Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-26175-910/2015

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-12-21
Bylos Nr.: 2-26175-910/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laima Ribokaitė
Ieškovas: Ž. C.
Atsakovas: D. K.
Advokatai: Eduardas Zaleskis, Vaida Survilė

Kategorijos

2.1.3.3Vertybiniai popieriai
2.5.29Paskola
3.2.4.8.4Faktų pripažinimas
3.1.7.9Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas

Civilinė byla Nr. 2-26175-910/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18805-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3; 2.5.29; 3.2.4.8.4; 3.1.7.9 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, dalyvaujant ieškovo Ž. C. atstovei advokato padėjėjai Vaidai Survilei, atsakovės D. K. atstovui advokatui Eduardui Zaleskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Ž. C. ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 1836 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad 2011-01-03 atsakovė ieškovui išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo 2011-06-03 sumokėti ieškovui 1836 Eur sumą Vekselyje nurodytoje vietoje. Ieškovo teigimu, atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi įsipareigojimo ir yra skolinga ieškovui 1836 Eur. Ieškinyje pažymėta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais; draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis). Ieškinyje taip pat nurodyta, kad, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime pažymėta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas, o atleidus vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka, kreipiantis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 40 straipsnio 1 dalis, 72 straipsnio 2 dalis). Pasak atsakovės, nagrinėjamu atveju ieškovas neįgyvendino vekselio turėtojo teisių ĮPVĮ nustatyta tvarka, t. y. iki 2011-06-03 nepateikė Vekselio apmokėti, nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo, o tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad Vekselis buvo apmokėtas iki jame nurodyto termino pabaigos. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ta aplinkybė, jog Vekselis atitinka visus ĮPVĮ 77 straipsnyje paprastajam vekseliui keliamus reikalavimus ir jame yra užfiksuotas atsakovės įsipareigojimas sumokėti ieškovui 1836 Eur, per se nėra pakankamas pagrindas spręsti apie paskolos santykių tarp ginčo šalių buvimą bei pripažinti ieškovo ieškinį pagrįstu. Ieškovas turi pareigą įrodyti, kad Vekselyje nurodyta konkreti pinigų suma, kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovui, atsakovei buvo de facto paskolinta, tačiau ji paskolos negrąžino, be to, kad kreditorius kreipėsi į skolininkę su raginimu įvykdyti prievolę. Atsiliepime pažymėta, kad ieškovas pinigų perdavimo atsakovei fakto apskritai neįrodinėja, tuo tarpu Vekselio išrašymo faktas šiuo atveju nėra pakankama įrodinėjimo priemonė. Be to, Vekselis turėjo būti apmokėtas 2011-06-03, tačiau iki ieškinio pareiškimo ieškovas atsakovei nereiškė jokių pretenzijų, t. y. daugiau kaip ketverius metus nereikalavo Vekselyje nurodytos sumos. Atsakovės teigimu, tai labai aiškiai įrodo, kad tarp šalių buvę įsipareigojimai yra įvykdyti.

Dublike ieškovas nurodė, kad pagal CK 6.65 straipsnio 1 dalį kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką arba dalinį prievolės įvykdymą. Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime; pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente (CK 6.65 straipsnio 2 dalis). Be to, ĮPVĮ 41 straipsnyje taip pat nustatyta, kad, apmokėjęs vekselį, mokėtojas gali reikalauti, jog jam būtų atiduotas vekselio turėtojo pakvituotas vekselis, o sumokėjęs sumos dalį, vekselio turėtojas gali reikalauti, kad tai būtų pažymėta vekselyje ir jam būtų išduotas pakvitavimas. Ieškovo teigimu, įrodyti, kad skola pagal Vekselį yra padengta, tenka atsakovei, kuri nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad Vekselis nebuvo grąžintas atsakovei, ji nepateikė jokio pakvitavimo, todėl atsiliepime nurodyti teiginiai, jog Vekselis buvo apmokėtas, tėra įrodymais nepagrįsti samprotavimai. Dublike taip pat pažymėta, kad atsiliepime į ieškinį atsakovės išdėstyta pozicija yra dviprasmiška: viena vertus, atsakovė teigia, kad yra įvykdžiusi prievolę pagal Vekselį, kita vertus, nurodo, jog ieškovas neįrodė pinigų pagal Vekselį perdavimo jai fakto. Pasak ieškovo, tokia atsakovės pozicija suponuoja išvadą, kad atsakovė iš esmės pripažįsta savo įsipareigojimą, tačiau duomenų, jog yra jį įvykdžiusi, nepateikia.

Triplike atsakovė nurodė, kad ginčo teisinių santykių (skolos pagal Vekselį) atsiradimo momentu atsakovė dirbo buhaltere ieškovui priklausančioje (duomenys neskelbtini), o vėliau, ieškovui perkėlus veiklą į naują įmonę, – (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovės, iš pridedamų dokumentų aiškiai matyti, kad, nepaisant atsakovės užimamų pareigų, darbų apimties, jai formaliai buvo mokamas gerokai mažesnis, nei įprasta darbo rinkoje, darbo užmokestis; šalių sulygtas atlyginimas buvo 500 Lt „į rankas“, dalis darbo užmokesčio buvo mokama neoficialiai. Atsakovės teigimu, iš jai mokėtos neoficialios darbo užmokesčio dalies, šalių susitarimu, kas mėnesį buvo dengiama atsakovės skola pagal Vekselį. Atsakovės nuomone, šias aplinkybes labai aiškiai patvirtina ieškovo veiksmai: iki ieškinio pateikimo jis nė karto nereikalavo, kad atsakovė grąžintų Vekselyje nurodytą sumą, nes šias lėšas jau buvo susigrąžinęs. Pasak atsakovės, 2014 m. viduryje prasidėjo šalių nesutarimai, nes atsakovė paprašė ieškovo, kad jai būtų oficialiai atstatytas atlyginimas; ieškovas su tuo nesutiko ir vienašališkai nutraukė su atsakove darbo sutartį, be to, liko skolingas neoficialaus atlyginimo dalį; dėl to ginčas dar paaštrėjo, tačiau dėl nurodytos atlyginimo dalies atsakovė objektyviai neturėjo galimybių apginti savo teises. Triplike pabrėžta, kad ieškovo reikalavimai visiškai nepagrįsti, nes atsakovė savo prievolę ieškovui yra įvykdžiusi, todėl ieškinys turėtų būti atmestas.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai. Ieškovo atstovė pažymėjo, kad pinigų gavimo fakto atsakovė neginčija, tuo tarpu jokių įrodymų, patvirtinančių skolos grąžinimą, nepateikė.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas, remdamasis procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais, prašė ieškinį atmesti. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad atsakovė ilgą laiką dirbo ieškovo įmonėse finansininke, oficialiai jai buvo mokamas labai nedidelis darbo užmokestis, dalį atlyginimo ieškovas mokėjo neoficialiai; skola, dėl kurios išrašytas ginčo Vekselis, ieškovui buvo grąžinta per porą metų, darant išskaitas iš atsakovei neoficialiai mokėtos darbo užmokesčio dalies. Atsakovės atstovo teigimu, aplinkybė, kad atsakovei, kaip įmonės finansininkei, mokamas oficialus darbo užmokestis buvo akivaizdžiai per mažas, taip pat faktas, kad ieškovas ketverius metus nereikalavo skolos, akivaizdžiai patvirtina, jog skola jam buvo grąžinta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovui 2011-01-03 išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (Vekselis), besąlygiškai įsipareigodama 2011-06-03 sumokėti ieškovui 1836 Eur (b. l. 7).

Byloje nėra įrodymų, kad Vekselyje nurodyta suma buvo sumokėta ieškovui Vekselyje nustatytu terminu.

Ieškovas nepateikė atsakovei apmokėti Vekselio Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (ĮPVĮ) įtvirtinta tvarka, taip pat neįgyvendino teisės išsiieškoti skolą ne ginčo tvarka, t. y. gavus notaro vykdomąjį įrašą.

2015-05-27 ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Vekselyje nurodytą sumą.

Dėl ginčo šalis siejančių santykių teisinio kvalifikavimo

Ieškovas reikalavimo teisę į atsakovę grindžia šios 2011-01-03 išrašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuriuo ji įsipareigojo 2011-06-03 sumokėti ieškovui 1836 Eur.

Pagal ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalį vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimą jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata lemia išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo netaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013; kt.).

Vadovaujantis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad, ieškovui nepateikus Vekselio apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka, atsakovės išrašytas Vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą, kartu ir savo abstraktumo savybę, suteikiančią vekselio turėtojui privilegiją neįrodinėti nei reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo, nei vekselio davėjo įsipareigojimų pobūdžio ir apimties.

Kartu pažymėtina tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką ta aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, tai, esant ginčui teisme, kreditorius nurodytą dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių buvimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu skolininko pareigą atsiskaityti su kreditoriumi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad atsakovės išrašytas Vekselis, ieškovui nepateikus jo apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka, prarado vertybinio popieriaus statusą, abstraktumo savybę, tačiau, remdamasis juo kaip rašytiniu įrodymu, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovė įvykdytų prievolę, kurios pagrindu Vekselis buvo išduotas.

Civilinėje apyvartoje vekselis paprastai išduodamas siekiant patvirtinti (įforminti) vekselio davėjo piniginę skolą vekselio gavėjui.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, kad Vekselį atsakovė ieškovui išrašė pasiskolinusi iš jo pinigų sūnaus mokamoms studijoms. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ginčo Vekselis buvo išrašytas paskolos teisiniams santykiams įforminti (CK 6.870 straipsnis).

Dėl atsakovės pareigos grąžinti paskolos sumą

Procesiniuose dokumentuose atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovas, reikalaudamas skolos, turi įrodyti pinigų perdavimo atsakovei paskolos pagrindu faktą. Tačiau teismo posėdyje, duodamas paaiškinimus dėl šalių ginčo aplinkybių, atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė skolinosi iš ieškovo pinigų sūnaus studijoms finansuoti, ir šiems santykiams įforminti išrašė Vekselį.

Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje surinktus duomenis, atsakovės atstovo paaiškinimus dėl ginčo šalis siejusių santykių ir jiems patvirtinti atsakovės ieškovui išduoto Vekselio teismas vertina kaip faktų pripažinimą (CPK 187 straipsnis). Dėl to nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad paskolos suteikimo faktas, kurį privalo įrodyti ieškovas, yra nustatytas (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė, išrašydama Vekselį, įsipareigojo sumokėti ieškovui 1836 Eur sumą 2011-06-03 Vekselyje nurodytoje mokėjimo vietoje. Minėta, byloje nėra įrodymų apie skolos grąžinimą Vekselyje nurodytu terminu.

Teismas pažymi, kad pagal bylose dėl paskolos grąžinimo taikomas įrodinėjimo taisykles pareiga įrodyti paskolos grąžinimo faktą tenka paskolos gavėjui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006; 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Atsakovės atstovas teismo posėdyje teigdamas, kad atsakovė yra grąžinusi skolą ieškovui, nurodė, jog skola buvo grąžinama po 200-300 Lt kas mėnesį, ieškovui darant išskaitas iš atsakovės, dirbusios ieškovo įmonėse finansininke, darbo užmokesčio dalies, kuri jai buvo mokama neoficialiai. Pasak atsakovės atstovo, atsakovė paskolą grąžino per porą metų ir pamiršo apie Vekselį, tuo tarpu ieškovas, atleidęs atsakovę iš darbo po 2014 m. viduryje kilusių nesutarimų, piktnaudžiaudamas teise kreipėsi į teismą dėl skolos pagal Vekselį priteisimo (2015-12-01 teismo posėdžio garso įrašas 00:10:14-00:30:15).

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad paskolos suteikimo faktas ginčo šalių įformintas rašytiniu dokumentu, t. y. atsakovės ieškovui išduotu Vekseliu. Atsižvelgiant į tai, paskolos grąžinimo faktą atsakovė turi įrodyti taip pat rašytiniais įrodymais. Teismo proceso metu atsakovė nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, kuris galėtų patvirtinti skolos grąžinimą ieškovui (CPK 178 straipsnis).

Atsakovės teigimu, skolos grąžinimo faktą patvirtina paties ieškovo veiksmai, ketverius metus nereiškiant jai pretenzijų ir nesikreipiant į teismą dėl skolos priteisimo.

Dėl tokių atsakovės argumentų pažymėtina tai, kad ta aplinkybė, jog ieškovas, suėjus Vekselio apmokėjimo terminui, tam tikrą laiką nereikalavo iš atsakovės skolos, savaime neįrodo paskolos grąžinimo. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodė pati atsakovė, ji ilgą laiką dirbo finansininke ieškovo įmonėse, juos siejo pasitikėjimas, tik po 2014 m. viduryje įvykusio konflikto ji buvo atleista iš darbo. Esant tokiai situacijai, delsimas kreiptis į teismą dėl asmeninės skolos priteisimo iš atsakovės, kuri dirbo ieškovo vadovaujamose įmonėse, savaime negali būti vertinamas kaip aplinkybė, patvirtinanti, jog atsakovė skolą buvo grąžinusi.

Atsakovė taip pat teigia, kad paskolos grąžinimo faktą patvirtina ir ta aplinkybė, jog oficialiai jai buvo mokamas itin nedidelis darbo užmokestis (b. l. 61-65), dalį atlyginimo ji gaudavo neoficialiai, ir paskola buvo grąžinama ieškovui darant išskaitas iš neoficialios darbo užmokesčio dalies.

Dėl tokių argumentų pažymėtina tai, kad jeigu iš tiesų atsakovė dalį darbo užmokesčio gaudavo neoficialiai, ji, toleruodama tokią situaciją ir nepranešdama apie tai kompetentingoms valstybės institucijoms, prisiėmė tokio savo elgesio riziką.

Kiekvienas apdairus ir rūpestingas asmuo, prisiėmęs skolinį įsipareigojimą rašytinio dokumento pagrindu, reikalautų iš kreditoriaus rašytinio patvirtinimo apie prievolės dalies, juolab visos prievolės įvykdymą. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė dirbo finansininke, taigi jai turėjo būti gerai žinoma, jog pinigines operacijas, taip pat ir dėl asmeninio pobūdžio įsipareigojimų, reikėtų fiksuoti raštu, juolab kad piniginį įsipareigojimą atsakovui ji buvo prisiėmusi rašytinio dokumento – Vekselio – pagrindu.

Pagal CK 6.65 straipsnio 1 dalį kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką arba dalinį prievolės įvykdymą. Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime; pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente (CK 6.65 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ĮPVĮ 41 straipsnio 1 dalį, apmokėjęs vekselį, mokėtojas gali reikalauti, kad jam būtų atiduotas vekselio turėtojo pakvituotas vekselis, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, sumokėjęs sumos dalį, vekselio mokėtojas gali reikalauti, kad tai būtų pažymėta vekselyje ir jam būtų išduotas pakvitavimas.

Išanalizavęs ir įvertinęs šioje byloje surinktų įrodymų visumą, teismas prieina prie išvados, kad atsakovė leistinais įrodymais neįrodė 1836 Eur dydžio skolos, įformintos Vekseliu, grąžinimo ieškovui fakto (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Atsakovei neįvykdžius skolinio įsipareigojimo, ieškovas pagrįstai reikalauja skolą priteisti teismo tvarka (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio l dalis, CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 1836 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2015-06-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį, atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Paduodamas ieškinį ieškovas sumokėjo 55 Eur žyminio mokesčio (b. l. 5), taip pat pateikė įrodymus, kad turėjo 1694 Eur išlaidų už advokato (advokato padėjėjo) teisinę pagalbą (b. l. 68-70).

Spręsdamas dėl ieškovui atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ieškovo atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Pagal Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.19, 8.20 punktų nuostatas maksimalus atlygis už ieškinio parengimą – 2,5, už dubliko – 1,5, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, kitų teisinių paslaugų teikimo valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Nagrinėjamu atveju ieškovas atstovavimo išlaidas patyrė (atstovui sumokėjo) 2015-10-20 (b. l. 70). Užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2015 m. II ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 713,90 Eur. Vadinasi, maksimalus atlygis už ieškinio parengimą – 1784,75 Eur, už dubliką – 1070,85 Eur, už kitų teisinių paslaugų ir atstovavimo teismo posėdyje vieną valandą – 71,39 Eur.

Iš ieškovo pateiktos teisinės pagalbos išlaidų detalizacijos matyti, kad ieškovas sumokėjo 60,50 Eur už teisinę konsultaciją dėl skolos pagal vekselį, 181,50 Eur už susipažinimą su bylos duomenimis, padėties įvertinimą bei išvados pateikimą, 968 Eur už ieškinio ir jo priedų parengimą, 423,50 Eur už dubliko parengimą ir pateikimą, 60,50 Eur už atstovavimą teisme (b. l. 68).

Teismas pažymi, kad nagrinėjama byla nesudėtinga nei fakto, nei teisės klausimų požiūriu, taigi procesiniams dokumentams parengti reikėjo minimalių darbo ir laiko sąnaudų. Atsižvelgiant į tai, taip pat į ginčo sumos dydį (1836 Eur), ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas teismas pripažįsta iš dalies nepagrįstomis, todėl atlygintina pripažįsta tik šių išlaidų dalį, atitinkančią būtinumo, pagrįstumo, protingumo kriterijus.

Įvertindamas tai, kad ginčas dėl skolos pagal Vekselį nesudėtingas teisės požiūriu, faktinė situacija taip pat paprasta, už teisinę konsultaciją dėl skolos pagal Vekselį teismas pagrįsta pripažįsta 35 Eur išlaidų sumą. Ieškovo nurodytas 150 Eur išlaidas už atstovo susipažinimą su bylos medžiaga, padėties įvertinimą bei išvados pateikimą teismas pripažįsta nepagrįstomis, atsižvelgdamas į tai, kad civilinę bylą inicijavo ieškovas, byloje yra tik jo pateikti įrodymai, kurių itin nedaug, įvardyta išvada teismui nepateikta. Dėl 968 Eur išlaidų už ieškinio ir jo priedų parengimą pažymėtina tai, kad ieškinys yra nedidelės apimties, jame neanalizuota naujų teisės klausimų, šalių ginčo faktinė situacija – paprasta, todėl ieškinio parengimo išlaidos laikytinos gerokai per didelėmis. Šiuo konkrečiu atveju už ieškinio parengimą pagrįsta ir protinga išlaidų suma teismas pripažįsta 450 Eur sumą. Dėl analogiškų motyvų teismas pripažįsta iš dalies nepagrįsta ir 423,50 Eur dydžio išlaidų už dubliko parengimą sumą. Už šio procesinio dokumento parengimą ieškovui atlygintina 300 Eur išlaidų. Teismo posėdis nagrinėjamoje byloje truko 38 min. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdyje ieškovui atstovavo advokato padėjėja. Pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas paslaugas skaičiuojama 80 proc. Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio. Taigi šiuo atveju už advokato padėjėjo atstovavimo teisme vieną valandą maksimalus atlygis būtų 57,11 Eur. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 min. atmetama, 30 ir daugiau min. laikoma kaip valanda. Nagrinėjamu atveju teismo posėdis truko daugiau kaip 30 min. Už atstovavimą teismo posėdyje pagrįstomis pripažintinos 50 Eur dydžio ieškovo patirtos išlaidos.

Apibendrinant, ieškovui iš atsakovės priteistina iš viso 890 Eur (55 Eur+35 Eur+450 Eur +300 Eur+50 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nagrinėjamoje byloje valstybė turėjo 6,14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Patenkinus ieškinį, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 284 straipsniais, teismas

nusprendė:

patenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Ž. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1836 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1836 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų trisdešimt šešių eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-06-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 890 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,14 Eur (šešis eurus 14 euro centų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.