- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-12
- Bylos Nr.
- II-83-768/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02124-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Pažeidėjas
- V. G.
institucijos, priėmusios nutarimą – Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros atstovams A. K., A. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. G. skundą dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros ( toliau Agentūra) 2014-07-25 nutarimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Agentūros 2014-07-25 nutarimu (toliau - nutarimas) Nr. AM 087970 už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau LR ATPK) 51⁶ straipsnio 2 dalies pažeidimą V. G. nubaudė administracine nuobauda - 600 Lt bauda.
Nutarime nurodyta, kad 2014-01-28 11 val. atlikus patikrinimą lietaus nuotekų tinklų linijos, esančios (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose, nustatyta, kad iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priklausančio V. G., buitinės nuotėkos per paklotą vamzdį neleistinai nuleidžiamos į lietaus nuotėkų tinklų liniją, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje. 2014-07-22 atlikus papildomą patikrinimą V. G. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), teršimo buitinėmis atliekomis fakto nenustatyta. Nustatyta, kad namas esantis (duomenys neskelbtini)daugiabutis.
Šalies argumentai
V. G. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2014-07-25 nutarimu jam paskirtą nuobaudą – 600 Lt baudą, o nuo bylos tyrimo nušalinti A. K.. Nurodė, kad agentūra priimdama nutarimą jį nubausti netyrė, kokia tai yra trasa, taip pat, kas dėl to yra kaltas.
Teismo posėdyje V. G. palaikė skundą, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą, institucija priėmusi nutarimą nurodo, kad nesutinka su V. G. skundo reikalavimais, mano, jog nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, prašo skundo netenkinti.
Nurodo, kad agentūra, vykdydama teismo 2014-05-09 nutartį atliko papildomų įrodymų surinkimą, t. y. atliko patikrinimą V. G. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), (2014-07-22 patikrinimo aktas Nr. R10-131), apklausė Panevėžio rajono savivaldybės (toliau vadinama - Savivaldybė) Vietinio ūkio skyriaus vedėją R. S.. Taip pat vykdydamas teismo įpareigojimą nustatė, kad namas adresu (duomenys neskelbtini) įregistruotas kaip daugiabutis gyvenamosios paskirties pastatas ir gyvenamosios patalpos suformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (Savivaldybės 2014-07-22 informacija). Šio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius nėra paskirtas, todėl savo nuosavybe turi rūpintys patys gyventojai. Taigi, nurodo, kad V. G. yra tinkamas šios veikos subjektas. Agentūra nurodo, kad Inter alia, nustatyta, kad ginčo nuotekų trasa yra įrengta nuo (duomenys neskelbtini). per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iki žiočių į griovį už magistralinio kelio A8 Panevėžys-Aristava-Sitkūnai, pažymėta kaip lietaus kanalizacijos tinklai ir kad trasa nepajungta į jokius nuotekų valymo įrenginius ir skirta šalinti lietaus vandeniui (Savivaldybės 2014-07-25 informacija).
Be to, nurodo, kad pats pareiškėjas ir toliau atsisakė bendrauti, nepateikė jokių dokumentų (sutarčių, sąskaitų - faktūrų), įrodančių teisėtą buitinių nuotekų šalinimą, vice versa, atsakovas gavo informaciją iš VšĮ „Velžio komunalinis ūkis", kad 2013-2014 metais iš (duomenys neskelbtini). jokių užsakymų dėl buitinių nuotekų išvežimo nebuvo gauta (2014-07-25 raštas Nr. S5-663).
Nurodo, kad V. G. teiginys, kad A. K. yra suinteresuotas šios bylos baigtimi nepagrįstais jokiais įrodymais bei argumentais ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Pažymi, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o tenkinus vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus, panaikinti nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Be to. asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Darydamas pažeidimą V. G. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką - žinodamas, kad tai neišvengiamai sukels jam neigiamas pasekmes, t. y. turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris lemtų tokios administracinės nuobaudos taikymą.
Nurodo, kad valstybiniams aplinkos apsaugos pareigūnams įstatymu suteikta diskrecijos teisė savarankiškai priimti sprendimus, už kurių priėmimo teisėtumą, atsakomybė tenka pareigūnui (LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 str. 1 d. 3 p.). Ex officio pareigūnai turi siekti, kad kiekvienas asmuo, padaręs aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, būtų nustatytas, patrauktas administracinėn atsakomybėn, teisingai ir laiku nubaustas, visiškai atlygintų aplinkai padarytą žalą bei pašalintų pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes. Šiuo atveju Agentūros vyresn. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. K., nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo įgalinimus pats savarankiškai priimti sprendimus dėl reikalingų ir reikšmingų bylai aplinkybių spręsti.
Teismo posėdyje V. G. paaiškino, kad pastatas pastatytas 1938 metais. Jis kreipėsi į Vyriausybės atstovą, į seniūną, kad būtų išspręsta problema, tačiau atvažiavo aplinkos apsaugos inspektorius ir surašė protokolą. Kiti namo gyventojai susimokėjo po 100 Lt ir toliau leidžia nuotekas į tą pačią nuotekų kanalizaciją. Nuo kriauklės yra nutekėjimai, komunalinės nuotekos nueina į šulinį, o iš šulinio į griovį. Pati seniūnija padarė tokį nutekėjimą.
Institucijos atstovas A. K. paaiškino, kad 2014-01-28 patikrinimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra į lietaus kanalizacijos liniją neteisėtai pajungti buitinių nuotekų išvadai. Visiems šių namų gyventojams, kadangi buvo akivaizdus buitinių nuotekų nuleidimas į lietaus kanalizaciją, buvo surašyti protokolai ir skirti administraciniai nurodymai. Visi gyventojai geranoriškai už akivaizdų nusižengimą sutiko susimokėti pusę minimalios baudos ir nutraukti šį teršimą. V. G. nesutiko, nors iš visų gyvenamųjų butų tuose namuose, buitinės nuotekos buvo pajungtos į lietaus tinklų liniją. Tai reiškia, kad žmonės naudodamiesi savo prausyklomis, vandenį leido į lietaus kanalizacijos trasą. Name Tremtinių g. 6, buvo kriauklės ir šį faktą paliudijo G kviesta liudytoja, kad jie leido į tą šulinį nuotekas. P. G. patikrinimo metu pats aiškino, kad „taip, aš leidžiu nuotekas ir turiu teisę“, po to, keitė savo parodymus ir atsisakė iš viso bendradarbiauti. Jis pažeidė LR Aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymą „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento“, kuris aiškiai apibrėžia, kad draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminius vandenis, nepažeidžiant žemės paviršiaus, jos turi būti išleidžiamos į atitinkamus nuotekų tinklus, kitokio būdo nuotekų šalinimui nėra. Jis ir pažeidė šį teisės aktą. Nenustatė, kad jis pats prisijungė, tačiau nustatė faktą, kad sausio 28 d. iš šių gyvenamųjų namų nuotekos pateko į lietaus kanalizacijos tinklus. P. G. namuose nebuvo, nes jis nebendradarbiauja ir nenori geranoriškai parodyti, kad jis buvo pasijungęs.
Namas yra daugiabutis, nes yra daugiau nei trys butai ir šiuo metu nėra paskirta savivaldybės administratoriaus tam namui, nėra namo bendrijos. Jis negali atsakyti, ar savivaldybė turėtų skirti administratorių.
Šalies argumentai
L. R. S paaiškino, kad jis užima Vietinio ūkio skyriaus vedėjo savivaldybės administracijoje pareigas. (duomenys neskelbtini), žinoma situacija, problema matoma, nes G į savivaldybę ne kartą kreipėsi su skundais, yra nubaustas už tai, kad leidžia nuotekas į lietaus kanalizaciją. Lietaus nuotekų linija tokia ir yra, kad nueina į šulinį, o iš ten į griovį. Nuo stogų nėra suvesta ir nubėga į kiemą. Gali būti vadinama paviršinė vandens linija. Jo manymų problema atsirado, kad aukščiau palei tą liniją Dariaus ir Girėno g. kaupėsi vanduo, buvo skirta lėšų sutvarkyti ir suremontuota. G teigia, kad dėl šių remonto darbų pas jį žemės sklype po lietaus per didelis kiekis ir semia jo namų valdą, todėl ir atvažiavo pasižiūrėti situacijos. Atidarė šulinius. Iš grafinės medžiagos buvo matyti, kad Sodų namas taip pat pasijungęs į tą liniją ir grafinėje medžiagoje matėsi, kad lietaus nuotekų liniją pajungtos buitinės nuotekos, kas negalėjo būti. Buvo patikrintos nuotekos G namų valdoje ir buvo pastebėta, kad jo gyvenamas namas yra pasijungęs į lietaus nuotekų liniją. Negali pasakyti, kad yra pasijungę visi butai. Yra vamzdynas, todėl tikėtina, kad ten anksčiau buvo pieninės teritorija ir iš tos teritorijos buvo kažkokie tai šulinėliai, kurie paviršinį vandenį nuvesdavo. Fekalinės ar buitinės kanalizacijos tinklo ten nėra, ką jie mato grafinėje medžiagoje. Tokie tinklai nėra inventorizuoti ir nėra apskaityti, nes jie yra įrengti iki nepriklausomybės. Jei toje vietoje nėra centralizuoto nuotekų tvarkymo tinklų, tai gyventojai problemas sprendžia taip, kaip jiems tai sekasi išspręsti. Savivaldybė to negali sutvarkyti nedelsiant, yra tik tokia siekiamybė. Iki 2014 metų buvo numatyta, kad 95 procentai visų gyventojų bus prijungti prie centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, tačiau kliūtis – finansiniai klausimai. Senieji administratoriai turėjo administruoti daugiabučius iki 2014 liepos 01 d. Įsigaliojus šiai tvarkai, savivaldybė įgijo pareigą organizuoti administratoriaus skyrimą gyventojams pasirinkus. Dabar šis procesas yra vykdomas, buvo paskelbta apie administratorių atranką. Iš įmonių norinčių administruoti, buvo tik viena įmonė. Velžio komunalinio ūkio įsakymu buvo paskirta grupė namų, kuriems buvo paskirtas administratorius. Dabar jis pradeda vykdyti veiklą, nes rajone daugiabučių namų administravimo veikla buvo apleista. Ankstesnis veikęs administratorius, dar ankščiau buvo dar trys įmonės Ramygalos komunalinis ūkis, Velžio komunalinis ūkis ir Krekenavos komunalinis ūkis. 2002 metais jie buvo paskirti vykdyti veiklą ir jie turėjo atlikinėti tam tikras pareigas, o 2006 ar 2009 metais jie tą veiklą nustojo praktiškai vykdyti, iš gyventojų nebuvo renkamas mokestis už administravimą, veikla nebuvo vykdoma. Tremtinių g. namas nebuvo įtrauktas į sąrašus kaip daugiabutis namas, nes tam, kad tuos namus identifikuoti reikalinga dar daug dirbti su duomenų bazėmis. Iki šios bylos negalvojo apie minimą namą kaip apie daugiabutį, nes rėmėsi seniūnijos duomenimis. Norint vykdyti administravimo veiklą, reikia identifikuoti savininkus, reikia su jais dirbti. Daugiabutis namas pagal Statybos reglamentus skaitosi trijų ir daugiau butų ir minimas namas skaitomas daugiabučiu ir jam turėtų būti skirtas administratorius, jei nėra įsteigta bendrija, jei nėra sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Šių dalykų šiai dienai nėra. Ateityje bus, namas bus įtrauktas į sąrašą, savivaldybės administratorius direktoriaus įsakymu bus skirtas administratorius, kadangi gyventojai nepareiškė noro, bus kalbama su gyventojais. Be to, šiuo metu yra vykdomas projektas, tiesiami nauji tinklai, todėl namo gyventojai turės galimybė prisijungti prie vandentiekio ir prie centralizuotų nuotekų tinklų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 257 str. nurodyta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 284 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn <...>, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nutarimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir 2014-07-25 nutarimu V. G. buvo nubaustas už tai, kad 2014-01-28 11 val. atlikus patikrinimą lietaus nuotekų tinklų linijos, esančios (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose, nustatyta, kad iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priklausančio V. G., buitinės nuotėkos per paklotą vamzdį neleistinai nuleidžiamos į lietaus nuotėkų tinklų liniją. Nutarime S. V. G administracinę nuobaudą, nurodoma, kad vykdant 2014-05-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį 2014-07-22 atliktas papildomas patikrinimas V. G. gyvenamojoje vietoje (Patikrinimo aktas 2014-07-22 Nr. R10-131). Apžiūrėjus lietaus nuotėkų trasos žiotis, teršimo buitinėmis atliekomis fakto nenustatyta. V. G. atsisakė padėti atlikti tyrimą, bei atsakyti į klausimus. V. G. taip pat nepateikė jokių dokumentų įrodančių teisėtą buitinių nuotėkų šalinimą. Apklausus Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vietinio ūkio skyriaus vedėją R. S. gauta informacija, kad nuotėkų trasa įrengta Dariaus ir Girėno g. per žemės sklypą esantį Tremtinių g. 6, Panevėžio raj., savivaldybės turimoje kadastrinėje medžiagoje pažymėta kaip lietaus kanalizacijos vamzdynai ir yra skirta šalinti lietaus vandenis. R. S. taip pat informavo, kad gyvenamasis namas esantis (duomenys neskelbtini) įregistruotas kaip daugiabutis, šio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius nėra paskirtas.
Taigi susipažinus su agentūros 2014-07-25 nutarimu, kuriuo V. G. buvo paskirta 600 litų bauda, matyti, kad jokie nauji įrodymai patvirtinantys, kad V. G. neleistinai leidžia nuotėkas per paklotą vamzdį į lietaus kanalizaciją nėra surinkti. Matyti, kad 2014-07-22 atlikus papildomą patikrinimą, lietaus kanalizacijos teršimo buitinėmis atliekomis fakto iš vis nenustatyta.
Kaip matyti iš Panevėžio apylinkės teismo bylos Nr. II-39-902/2014, kurioje priimta 2014-05-09 nutartis buvo Panevėžio apygardos teismo neskundžiama ir galutine nutartimi buvo palikta nepakeista, 2014-01-28 agentūros atliktas patikrinimas ( patikrinimo aktas Nr. R10-12) neįrodo, kad V. G. buitines nuotėkas per paklotą vamzdį neleistinai nuleidžia į lietaus nuotėkų tinklų liniją.
Taigi 2014-07-25 agentūros nutarime, be jau anksčiau pateiktų ir teismo įvertintų, kaip nepagrindžiančių V. G. pateikto kaltinimo, administracinio teisės pažeidimo padarymu, duomenų, nėra surinkta jokių papildomų jo kaltę pažeidimo padarymu patvirtinančių įrodymų.
Teismas taip pat pažymi, kad vykdant Panevėžio apygardos teismo 2014-07-14 nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-273-581/2014, buvo nustatyta, kad namas esantis (duomenys neskelbtini) yra daugiabutis, tačiau šio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius nėra paskirtas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau LR CK) 4.83 str. 3 d., nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.
LR CK 4.84 str. 1-2 str., nurodyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 289 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 7.3 p., nurodyta, kad daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Patalpos daugiabučiame name gali būti remontuojamos, rekonstruojamos ir naudojamos prekybos, viešojo maitinimo, teisėsaugos, ryšių, medicinos, spaudos platinimo, buitinių paslaugų teikimo bei kitoms negamybinėms reikmėms, jeigu tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams. Keičiant gyvenamųjų patalpų paskirtį, jos turi būti rekonstruotos taip, kad būtų įrengtas atskiras įėjimas iš lauko ir kad šis rekonstravimas atitiktų gyvenamojo namo architektūros, higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir statybos techninius reikalavimus [4.3].
Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas) (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639; 2012, Nr. 50-2440) 21 str. 4 d. 5 p., nurodyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrojo naudojimo objektų naudojimas ir priežiūra užtikrintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisių įgyvendinimą ir atitiktų jų teisėtus interesus.
Taigi matyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija nevykdo įstatymų reikalavimų, bei nepaskiria bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, kuris turėtų užtikrinti, kad bendrojo naudojimo objektai atitiktų gyvenamojo namo architektūros, higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir statybos techninius reikalavimus, taip pat, kad bendrojo naudojimo objektų naudojimas ir priežiūra užtikrintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisių įgyvendinimą ir atitiktų jų teisėtus interesus.
Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 15 str., bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).
Taigi vadovaujantis šio įstatymo normomis vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai yra priskiriami prie daugiabučio bendrojo naudojimo objektų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarime Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 125-5963) išaiškinta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas – namo bendrųjų konstrukcijų, patalpų, inžinerinės įrangos remontas ar keitimas naujomis siekiant atkurti ar pagerinti jų normatyvines savybes, įgyvendinant privalomuosius statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
Šio nutarimo 5.3 p., numatyta, kad bendrosios nuosavybės objektų administratorius vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą.
Taigi sistemiškai aiškinant įstatymų reikalavimus galima daryti išvadą, kad V. G. nėra šios veikos subjektas, nes už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, atnaujinimą, atitikimą techniniams statybos reikalavimams yra atsakingas daugiabučio namo bendrosios nuosavybės objektų administratorius, kuris vadovaujantis LR CK 48.4 str. 2 d. turėjo būti paskirtas savivaldybės vykdomosios institucijos.
Taip pat teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad V. G. savo veiksmais būtų buitinėmis atliekomis teršęs lietaus kanalizaciją.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., teismas
nutaria:
V. G. skundą tenkinti.
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros 2014-07-25 nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.