Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, jį apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-05-09 nutartimi tenkino V. G. skundą iš dalies, panaikino Institucijos 2014-03-06 nutarimą ir grąžino bylą šiai Institucijai iš naujo tirti ir procesiniam sprendimui priimti.

Agentūra nustatė, kad į lietaus kanalizacijos tinklų liniją yra neteisėtai pajungti buitinių nuotekų išvadai iš gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini). Pažeidimas fiksuotas Agentūros 2014-01-28 patikrinimo aktu (duomenys neskelbtini). Visų butų, esančių minėtuose gyvenamuose namuose savininkai pripažino akivaizdų neteisėtą buitinių nuotekų išleidimo į lietaus kanalizacijos tinklus faktą, tame tarpe ir V. G..

Teismo argumentai, kad reikalinga papildomai apklausti (duomenys neskelbtini) buto savininkę V. G. bei kitus šio namo gyventojus nėra tinkami ir nieko naujo (kitų faktinių aplinkybių) šioje byloje neduotų. V. G. atsisakė bendrauti, neatvyko du kartus kviečiama, patvirtino, kad nieko neaiškins ir nurodė, kad visais namų ūkio reikalais rūpinasi V. G., todėl papildoma V. G. apklausa yra netikslinga. Patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) namo gyventojai (buto Nr. 1 savininkę Z. S. slauganti D. B., buto Nr. 4 savininkė A. K. ir bute Nr. 6 gyvenantis V. G.) pripažino ir patvirtino, kad buitines nuotekas susidarančias jų butuose, nuleidinėjo į esamą lietaus nuotekų tinklų liniją nuo pat apsigyvenimo momento šiuose butuose. Pažymėjo, kad šalia esančio namo (duomenys neskelbtini) gyventojai taip pat leido buitines nuotekas į lietaus kanalizacijos tinklus, patvirtino, kad jokios fekalinės kanalizacijos nėra, pažeidimą pripažino ir administracines baudas geranoriškai sumokėjo.

Teismas, nagrinėdamas bylą, neatkreipė dėmesio į tai, kad liudytojas R. S. patvirtino, jog jokios fekalinės kanalizacijos šioje vietoje nėra buvę ir toks nuotekų šalinimas yra neteisėtas. Konstatuotina, kad bet kokia fekalinės kanalizacijos linija turi būti nuvesta į buitinių nuotekų valymo įrenginius. Buitinių nuotekų valymo įrenginių šioje vietovėje niekada nėra buvę. Taip pat teismas nekreipė dėmesio ir į liudytojos D. B. parodymus, kad buitines nuotekas leido į šulinį.

Teismas pamini ATPK 35 straipsnį dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino, tačiau savaime suprantama, kad pastoviai visą laiką nuotekos nebėga, tačiau aišku, kad asmuo kiekvieną dieną po valgio plauna indus, prausiasi, atlieka gamtinius reikalus, skalbia, plauna grindis ir t.t., todėl vyksta trunkamasis teisės pažeidimas ir pažeidimo padarymo diena gali būti tiek patikrinimo atlikimo diena, tiek kita prieš tai buvusi diena. Atliekant lietaus nuotekų linijos patikrinimą 2014-01-28 buvo nustatytas (užfiksuotas) būtent tuo metu esamas faktinis lietaus nuotekų tinklų teršimas buitinėmis nuotekomis, todėl pažeidimo darymo laikas yra labai aiškus.

Pažymėjo, kad tikrinimo metu V. G. kategoriškai atsisakė bendrauti ir padėti išaiškinti galimą pažeidimą. Jei V. G. būtų buvęs teisus, ir iš jo buto nebūtų išleidžiamos buitinės nuotekos į lietaus tinklus, jis tai galėjo įrodyti iš karto tikrinimo metu, pakvietęs į savo buto apžiūrą, tačiau jis to nedarė, o tik teigė, kad nuotekas leido ir leis į esamus tinklus. Atlikti V. G. buto apžiūrą po patikrinimo sekančią dieną ar dabartiniu metu, yra visiškai netikslinga, nes atjungti nuotekų ištekėjimo vamzdį nuo kriauklės į tinklų liniją ir tokiu būdu parodyti, kad nuotekos jau šiuo metu iš jo buto į lietaus kanalizacijos tinklus nepatenka, yra labai paprasta.

(duomenys neskelbtini) namo, tiek (duomenys neskelbtini) namo gyventojai patvirtino, kad buitines nuotekas leido į lietaus kanalizacijos tinklus, nes kitaip neturėjo galimybės jų šalinti, kaip ir V. G. kitokios galimybės šalinti buitines nuotekas, kaip tik jas išleisti į lietaus kanalizacijos tinklus neturėjo (nebuvo įrengtas atskiras uždaras šulinėlis - rezervuaras, neturėjo sudaręs sutarties su bendrove, kuri būtų tokias nuotekas išvežusi). Lietaus kanalizacijos kontrolinis šulinys, į kurį buvo pajungtas nuotekų išvadas iš Tremtinių g. 6 namo, tikrinimo metu (2014-01-28) buvo akivaizdžiai užterštas buitinėms nuotekoms būdingais nešmenimis (muilu, taukais ir kt.).

Savivaldybė nenorėdama prisiimti sau kaltės pakvietė gamtos apsaugos darbuotoją A. K., kuris nenorėjo aiškintis kaip viskas atsitiko ir puolė rašyti gyventojams baudas, motyvuodamas tuo, kad baudas deda už tai, jog V. G. parašė skundą Seimo kontrolieriui.

Nurodo, kad buvo šulinėlis - rezervuaras iki tol, kol seniūnija jo neišardė ir neprakasė griovio į upelį. Sutartis yra sudaryta su seniūnija, o išveža (duomenys neskelbtini) komunalinis ūkis.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 str. 1 d. yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad Institucija, nagrinėdama bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai grąžino bylą šiai institucijai papildomam tyrimui atlikti, įpareigodama surinkti papildomą medžiagą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pagal teismui pateiktą medžiagą, negalima daryti išvados, jog V. G. veiksmuose yra ar nėra ATPK 51⁶ str. 2 d. pažeidimo sudėtis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai nebuvo išaiškintos bei įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria iš dalies patenkintas V. G. skundas, panaikintas Institucijos 2014 m. kovo 6 d. nutarimas ir byla grąžinta Institucijai, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja paskalbimo dieną.