- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-10
- Bylos Nr.
- 1S-11-843/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Nuteistasis
- D.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Valinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. (D.) T. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria tenkintas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimas, D. T. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu Nr. 1-111-269/2015 paskirtą, 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi subendrintą ir neatliktą dviejų metų 6 šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. T. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-23 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, 4 veikos), 2 dalį (3 veikos), 145 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be probacijos tarnybos leidimo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-28 nutartimi nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-21 nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant D. T. galutinę subendrintą bausmę – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą, kurio vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant D. T. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be probacijos tarnybos leidimo.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-01-29 nutartimi D. T. skirta papildoma pareiga – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje arba psichologo konsultacijose.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus (toliau – ir Vilniaus probacijos skyrius) 2016-04-27 teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą siūlant D. T. bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti. Teikimas 2016-05-31 teismu nutartimi atmestas.
Vilniaus probacijos skyrius 2016-09-22 teikimu pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą siūlant D. T. bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi Vilniaus probacijos skyriaus teikimą tenkino. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistasis D. T. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį išvadų nepadarė, savo elgesio nekeičia, į probacijos tarnybos ir teismo įspėjimus nereaguoja ir toliau pažeidinėja įstatymus, daro šiurkščius bei visuomenei pavojingus kelių eismo taisyklių pažeidimus vairuodamas transporto priemones neturėdamas tam teisės, taip pat daro nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis D. T. ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles, nenori paklusti įstatymams, savo elgesiu kelia grėsmę visuomenės saugumui. Teismo 2016-05-31 nutartimi jam suteikta galimybe pasitaisyti ir vykdyti teismo įpareigojimus bei probacijos sąlygas nepasinaudojo.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi nuteistasis D. T. pateikė skundą, prašydamas panaikinti aukščiau minėtą nutartį ir priimti naują sprendimą – netenkinti Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo jam panaikinimo.
Nurodo, kad teismas neteisingai vertino pateiktas aplinkybes ir nepagrįstai nutartyje nurodė, kad jis nekeitė savo elgesio, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį išvadų nepadarė, į probacijos tarnybos ir teismo įspėjimus nereaguoja, pažeidinėja įstatymus, taip pat, jog teigiamo poveikio jo elgesiui nepasiekta ir bausmės tikslai nėra įgyvendinami.
Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jis vykdo teismo įpareigojimus: užsiregistravo darbo biržoje, susirado darbą ir šiuo metu dirba, turi tvirtus socialinius ryšius, rūpinasi ir išlaiko du savo nepilnamečius vaikus. Šios aplinkybės patvirtina jo motyvaciją koreguoti savo elgesį, laikytis socialinių gyvenimo normų, todėl probacijos tikslai gali būti siekiami nenaikinant bausmės vykdymo atidėjimo. Bausmės atidėjimo pakeitimas į realią bausmę stipriai įtakotų ne tik jį, bet ir jo mažamečius veikus, prie kurių išlaikymo nuolat prisideda. Taip pat būtų nutraukti socialiniai ryšiai: prarastų darbą ir tuo pačiu galimybę teikti ne tik išlaikymą vaikams, bet ir atsiskaityti su valstybe sumokant paskirtas baudas. Be to, teismas nevertino padaryto administracinio teisės pažeidimo, dėl kurio buvo pripažintas kaltu (vairavo neturėdamas teisės), aplinkybių, taip pat, kad toks pažeidimas nėra iš esmės pavojingas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo D. T. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. T. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Teismas priima sprendimą panaikinti probaciją tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, nustatomos aplinkybės, patvirtinančios būtinybę panaikinti probaciją ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais dėl bausmės vykdymo atidėjimo D. T. panaikinimo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nebėra pagrindo manyti, jog šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti tęsiant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymą.
Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos duomenų, nuteistasis D. T. beveik visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį laikėsi jam nustatytos pareigos tęsti darbą, tačiau du kartus buvo nutraukęs darbą neturėdamas kito darbo vietos pasiūlymo. Nedirbtas laiko tarpas nėra ilgas (a. b. l. 99-100, 106-108, 117, 136). Nuo 2016-08-19 ir šiuo metu nuteistasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b.l. 15).
Įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be probacijos tarnybos leidimo nesilaikė vieną kartą (a. b. l. 116).
Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė bei įvertino ir tai, kad D. T. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė net penkis administracinius teisės pažeidimus - vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti (ATPK 128 str. 1 d.), už kuriuos 2015-10-18, 2016-01-27, 2016-03-22, 2016-04-01 ir 2016-09-07 nutarimais buvo baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis ir areštu (a. b. l. 71, 130-133, 142-144, 146-147). Atsižvelgus į skundo argumentus pažymėtina, kad įvertinus įstatymo leidėjo numatytos sankcijos už ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą griežtumą jis pagrįstai vertintas kaip grubus, keliantis padidintą pavojų visuomenės ir eismo saugumui. Paskutinis, t. y. 2016-09-07 priimtas nutarimas įsiteisėjo 2016-11-03 Vilniaus apygardos teismui atmetus D. T. apeliacinį skundą. Po pirmųjų dviejų pažeidimų probacijos tarnyba kreipėsi į teismą dėl papildomų pareigų paskyrimo ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartimi D. T. paskirta papildoma pareiga – dalyvavimas elgesio pataisos programoje arba psichologo konsultacijose (a.b.l. 84, 96-97). Nuteistasis individualiose psichologo konsultacijose dalyvavo, bet 2016-02-27 padarė pakartotinį administracinį teisės pažeidimą, dėl ko 2016-04-01 buvo pakartotinai įspėtas (a.b.l. 94, 105). Tačiau ir tuomet D. T. išvadų nepadarė ir įvykdė dar du grubius administracinius teisės pažeidimus – vairavo automobilį neturėdamas tam teisės. Vilniaus probacijos skyrius buvo kreipęsis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad D. T. yra pakankamai jauno amžiaus, laikėsi teismo įpareigojimo dirbti, kitas įpareigojimas nebuvo sistemingai ignoruojamas (užfiksuotas vienintelis pažeidimo atvejis), vertino, kad nuteistasis yra motyvuotas išlaikyti darbą, yra pakankamai savarankiškas ir manė, esant tikslinga suteikti nuteistajam dar vieną galimybę savo elgesiu įrodyti, kad jis gali laikytis teismo paskirtų įpareigojimų, nedaryti jokių teisės pažeidimų, lankyti jam paskirtose psichologo konsultacijoje ir tokiu būdu vykdyti bausmę be realaus jos atlikimo, todėl probacijos teikimo netenkino. Teismas nutartyje taip pat atkreipė nuteistojo dėmesį, kad toks teismo rodomas pasitikėjimas nėra begalinis, todėl ateityje nesilaikant įpareigojimų ar darant naujus teisės pažeidimus gali būti visi pagrindai panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, jei tektų tokį klausimą svarstyti pakartotinai (b.l. 128-129). Teismas priimdamas šią nutartį dar neturėjo informacijos apie D. T. 2016-05-28 padarytą naują administracinį teisės pažeidimą - vairavo automobilį neturėdamas tam teisės. Be to, iš teismų informacinės sistemos „Liteko” duomenų matyti, kad D. T. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-385-834/2016 pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2016-03-27 fizinio skausmo sukėlimo savo sugyventinei T. G. ir nuteistas galutine subendrinta bausme – terminuotu laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Šiuo metu nuosprendis įsiteisėjęs. Šis faktas taip pat įrodo, kad D. T. per bausmės atidėjimo laikotarpį daro ne tik administracinius teisės pažeidimus, bet ir naujas nusikalstamas veikas. Pagal pakartotino nusikalstamumo vertinimo metodiką D. T. priskiriamas vidutinei rizikos grupei (75 balai iš 168 galimų). Jam nustatyta vidutinė rimtos žalos rizika.
Pažymėtina, kad D. T. vykdant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendį, buvo pasirašytinai supažindintas su probacijos atlikimo sąlygomis, tvarka bei galimomis pasekmėmis už probacijos sąlygų nevykdymą, buvo sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas (b.l. 75-83). Nuteistasis sutiko laikytis jam nustatytų probacijos sąlygų, probuojamųjų bendrųjų pareigų, tačiau jų nesilaikė.
Teismas atsižvelgia į skunde nurodytus argumentus, o būtent, kad D. T. turi mažamečių vaikų, dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, tačiau šios aplinkybės vertintinos kartu su aukščiau nurodytomis ir padarytų išvadų nepaneigia. Apygardos teismas pritaria žemesnės instancijos teismui, kad teigiamų išvadų dėl savo veiksmų nuteistasis D. T. nepadarė, nerodo pakankamai noro taisytis ir laikytis įstatymų, tad bausmės tikslai negali būti pasiekti tęsiant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymą.
Remiantis tuo, kas pasakyta, skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. T. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.