Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-12-16 · Civilinė byla Nr. e2-41187-541/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-16
Bylos Nr.
e2-41187-541/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-31671-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė
Ieškovas
UAB „GEONOVUS“
Atsakovas
UAB „GEOCON“
Advokatai
Paulius Grigaliūnas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eL2-38468-541/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-31671-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.2.4.2.; 2.5.10.5.2.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLI NK Ė S TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,sekretoriaujant Rūtai Staugaitienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Grigaliūnui,atsakovo atstovui direktoriui Tomui Grigui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „GEONOVUS“ ieškinį atsakovui UAB „GEOCON“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „GEONOVUS“ pateikė ieškinį atsakovui UAB „GEOCON“ dėl 1 198,05 Eur nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad šalys 2016 m. vasario 17 d. sudarė Statybinių mechanizmų nuomos, teikiant valdymo, vairavimo ir technines paslaugas sutartį Nr. 201602-01N N-01116, kurios pagrindu ieškovas nuomojo atsakovui statybinius mechanizmus (poliakales). Už poliakalių nuomą atsakovui ieškovas pateikė PVM sąskaitas-faktūras, kurias jis vėlavo apmokėti. Atsakovas skolą pripažino, įsipareigojo ją mokėti dalimis, tačiau šio įsipareigojimo laiku neįvykdė. Esant tokiai situacijai ieškovas kreipėsi į UAB „Creditreform Lietuva“ dėl tarpininkavimo atgaunant įsiskolinimą iš atsakovo, ko pasekoje atsakovas pavestą išieškoti skolą ieškovui sumokėjo, o už įvykdytus tarpininkavimo veiksmus UAB „Creditreform Lietuva“ pateikė ieškovui dvi PVM sąskaitas faktūras bendrai 1 198,05 Eur sumai, tačiau atsakovas atsisakė kompensuoti šiuos ieškovo patirtus nuostolius. Atsakovo atsakomybę atlyginti nuostolius ieškovas kildina iš nuomos sutarties 3.8. punkto ir teigia, jog yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu sutartinės prievolės vykdymu, nuostoliai yra ieškovo faktiškai sumokėta suma tarpininkavimo bendrovei, kurią jis mokėjo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (e. b. l. 16-18).

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškinyje nurodyta suma nesutiko, teigdamas, jog tokia nuostolių suma yra ne tik neproporcinga ir viršija teismų praktikoje nustatytą atlyginimo už analogiškas paslaugas sumą, bet kartu vertintina kaip nepagrįstas ieškovo bandymas pasipelnyti. Be to, UAB „Creditreform Lietuva“ yra nurodžiusi atsakovui, jog skolos administravimo mokestis yra 85,00 Eur, su kuo atsakovas iš esmės sutinka. Pažymėjo, jog atsakovas piktybiškai nevengė atsikaityti, o iškart neturėjo galimybių įvykdyti įsipareigojimų dėl objektyvių priežasčių, be to, bendradarbiavo su ieškovu ir skolą pilna apimtimi padengė. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (e. b. l. 46).

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti ieškinį. Papildomai paaiškino, jog ginčo dėl skolos buvimo nėra, o patirtų nuostolių dydis yra pagrįstas byloje pateiktais įrodymais, atsakovas jį paneigiančių įrodymų nepateikė. Pažymėjo, jog skolų administravimo paslauga yra kompleksinė, paslaugas teikusi bendrovė yra viena didžiausių šalyje, o atsakovas moka ne už konkretų veiksmą, bet už visą rezultatą – skolos išieškojimą, kuris pagal šalių susitarimą yra 12 proc. nuo skolos sumos, t. y. sėkmės mokestis. Be to, toks dydis beveik nesiskiria nuo antstolių vykdymo išlaidų, todėl prašoma priteisti suma yra pagrįsta ir protinga. Ieškovo atstovas negalėjo pasakyti, kiek kartų buvo skambinta atsakovui, tvirtino, jog buvo išieškota visa suma 8 251,06 Eur, į skolų išieškojimo įmonę kreiptasi buvo 2016 m. balandžio 12 d., atsakovas paskutinę sąskaitą turėjo apmokėti iki 2016 m. kovo 30 d. Patvirtino, jog iki kreipimosi į skolų išieškojimo įmonę atsakovas buvo rašęs ieškovui dėl sąskaitų Nr. 00028 ir Nr. 00029 apmokėjimo. Pažymėjo, jog atsakovui siųsti trys raginimai nebuvo tapatūs, jie skiriasi savo turiniu, o nurodytas administravimo mokestis (85,00 Eur) mokamas administravimo bendrovei tiesiogiai, tai nėra būtent ieškovo patirti nuostoliai. Nurodė, jog sutartyje numatytas delspinigių dydis šiuo atveju netinkamas būdas nuostoliams atlyginti ir tai nebūtų protingas dydis, kadangi numatytas dydis nėra konstanta, be to, šiuo atveju ieškovo nuostoliai jį viršija, todėl turi būti atlyginti realiai patirti nuostoliai, o delspinigiai į juos įskaičiuojami (e. b. l. 58).

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su pareikštais reikalavimais procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, papildomai teigdamas, jog savo poziciją, be kita ko, grindžia teisingumo ir protingumo kriterijais, ir mano, jog šiuo atveju neprivalo įrodinėti sumos nepagrįstumo. Skolų išieškojimo įmonė tris kartus atsiuntė beveik tapataus turinio raginimus, neaišku, kiek konkrečiai kartų buvo skambinta atsakovui, jo žiniomis, buvo skambinta kelis kartus. Pažymėjo, jog gautame rašte nurodytą administracinį mokestį (85,00 Eur) laiko protingu dydžiu, įvertinus skolų išieškojimo bendrovės pastangas. Tvirtina, jog sąlyginio ryšio tarp skolos sumokėjimo ir skolų išieškojimo įmonės veiksmų nėra, kadangi skola nebuvo sumokėta laiku dėl atsakovo įmonės finansinių srautų. Prašė ieškinį atmesti (e. b. l. 58).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovas UAB „GEONOVUS“ (nuomotojas) ir atsakovas UAB „GEOCON“ (nuomininkas) 2016 m. vasario 17 d. sudarė Statybinių mechanizmų nuomos, teikiant valdymo, vairavimo ir technines paslaugas sutartį Nr. 201602-01N N-01116, kurios pagrindu ieškovas nuomojo atsakovui statybinius mechanizmus (poliakales) (e. b. l. 20-23). Už poliakalių nuomą ieškovas 2015 m. rugsėjo 30 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Serija GEO Nr. 00028, 6 670,13 Eur sumai, 2015 m. spalio 9 d. - PVM sąskaitą-faktūrą Serija GEO Nr. 00029, 2 718,87 Eur sumai ir 2016 m. vasario 29 d. - PVM sąskaitą-faktūrą Serija GEO Nr. 00041, 4 221,02 Eur sumai (e. b. l. 24-26). Atsakovas 2016 m. vasario 15 d. prašymu Nr. SR-12 prašė leisti skolą mokėti dalimis iki 2016 m. balandžio 10 d. (e. b. l. 27). 2016 m. balandžio 12 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Creditreform Lietuva“ dėl tarpininkavimo atgaunant įsiskolinimą iš atsakovo (e. b. l. 28). UAB „Creditreform Lietuva“ 2016 m. gegužės 2 d. bei 2016 m. liepos 20 d. raginimais kreipėsi į atsakovą dėl skolos ieškovui sumokėjimo (e. b. l. 29-31, 36-37). Už suteiktas tarpininkavimo paslaugas UAB „Creditreform Lietuva“ pateikė ieškovui 2016 m. birželio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija INKJU Nr. 160607, 585,16 Eur sumai ir 2016 m/ birželio 13 d. - PVM sąskaitą-faktūrą Serija INKJU 160608, 612,89 Eur sumai (e. b. l. 32-33). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas šias sąskaitas apmokėjo 2016-06-09 d. ir 2016-07-19 d. (e. b. l. 34-35). Dėl šios faktinės aplinkybės tarp šalių ginčo nėra. Atsakovas savo atsikirtimams dėl nuostolių dydžio pagrįsti pateikė UAB „Creditreform Lietuva“ pranešimą (e. b. l. 47).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl skolos išieškojimo išlaidų, t. y. ieškovo nuostolių, dydžio. Ieškovas nurodė, kad atsakovo prievolės nevykdymas lėmė ieškovo nuostolių atsiradimą, kurių dydis yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl, nesant priešingų duomenų, nurodyti nuostoliai turėtų būti priteisti iš atsakovo visa apimtimi. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad buvo įsiskolinęs ieškovui, bei nekvestionavo ieškovo kreipimosi į skolų išieškojimo bendrovę pagrįstumo, tačiau nesutiko su ieškovo prašomu priteisti nuostolių dydžių. Nesutikimą grindė teisingumo ir protingumo principų pažeidimu bei tvirtino, jog sprendžiant dėl nuostolių dydžio reikėtų vadovautis pranešime nurodytu administravimo mokesčio dydžiu, t. y. 85,00 Eur. Taigi, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės ir įrodymai dėl ieškovo paskaičiuotų nuostolių dydžio.

Minėta, jog atsakovas nekelia ginčo dėl įsiskolino ieškovui buvimo. Be to, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovo civilinei atsakomybei kilti yra visos būtinos sąlygos. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu prievolės vykdymu, atsakovo kaltė sutartinės atsakomybės atveju yra preziumuojama (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), priežastinis ryšys pasireiškė tuo, jog būtent dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė nuostolių, o žalą sudaro ieškovo faktiškai patirti nuostoliai, dėl kurių dydžio byloje kilo ginčas.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi asmuo, netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą, ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos priskirtinos prie tiesioginių ir netiesioginių nuostolių (žalos), tačiau šioms išlaidoms yra taikomas protingumo kriterijus, t. y. atlyginamos tik protingos išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu ne teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju teismui konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 198,05 Eur dydžio nuostolius, susijusius su ikiteisminiu skolos išieškojimu. Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK1.5 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas patirtų nuostolių dydį ir realumą įrodinėja UAB „Creditreform Lietuva“ išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas (e. b. l. 32-33), kurių bendra suma 1 198,05 Eur. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589-684/2015; ir kt.)

Teismo vertinimu, pirmiausia, ieškovo nurodomas nuostolių dydis nėra vienareikšmiškai įrodytas byloje esančiais įrodymais. Šiuo konkrečiu atveju teismas sprendžia, jog vien byloje ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros už suteiktas tarpininkavimo paslaugas nepagrindžia jo prašomų priteisti nuostolių dydžio, vertinant atliktus skolos išieškojimo veiksmus protingumo aspektu. Byloje pateikti trys raginimai įvykdyti prievolę, kurie buvo siųsti atsakovui (e. b. l. 29-31, 36-37, 47), savo turiniu iš esmės sutampa, tai patvirtino ir ieškovo atstovas. Byloje taip pat nėra tikslių duomenų, kiek kartų atsakovui buvo skambinta, kokius kitus veiksmus atliko skolų išieškojimo bendrovė, siekdama išieškoti skolą. Teismas sutinka su ieškovo teiginiais, jog skolų administravimo paslauga yra kompleksinė, ir vykdant tokią veiklą neišvengiamai atsiranda įvairaus pobūdžio kitų komercinės veiklos sąnaudų, tačiau kilus ginčui teisme bei sprendžiant klausimą dėl ieškovui atlygintinų nuostolių dydžio, yra būtina vertinti tokių išlaidų, nors ir nepatirtų tiesiogiai ieškovo, sąsajumą su ikiteisminiu atsakovo skolos išieškojimu (CPK 178 straipsniu). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsižvelgiant į PVM sąskaitose-faktūrose nurodytą užmokesčio už tarpininkavimo paslaugas bendrą sumą (1 198,05 Eur) bei įvertinus skolų išieškojimo bendrovės nustatytus atliktus veiksmus, darytina išvada, kad ieškovas nepagrindė, jog 1 198,05 Lt ieškovo išlaidos, susijusios su skolos iš atsakovo išieškojimu, yra protingos išlaidos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme.

Antra vertus, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas ieškovo patirtus nuostolius mažinti, atsižvelgiant į atsakovo atsakomybės prigimtį bei šalių tarpusavio santykius. Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, jog bendra atsakovui išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų suma sudarė 13 610,02 Eur (e. b. l. 24-26), atsakovas paskutinę sąskaitą turėjo apmokėti iki 2016 m. kovo 30 d. (e. b. l. 26), ieškovas į skolų išieškojimo įmonę kreipėsi 2016 m. balandžio 12 d., nurodydamas išieškotiną sumą - 8 251,06 Eur (e. b. l. 28). Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovas 2016 m. vasario 15 d. prašymu Nr. SR-12 prašė leisti skolą mokėti dalimis (e. b. l. 27), ieškovas bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, jog iki kreipimosi į skolų išieškojimo įmonę atsakovas buvo rašęs ieškovui dėl sąskaitų Nr. 00028 ir Nr. 00029 apmokėjimo dalimis. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovas skolą pilna apimtimi padengė. Taigi, šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog atsakovas bendradarbiavo su ieškovu, ėmėsi priemonių, kad tinkamai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, dalį įsiskolinimo pagal išrašytas sąskaitas padengė, byloje nenustatyta aplinkybių dėl atsakovo piktnaudžiavimo savo teisėmis, be to, ieškovas kreipėsi į skolų išieškojimo bendrovę praėjus neilgam laikotarpiui nuo atsakovo prievolės įvykdymo terminų pabaigos, todėl, teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas ieškovo patirtus nuostolius mažinti (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).

Pagal Nuomos sutarties 3.8. punkto nuostatas, skolos išieškojimo išlaidas padengia Nuomininkas (e. b. l .20). Šios sutarties sąlygos atsakovas neginčijo, tačiau, teismo vertinimu, tokia sutarties sąlygas nesukuria atsakovui besąlyginės pareigos atlyginti ieškovo nurodomų nuostolių, kadangi, minėta, tokios išlaidos turi būti pagrįstos bei protingos. Ieškovui prašant priteisti 1 198,05 Eur dydžio skolos išieškojimo išlaidas, teismas turi pagrindo manyti, jog atsakovas tokios apimties skolos išieškojimo išlaidų nenumatė ir negalėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę, todėl jis neturi pareigos atsakyti už tokio dydžio ieškovo patirtus nuostolius (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Be kita to, minėtame sutarties punkte šalių sulygti 0,02 proc. dydžio delspinigiai leido atsakovui pagrįstai tikėtis, jog jo atsakomybė bus apribota šia netesybų forma, o papildomi ieškovo patirti nuostoliai bus įrodinėjimo dalyku šalių sutartiniuose santykiuose.

Akcentuotina, jog ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidoms yra taikomas protingumo kriterijus, t. y. atlyginamos tik protingos išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu ne teismo tvarka. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma atlyginti nuostolių suma nagrinėjamos civilinės bylos kontekste įvertinus skolos sumą (8 251,06 Eur), atsakovo neatsiskaitymo laikotarpį, šalių elgesį ikiteisminio skolos išieškojimo metu, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Be to, ieškovo nurodyti argumentai, jog jis su skolų išieškojimo bendrove susitarė, kad „sėkmės mokestis“ yra 12 proc. nuo skolos sumos, taip pat ieškovo teiginiai dėl antstolių vykdymo išlaidų dydžių, neturi reikšmės teisingam šio ginčui išnagrinėjimui, kadangi šioje civilinėje byloje teismas konstatavo esant aplinkybėms, sudarančioms pagrindą mažinti atsakovo atsakomybės apimtis.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, jog ieškovo prašomas priteisti nuostolių dydis nėra įrodytas ir, be kita ko, egzistuoja pagrindas jį sumažinti, todėl teismas, nustatydamas nuostolių dydį, atsižvelgia į atsakovo sutarties pažeidimo sunkumą ir kilusias pasekmės, sutarties nevykdymo laikotarpį, duomenis apie skolų išieškojimo įmonės atliktus išieškojimo veiksmus, šalių sutartinių santykių pobūdį bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog protinga ir pagrįsta ieškovo patirtų nuostolių suma yra 85,00 Eur. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistina 85,00 Eur nuostolių atlyginimo, o likusioje dalyje ieškovo reikalavimas dėl išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu, atmestinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas neįvykdė savo prievolių ieškovui, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (85,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 27,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (e. b. l. 7, 19), 75,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą (e. b. l. 5-6) ir 120,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų už ieškinio parengimą (e. b. l. 38-39), iš viso 222,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovo nurodyti patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžiai neviršija rekomendacijose numatytų, ir, teismo vertinimu, ieškovo prašoma priteisti suma už suteiktas teisines paslaugas yra pagrįsta ir protinga. Dėl nurodytų motyvų proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 7,09 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteistina 15,74 Eur bylinėjimosi išlaidų (222,00 Eur * 7,09 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (5,32 Eur), proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (atmesta 92,91 proc. ieškinio reikalavimų) priteistinos iš ieškovo, t. y. 4,94 Eur (CPK 96 straipsnis). Iš atsakovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes atsakovui tenkanti dalis (0,38 Eur) neviršija 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92–93, 259, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „GEOCON“, į. k. 302885186, ieškovo UAB „GEONOVUS“, į. k. 303417411, naudai 85,00 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 00 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 85,00 Eur sumos nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,74 Eur (penkiolika eurų 74 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „GEONOVUS“, į. k. 303417411, Lietuvos Respublikos valstybei 4,94 Eur (keturis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Vėgelienė