- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-130-186/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00225-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Apželdinimas“
- Advokatai
- Aris Damušis
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.18.4Projektavimo ir tyrinėjimo darbų ranga
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Apželdinimas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vanesos turtas“ 2015 03 20 teismui pateiktame ieškinyje prašė iš atsakovės UAB „Apželdinimas“ priteisti 59 574,83 Eur skolos, 24 951,76 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti skolą įsigijo 2015 01 21 reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta su UAB „Enta“, kuri 2007 08 06 sutartimi ir 2007 10 29 priedu prie sutarties buvo įsipareigojusi bendrovei „Apželdinimas“ už 320 000 Lt (neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) parengti daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalo elektros tiekimo tinklų techninį projektą ir projektinę dokumentaciją suderinti su projektavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis. Pagal priedo prie sutarties 5.2 punktą atsakovė įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus per 10 dienų po darbų priėmimo akto pasirašymo, pagal pateiktą sąskaitą – faktūrą. UAB „Enta“ darbus įvykdė laiku ir kokybiškai, o atsakovė už darbus apmokėjo tik iš dalies – 150 000 Lt ir PVM, todėl liko skolinga 170 000 LT ir PVM arba 49 235,40 Eur ir PVM, iš viso 59 574,83 Eur (įskaitant PVM). Ieškovė nurodė, kad darbų priėmimo – perdavimo aktas buvo surašytas tik iš dalies, nes atsakovė neturėjo pinigų apmokėjimui. Dėl tos pačios priežasties nebuvo rašoma ir PVM sąskaita – faktūra likusiai sumai. Ieškovės nuomone laikytina, kad darbų priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas dėl visų darbų, nes atsakovė gavo leidimą statybai visiems sutartyje, sutarties priede bei projektinėje dokumentacijoje nurodytiems darbams.Atsakovė UAB „Apželdinimas“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad 2008 03 26 darbų priėmimo – perdavimo akte aiškiai užfiksuota, kad sutarties kaina yra 92 678,41 Eur, o atliktų darbų kaina – 43 443 Eur ir PVM (akte – 150 000 Lt ir 27 000 Lt PVM, iš viso 177 000 Lt). Atsakovė turi pareigą sumokėti ne visą sutarties kainą, o tik už atliktus ir perduotus darbus. Sumokėti likusią sutarties kainos dalį atsakovė neturi pareigos, nes darbai nebuvo atlikti, ieškovė nepateikia tai patvirtinančių dokumentų, UAB „Enta“ niekuomet nereiškė atsakovei pretenzijų dėl neapmokėtų darbų. Atsakovė nurodė, kad pagal suformuotą teismų praktiką galima perduoti tik galiojantį reikalavimą. UAB „Enta“ niekada nesikreipė į atsakovę ir niekada nereikalavo sumokėti likusios sutartimi sulygtos darbų kainos, taip patvirtindama, jog tokio reikalavimo ji neturi. Dėl to UAB „Enta“ reikalavimo perleidimo sutartimi negalėjo perleisti reikalavimo, kurio pati neturėjo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Apželdinimas“ ir UAB „Enta“ 2007 08 06 sutartyje darbų atlikimo terminas nustatytas 2008 04 15, darbų kaina – 320 000 Lt. 2008 03 26 pasirašytame darbų priėmimo – perdavimo akte nurodyta atliktų darbų suma – 150 000 Lt, kuriuos UAB „Apželdinimas“, pateikus PVM sąskaitą – faktūrą, sumokėjo 2008 metais. Reikalavimų perleidimo sutartis sudaryta 2015 01 21. Atmesdamas ieškinį teismas rėmėsi į bylą pateiktais darbų priėmimo – perdavimo aktu ir PVM sąskaita – faktūra, o statybos leidimą vertino tik kaip statybą leidžiantį dokumentą, nepatvirtinantį darbų atlikimo. Ieškovės nurodomą aplinkybę, kad projektavimo darbus atliko subrangovė UAB „Elektros darbai“ teismas vertino kritiškai, nes UAB „Enta“ sutartį su UAB „Elektros darbai“ sudarė anksčiau, nei pasirašė priedą prie sutarties su UAB „Apželdinimas“, o bendrovė UAB „Elektros darbai“ už pagal 2007 10 25 sutartį atliktus darbus bendrovei „Enta“ PVM sąskaitą – faktūrą išrašė dar 2007 12 28, t.y. pusę metų anksčiau, negu darbai buvo atlikti ir priimti (darbų priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas 2008 06 20). Teismas kaip nepagrįstus atmetė liudytojo J. B. parodymus, kad PVM sąskaita – faktūra likusiai sumai – 170 000 Lt (neįskaitant PVM) atsakovei UAB „Apželdinimas“ nebuvo išrašoma tik todėl, kad UAB „Apželdinimas“ neturėjo pinigų. Teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, kodėl nebuvo surašytas aktas dėl likusių darbų priėmimo – perdavimo, arba kodėl 2008 03 26 akte prie atliktų darbų kainos neįrašyta visa sutarties kaina – 320 000 Lt. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Enta“ skolos neieškojo apie septynerius metus, neišrašė PVM sąskaitos – faktūros, nesurašė darbų priėmimo – perdavimo akto likusiai sumai, nors sutarties ir priedo prie sutarties punktuose 5.2 aiškiai nurodyta, jog UAB „Apželdinimas“ turi pareigą sumokėti už atliktus darbus per 10 dienų po darbų priėmimo akto pasirašymo, pagal pateiktą sąskaitą – faktūrą. Teismas sprendė, kad atliktų darbų priėmimas perdavimas yra privaloma procedūra, o užsakovo pareiga sumokėti už atliktą darbą atsiranda po to, kai yra priimtas darbų rezultatas. Ieškinį teismas atmetė kaip neįrodytą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:UAB „Enta" atliko visus sutartus darbus ir bendrovei UAB „Apželdinimas" juos perdavė 2008 m. balandžio mėnesį. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys techniniai projektai, topografinė nuotrauka, 2008 06 10 statybos leidimas Nr. 38-5 IT 216-187 ir priėmimo – perdavimo aktas, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino. Atsakovė darbų atlikimo ir perdavimo fakto neginčijo, tik nurodė, kad techniniai projektai galbūt buvo netinkamai parengti, tačiau šias prielaidas paneigia statybos leidimas Nr. 38-5IT216-187, kuris buvo išduotas būtent pagal UAB „Enta" parengtus ir atsakovui perduotus techninius projektus. Nesant tinkamos techninės dokumentacijos statybos leidimas nebūtų išduotas. Nepaisant to, kad statybos leidimas buvo išduotas 2008 06 10, likusios skolos atsakovas UAB „Apželdinimas" neapmokėjo, motyvuodamas savo sunkia finansine padėtimi vengė pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktą likusiai pinigų sumai. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas J. B., kurio parodymus teismas įvertino neteisingai. Nuolatiniai bendrovės „Enta" žodiniai pažadai atsiskaityti paaiškina aplinkybę, kodėl nesiimant oficialių priemonių skolos sumokėjimo buvo laukta net septynerius metus.Vykdydama sutartį UAB „Enta" samdė subrangovus UAB „Elektros darbai" ir UAB „Geometra", o sutarčių su subrangovais sudarymo laikas ar atsiskaitymo su jais aplinkybės negali turėti įtakos atsakovės skolos faktui ar dydžiui. Nepaisant to, kad priėmimo – perdavimo akte nurodyta tik dalis pinigų sumos už darbus, šis aktas yra pasirašytas dėl visų darbų, nes jame yra nurodyti visi sulygti darbai. Šios aplinkybės atsakovė neginčijo, pretenzijų dėl darbų apimties ar kokybės nereiškė.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, darbų priėmimui – perdavimui neįvykus pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, galimi atvejai, kai pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda, pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu, todėl bendrovei „Enta" atlikus visus sutartus darbus, o bendrovei „Apželdinimas“ faktiškai priėmus darbus ir jais naudojantis, atsakovei kyla pareiga apmokėti už atliktus darbus. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Apželdinimas“ prašo ieškovės skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Apeliantės teiginiai, kad UAB „Enta" atliko visus sutartus darbus ir perdavė juos atsakovei 2008 03 26 aktu, o atsakovė šių aplinkybių neginčija, yra nepagrįsti. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta rangovo pareiga perduoti darbo rezultatą užsakovui, kas yra viena iš esminių sąlygų rangovui suteikiančių teisę reikalauti užsakovą sumokėti už atliktus darbus. Tik darbų perdavimo aktas užsakovui gali sukelti teisines pasekmes – pagal jį rangovas gali pareikalauti atliktų darbų apmokėjimo.2008 03 26 darbų priėmimo – perdavimo akte aiškiai užfiksuota, kad sutarties kaina yra 92 678,41 Eur (320 000 Lt), o atliktų darbų kaina yra 43 443 Eur (150 000 Lt). Todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti ne visą sutarties kainą o tik už atliktus ir priėmimo – perdavimo aktu perduotus darbus. Už atliktus darbus atsakovė yra sumokėjusi. Sumokėti likusią 2007 10 29 susitarimu sulygtą darbų kainą atsakovei pareiga nekyla, nes tokie darbai nebuvo atlikti, nėra tai patvirtinančių dokumentų, nėra nei likusių darbų atlikimą galinčio patvirtinti darbų perdavimo – priėmimo akto, nei išrašytos sąskaitos – faktūros už atliktus darbus. Atsakovei atsisakant priimti perduodamus darbus, apdairus ir rūpestingas asmuo pasinaudotų CK 6.694 straipsnio 4 dalies suteikta teise atliktus papildomus darbus perduoti vienašališkai ir pareikalauti už juos sumokėti. Ieškovės pateikti 2008 06 20 atliktų projektavimo darbų perdavimo – priėmimo aktas pasirašytas UAB „Enta" ir UAB „Elektros darbai" bei 2007 12 28 PVM sąskaita – faktūra Nr. 26519 nepatvirtina, jog UAB „Enta" atliko visus pagal 2007 08 06 sutartį ir 2007 10 29 susitarimą prie sutarties sulygtus darbus, kadangi minėta sąskaita – faktūra išrašyta anksčiau už 2008 06 20 aktą, o pačioje sąskaitoje – faktūroje yra nurodytas visiškai kitas apmokėjimo pagrindas (kito akto numeris). 2007 08 06 sutartyje ir 2007 10 29 priede įtvirtintas kainos sumokėjimas yra laikytinas sąlygine atsakovės prievole, kurios įvykdymas priklauso nuo tokių dviejų sąlygų: pasirašyto atliktų darbų akto ir jo pagrindu pateiktos sąskaitos – faktūros. Kadangi UAB „Enta" neatliko likusių 49 235,4 Eur (170 000 Lt) vertės darbų, jų neperdavė aktu ir nepateikė sąskaitos – faktūros, neatsirado atsakovės prievolė už tokius darbus sumokėti.Yra pagrįsta abejonė, ar ieškovo ir UAB „Enta" sudarytas reikalavimo perleidimo sandoris yra teisėtas ir galiojantis, nes CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. UAB „Enta" niekada nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl tariamo atsisakymo priimti galimai atliktus papildomus darbus ar dėl tokių darbų apmokėjimo, todėl kritiškai vertintinas ieškovės pareikštas ieškinys, kai nesant jokių įrodymų dėl papildomų darbų atlikimo, yra perimamas tariamas reikalavimas į atsakovę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 ar 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.Byloje ieškovė UAB „Vanesos turtas“, vykdytojos UAB „Enta“ teisių perėmėja, prašo iš užsakovės UAB „Apželdinimas“ priteisti likusią atlyginimo dalį – 59 574,83 Eur – už darbus, atliktus pagal UAB „Enta“ ir UAB „Apželdinimas“ 2007 10 29 priedą prie 2007 08 06 sutarties. Minėta (nutarties 2, 3 punktai), kad reikalavimą ieškovė grindžia priede prie sutarties sulygta kaina - 320 00 Lt ir aplinkybe, jog visi projektavimo darbai atlikti, nes pagal paruoštą techninę dokumentaciją yra išduotas statybos leidimas. Atsakovė su reikalavimu nesutinka teigdama, kad 2008 03 26 darbų priėmimo – perdavimo akte aiškiai užfiksuota, jog darbų yra atlikta už 150 000 Lt ir šie pinigai (su PVM) bendrovei „Enta“ jau sumokėti.Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad 2007 10 29 priede prie 2007 08 06 sutarties vykdytoja UAB „Enta“ įsipareigojo už 320 000 Lt paruošti projektinę dokumentaciją, suderinti ją su projektavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis ir paruošti statybos leidimo gavimui. Statybos leidimas gautas. Sutarties šalių pasirašytame 2008 03 26 darbų priėmimo – perdavimo akte nurodyta, jog sutarties kaina yra 320 000 Lt, o darbų atlikta už 150 000 Lt. Šalys ginčijasi dėl iš projektavimo rangos darbų sutarties (CK šeštosios knygos IV dalies XXXIII skyriaus ketvirtasis skirsnis) kilusių civilinių teisinių santykių, kuriems taikomos taip pat ir bendrosios rangos sutarčių (CK šeštosios knygos IV dalies XXXIII skyriaus pirmasis skirsnis) nuostatos. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir CK 700 straipsnyje nustatyta, kad rangos (projektavimo rangos darbų) sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti darbus ir perduoti juos užsakovui, o užsakovas įsipareigoja šiuos darbus priimti ir už juos sumokėti. Taigi, tinkamas sutarties įvykdymas ir rangovo teisė reikalauti apmokėjimo siejami su darbų atlikimu iš jų perdavimu. Šios nuostatos yra perkeltos ir į 2007 10 29 priedą prie 2007 08 06 sutarties, kurio 5.2 punkte įrašyta, kad užsakovas (UAB „Apželdinimas“) įsipareigoja „apmokėti už atliktus darbus per 10 dienų, po darbų priėmimo akto pasirašymo, pagal pateiktą sąskaitą – faktūrą“. Minėta, jog pagal priėmimo – perdavimo aktą sutarties kaina yra 320 000 Lt, o darbų atlikta už 150 000 Lt. Ieškovė (rangovės (pagal sutartį – vykdytojos) teisių perėmėja) prašo iš užsakovės priteisti likusią sutartyje sulygtos sumos dalį nepaisant to, kad šią sumą atitinkantiems darbams nėra surašytas darbų perdavimo – priėmimo aktas ir neišrašyta sąskaita – faktūra. Tokią savo poziciją byloje ieškovė grindžia teiginiais, kad visi 2007 10 29 priede prie sutarties numatyti darbai yra atlikti, ką patvirtina gautas statybos leidimas, o priėmimo aktas likusiai darbų apimčiai ir sąskaita – faktūra 170 000 Lt sumai nesurašyti atsakovės prašymu, nes bendrovė „Apželdinimas“ neturėjo pinigų sumokėti tokią sumą. Pastarąją aplinkybę ieškovė įrodinėja liudytojo J. B., UAB „Enta“ akcininko ir buvusio direktoriaus parodymais, kuris pirmosios instancijos teismo 2015 05 26 posėdyje paaiškino, jog pirmiau paminėti dokumentai nebuvo rašomi, nes to prašė užsakovės vadovybė, motyvuodama sunkia bendrovės turtine padėtimi. Tačiau šių liudytojo parodymų nepatvirtina bylos medžiaga – byloje nėra duomenų apie UAB „Apželdinimas“ materialinius sunkumus, negalėjimą atsiskaityti su verslo partneriais ar pan. Kitokių įrodymų, patvirtinančių liudytojo parodymus, ieškovė nepateikė. Tokiame kontekste pripažintina reikšminga pirmosios instancijos teismo 2015 05 26 posėdyje akcentuota aplinkybė, kad rangovė reikalavimo užsakovei nereiškė net septynerius metus. Nors toks laikotarpis ir nepažeidžia CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino, tačiau neatitinka apdairaus verslininko elgesio standarto. Liudytojas J. B. teismo posėdyje jokių pateisinamų tokio delsimo priežasčių nenurodė. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina ieškovės argumentų bei liudytojo parodymų apie tai, kad UAB „Enta“ vykdydama prisiimtus įsipareigojimus patyrė nuostolių, nes dalį darbų pavedė atlikti subrangovei UAB „Elektros darbai“, kuriai sumokėjo daugiau, negu gavo iš atsakovės UAB „Apželdinimas“. Liudytojas J. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2007 08 06 sutartyje ir 2007 10 29 priede prie sutarties suderėti skirtingi, tarpusavyje nesusiję darbai, todėl toliau aptariami įrodymai sietini tik su priede prie sutarties įvardinta užduotimi. Kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, sutartis Nr. 107-10-270 su subrangovu UAB „Elektros darbai“ sudaryta 2007 10 25 t. y. anksčiau, nei byloje aptariamas 2007 10 29 priedas prie sutarties, o PVM sąskaitą – faktūrą rangovas UAB „Elektros darbai“ bendrovei „Enta“ apmokėjimui pateikė 200 12 28 t. y. anksčiau nei surašytas šių bendrovių atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 07-069 (2008 06 20), o ir PVM sąskaitoje – faktūroje yra nurodytas kitas priėmimo – perdavimo aktas: Nr. 35-270-327. Esant tokiems įrodymams nėra pagrindo pinigų sumos, kurios apmokėjimui UAB „Elektros darbai“ reikalavimą pateikė bendrovei „Enta“, sieti su šioje byloje reikalaujama priteisti suma. Iš į bylą pateiktos techninės dokumentacijos matyti, kad statytojui akcinei bendrovei „VST“ 2008 06 10 yra išduotas statybos leidimas Nr. 38-5 IT 216-187. Ieškovės teigimu šis dokumentas įrodo, jog yra atlikti visi 2007 10 29 priede prie sutarties sulygti darbai, kas suteikia jai teisę reikalauti atsakovės sumokėti visą sutartą pinigų sumą. Tačiau iš 2007 10 29 priedo prie sutarties 5.1 punkto matyti, kad projektinės dokumentacijos paruošimas statybos leidimui gauti tėra tik vienas iš vykdytojos įsipareigojimų, todėl statybos leidimo gavimo faktas nepatvirtina visų darbų atlikimo. Net ir laikant, kad statybos leidimo gavimas yra baigiamoji procedūra, jos atlikimas nereiškia, kad sutarties vykdymo procese negali kisti vykdomų darbų apimtis. Šiuo atveju reikšmingas atsakovės argumentas, jog 2007 12 12 t. y. jau po 2007 10 29 priedo prie sutarties pasirašymo, buvo išduotos naujos projektavimo sąlygos TS-07-01-4418, pagal kurias, kaip matyti iš techninės dokumentacijos, ir buvo sudarytas projektas. 2008 03 26 darbų perdavimo – priėmimo akte įrašyta, kad yra atlikta darbų už 150 000 Lt. Prašomai priteisti sumai toks aktas nesurašytas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose teisingai teigia, kad darbų perdavimo – priėmimo aktas nėra vienintelis pagrindas reikalauti atlyginimo už atliktus darbus. Tokį reikalavimą galima kelti ir kitokiu būdu įrodžius darbų atlikimo faktą ir kokybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Tačiau toje pačioje nutartyje išaiškinta, kad rangos sutarties šalių pasirašytas perdavimo – priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nepripažįstama, kad projektavimo rangos teisiniuose santykiuose perdavimo – priėmimo aktas yra toks pat reikšmingas kaip ir statybos rangos teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012), tačiau kuomet sutarties įvykdymui reikšmingos aplinkybės fiksuojamos sutarties šalių pasirašytame dokumente, šių aplinkybių neatitikimą tikrovei privalo įrodyti dokumentą ginčijanti sutarties šalis. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti, kad 2008 03 26 darbų perdavimo – priėmimo aktas yra klaidingas, nes jo surašymo metu darbų buvo atlikta už 320 000 Lt. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutarties 14 – 16 punktuose aptartas aplinkybes daro išvadą, kad ieškovė savo teiginių neįrodė. Priešingai nei teigia ieškovė, byloje esantis 2008 03 26 darbų perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad darbų yra atlikta už 150 000 Lt ir nepatvirtina, jog atliktų darbų vertė yra 320 000 Lt. Šios sumos įrašymas tik nurodo, kokia buvo šalių sutarties kaina jos pasirašymo momentu.Esant pirmiau aptartoms bylos aplinkybėms teisėjų kolegija nutaria, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai statybos leidimą vertino tik kaip statybą leidžiantį dokumentą, bet nepatvirtinantį darbų už 320 000 Lt atlikimą ir teisingai sprendė, jog ieškovės teisę į likusią 170 000 Lt sumą pagal 2007 10 29 priedą prie sutarties, patvirtintų tik šalių pasirašytas ginčijamos vertės atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas ir jo pagrindu išrašyta sąskaita – faktūra. Nesant tokių rangos sutartyje numatytų dokumentų atsakovei nekyla pareigos sumokėti vykdytojos teisių perėmėjai jos reikalaujamos pinigų sumos.Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi iš nesvarstomi.Už kiekvieną apeliacinį skundą turi būti sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1, 4 d.). Paduodant apeliacinį skundą ieškovei priklausančios mokėti žyminio mokesčio dalies – 400 Eur sumokėjimas buvo atidėtas iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo. Netenkinant apeliacinio skundo nesumokėta žyminio mokesčio dalis priteisiama iš ieškovės valstybei.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovės UAB „Vanesos turtas" (j. a. k. 300074740) į valstybės biudžetą priteisti 400 (keturis šimtus) Eur žyminio mokesčio.