- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-500-227/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Margarita Dzelzienė, Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- UAB „Auto Idea“
- Ieškovas
- J. K., S. M., A. S., D. V.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-500-227/2018 Vaida Motiejūnienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06490-2017-2
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Auto Idea“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 13 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3115-1026/2018 pagal ieškovų J. K., S. M., A. S. ir D. V. ieškinį UAB „Auto Idea“, tretiesiems asmenims bankrutuojančios UAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto administratoriui UAB „Mokumo valdymo sprendimai“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui dėl skolos priteisimo bei UAB „Auto Idea“ priešieškinį J. K., S. M., A. S., D. V. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai J. K., S. M., D. V., A. S. kreipėsi teismą su ieškiniu, prašydami iš atsakovės UAB „Auto Idea“ priteisti J. K. 5.670,64 Eur, D. V. – 6.220,34 Eur, A. S. – 5.708,50 Eur, S. M. – 6.576,57 Eur skolą, kiekvienam iš ieškovų priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai pagal darbo sutartis dirbo UAB „Atsakingi sprendimai“. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartimi jai iškelta bankroto byla ir 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-359-265/2016 patvirtino pirmos eilės darbuotojų, tame tarpe ir ieškovų kreditinius reikalavimus. 2017 metų gegužės mėnesį buvo pasirašytos reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis ieškovai perleido, o atsakovė UAB „Auto Idea“ perėmė visas iš tarp kreditorių ir BUAB „Atsakingi sprendimai“ sudarytų darbo sutarčių pagrindu kylančias ar su ja susijusias teises bei turimus piniginius reikalavimus. Bendra perleistų kreditinių reikalavimų suma sudaro 24.176,06 Eur. Naujasis kreditorius UAB „Auto Idea“ įsipareigojo pradiniams kreditoriams per 10 darbo dienų sumokėti 100 proc. skolininko BUAB „Atsakingi sprendimai“ skolos kylančios iš darbo sutarties, tačiau sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovams neįvykdė iki šiol.Teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. preliminariu sprendimu ieškovų ieškinį patenkino, priteisė prašomas skolas, palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Auto Idea“ prieštaravimuose dėl minėto preliminaraus sprendimo nurodė, jog ieškovų parašai reikalavimo perleidimo sutartyse galimai yra suklastoti. 2017 m. liepos 5 d. iš ieškovų buvo gautas elektroninis laiškas su ieškovų pretenzija, dėl ko atsakovė elektroniniu laišku nurodė, jog dėl minimų kreditorinių reikalavimo teisėtumo yra sprendžiamas klausimas, nes yra įtarimų, jog galimai šiuos reikalavimų perleidimus pasirašė netinkami asmenys. Atitinkamai, pinigai gali būti išmokėti tik tada, kai bus atliktas šios informacijos patikrinimas. Atsakovė nevengia savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, tačiau turi imtis atitinkamų veiksmų (atlikti patikrinimą), siekiant išsiaiškinti ar šios sutartys yra sudarytos, buvo pasirašytos teisėtai ir tinkamų asmenų. Pažymėjo, jog reikalavimo perleidimo sutartys yra niekinės ir negaliojančios, nes ieškovai galimai nepasirašė reikalavimų perleidimo sutarčių, t. y. jose esantys parašai yra ne ieškovų. Pasitvirtinus šiam faktui, ieškovų reikalavimas taptų nepagrįstas. Atsakovė prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir priteisti iš ieškovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė UAB „Auto Idea“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė reikalavimo perleidimo sutartis, sudarytas tarp UAB „Auto Idea“ ir ieškovų, pripažinti negaliojančiomis, priteisti solidariai iš ieškovų atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 10 d. atsakovė pateikė paklausimą bankroto administratoriui K. S. bei gavo atsakymą, kuriame nurodoma, jog bankroto administratorius iš D. V. elektroniniu paštu yra gavęs prašymą dėl reikalavimo perleidimo sutarčių panaikinimo. Elektroniniuose laiškuose ji taip pat rašė ne vien apie savo reikalavimo perleidimo sutarties „anuliavimą“, tačiau ir apie kitų darbuotojų - J. K., S. M., A. S.. Iš elektroninių laiškų kopijų matyti, kad D. V. 2017 m. birželio 7 d. elektroniniame laiške teigia, jog ji ir J. K., A. S., S. M. nėra pasirašę reikalavimo perleidimo sutarčių su UAB „Auto Idea“. Taip pat įspėjo, kad jei bankroto administratoriui bus pateiktos minėtos sutartys, jos galimai bus suklastotos ir teisiškai negalios. 2017 m. birželio 15 d. elektroniniame laiške D. V. išreiškė prašymą reikalavimo perleidimo sutartis anuliuoti ir laikyti negaliojančiomis. Mano, kad reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis savo reikalavimus grindžia ieškovai, yra niekinės ir negaliojančios, vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi, todėl atsakovė neturi pareigos tenkinti ieškovų piniginių reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 13 d. galutiniu sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, atsakovės UAB „Auto Idea“ priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovei J. K. - 5670,64 Eur skolą, ieškovei S. M. - 6576,57 Eur skolą, ieškovei D. V. - 6220,34 Eur skolą, ieškovui A. S. -5708,50 Eur skolą, kiekvienam iš ieškovų priteisė 5 procentų metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. rugpjūčio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės UAB „Auto Idea“ į valstybės biudžetą 23,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.Teismas nustatė, kad ieškovai pagal darbo sutartis dirbo UAB „Atsakingi sprendimai“. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartimi UAB „Atsakingi sprendimai“ iškelta bankroto byla (civ. bylos Nr. eB2-213-265/2018). Klaipėdos miesto apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi teismas patvirtino BUAB „Atsakingi sprendimai“ pirmos eilės - 145 darbuotojų, tame tarpe ir ieškovų, kreditinius reikalavimus. Šioje nutartyje nurodytos ieškovų kreditinių reikalavimų sumos: J. K. kreditinio reikalavimo suma yra 5.670,64 Eur; D. V. – 6.220,34 Eur; A. S. – 5.708,50 Eur; S. M. – 6.576,57 Eur. Tokias sumas patvirtina ir 2016 m. vasario 10 d. kreditorinio reikalavimo suderinimo aktai. Iš J. K. siųsto E. L. elektroninio laiško turinio išrašo nustatė, jog 2017 m. gegužės 5 d. E. L. šiai ieškovei persiuntė neužpildytą bei nepasirašytą reikalavimo perleidimo sutarties šabloną ir neužpildytą pranešimą, nurodydama, jog „reikia skubiai surinkti parašus iki gegužės 9 d.“. Visi ieškovai teismo posėdyje patvirtino, jog pasirašė atspausdintas reikalavimo perleidimo sutartis bei jas išsiuntė registruotu paštu E. L.. Ieškovai pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis su sutartyje nurodyta kita sandorio šalimi atsakove UAB „Auto Idea“, atstovaujama direktoriaus T. L., kuri sutarčių pagrindų 2017-06-21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-359-265/2017) pripažinta BUAB „Atsakingi sprendimai“ kreditore su 187 565,59 Eur kreditoriniu reikalavimu. 2017 m. lapkričio 6 d. naujasis kreditorius UAB „Auto Idea“ gavo lėšas, priklausiusias pradiniams kreditoriams (ieškovams) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (buvusio Garantinio fondo). Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės atsakovės nebuvo ginčijamos, liko nepaneigtos, todėl nustatytos.Teismas iš reikalavimo perleidimo sutarčių nustatė, kad jomis ieškovai perleido UAB „Auto Idea“, o UAB „Auto Idea“ priėmė visas iš tarp kreditorių ir BUAB „Atsakingi sprendimai“ sudarytų darbo sutarčių pagrindu kylančias ar su ja susijusias teises bei turimus piniginius reikalavimus, įskaitant, tačiau neapsiribojant teise reikalauti ir gauti iš skolininko Darbo sutarties pagrindu kylančius mokėjimus (darbo užmokestį, išeitines ir kasmetines nepanaudotų atostogų išmokas) bei visas kitas priklausančias sumas (baudas, delspinigius) (sutarčių 1.1. punktas). Nors šiose sutartyse nėra nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurias atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovams, tačiau jose nurodoma, jog naujasis kreditorius įsipareigoja per 10 darbo dienų sumokėti pradiniams kreditoriams 100 procentų skolininko skolos, kylančios iš darbo sutarčių, o tuo atveju, jeigu skolininkui bus iškelta bankroto byla, naujajam kreditoriui priklausys ir iš Garantinio fondo skiriamos lėšos (sutarčių 1.1. – 1.2. punktai) (CK 6.105 straipsnio 2 dalis). Teismas įvertino, kad ieškovams buvo pateiktos neužpildytos reikalavimo perleidimo sutartys, su vienodomis, šabloninėmis sąlygomis visiems ieškovams, sutartyse buvo nurodyti bendrovės UAB „Auto Idea“ duomenys bei jos direktoriaus vardas ir pavardė, be parašo. Pripažino, kad šių sutarčių pagrindu atsakovė iš ieškovų perėmė reikalavimo teisę, kylančią iš darbo teisinių santykių - teisę reikalauti darbo užmokesčio iš B UAB „Atsakingi sprendimai“, taip pat ir teisę gauti išmokas iš Garantinio fondo ir įsipareigojo ieškovams per 10 darbo dienų sumokėti 100 procentų skolininkės BUAB „Atsakingi sprendimai“ skolos, kylančios iš darbo sutarties, t. y. sumas, kurios buvo patvirtintos minėta Klaipėdos miesto apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi ir kurios parašomos priteisti. Pažymėjo, kad reikalaujamų sumų pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, nėra duomenų, kad BUAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto byloje šios sumos būtų ginčijamos. Atsižvelgė į tai, kad atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi savo prievolės, todėl ieškovų reikalavimas pagrįstas ir teisėtas. Byloje nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kada sutartis pasirašė atsakovės direktorius, pripažino, jog atsakovė privalėjo sumokėti ieškovams sprendime nurodytas sumas per 10 darbo dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 14 d., kai atsakovės pranešimu buvo informuotas bankroto administratorius. Spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio teismas vadovavosi CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Nustatė, kad 2017 m. liepos 5 d. ieškovai išsiuntė UAB „Auto Idea“ direktoriui T. L. pretenziją, reikalaudami vykdyti reikalavimo perleidimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, tačiau atsakyme T. L. nurodė, jog atsakovei iš bankroto administratoriaus tapo žinoma, kad yra sprendžiamas klausimas dėl ieškovų kreditorinių reikalavimų teisėtumo, nes yra įtarimų, kad reikalavimų perleidimo sutartis pasirašė netinkami asmenys, apie tai bus informuotos teisėsaugos institucijos, o pinigai ieškovams bus išmokėti tik tada, kai šios institucijos atliks minėtos informacijos patikrinimą. 2017 m. liepos 12 d. surašytais prašymais ieškovai pakartotinai kreipėsi į atsakovę, tokiu būdu informavo, jog reikalauja parengti ieškinius teismui dėl skolos išieškojimo bei neneigia fakto, kad sutartys yra pasirašytos jų. Atsakovės direktorius T. L., atsakydamas į šį raštą, pranešė, jog vadovaujantis išmokų iš Garantinio fondo skaičiavimo tvarka, ieškovams bus išmokėta po 2.100 Eur po patikrinimo, ar reikalavimo perleidimo sutartys buvo pasirašytos teisėtai bei tinkamų asmenų. Atsakovei teigiant, jog sutartys yra negaliojančios dėl to, jog viena iš ieškovų – D. V. – bankroto administratoriui elektroniniais laiškais pranešė, jog sutartys yra niekinės ir turi būti anuliuotos, teismas vertino bankroto administratoriaus paaiškinimus, kuriuose jis nurodė, kad nors D. V. elektroniniais laiškais prašė reikalavimo perleidimo sutartis anuliuoti dėl galimo neteisėtumo, tačiau administratoriui paprašius pateikti oficialią informaciją bei įrodymus, jie nebuvo pateikti. Teismas įvertino, kad tokio susirašinėjimo laikotarpis yra nuo 2017-06-15 iki 2017-07-17 d., tačiau 2017-06-21 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-359-265/2017 vietoje ieškovų kreditoriumi jau buvo įtraukta UAB „Auto Idea“, kas patvirtina, kad bankroto administratorius teikė teismui prašymą patikslinti kreditorių finansinius reikalavimus bei vietoje 92 fizinių asmenų, įtraukti juridinį asmenį UAB „Auto Idea“ su 187 565,59 Eur finansiniu reikalavimu. Pažymėjo, kad tai patvirtina, jog bankroto administratorius, atsakovė šių elektroninių laiškų nevertino kaip teisiškai reikšmingų, įgyvendino savo teises pagal reikalavimo perleidimo sutartis. Pripažino, kad tokio pobūdžio elektroniniai laiškai neįrodo, jog pasirašytos reikalavimo perleidimo sutartys yra negaliojančios. Įvertino, kad ieškovai nurodė, jog laiškai tėra tik emocinga ieškovės reakcija į tai, kad sutartys nebuvo vykdomos, atsakovė neatsiuntė UAB „Auto Idea“ direktoriaus pasirašytų sutarčių, ieškovai nuosekliai aiškino, kad neabejotinai pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis ir registruotu laišku jas išsiuntė. Teismas nematė pagrindo abejoti šių asmenų paaiškinimais. Pažymėjo, kad UAB „Auto Idea“ teko pareiga įrodyti, jog su ieškovais sudarytos cesijos sutartys yra pasirašytos ne jų, tačiau be elektroninių laiškų ji nepateikė kitų įrodymų, kurie leistų abejoti parašų autentiškumu, nėra duomenų, kad būtų kreiptąsi į teisėsaugos institucijas, nors dar 2017 m. liepos 11 d. atsakovės direktorius el. laiške nurodė esant abejonėms dėl sutarčių pasirašymo. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė net ir po šios informacijos sužinojimo realizavo iš cesijos sutarties jai kylančias teises, nes iš Garantinio fondo paskirtas išmokas (J. K. – 2.400 Eur, S. M. – 2.400 Eur, A. S. – 2.338,64 Eur, D. V. – 2.400 Eur) BUAB „Atsakingi sprendimai“ 2017 m. lapkričio 6 d. pervedė į UAB „Auto Idea“ sąskaitą. Pripažino, kad tai patvirtina, jog atsakovė atliko aktyvius veiksmus realizuodama savo teisę gauti išmokas iš Garantinio fondo, nepaisydama to, jog turėjo informacijos, kad D. V. kreipėsi į bankroto administratorių dėl cesijos sutarčių anuliavimo, tokiu būdu patvirtino, jog reikalavimo perleidimo sutartys yra galiojančios, siekė sutarčių pasekmių. Pinigines lėšas atsakovas įgijo be jokių trukdžių ir šiai dienai turi galiojančią reikalavimo teisę į bankrutuojančios UAB „Atsakingi sprendimai“ realizuotiną turtą ar kitas mokėtinas lėšas. Ieškovams patvirtinus, jog cesijos sutartyse yra jų parašai, bei nustačius, jog atsakovė atliko aktyvius veiksmus, siekdama pasinaudoti jai iš minėtų sutarčių atsiradusia teise kreiptis į Garantinį fondą ir gauti išmokas, atsakovei neįrodžius, jog reikalavimo perleidimo sutartyse yra ne ieškovų parašai, teismas priešieškinį atmetė.Nenustačius atsakovės tyčinio elgesio siekiant vilkinti procesą ir veikti prieš greitą bylos išnagrinėjimą, teismas netenkino ieškovų prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovei skyrimo. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos. Iš UAB „Auto Idea“ priteistas ieškovų sumokėtas 272 Eur žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kartu galutiniu sprendimu išsprendžiant ir po priimto preliminaraus sprendimo ieškovų viso 1800 Eur turėtų atstovavimo išlaidų kompensavimo klausimą.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Auto Idea“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 13 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo, nesant galimybės priimti naują sprendimą, sustabdyti civilinę bylą, kol bus išspręsta baudžiamoji byla Nr. 01-1-14564-18. Nesant galimybės patenkinti pirmųjų dviejų prašymų, prašo panaikinti galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes prašoma paskirti ekspertizę ieškovų parašų tikrumui reikalavimo perleidimo sutartyse nustatyti.Nurodo, kad teismo padarytos išvados aiškiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, teismas įrodymus vertino nevisapusiškai, neobjektyviai, tendencingai ir šališkai, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas, pažeidė imperatyvias įstatymų normas, neatskleidė bylos esmės. Teigia, kad teismas, konstatuodamas, kad atsakovė pažeidė savo įsipareigojimus, numatytus Reikalavimo perleidimo sutartyse, kai per 10 darbo dienų nesumokėjo ieškovams 100 procentų skolininko skolos, kylančios iš darbo sutarties, tinkamai neišnagrinėjo šių Sutarčių normų, neįsigilino į jų esmę ir nepagrįstai netaikė įstatyme įtvirtintų imperatyvių teisės normų, dėl ko pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Ieškovai įsipareigojo Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu perduoti atsakovei Darbo sutarties ir visų kitų susijusių dokumentų originalus ir/arba patvirtintas kopijas (Sutarčių 2.1 punktas) ir tik po to atsakovei atsirastų pareiga įvykdyti įsipareigojimus. Tačiau ieškovai nurodytų dokumentų nepateikė iki šiol, šią aplinkybę pripažino, tuo jie pažeidė CK 6.104 straipsnio 1 dalies imperatyvias nuostatas, o teismas nepagrįstai šiomis nuostatomis nesivadovavo. Mano, kad toks ieškovų padarytas Sutarčių pažeidimas yra esminis. Nors 2017 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, priimtoje bankroto byloje, ieškovų kreditoriniai reikalavimai ir buvo patvirtinti, tačiau tai neužkerta galimybės kitiems kreditoriams juos ginčyti pareiškiant netiesioginį ieškinį, kuriam tvirtą pagrindą sudaro tai, kad nei vieno ieškovo kreditorinis reikalavimas nebuvo patikrintas teismo, o ankstesnis bankroto administratorius juos ginčijo. Imperatyvaus reikalavimo perduoti dokumentus nevykdymas iš esmės pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus, kadangi atsakovė ir pati negali patikrinti ieškovų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo, kreditoriams galimai ginčijant jų pagrįstumą, atsakovė neturės įrodymų. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovė neįrodė, jog Reikalavimo perleidimo sutartys yra niekinės ir negaliojančios, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas neįvertino, kad parašai, kurie priskiriami ieškovams ir yra siejami su konkrečiu asmeniu, byloje esančiuose dokumentuose akivaizdžiai net vizualiai skiriasi. Ieškovų Reikalavimo perleidimo sutartyse esantys parašai akivaizdžiai nesutampa netgi su parašais dokumentuose, pateikiamuose kartu su ieškiniu. Byloje pakanka įrodymų, kad Reikalavimo perleidimo sutartys yra suklastotos, todėl prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dėl ko yra niekinės ir negaliojančios. Nesutinka su išvada, kad ieškovės D. V. bankroto administratoriui rašyti elektroniniai laiškai buvo tik emocinė jos reakcija į tai, kad Sutartys nebuvo vykdomos. Mano, kad laiškų intensyvumas, jų pateikimo laikotarpis ir juose išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad ieškovai neturėjo valios perleisti savo reikalavimus, o Reikalavimo perleidimo sutartis patys ieškovai laikė niekinėmis ir negaliojančiomis dėl valios trūkumų.Įvertintina, kad 2017-06-07 elektroniniame laiške ieškovė D. V. nurodė, jog ieškovai Reikalavimo perleidimo sutarčių nepasirašė, jos gali būti suklastotos ir teisiškai bus negaliojančios. Vėlesniuose prašymuose ji prašė sutartis anuliuoti, laikyti negaliojančiomis, teigė, kad ieškovai nenori perleisti savo uždirbtų pinigų, kad ieškovai buvo suklaidinti, jiems buvo grasinama, sutartys neturėjo patekti pas administratorių, informavo, kad konsultuojamasi su advokatais. Ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad Reikalavimo perleidimo sutartys yra suklastotos, ieškovai jas pasirašė apgaulės ir grąsinimų įtakoje, dėl ko šios Sutartys yra negaliojančios ir tuo metu, kai dar nebuvo atstovaujami advokato, ir tuo metu, kai juos jau atstovavo advokatas, kas reiškia, kad ieškovai jau buvo gavę kvalifikuotą teisinę pagalbą. Kadangi D. V. visuose elektroniniuose laiškuose nurodė ir kitus ieškovus, o paskutiniame netgi nurodė jų asmens kodus, tai neabejotina, kad ji atstovavo visus ieškovui, o ieškovai jai buvo pavedę juos atstovauti, todėl neabejotinai žinojo apie savo atstovės atliekamus veiksmus ir poziciją dėl jų galimai pasirašytų Reikalavimo perleidimo sutarčių. Teismas nevertino, kad vietoje to, jog pareikalautų iš atsakovės reikalavimo perleidimo sutarčių egzemplioriaus ir reikalautų išmokėti pinigines sumas, ieškovai siekė sutarčių panaikinimo, tokiu būdu liko neatskleista bylos esmė. Mano, kad ieškovai taip elgėsi, nes žinojo ir suprato, kad pagal suklastotas Reikalavimo perleidimo sutartis jie pinigų tikriausiai neatgautų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė tvirtino, kad Reikalavimo perleidimo sutartys yra suklastotos, o ieškovai savo veiksmais taip pat patvirtino galimą Sutarčių netikrumą, be to nurodė, kad jų parašai išgauti grąsinimo ir apgaulės pasėkoje, kas reiškia, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai, kas susiję su viešuoju interesu. Todėl teismas turėjo pareigą būti aktyviu, imtis priemonių nustatyti Sutarčių ir atitinkamai ieškovų parašų tikrumą ir/ar Sutarčių sudarymo teisėtumą, tačiau liko pasyvus, nepasiūlė atlikti parašų tikrumo ekspertizės, netyrė faktinių aplinkybių, susijusių su privertimu galimai grąsinimais ar apgaule pasirašyti sutartis. Kadangi šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu bus nustatytos aplinkybės dėl parašų tikrumo, reikalinga sustabdyti civilinę bylą iki kol baudžiamoji byla bus išnagrinėta. Bylos nesustabdžius teimas turėtų atnaujinti įrodymų tyrimą ir atlikti ieškovų parašų tikrumo ekspertizę. Nesutinka, kad atsakovė atliko aktyvius veiksmus siekdama sutarčių pasekmių, nes jokie aktyvūs veiksmai dėl sprendimo pervesti pinigus priėmimo, pinigų pervedimo atsakovės nebuvo atlikti. Atsakovė yra sąžininga, yra atsiskaičiusi su visais kreditoriais pagal sudarytas tapačias reikalavimo perleidimo sutartis, nesiekia įsigyti iš Garantinio fondo išmokėtų lėšų, tačiau, kol neišspręstas klausimas dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, negali nei grąžinti piniginių lėšų į Garantinį fondą, nei jų išmokėti ieškovams. Ieškovų paaiškinimai dėl Reikalavimo perleidimo sutarčių pasirašymo aplinkybių nerišlūs, neaiškūs, todėl teismas, juos vertindamas nepagrįstai nesivadovavo įrodymų vertinimo tikėtinumo principu.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai J. K., S. M., A. S. ir D. V. prašo skundo netenkinti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal CK 6.201 straipsnio 1 dalį šalys sutartį privalo vykdyti tuo pačiu metu, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia jos prigimtis ar aplinkybės, o šiuo atveju ieškovų kreditorinius reikalavimus skolininkui BUAB „Atsakingi sprendimai“ įrodė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurie niekieno nebuvo apskųsti ir yra galiojantys. Todėl jokie kiti įrodymai nebebuvo reikalingi, kad atsakovė turėtų galimybę naudotis pagal Reikalavimo perleidimo sutartis įgytomis teisėmis. Atsakovė 2017 m. birželio 14 d. pateikė BUAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto administratoriui pranešimą, kuriuo paprašė vietoje ieškovų į trečiojo asmens kreditorių sąrašą įtraukti atsakovę su įgytomis reikalavimo teisėmis pagal reikalavimo perleidimo sutartis. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi išbraukė ieškovus iš trečiojo asmens kreditorių sąrašo ir įtraukė atsakovę į šį kreditorių sąrašą. Taip pat atsakovei jau yra išmokėtos Garantinio fondo lėšos. Tokiu būdu atsakovė savo aktyviais veiksmais pripažino reikalavimo perleidimo sutartis galiojančiomis ir argumentas, kad ieškovai neįvykdė savo įsipareigojimų perduoti darbo sutartis ir kitus dokumentus neturi jokios reikšmės, pateisinant neatsiskaitymą su ieškovais. Be to, atsakovė anksčiau nenurodė kaip Reikalavimo perleidimo sutarčių nevykdymo motyvo aplinkybės, kad ieškovai neperdavė atsakovui sutartyje nurodytų dokumentų (CPK 306 str. 2 d.). Iš byloje esančių dokumentų su ieškovų parašais nesimato akivaizdžių parašų skirtumų, teismas išnagrinėjo visas su Reikalavimo perleidimo sutarčių pasirašymu susijusias aplinkybes. Teismo posėdyje D. V. paaiškino visas elektroninių laiškų parašymo aplinkybes, be to, tarp siųstų laiškų yra ir 2017 m. birželio 22 d. rašytas elektroninis laiškas, kuriame D. V. rašo, kad tyrimo nereikia, sutartys yra pasirašytos pačių ieškovų. Nesutinka, kad D. V., rašydama elektroninius laiškus bankroto administratoriui, atstovavo visus ieškovus, kad kiti ieškovai buvo pavedę juos atstovauti, nes tokio sutarimo nebuvo, ji asmens kodus žinojo dėl užimamų pareigų. Ieškovai niekada neneigė Reikalavimo perleidimo sutarčių pasirašymo fakto, jį patvirtino pareikšdami reikalavimus atsakovei pretenzijoje, o vėliau ieškinyje, savo parašų tikrumą ieškovai patvirtino ir asmeniškai teismo posėdžio metu. 2017 m. liepos 11 d. elektroniniame rašte UAB „Auto Idea“ direktorius T. L. prašė atsiųsti ieškovų originaliais parašais pasirašytus prašymus dėl pinigų išmokėjimo siekiant įsitikinti parašų tikrumu, ką ieškovai ir padarė, tačiau atsakovė neatliko jokių veiksmų, kad būtų išspręstas ieškovų parašų reikalavimo perleidimo sutartyse tikrumo klausimas. Mano, kad atsakovė tokiu būdu siekia išvengti ar užvilkinti atsiskaitymą su ieškovais. Jokiais įrodymais nėra patvirtinti atsakovės teiginiai, kad ieškovų parašai sutartyse buvo išgauti grasinimo ar apgaulės pasėkoje, kadangi ieškovai teisme patvirtino, kad sutartis pasirašė siekdami per 10 dienų gauti jiems priklausančias sumas. Pažymi, kad baudžiamoji byla yra iškelta remiantis Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. priimta atskirąja nutartimi dėl atsakovės direktoriaus T. L. galimai padarytų nusikalstamų veiksmų pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas) požymius, o ne pagal BK 300 str. 1 d.(dokumento suklastojimas), ieškovų žiniomis, atsakovė yra neatsiskaičius ir su kitais kreditoriais pagal tapačias sutartis. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad atsakovė nepagrindė teiginio, kad yra atsiskaičiusi su kitais kreditoriais. Garantinio fondo lėšų bankroto administratoriui atsakovė negrąžina, kas patvirtina, jog atsakovė pripažįsta sutartis kaip galiojančias.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja, pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų. Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi prašytų paskirti ekspertizę ieškovų parašų tikrumui nustatyti. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjamas būtinas. Apeliantė prašydama bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodiniame teismo posėdyje jokių konkrečių motyvų dėl to nenurodė, tik deklaratyviai teigia, kad norėtų pateikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, šalims nepaaiškino, kad yra tikslingas rašysenos ekspertizės atlikimas. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovė, kuri buvo atstovaujama advokatės, pirmosios instancijos teismui prašymo paskirti ekspertizę neteikė, nors būtent atsakovė laikėsi pozicijos, kad reikalavimo sutartyse yra ne ieškovų parašai, tuo pagrindu prašė pripažinti sutartis negaliojančiomis. Kadangi byloje nuo pat pradžių kilo ginčas dėl parašų autentiškumo, neaišku, kodėl apeliantė nepateikė prašymo paskirti ekspertizę pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija nemato pagrindo spręsti, kad tokia būtinybė iškilo tik apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į civilinio proceso tikslus kuo greičiau atkuri teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.), proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), bendradarbiavimo (CPK 8 str.), rungimosi (CPK 12 str.) ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principus, teisėjų kolegija netenkina nurodyto apeliantės prašymo dėl ekspertizės skyrimo, nes jis galėjo ir turėjo būti pateiktas tinkamai ir laiku pirmosios instancijos teismui (CPK 314 straipsnis). Kadangi nenustatytos CPK 314 straipsnyje numatytos sąlygos skirti rašysenos ekspertizę, apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka ir nurodyto apeliantės prašymo netenkina (CPK 322 straipsnis).Apeliantė taip pat prašo civilinę bylą sustabdyti iki bus išspręsta baudžiamoji byla, kuri pradėta Panevėžio apylinkės teismui priėmus 2018-03-13 atskirąją nutartį. Apeliantė nurodo, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo, jo metu bus nustatytos aplinkybės dėl parašų tikrumo, galimo privertimo grasinimais ar apgaule pasirašyti sutartis. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009, 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010, 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012 ir kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Nagrinėjamu atveju apeliantė klaidingai nurodo, kad pagal teismo atskirąją nutartį yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo, kadangi 2018-03-13 pirmosios instancijos teismo nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūra tik informuota apie tai, jog atsakovės T. L. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas) požymiai. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytos skunde aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad ši civilinė byla negali būti išnagrinėta kol nebus baigtas ikiteisminis tyrimas, nes jis atliekamas ne dėl parašų galimo suklastojimo, taip pat byloje nebuvo pareikštas ieškovų reikalavimas pripažinti reikalavimo sutartis negaliojančiomis pagal CK 1.90 (dėl suklydimo) ar 1.91 straipsnio (dėl apgaulės, grasinimų ir kt.) nuostatas. Nesant pagrindo konstatuoti, kad atliktas ikiteisminis tyrimas gali turėti ar turės įtakos nagrinėjamai bylai, prašymas stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 163 straipsnio 3 punktas).Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus ieškovams neįvertino to, kad ieškovai įsipareigojo reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu perduoti atsakovei Darbo sutarties ir visų kitų susijusių dokumentų originalus ir/arba patvirtintas kopijas (Sutarčių 2.1 punktas), tačiau jų nepateikė iki šiol. Mano, kad tokiu būdu ieškovai nevykdė CK 6.104 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises, įskaitant ir teisę į palūkanas ar nustatyta tvarka patvirtintas dokumentų kopijas, todėl atsakovei nekilo pareiga per 10 darbo dienų sumokėti ieškovams 100 procentų skolininko skolos, kylančios iš darbo sutarties.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė, kad turėtų pretenzijų ieškovams dėl to, kad nėra atsakovei perduoti visi ieškovų reikalavimo teises patvirtinantys dokumentai. Pirmosios instancijos teisme atsakovė procesiniuose dokumentuose teigė, kad nevengia savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, tačiau reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis ieškovai grindžia savo reikalavimus, yra niekinės ir negaliojančios, nes ieškovai galimai nepasirašė reikalavimų perleidimo sutarčių, t. y. jose esantys parašai yra ne ieškovų. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju apeliantė apeliaciniame skunde pateikia naujus argumentus dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, todėl, vadovaudamasis anksčiau nurodytomis CPK nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliantės argumentų nepasisako. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog tam tikrų dokumentų galimas neperdavimas atsakovei būtų trukdęs realizuoti jai perleistas reikalavimo teises, kad jis būtų reikalavęs dokumentus pateikti. Priešingai byloje nustatytos aplinkybės, kad po reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo atsakovė UAB „Auto Idea“, atstovaujama direktoriaus T. L., minėtų sutarčių pagrindų 2017-06-21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-359-265/2017) buvo pripažinta BUAB „Atsakingi sprendimai“ kreditore su 187 565,59 Eur kreditoriniu reikalavimu, o 2017 m. lapkričio 6 d. naujasis kreditorius UAB „Auto Idea“ gavo lėšas, priklausiusias pradiniams kreditoriams (ieškovams) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (buvusio Garantinio fondo). Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovės turimi dokumentai buvo pakankami, jog Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi BUAB „Atsakingi sprendimai“kreditorius ieškovus pakeistų kreditore UAB „Auto Idea“, taip pat nėra duomenų, kad ieškovų kreditoriniai reikalavimai būtų nuginčyti. Teismas deklaratyviais pripažįsta atsakovės teiginius dėl to, kad galimai ateityje koks nors kreditorius ginčys atsakovui perleistų ieškovų kreditorinių reikalavimų pagrįstumą, kadangi tokių duomenų nėra, ieškovų kreditoriniai reikalavimai teismo buvo patvirtinti ir nenuginčyti, atsakovė yra gavusi lėšas, priklausiusias ieškovams. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai sprendė, kad reikalavimo perleidimo sutartys yra galiojančios. Mano, kad vien tik palyginus ieškovų parašus skirtinguose dokumentuose galima spręsti, kad reikalavimo sutartyse pasirašė ne ieškovai, kad parašai suklastoti, teismas turėjo pareigą pasiūlyti atlikti parašų tikrumo ekspertizę, iš elektroninių laiškų matyti, kad ieškovė D. V., veikdama visų ieškovų vardu, bankroto administratoriui nurodė, kad sutartys suklastotos, pasirašytos apgaulės ir grasinimų įtakoje, ieškovų veiksmai parodo, kad jie siekė, jog sutartys nebūtų vykdomos, jų paaiškinimai teisme nenuoseklūs. Todėl atsakovės priešieškinys dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis turėjo būti patenkintas.Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Taigi įrodinėjimo pareiga tenka pareiškusiai apie dokumento klastojimą šaliai, o teismas gali skirti ekspertizę klastojimo faktui nustatyti, kai yra tokio abejotino tikrumo dokumento originalas. Nagrinėjamu atveju atsakovė, atstovaujama profesionalios teisininkės, laikydamasi pozicijos, kad reikalavimo sutartys yra suklastotos, nes jose pasirašė ne ieškovai, prašymo dėl rašysenos ekspertizės pirmosios instancijos teismui nepareiškė. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymais. Negalima sutikti su apeliante, kad tokio pobūdžio byloje teismas turėjo būti aktyvus, juo labiau, kai atsakovė buvo atstovaujama advokatės. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas faktas, jog reikalavimo perleidimo sutartys yra suklastotos, teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Vien tik deklaratyvūs apeliantės teiginiai, kad iš kitų dokumentų akivaizdžiai matyti, kad ieškovų parašai juose ir reikalavimo perleidimo sutartyse, nepatvirtina, kad sutartys pasirašytos ne ieškovų. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės D. V. ir bankroto administratoriaus elektroninis susirašinėjimas negali patvirtinti, kad sutartys yra negaliojančios dėl parašų suklastojimo. Teismas vertino ieškovų paaiškinimus teisme, kad būtent jie pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis, taip pat ieškovės D. V. paaiškinimus, kad ji savo iniciatyva kreipėsi į bankroto administratorių ir rašė elektroninius laiškus, nes nerimavo, kad neturėjo kitos pusės parašų, bet jam patvirtino, kad sutartis pasirašė savo parašais. Nors apeliantė daro prielaidą, kad sutartys yra negaliojančios dėl to, jog viena iš ieškovų – D. V. – bankroto administratoriui elektroniniais laiškais pranešė, jog sutartys yra niekinės ir turi būti anuliuotos, tačiau pagrįstai buvo įvertinti bankroto administratoriaus paaiškinimai, kad paprašius D. V. pateikti oficialią informaciją bei įrodymus dėl galimo reikalavimo perleidimo sutarčių neteisėtumo, tokia informacija ir (ar) dokumentai bankroto administratoriui nebuvo pateikti. Todėl sutiktina, kad tokio pobūdžio susirašinėjimas buvo tik emocinga ieškovės reakcija į tai, kad sutartys nebuvo vykdomos, kad ieškovai jautėsi apgauti, negavo lėšų pagal sutartį bei dėl to, kad atsakovė ieškovams neatsiuntė UAB „Auto Idea“ direktoriaus pasirašytų sutarčių. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo teiginių, kad patys ieškovai laikė sutartį negaliojančia dėl valios trūkumų, kadangi ieškovai tokio pobūdžio reikalavimo teisme nereiškė, posėdžiuose patvirtino, kad atsakovė turi vykdyti įsipareigojimus pagal galiojančias reikalavimo perleidimo sutartis. Pažymėtina, kad reikalavimą dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.90 (dėl suklydimo) ar 1.91 straipsnio (dėl apgaulės, grasinimų) nuostatas turėtų teisę reikšti tik suklydę ar nukentėję asmenys, o šiuo atveju ieškovai tokio pobūdžio aplinkybių neįrodinėja. Tuo tarpu priešieškinys atsakovės pareikštas argumentuojant tuo, kad sutartys negalioja dėl suklastotų parašų, ką ir turėjo atsakovė įrodyti. Vien tik apeliantės pasvarstymai, kad D. V., rašydama laiškus administratoriui žinojo, jog sutartys yra suklastotos ir tai galimai iššaukė tokią emocingą reakciją, nesudaro pagrindo spręsti buvus reikalavimo sutarčių suklastojimo faktui. Atkreiptinas dėmesys, kad iš elektroninio susirašinėjimo matyti, jog D. V. 2017-06-22 laiške nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartis pasirašė ieškovai savo ranka, nors prieš tai teigė priešingai. Pabrėžtina, kad atsakovė jos pačios ginčijamomis sutartimis vadovaujasi ir naudojasi tiek kiek tai naudinga jai pačiai, nes jų pagrindu atsakovė buvo įtraukta į kreditorių sąrašą vietoj pirminių kreditorių- ieškovų ir būtent tuo pačiu pagrindu į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai iš Garantinio fondo. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus atsakovei, nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos procesinės ar materialinės teisės normos, todėl apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Ieškovai, pateikę atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašymą priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlidas, nenurodė jų dydžio ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų turėjimą. Todėl toks prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 13 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistu.