- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- 2S-1278-460/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06391-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Suinteresuotas asmuo
- J. S.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys J. S., antstolė V. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kontroliuoti kaip antstolė veiks pagal įstatymą, ar priims atitinkamą patvarkymą dėl skundo. Pareiškėjas nurodo, jog pateikė antstolei skundą, jame nurodyta, kad antstolė ir jos padėjėja, atlikdamos vykdymo proceso veiksmus, elgiasi netinkamai, pažeidžia jo teises, antstolė savo neveikimu daro žalą, antstolės padėjėja priima neteisėtus patvarkymus. Teigia, kad jis nėra tinkamai informuojamas apie vykdymo veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjo S. G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, jog CPK 145 straipsnis nenumato galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kontroliuojant antstolės veiksmus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
3.1. Nurodo, jog teismas neprašė jo pateikti naujų įrodymų, neprašė taisyti trūkumų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į atskirąjį suinteresuotas asmuo J. S. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir prašo už nepagrįsto skundo padavimą skirti 5 792 Eur baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliantui skirtina bauda.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
6. Ginčas byloje kilo dėl nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, (ne)teisėtumo.
7. Iš pateikto pareiškimo matyti, jog pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kontroliuoti kaip antstolė veiks pagal įstatymą, ar priims atitinkamą patvarkymą dėl jai pateikto skundo.
8. Pagal CPK 144 straipsnio 3 dalį, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, įskaitant ir vykdymo procesą, vadovaujantis bendromis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuostatomis (CPK 144–152 straipsniai). Laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių, galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir turi netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-450-196/2017).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuris pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo (nagrinėjamu atveju antstolės) veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių, šiuo atveju nukentėtų pagrįsti ir teisėti pareiškėjo interesai, Tarp pareiškėjo ir antstolės galbūt ateityje galintys atsirasti teisminiai ginčai nesudaro pagrindo taikyti prevencines priemones antstolės atžvilgiu (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Be to, pažymėtina, kad nei pareiškėjo prašyme, nei atskirajame skunde nenurodyta priežasčių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali ateityje kilti grėsmė būsimos nutarties, kuria gali būti tenkintas pareiškėjo skundas (antstolei netenkinus pareiškėjo skundo ar atsisakius jį priimti, kt.), vykdymas. Pripažintina, kad pareiškėjas neįrodė realios grėsmės, kaip vienos iš dviejų būtinų sąlygų.
10. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad CPK 145 straipsnis nenumato galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kontroliuojant antstolės veiksmus. Papildant pasisakytina, kad teismas neatlieka kontrolės funkcijų, nukreiptų į ateitį. Teismas kontroliuoja antstolio procesinę veiklą (CPK 594 straipsnio 1 dalis), t. y. nagrinėja skundus dėl antstolio jau atliktų procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurie pateikiami antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 1 dalis).
11. Akcentuotina, kad pareiga teismui pateikti įrodymus apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka būtent ieškovui (pareiškėjui) (CPK 12, 17, 178 straipsniai). Tačiau jis tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės, kaip fakto, instancijos teismui (CPK 306, 314 straipsniai).
12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantas neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo. Be to, konstatuotina, kad tokio prašymo tenkinimas iš viso negalimas, kadangi tai nenumato CPK ir / ar kiti teisės aktai.
13. Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Dėl baudos skyrimo
14. Suinteresuotas asmuo J. S. nurodo, jog pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir prašo už nepagrįsto skundo padavimą skirti maksimalią baudą.
15. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo nuomone byloje yra pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių aplinkybę, jog apeliantas pateikė akivaizdžiai nepagrįstus procesinius dokumentus. Tiek prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirojo skundo pareiškimas šiuo atveju nelaikytini tinkamu savo teisių gynimu, tai vienareikšmiškai vertinama kaip akivaizdus apelianto piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Be to, nors teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, tačiau akcentuotina, kad pareiškėjas teikia skundą dėl vykdomosios bylos, kuri 2015-04-07 iki galo įvykdyta, vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiai institucijai. Dėl išvardytų priežasčių prašymas dėl CPK 95 straipsnio taikymo ir baudos skyrimo tenkintinas iš dalies – apeliantui skirtina 100 Eur bauda.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Suinteresuoto asmens J. S. prašymą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies – pareiškėjui S. G. skirti 100 Eur baudą.
Nutartis neskundžiama.