Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-11-30 · Administracinė byla Nr. eI-11070-609/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-11-30
Bylos Nr.
eI-11070-609/2023
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02011-2023-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos „Gargždų švara“
Atsakovas
S. V., N. V.
Kategorijos
  • 12.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-11070-609/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02011-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 30 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovams S. V. ir N. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja VšĮ „Gargždų švara” (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti solidariai iš atsakovų S. V. ir N. V. (toliau – ir atsakovai) 241,23 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Nurodo, kad atsakovams vietinės rinkliavos mokestis skaičiuojamas už jiems nuosavybės teise priklausantį sandėliavimo paskirties pastatą (plotas 1005,11 kv. m), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai atsiliepimu su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad nurodytas pastatas nuo įsigijimo 2022 m. birželio 21 d. nebuvo naudojamas. Prieš tai buvę pastato savininkai taip pat jo nenaudojo. Sutartį dėl elektros energijos tiekimo į šį pastatą pasirašė 2023 m. balandžio 4 d.. Sutarčių dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo į iš pastatą neturi.

Pareiškėja papildomai paaiškino, kad vadovaujantis 2017 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-402 (2021 m. sausio 28 d. T11-27 redakcija) patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 14 punktu, Vietinės rinkliavos mokestis skaičiuojamas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę naudojimo paskirtį, nurodytiems Nuostatų I priede. Remiasi Nuostatų 22, 23 ir 24 punktais ir teigia, kad atsakovai nepateikė pareiškėjai dokumentų dėl vietinės rinkliavos perskaičiavimo pagal Nuostatų 22 punkto arba 23 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 12 straipsnio 1-2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (redakcijos patvirtintos: 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415; 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92; 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494; 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 su vėlesniais pakeitimais; 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402; 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216; 2021 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T11-27 patvirtinta nauja Nuostatų redakcija), reglamentuojančius vietinės rinkliavos mokėjimą.

Vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimas pavestas vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo paskirta pareiškėja.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Pareiškėja atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Nuostatų, numatančių, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad atsakovams ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė pastatas (plotas 1005,11 kv. m), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytas nekilnojamasis daiktas yra 100 procentų baigtumo, duomenų apie jo sunykimą ar avarinę būklė nėra fiksuota.

Atsakovai atsiliepimu teigia, kad nurodytas pastatas nuo įsigijimo 2022 m. birželio 21 d. nebuvo naudojamas.

Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. balandžio 3 d. nurodytu adresu suvartotas elektros energijos kiekis buvo 9 kWh.

Nuostatų 22 punktas numato, kad Nekilnojamojo turto (išskyrus sodo ir garažo paskirties) objektų savininkai arba jų Įgalioti asmenys deklaruojantys, kad nekilnojamuoju turto objektu nesinaudojo per praėjusius kalendorinius metus, pateikia Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui tai įrodančius dokumentus (ar jų kopijas) iki einamųjų metų balandžio 1 d.: prašymą – sąžiningumo deklaraciją; licencijuoto elektros energijos tiekėjo pažymą apie suvartotos elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus. Sunaudotas elektros energijos kiekis per kalendorinius metus neturi viršyti 140 kWh.; vandens tiekėjo pažymą apie suvartotą geriamo vandens kiekį už praėjusius metus, kai vanduo teikiamas centralizuotai. Sunaudotas vandens kiekis per metus neturi viršyti 1 m³. Nuostatų 24 punktas numato, kad pristačius Nuostatų 22, 23 punktus atitinkančius nurodytus dokumentus, taikoma vietinės rinkliavos pastovioji dalis remiantis Nuostatų 1 priedo 23 eilute.

LVAT praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (pvz., žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tačiau LVAT laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

Nors atsakovai nesutinka su vietinės rinkliavos skaičiavimu, tačiau byloje nėra duomenų, jog jie kreipėsi su prašymu ir reikalingais prašymą pagrindžiančiais nustatytos formos ir turinio dokumentais į Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Nuostatų nustatyta tvarka.

LVAT praktikoje pažymėta, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020 kt.).

Nustačius, kad atsakovai yra nekilnojamojo daikto savininkai, pagal Nuostatų teisinį reguliavimą jie yra vietinės rinkliavos mokėtojai, kuriems kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra galiojančio kompetentingo viešojo administravimo subjekto sprendimo dėl atsakovų atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą, nėra pagrindo nepriteisti iš atsakovų paskaičiuotą vietinės rinkliavos sumą už ginčo laikotarpį.

Teismas, vadovaudamasis Nuostatais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad atsakovai privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., todėl pareiškėjai iš atsakovų priteisiama 241,23 Eur nesumokėta vietinė rinkliava.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovams vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Atsakovai tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (CK 6.38 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą patenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų S. V. ir N. V. pareiškėjai viešajai įstaigai „Gargždų švara“ 241,23 Eur (du šimtai keturiasdešimt vienas euras ir 23 centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė