Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, A. B. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja nustatyti laiku pateikė patikslintą skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriame prašoma panaikinti Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. išvadą Nr. 19-6-472 (toliau – ir Išvada) ir 2017 m. liepos 17 d. raštą Nr. 19-2-2749 (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių surinkti informaciją apie A. B. teistumus, pakaltinamumą ir visas administracines nuobaudas.

II.

Pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Raštą, teismas rėmėsi ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad skundžiamu raštu pareiškėja yra informuojama, jog į jos daugkartinius prašymus jau yra atsakyta, dėl jos skundų yra atlikti tyrimai, taip pat pateikiama bendro pobūdžio informacija apie Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį bei išaiškinta teisė dėl pareiškėjos prašymų kreiptis į kitas kompetentingas institucijas (prokuratūrą, bendrosios kompetencijos teismą). Teismas darė išvadą, kad pareiškėja skundžiamu raštu pakartotinai informuojama apie tam tikras faktines aplinkybes, šis raštas yra akivaizdžiai informacinio pobūdžio ir nesukelia jai teisinių pasekmių, juo nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos pareiškėjos teisės ar pareigos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundžiamas aktas negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku. Teismas pareiškėjos skundą dalyje dėl Rašto panaikinimo atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.178 straipsniu ir pažymi, kad Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius privalo surinkti informaciją išvadai, tačiau mažamečio V. B. atveju tokios informacijos nesurinko, visą informaciją surašė šališkai. Pareiškėja paaiškina, kad Išvada buvo pažeisti jos mažamečio sūnaus interesai. Pareiškėjos manymu, A. B. nemoka patenkinti vaiko emocinių poreikių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. išvadą Nr. 19-6-472, 2017 m. liepos 17 d. raštą Nr. 19-2-2749 bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių surinkti informaciją apie A. B. teistumus, pakaltinamumą ir visas administracines nuobaudas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą konstatavęs, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Konstitucijos 30 straipsnyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Vis dėlto, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma, turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012).

Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia panaikinti Išvadą, kurią Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius Kauno apygardos teismo buvo įpareigotas pateikti civilinėje byloje Nr. e2S-2085-273/2017 dėl laikinosios priemonės taikymo. Išvadoje konstatuota, kad laikinosios apsaugos priemonės – laikino berniuko paėmimo iš tėvo, taikymas būtų priešingas vaiko interesams. Pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, skunde nurodydama savo nesutikimo su Išvada argumentus ir prašydama ją panaikinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 1 dalį, į šio kodekso reguliavimo sritį patenka ir šeimos teisiniai santykiai. Todėl ginčai, kylantys dėl laikinosios vaiko globos (rūpybos) nustatymo, savo teisine prigimtimi yra civiliniai ir jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Tokią poziciją patvirtina Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 30 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-20/2015, 2016 m. sausio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-1/2016). Įvertinusi pareiškėjos siekiamos panaikinti Išvados pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos ginčas dėl Išvados panaikinimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šį pareiškėjos reikalavimą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Pasisakydama dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Raštą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017). Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, nes, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017). Taigi ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes.

Pareiškėja siekia inicijuoti administracinę bylą, prašydama teismo panaikinti Raštą, kuriuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo pareiškėją, jog į jos analogiško pobūdžio daugkartinius prašymus ir pretenzijas buvo atsakyta, pateikė pareiškėjai informaciją apie Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį, jos pateiktų skundų pagrindu atliktą tyrimą.

Kaip matyti, pareiškėjos siekiamu nuginčyti Raštu pareiškėjai ar kitiems asmenims nesuteiktos jokios teisės ar pareigos, juo nebuvo pritaikytos jokios poveikio priemonės, Raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių. Pareiškėja taip pat nenurodė, kokias teisines pasekmes jai šis Raštas sukelia, kokios konkrečios jos teisės ar pareigos atsirado, pasikeitė ar išnyko (pasibaigė) dėl Rašto priėmimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisminis procesas pagal pareiškėjos suformuluotą skundo dalyką dėl Rašto panaikinimo yra negalimas, nes ginčijamas Raštas, įvertinus jo turinį, nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir dėl Rašto panaikinimo bei išvestinio reikalavimo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių atlikti veiksmus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.