- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-2330-852/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12509-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- ISUN INTERNATIONAL SERVICE COMPANY LIMITED
- Atsakovas
- D. A., L. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ISUN INTERNATIONAL SERVICE COMPANY LIMITED atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės ISUN INTERNATIONAL SERVICE COMPANY LIMITED ieškinį atsakovams D. A. ir L. B. dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ISUN INTERNATIONAL SERVICE COMPANY LIMITED kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. A. ir L. B. 94 337,39 Eur sumą, 1 598,49 Eur palūkanas, 40 Eur kompensaciją, 878 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas civilinėje byloje Nr. e2-2694-643/2022, 8 proc. procesinių palūkanų už priteistą 95 975,88 Eur sumą nuo civilinės bylos Nr. e2-2694-643/2022 iškėlimo teisme (2022 m. vasario 25 d.) dienos iki visiško prievolės įvykdymo, 1 125 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas civilinėje byloje Nr. e2-2694-643/2022 bei šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ginčo sumai areštuoti atsakovams D. A. ir L. B. priklausančias pinigines lėšas, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – ginčo sumai areštuoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis, pavedant aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui, iki įsiteisės teismo galutinis teismo sprendimas šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nutarė ieškovės ISUN INTERNATIONAL SERVICE COMPANY LIMITED prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Todėl šioje civilinės bylos stadijoje yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus.
4. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovų nesąžiningumą iš esmės sieja su atsakovų, veikusių MB „Pusrytis“ vardu, nesąžiningumu sutartiniuose santykiuose su ieškove, t. y. sudarant sutartį, taip pat laikotarpiu po sutarties sudarymo, bendrovės lėšų nukreipimą į kitas valstybes ir artimiesiems, bendrovės privedimą prie bankroto. Teismas pažymėjo, kad šios ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovų, kaip MB „Pusrytis“ atstovų, galimai nesąžiningo elgesio sutartiniuose santykiuose su ieškove ir tokiu būdu lėmusio žalos ieškovei atsiradimą savaime negali būti laikomos pakankamomis atsakovų nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu konstatuoti. Atsakovų veiksmų galimas (ne)teisėtumas yra viena iš ieškovės įrodinėjamų civilinės atsakomybės sąlygų, yra susijusi su šalių ginčo esme, tokių aplinkybių išsamus ištyrimas bei įvertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje civilinio proceso stadijoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodytos aplinkybės neanalizuojamos ir nevertinamos. Pabrėžė, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria, nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Juolab kad, atsakovė iš esmės referuoja į atsakovų elgesį su MB „Pusrytis“ turtu, tuo tarpu jokių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių atsakovų nesąžiningumą, tai yra (neteisėtą) ketinimą perleisti ar kitaip suvaržyti jiems asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, siekiant išvengti sprendimo vykdymo, nepateikia, deklaratyviai nurodydama, kad atsakovai analogiškai kaip su įmonės turtu, gali elgtis ir su savo asmeniniu turtu.
5. Teismas sprendė, kad ieškovei nepateikus teismui duomenų, kurie bent tikėtinai teiktų pagrindą spręsti apie atsakovų galimą nesąžiningumą, jų galimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti jų turimą turtą ar imtis kitokių veiksmų, siekiant išvengti prievolių ieškovui vykdymo, prašymas taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Apeliantė (ieškovė) ISUN INTERNATIONAL SERVICE COMPANY LIMITED atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir tenkinti ieškovės Isun international service company limited prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų atžvilgiu taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. E2-718-330/2019). O nutartimi teismas konstatavo, jog nors atsakovai elgėsi nesąžiningai eidami MB „Pusrytis“ vadovų pareigas, priėjo klaidingų išvadų, jog atsakovų nesąžiningumas veikiant MB „Pusrytis“ vardu savaime negali būti laikomas pakankamas atsakovų nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu konstatuoti.
6.2. Tikras (duomenys neskelbtini) visada buvo tik atsakovas L. B., kuris leido bendrovės vardu veikti draugui, atsakovui D. A.. Atsakovas L. B. sudarė visas sąlygas D. A. bendrovės vardu sudarinėti apgaulingus sandorius, privesti bendrovę prie bankroto taip siekiant asmeninės naudos sau, nedėjo pastangų atsiskaityti su kreditoriais. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė yra priversta bylinėtis tam, kad susigrąžintų apgaule išviliotas lėšas. Taigi, priešingai, nei teigiama nutartyje, ieškovė įrodė itin didelį atsakovų nesąžiningumą siekiant išvengti teismo sprendimo vykdymo ieškovei.
6.3. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad: „teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje grėsmė teismo sprendimui įvykdyti atsiras neabejotinai, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1743-236/2020).
Atsiliepimas
7. Atsakovas D. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti galioti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį; atmesti ieškovės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Atsakovas ir ieškovė bendrauja nuo 2018 m., per šį laikotarpį yra buvę įvairių prekybinių santykių ir jei ne atsakovo D. A. liga, tikėtina šiuo metu nebūtų bylos dėl žalos atlyginimo. Kad atsakovas nesielgė neteisėtai patvirtina ir tai, kad atsakovas grąžino 50 000 Eur. Nesutiktina su ieškovės teiginiu, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ketina išdėstyti visus argumentus, pateikti dokumentus bei susirašinėjimus, kad jokių neteisėtų ar tyčinių veiksmų nepadarė. Nesutiktina ir su ieškovės teiginiu, kad bendrovė MB „Pusrytis“ netaikius laikinųjų apsaugos priemonių vykdė neteisėtus veiksmus: „vilkino bylos nagrinėjimą, o tuo metu sudarinėjo bendrovei nenaudingus sandorius, bendrovės lėšas pervedė giminaičiams taip privesdami bendrovę prie bankroto. Žinodami itin sunkią bendrovės padėtį, Atsakovai pažeidė kreditorių atsiskaitymo eilę,” Nuo 2022 m. sausio mėnesio MB „Pusrytis“ nevykdė jokios veiklos, nepervedė niekam jokių lėšų, nesudarė nei vieno sandorio. O byloje nesant duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti egzistuojant teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei, laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos.
8. Atsakovas L. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti galioti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį; atmesti ieškovės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia iš esmės atsakovo D. A. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės (apeliantės) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Atsakovai atsiliepimuose į ieškovės atskirąjį skundą nurodo, kad nesutinka su ieškovės teiginiu, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Pažymi, kad atsiliepime į ieškinį išdėstys argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo. Tačiau pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas reiškia, jog teismas turi įvertinti tik tai, ar pareikštas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y., ar nėra aiškių aplinkybių, dėl kurių ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė jas turinčius pagrįsti įrodymus, be to, pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys yra prima facie (preliminariai, iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas.
13. Pasisakydamas dėl antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad nesiėmus prašomų priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas – teismas pažymi, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė. Tokių priemonių taikymo paskirtis ir tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu, turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018). Dėl to, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).
14. Šiuo atveju ieškovė tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui grindžia aplinkybėmis, jog atsakovai elgėsi nesąžiningai tiek sudarant su ieškove sutartį, tiek po jos sudarymo. Nurodo mananti, jog atsakovai nesąžiningai elgsis ir šioje byloje, t. y. stengsis nuslėpti savo turtą tam, kad galimai ieškovei palankus teismo sprendimas nebūtų įvykdytas. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas – ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovų ketinimą perleisti ar kitaip suvaržyti jiems asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, siekiant išvengti sprendimo vykdymo (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovų veiksmų galimas (ne)teisėtumas, kaip viena iš ieškovės įrodinėjamų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, yra susijusi su šalių ginčo esme. O atsakovų galimai nesąžiningas elgesys sutartiniuose santykiuose su ieškove ir žalos ieškovei atsiradimas savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsakovų nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu konstatuoti. Pažymėtina, kad bylos šalių nesąžiningumas nepreziumuojamas. Ieškovei, teikiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą (CPK 176 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pareigos įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas neįvykdė. O byloje nesant pakankamai objektyvių duomenų, kad atsakovai vengs ar negalės įvykdyti teismo sprendimo, atsakovų interesai neturėtų būti suvaržomi.
15. Papildomai pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016). Be to, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, ieškovė bet kurioje proceso stadijoje galės vėl kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
16. Nutarties motyvuojamojoje dalyje atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, kiti skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi esminės įtakos galutiniam klausimo išsprendimo rezultatui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pavyzdžiui, 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
17. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirajame skunde nurodytais argumentais panaikinti arba pakeisti pagrindo nėra. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės ISUN INTERNATIONAL SERVICE COMPANY LIMITED atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.