- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- 2S-244-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01356-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Šančių autoservisas“, Ko
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šančių autoservisas“ ir Ko pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kretingalės mėsa“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė ,,Šančių autoservisas“ ir Ko pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ 3262,99 EUR skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 24 EUR bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis. Kreditorė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei priklausančius automobilius MAN TGL 7.150, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kadangi skolininkė vengia skolos mokėjimo, o teismui priėmus sprendimą bankroto byloje jo vykdymas gali tapti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. išdavė teismo įsakymą ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kreditorei nesumokėjus žyminio mokesčio.
3. Kreditorė 2018 m. rugpjūčio 21 d. pirmosios instancijos teismui pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sulaikyti skolininkės transporto priemonę MAN TGL7.150, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nurodo, kad skolininkė vykdo veiklą, gauna pastovias pajamas, tačiau su kreditore neatsiskaito.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šančių autoservisas“ ir Ko reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininkei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kretingalės mėsa“ priklausančios transporto priemonės MAN TGL7.150, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomos kreditorės automobilių saugojimo aikštelėje, sulaikymą. Sulaikytos transporto priemonės saugotoja paskyrė kreditorę uždarąją akcinę bendrovę ,,Šančių autoservisas“ ir Ko. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. teismo įsakymu išieškotina suma nemaža. Nurodė, kad, Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skolininkei yra iškelta civilinių bylų, kuriose pareikšti turtiniai reikalavimai. Viešai skelbiamais duomenimis, skolininkė turi mokestinių įsiskolinimų „Sodrai“. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad skolininkė turi finansinių sunkumų. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu skolininkė prašo 2018 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Apeliantė nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos formaliai, neįsigilinus į ginčo esmę ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neproporcingas pasekmes. Apeliantė teigia, kad jai priklausanti transporto priemonė yra išnuomota kitai įmonei – uždarajai akcinei bendrovei „Archimega“ už užmokestį laikinai valdyti ir naudotis. Apeliantė teigia, kad transporto priemonės areštas yra skirtas ne teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, o dėl galimo ekonominio ir procesinio spaudimui. Apeliantė teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti procesinio spaudimo priemonė, sudaranti sąlygas kreditorei pasiekti procesinius tikslus, dar neįvykus bylos nagrinėjimui, todėl teismas neturėtų išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios turtinius reikalavimus, interesus, ignoruodamas kitos šalies – bendrovės priešingus interesus.
5.2. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su kreditorės argumentais, jog nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas sprendimo įvykdymas. Priešingai, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendrovė gali netekti bendrovės veiklai reikalingų finansinių resursų, kas nulemtų tai, kad sprendimo įvykdymas išties gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atliktų priešingą, nei numato įstatymas, funkciją. Taigi, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pobūdis, tai yra bendrovei priklausančios ir uždarajai akcinei bendrovei „Archimega“ išnuomotos transporto priemonės sulaikymas, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties.
5.3. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nesivadovavo naujausia teismų praktika, suformuota laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Teismas, konstatavęs, kad piniginio reikalavimo suma yra nemaža, nesiejo jos su bendrovės turtine padėtimi, jos galimybe tokios sumos reikalavimą patenkinti. Nurodo, kad skolininkė 2017 metais sugeneravo 16 526 723 EUR apyvartą, tai yra vidutiniškai 1 377 227 EUR per mėnesį. Į bendrovės balansą įrašyto turto vertė sudaro 6 448 532 EUR. Nurodo, kad bendrovė siekia atsiskaityti su visais kreditoriais, kas rodo bendrovės, kaip verslo subjekto, sąžiningumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą.
Faktinės bylos aplinkybės
8. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šančių autoservisas“ ir Ko reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininkei uždarosios akcinės bendrovės ,,Kretingalės mėsa“ priklausančios transporto priemonės MAN TGL7.150, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomos kreditorės automobilių saugojimo aikštelėje, sulaikymą. Sulaikytos transporto priemonės saugotoja paskyrė kreditorę uždarąją akcinę bendrovę ,,Šančių autoservisas“ ir Ko.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės taikomos formaliai, neįsigilinus į ginčo esmę ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neproporcingas pasekmes. Apeliantė teigia, kad jai priklausanti transporto priemonė yra išnuomota kitai įmonei – uždarajai akcinei bendrovei „Archimega“ už užmokestį laikinai valdyti ir naudotis. Apeliantė teigia, kad transporto priemonės areštas yra skirtas ne teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, o dėl galimo ekonominio ir procesinio spaudimo.
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal kreditorės pareiškimą pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. išdavė teismo įsakymą, kuris po atskirojo skundo pateikimo 2018 m. spalio 9 d. nutartimi panaikintas teismui priėmus ieškinį.
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus; tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).
13. Kitaip tariant, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti, ar nėra aiškių prieštaravimų ieškinyje ir (ar) kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Tačiau preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju matyti, kad kreditorė po teismo įsakymo panaikinimo pateikė pirmosios instancijos teismui ieškinį, ieškinys pirmosios instancijos teismo yra priimtas, todėl tikėtina, kad dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011).
14. Nagrinėjamu atveju kaip laikinoji apsaugos priemonė buvo taikytas transporto priemonės sulaikymas kreditorės aikštelėje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks transporto priemonės sulaikymas nėra suderinamas su laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, transporto priemonės, kuri yra skirta skolininkės ūkinės komercinės veiklos poreikiams tenkinti, siekiant gauti pajamų, sulaikymas kreditorės aikštelėje yra nesuderinimas su siekiu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą pagal kreditorės pareikštus reikalavimus šioje byloje, proporcingumo ir ekonomiškumo principais. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises, turi būti pateikti pagrįsti argumentai, kurie pagrįstų šių priemonių taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017).
16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
17. Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių autoservisas“ ir Ko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (daikto sulaikymo) taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Ši nutartis neužkerta kelio kreditorei kreiptis į teismą su prašymu dėl kitos rūšies laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės atžvilgiu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės, kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių autoservisas“ ir Ko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (daikto sulaikymo) taikymo atmesti.