finansines atskaitomybes, nesikreipiant į Juridinių asmenų registrą. Dėl šių aplinkybių ieškovė turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises dar 2003 ir 2006 metais.
14.4. Ieškovė turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą savalaikiai pateikti užklausas atsakovei apie minėtos bylos eigą. Kadangi kreditorinis reikalavimas Litimpeks bankroto byloje buvo pareikštas visai sumai AB „Lietuvos dujų“ vardu, Reorganizavimo projekte numatant atskirti reorganizuojamų įmonių turtą ir pinigines lėšas, ieškovė neabejotinai turėjo teisę įstoti į Litimpeks bankroto bylą kaip kreditorė, prašydama išskirti jai priklausančią lėšų, esančių Litimpeks, dalį. Taigi teismas teisingai sprendė, kad ieškovės teiginiai dėl informacijos slėpimo, ar kad ji negalėjo įstoti į bankroto bylą kreditore, niekuo nepagrįsta.
14.5. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, pareikšdama, kad AB „Lietuvos dujos“ jos neinformavo 2003 ir 2006 metais apie piniginių lėšų gavimą iš Litimpeks, kai atsakovė neturi realios galimybės pateikti priešingus įrodymus, nes archyviniai dokumentai sunaikinti suėjus 5 metų dokumentų saugojimo terminui.
14.6. Vienintelė priemonė įrodyti atsakovei įvykdžius prievolę tinkamai, galėtų būti finansiniai dokumentai, kurie, kaip minėta, dėl ieškovės pavėluoto kreipimosi į atsakovę bei į teismą, buvo sunaikinti laikantis dokumentų saugojimo taisyklėse nustatytų terminų.
14.7. Įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva, būtent teismas, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, sprendžia dėl įrodymų pakankamumo. Byloje nesurinkta pakankamų įrodymų įvertinti, kad atsakovė savo prievolės neįvykdė, todėl teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog ieškinio reikalavimas neįrodytas.
14.8. Šalys dėl palūkanų pagal prievoles taikymo nesusitarė (CK 6.37 straipsnio 1 dalis), todėl palūkanos negali būti priteisiamos. Šiuo atveju turėtų būti taikomos ir CK 6.53 straipsnio 1 dalies nuostatos, kur reglamentuojama, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju prievolės įvykdymo terminas šalių nebuvo nustatytas, o pareikalavimą tokią prievolę įvykdyti ieškovė privalėjo pateikti per protingą terminą, vėliausiai – pasibaigus Litimpeks bankroto bylai 2010 metais. Atitinkamai ir penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, reikalavimui dėl palūkanų priteisimo tokiu atveju jau pasibaigęs. Be to, ieškovė neįrodė, kad jo ieškinio reikalavimai dėl skolos, susidariusios 2003 ir 2006 metais, pagrįsti. Nesant šių būtinųjų palūkanų mokėjimo sąlygų, reikalavimą dėl palūkanų priteisimo laiko nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo, kuriuo atmestas AB „Suskystintos dujos“ ieškinys priteisti jai iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 131 506,84 Eur skolą, 45 416,37 Eur palūkanas ir 6 proc. metines palūkanas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Iš esmės ginčas byloje kilo dėl 2003 ir 2006 metais iš Litimpeks banko AB „Lietuvos dujos“ gautų lėšų proporcingos dalies ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, kurias paskaičiavo nuo 2003, 2006 ir 2010 metais atsakovės ieškovei nepervestos bendros galimai nesumokėtos 151 387,89 Eur sumos už penkerius metus, taip pat dėl ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymo. Apeliantės teigimu, ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti siejama su 2018 m. gegužės mėn., kai apeliantė, gavusi Litimpeks banko dokumentus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo, sužinojo apie savo pažeistas teises (sužinojimo apie teisės pažeidimą momentas) arba su 2010 metais, kuomet Litimpeks bankroto byla buvo užbaigta ir ieškovė turėjo objektyvią galimybę gauti duomenis iš Litimpeks banko bankroto bylos, o taip pat sužinoti apie AB „Lietuvos dujos“ bankroto procedūrų metu gautas sumas (turėjimo sužinoti apie savo teisės pažeidimą momentas). Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė, kaip rūpestingas, apdairus ir atidus asmuo, turėjo pareigą domėtis tiek Litimpeks bankroto bylos eiga, tiek AB „Lietuvos dujos“ iš Litimpeks banko gaunamų lėšų proporcingos dalies savalaikiu pervedimu.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
17. Byloje nustatyta, kad 2000 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos dujos“ buvo reorganizuota skaidymo būdu – iš AB „Lietuvos dujos“, kuri tęsia savo veiklą, atskyrus AB „Lietuvos dujos“ filialams „Suskystintos dujos“ ir „Dujiniai įrengimai“ priskirto turto, teisių bei prievolių dalis ir jų pagrindu įsteigus naujas akcines bendroves: AB „Suskystintos dujos“ ir AB „Dujiniai įrengimai“. AB „Lietuvos dujos“ 2000 m. reorganizavimo projekto 2 skirsnio 2.17 punkte nustatyta, kad Litimpeks yra pradėta bankroto procedūra ir Litimpeks yra įšaldytos reorganizuojamos AB „Lietuvos dujos“ 8 633 864 Lt dydžio lėšos, iš jų 1 507 163 Lt priklausė reorganizuojamos AB „Lietuvos dujos“ filialui – AB „Suskystintos dujos“. Tame pačiame punkte įtvirtinta sąlyga, jeigu po AB „Lietuvos dujos“ reorganizavimo bus grąžintos nurodytos lėšos ar jų dalis, tai jos bus paskirstytos steigiamoms AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Suskystintos dujos“ proporcingai joms priklausiusių sumų dydžiui. Taigi ieškovei priklauso 17,46 proc. (arba 17,45641348995073 proc.) AB „Lietuvos dujos“ gautos sumos Litimpeks bankroto procedūrų metu.
18. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus apygardos teismas 1999 m. rugsėjo 13 d. iškėlė bankroto bylą Litimpeks bankui ir bankroto procedūrų metu AB „Lietuvos dujos“, kurios teises ir pareigas reorganizavus sujungimo būdu AB „Lesto“ ir AB „Lietuvos dujos“ vėliau perėmė AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2003 m. iš Litimpeks banko susigrąžino 1 930 000 Lt (558 966,64 Eur) sumą; 2006 m. iš Litimpeks pervesta 670 386,41 Lt (194 157,32 Eur) suma; 2010 m. – 393 382,75 Lt (113 931,52 Eur) suma.
19. Ieškovė 2018 m. gegužės 22 d. pareiškė atsakovei pretenziją Nr. 18-215, kuria pareikalavo grąžinti finansinio reikalavimo, išmokėto iš bankrutavusio ir likviduoto Litimpeks banko, dalį bei sumokėti palūkanas, nurodydama šią prievolę įvykdyti per 14 dienų nuo pretenzijos gavimo (pretenzija AB „Energijos skirstymo operatorius“ gauta 2018 m. gegužės 23 d.). Atsakydama į ieškovės pareikštą reikalavimą, 2018 m. birželio 8 d. raštu Nr. 30220 atsakovė patvirtino, kad iš Litimpeks banko 2010 metais gavo 393 382,75 Lt sumą, todėl sutiko pervesti 17,45 proc. šios sumos, kas sudaro 19 881,05 Eur (68 645,29 Lt), per 10 darbo dienų. Dėl likusios reikalavimo dalies, patikrinusi saugomus archyvinius atliktų finansinių operacijų duomenis nuo 2007 m., nurodė, kad neturi jokių duomenų, jog likusi suma ieškovei nebuvo pervesta anksčiau, be to, nesutiko su reikalavimu sumokėti palūkanas. 2018 m. birželio 20 d. atsakovė ieškovei pervedė 19 881,05 Eur sumą, dėl likusios 131 506,84 Eur sumos ir 45 416,37 Eur palūkanų šalims nepavyko susitarti. Dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.
Dėl ieškinio senaties termino
20. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012). Būtent dėl tokios susiklosčiusios situacijos ir kilo ginčas tarp šalių.
21. CK 1.127 straipsnis nustato ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisykles, pagal kurias ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, kurį atsakovė prašė taikyti reikalavimams dėl dalies AB „Lietuvos dujos“ 2003 m. balandžio 4 d. ir 2006 m. vasario 24 d. iš Litimpeks banko gautų sumų ir palūkanų priteisimo.
22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė, elgdamasi apdairiai ir rūpestingai, apie galimą savo teisių pažeidimą, jai neišmokant AB „Lietuvos dujos“ iš Litimpeks banko gautų lėšų proporcingos dalies, galėjo ir privalėjo sužinoti dar 2003 ir 2006 metais, tačiau ieškinį teismui pareiškė tik 2018 m. spalio 9 d., ženkliai praleidusi CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą.
23. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).
24. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Taigi sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. Vertindamas ieškinio senaties termino pradžios nustatymo momentą, pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai sprendė, kad ieškovei visą laiką buvo žinomas 2000 m. reorganizavimo projekto 2 skirsnio 2.17 punktas, kuriame, kaip minėta, buvo numatyta tokia sąlyga: „AB bankui Litimpeks yra pradėta bankroto procedūra. Jame yra įšaldytos reorganizuojamos AB „Lietuvos dujos“ 8 633 864 litų dydžio lėšos. Iš jų 1 507 163 litai priklausė reorganizuojamos AB „Lietuvos dujos“ filialui – firmai „Suskystintos dujos“. Jeigu po AB „Lietuvos dujos“ reorganizavimo bus grąžintos aukščiau nurodytos lėšos ar jų dalis, tai jos bus paskirstytos steigiamoms AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Suskystintos dujos“ proporcingai jiems priklausiusių sumų dydžiui.“. Taigi ieškinio senaties termino pradžia yra 2000 m., kai suderinus su atitinkamomis institucijomis ir AB „Lietuvos dujos“ valdybai 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 20 pritarus, patvirtintas AB „Lietuvos dujos“ reorganizavimo projektas. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kada ieškovė sužinojo apie savo pažeistą teisę, šios nutarties 21–24 punktuose nurodytų kriterijų laikėsi, vertino tiek subjektyvųjį, tiek objektyvųjį suvokimo apie pažeistą teisę aspektus, išsamiai ištyrė išvadai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovei kaip verslo subjektui taikomi didesni rūpestingumo, apdairumo ir atidumo reikalavimai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nepagrįstai sužinojimą apie galimą savo teisių pažeidimą siejo su 2003 ir 2006 metais, kai Litimpeks bankas atsakovei pervedė įšaldytas pinigines lėšas.
26. Pažymėtina, kad Litimpeks bankui bankroto byla iškelta 1999 m., t. y. dar iki AB „Lietuvos dujos“ 2000 m. reorganizavimo projekto patvirtinimo, ir baigta 2010 m. Todėl ieškovė, žinodama apie šią savo teisę į dalį Litimpeks banke įšaldytų piniginių lėšų ir jos įgyvendinimo sąlygas (AB „Lietuvos dujos“ reorganizavimo projekto 2 skirsnio 2.17 punktas), kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, privalėjo perėmusi AB „Lietuvos dujos“ kreditorinio reikalavimo dalį įstoti į Litimpeks banko bankroto bylą kaip kreditorė ir tiesiogiai gauti jai priklausiusią kreditoriams skirstomų lėšų dalį arba domėtis viešai skelbiama Litimpeks banko bankroto bylos eiga ir AB „Lietuvos dujos“ gaunamų lėšų proporcingos dalies savalaikiu pervedimu. Tuo pačiu sutiktina ir su teismo išvada, kad ieškovės pateiktas Turto, teisių ir pareigų (prievolių) perdavimo ir priėmimo aktas niekaip negali patvirtinti aplinkybės, jog ieškovei iki pat 2018 m. nebuvo žinoma apie reorganizavimo projekto sąlygas.
27. Darytina išvada, kad ieškovė teisminės gynybos 2018 m. spalio 9 d. kreipėsi jau suėjus ieškinio senaties terminui. Ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ji praleido ieškinio senaties terminą. Iš byloje surinktų įrodymų visumos teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kad ieškinio senaties termino eigos metu egzistavo aplinkybės, ieškovei trukdžiusios ginti galbūt pažeistas jos teises, nepriklausiusios nuo jos valios. Ieškinio senaties terminas buvo praleistas ženkliai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti, be to, ir pati ieškovė nėra pareiškusi tokio prašymo.
28. Kaip minėta nutarties 20 punkte, ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti, o praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Tai aktualu ir šiuo atveju, kai atsakovei sunaikinus finansinės apskaitos registrų, mokestinių pavedimų registracijos žurnalus ir kitus buhalterinės apskaitos dokumentus, pasibaigus įstatymuose nustatytam jų saugojimo terminui, atsakovė neteko galimybės įrodyti, jog AB „Lietuvos dujos“ buvo informavusi ieškovę apie piniginių lėšų gavimą, kaip ir aplinkybių dėl atitinkamos piniginių lėšų dalies pervedimo.
29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas, nors ir neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, susiedamas ją su įšaldytų Litimpeks banke AB „Lietuvos dujos“ piniginių lėšų pervedimais 2003 ir 2006 m., kai tuo tarpu ieškinio senaties terminas prasidėjo 2000 m. patvirtinus AB „Lietuvos dujos“ reorganizavimo projektą, tačiau pagrįstai konstatavo, jog apeliantė šiam ginčui taikytiną dešimties metų ieškinio senaties terminą praleido ir pagrįstai ieškinį dėl skolos priteisimo bei palūkanų nuo 2003 ir 2006 metų galimai neišmokėtų sumų priteisimo atmetė.
Dėl palūkanų priteisimo nuo pervestos sumos
30. Byloje nustatyta ir tarp šalių ginčo nėra, kad AB „Lietuvos dujos“ iš Litimpeks banko 2010 metais gavo 393 382,75 Lt sumą, todėl sutiko ieškovei pervesti ir 2018 m. birželio 20 d. pervedė proporcingą jai priklausiusių sumų dydžiui 19 881,05 Eur (68 645,29 Lt) sumą. Tačiau ieškovė, prašydama priteisti 45 416,37 Eur dydžio palūkanas, jas skaičiuoja ir nuo pervestos 19 881,05 Eur sumos.
31. 2018 m. gegužės 22 d. ieškovė atsakovei pareiškė pretenziją Nr. 18-215, kuria pareikalavo grąžinti finansinio reikalavimo, išmokėto iš bankrutavusio ir likviduoto Litimpeks banko, dalį bei sumokėti palūkanas, nurodydama šią prievolę įvykdyti per 14 dienų nuo pretenzijos gavimo. Iš pretenzijos turinio akivaizdu, kad ieškovė prašė ne tik pervesti skolą, bet ir sumokėti palūkanas. Pradelsus skolos apmokėjimo terminą, kreditorius visais atvejais gali reikalauti palūkanų remdamasis įstatymuose numatytomis palūkanų normomis. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar prievolė yra įvykdyta laiku.
32. Atsakovė, reaguodama į ieškovės pareikštą pretenziją, kurią gavo 2018 m. gegužės 23 d., 2018 m. birželio 8 d. raštu Nr. 30220 patvirtino, kad iš Litimpeks banko 2010 metais gavo 393 382,75 Lt sumą, todėl sutiko pervesti 17,45 proc. šios sumos, kas sudaro 19 881,05 Eur (68 645,29 Lt), per 10 darbo dienų į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą ir 2018 m. birželio 20 d. atsakovė ieškovei pervedė 19 881,05 Eur sumą. Pažymėtina, kad iš anksto nustatytos datos, kada atsakovė turėjo įvykdyti prievolė, nebuvo, todėl laikytina, kad prievolė atsirado nuo pareikalavimo momento. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės rašte nustatytas 14 dienų terminas pavedimui atlikti baigėsi 2018 m. birželio 6 d., atsakovė jau minėtu 2018 m. birželio 8 d. raštu Nr. 30220 sutiko pervesti dalį 2010 m. gautos sumos ir pavedimą atliko 2018 m. birželio 20 d., t. y. teisėjų kolegijos vertinimu, per protingą prievolės įvykdymo terminą, todėl apeliantės prašymas dėl palūkanų priteisimo nuo pervestos 19 881,05 Eur sumos atmetamas kaip nepagrįstas.
33. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimas, kuriuo nustačius praleistą ieškinio senaties terminą ieškovės ieškinys atmestas, yra teisėtas, priimtas iš esmės tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumo ir teisingumo įvertinimui, todėl dėl jų nepasisakoma.
34. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos apeliantui nepriteisiamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.