- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-20
- Bylos Nr.
- 1S-35-926/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04774-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- A. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje 2020 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 93-240 netaikyti nuteistajam A. G. lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. G. (toliau – A. G.) Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nuteistas subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendis buvo pakeistas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą A. G. nuteistas subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. birželio 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 22 d.
3. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 93-240 nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos A. G. atžvilgiu. Komisijos sprendimu, nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.
4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis A. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Tačiau, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas, Komisijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 93-240 paliekant nepakeistą.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis A. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad nors A. G. elgesys buvo svarstytas drausmės komisijoje, tačiau drausminė nuobauda jam paskirta nebuvo, nes jis nebuvo pripažintas kaltu dėl jam inkriminuojamo pažeidimo. Dėl šios priežasties, jo elgesio svarstymas drausmės komisijoje, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neturėjo būti vertinamas. Vien tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priklauso vidutinei rizikos grupei ir atitinka 42 balus, pasak A. G., taip pat nėra pakankamas pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmuo paleidžiamas lygtinai ir su didesne pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
5.2. Skunde pažymima, kad nuteistojo kriminalinio elgesio istorija jau būna įvertinta, apibrėžiant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, todėl dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes atsisakant nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netikslinga. Tokiu atveju svarbu nustatyti, ar visos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali užtikrinti efektyvesnę nuteistojo socialinę reabilitaciją bei resocializaciją, ar efektyviau nuteistojo elgesį toliau taisyti jo atžvilgiu taikant probaciją. Tuo tarpu, nuteistojo vertinimu, asmens įkalinimas neturėtų būti siejamas su efektyvia nuteistųjų resocializacija. Tik lygtinis paleidimas, pasak A. G., suteikia nuteistiesiems galimybę sugrįžti į visuomenę bei motyvuoja juos pozityviems pokyčiams.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras S. K. pateikė atsiliepimą į nuteistojo A. G. skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi Komisijos nutarimą, apylinkės teismo nutartį ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo A. G. atžvilgiu. Apylinkės teismas teisingai aiškino Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. G. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Tačiau, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, vien tik maža likusi neatliktos bausmės dalis, nėra pakankamas pagrindas jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam A. G. nustatyta 42 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, vertinant šią aplinkybę BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad tokiu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams veiksniams.
9. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų, A. G. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, padengė iš jo priteistą civilinį ieškinį ligonių kasoms, nėra baustas drausminėmis nuobaudomis. Teigiamai A. G. elgesį apibūdina ir tai, kad laisvėje jis turės nuolatinę gyvenamą vietą bei darbą, šiuo metu palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad savo elgesį A. G. stengiasi koreguoti teigiama linkme. Į šias aplinkybes buvo atsižvelgta ir pirmosios instancijos teisme. Ir vis tik, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, šie duomenys, įvertinus juos nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui vis dar nėra pakankami.
10. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro vis dar didelis dinaminių balų skaičius – 12 balų, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Šioje vietoje paminėtina, kad situacijos, kurios privesdavo A. G. prie pažeidimų, įvykdavo neapgalvotai, veikiant greitai. Tačiau, jokių duomenų apie pakitusį nuteistojo impulsyvumą ar jo galimybę susitvardyti esant stresinei situacijai, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje, nėra. Priešingai, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. G. iki šiol veikia neapgalvotai, neapsvarsto savo neigiamo elgesio pasekmių. Pats nuteistasis teigia, kad konfliktų metu jis elgiasi pagal situaciją ir kitų elgesį, stengiasi tvardytis, tačiau jam ne visuomet tai pavyksta. Ir vis tik, nepaisydamas šių aplinkybių, jokių pataisos programų, susijusių su savo impulsyvumo valdymu, būdamas pataisos įstaigoje nuteistasis nelankė, kas suponuoja išvadą, jog savo elgesyje A. G. vis dar neįžvelgia esminių problemų, neabejotinai galinčių paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai. Juo labiau, kad šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka už kelių nusikaltimų, sukėlusių negrįžtamas pasekmes – sunkų sveikatos sutrikdymą, padarymą, nusikaltimai įvykdyti impulsyviai, neapgalvotai, neapsvarstant galimų neigiamo savo elgesio pasekmių. Atsižvelgiant į aptartų nusikaltimų pobūdį, nesant jokių duomenų apie nuteistojo sugebėjimą valdyti savo impulsyvumą stresinėje situacijoje, spręsti, kad nuteistojo impulsyvumo nevaldymas šiuo metu jau yra nebeaktualus, nėra pagrindo.
11. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu įvertintina ir tai, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis. Praeityje jis jau buvo teistas, jam buvo taikyta švelnesnio pobūdžio bausmė, tačiau įvertinus tai, kad jis ir vėl nusikalto, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog švelnesnė bausmės atlikimo forma A. G. nebuvo veiksminga. Šie duomenys patvirtina, kad visuotinai priimtų elgesio taisyklių išlaikyti ilgesnį laiko tarpą nuteistajam nepavyksta, jis kartoja tas pačias klaidas ir iš ankstesnio patyrimo nesimoko, o jo nusikaltimai savo pobūdžiu sunkėja. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai, kaip tai teisingai pažymima nuteistojo skunde, negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia A. G. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.
12. Nors nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta, jos nemenkina, tačiau, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jis net ir šiuo metu apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, yra linkęs pasitikėti sėkmės tikimybe, dėmesį sutelkdamas tik į trumpalaikius sprendimus, visiškai ignoruodamas ilgalaikes pasekmes. Svarbu ir tai, kad, pasak Socialinio tyrimo išvadą pateikusių specialistų, sąmoningai koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus nuteistajam gali pritrūkti valios ir vertybinės motyvacijos, o tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia pagrįstai spręsti, jog jo elgesio korekcija jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
13. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo elgesys net ir pataisos įstaigoje nebuvo pavyzdingas. Jis vieną kartą buvo svarstomas drausmės komisijoje už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Nors skunde apygardos teismui teigiama, kad šio svarstymo metu A. G. buvo pripažintas nekaltu, tačiau su šiuo nuteistojo motyvu nesutiktina. Nuteistojo skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. G. iš tiesų buvo pažeidęs įstaigoje nustatytą tvarką, tačiau jo pažeidimas, pasak drausmės komisijos, nebuvo toks pavojingas, kad nuteistajam reikėtų taikyti drausminę nuobaudą. Būtent dėl šios priežasties, o ne dėl to, kad A. G. buvo pripažintas nekaltu, drausminė nuobauda jam nebuvo paskirta. Tokiu būdu, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, tai nereiškia, kad jo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje buvo tinkamas. Nors drausminė nuobauda A. G. šiuo atveju nebuvo paskirta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dar 2020 m. rugsėjo 4 d. jo netinkamas elgesys buvo svarstomas drausmės komisijoje, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui vis dar nėra pakankama. Juo labiau, kad nuteistojo elgesys per visą jam skirtos bausmės atlikimo laiką nebuvo skatinamas, o šiuo metu vis dar išskiriami jo elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai.
6. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad Komisija ar apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. G. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti A. G. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.