Telšių apylinkės teismo nutartis

institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atstovui S. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. V. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1965-03-08, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.‑1118-215/2012 pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 2000,00 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

2013 m. gruodžio 20 d. teisme gautas J. V. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino sutrumpinimo. Mažeikių rajono apylinkės teismui 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi netenkinus pareiškėjo prašymo, Šiaulių apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi panaikino 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą perdavė iš naujo nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašymą palaikė. Nurodė, jog vairuotojo pažymėjimas būtinas darbui, o neturint teisės vairuoti transporto priemones jis negali pilnai atlikti jam priskirtas darbo funkcijas, todėl gali netekti darbo, be to jam reikia važinėtis į darbą. Taip pat nurodė, jog padarė išvadas dėl savo pažeidimo, pasimokė, todėl administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas gali būti sutrumpintas.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas prašė pareiškėjo prašymo netenkinti, kadangi J. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, t. y. vairavo automobilį gyvenvietėje, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kuris laikytinas vienu iš pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų, keliančių ir transporto eismo saugumui, ir žmonių gyvybei bei sveikatai, o sutrumpinus specialios teisės atėmimo terminą pažeidėjas nepilnai patirtu šio pažeidimo neigiamus padarinius.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

ATPK 329 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, kurios yra reikšmingos sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, tai yra: asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, kai padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, yra gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą bei yra praėję ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko.

Iš prašymo ir jo priedų matyti, kad J. V. specialioji teisė vairuoti transporto priemones dvejiems metams atimta nuo 2012 m. gruodžio 3 d., todėl nutarties priėmimo dieną faktiškai yra suėję daugiau kaip pusė paskirtos nuobaudos laiko. Paskirta bauda yra sumokėta. Uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ yra išdavusi J. V. sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, kad jis yra išklausęs privalomojo mokymo kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai bei pažymą, kad J. V. neserga priklausomybės nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų ligomis. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato išduotoje pažymoje pažymėta, kad J. V. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų administracinės teisės pažeidimų. (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad J. V. dirba šaltkalviu-vairuotoju, o esant minimaliam remonto ir aptarnavimo darbuotojų skaičiui pareiškėjui tektų pakrauti, iškrauti rapsų išspaudas, jas nuvežti pirkėjui. Taip pat pažymėta, kad J. V. įmonėje vertinamas kaip sumanus, pareigingas darbuotojas, drausminių nuobaudų neturi.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo tiria ne tik tai, ar egzistuoja formalios sąlygos, bet vertina ir visumą byloje nustatytų aplinkybių ir iš visumos sprendžia, ar buvo pasiekti nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad iš ATPK 329 normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, iš esmės vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, ir reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Taip pat kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą pagal ATPK 30¹ straipsnį, turi būti įvertinamos visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. P-756-91/2008, Nr. N-1-1571/2007).

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. V. teisė vairuoti transporto priemones atimta už administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, t. y., už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai buvo nustatytas sunkus, t. y. 3,46 promilės, girtumo laipsnis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, laikytiną vienu iš pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių padarinių. Teisės pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn patrauktam J. V. nustatytas sunkus girtumo laipsnis ir tai, kad jis pažeidimo padarymo metu vairavo automobilį gyvenvietėje, rodo, kad pažeidėjas, būdamas neblaivus vairuodamas automobilį, elgėsi itin neatsakingai ir neįvertino galimo pavojaus ne tik sau, bet ir aplinkiniams. ATPK 20 straipsnis reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad J. V. nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių tas aplinkybes, kurioms esant, teismas jo atžvilgiu galėtų taikyti specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimą. Faktas, kad specialios teisės atėmimo laikotarpiu J. V. naujų pažeidimų nepadarė, negali būti laikomas išimtiniu, nes už juos J. V. būtų baudžiamas atskirai. Mokymo kurso apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai išklausymas turės reikšmės ir atlikus visą paskirtą nuobaudą. Sumokėti jam paskirtą baudą pažeidėjas privalėjo nepriklausomai nuo jo valios. Tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patyrė ir tebepatiria nepatogumų (negali pilnai atlikti savo darbo funkcijų, negali vykti į darbą jo paties vairuojamu automobiliu), nėra ypatingai svarbios ir išskirtinės aplinkybės ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Pabrėžtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau vairuodamas automobilį būdamas neblaivus žinojo, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) ir kad jam atliekant darbo funkcijas reikalinga turėti teisę vairuoti transporto priemones, todėl J. V., atsižvelgdamas į šias jam žinomas aplinkybes, privalėjo elgtis atsakingai. J. V. nurodytos aplinkybės, kad galisi, kritiškai įvertino savo veiksmus, nelaikytinos išimtinėmis, be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, buvo įvertintas skiriant minimalaus dydžio pagrindinę ir papildomą nuobaudą. Taip pat pažymėtina tai, jog aplinkybė, kad J. V. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2012 m. lapkričio 23 d. (pažeidimo, už kurį paskirta administracinė nuobauda, padarymo metu), sustabdžius patikrinimui jo vairuojamą automobilį Mažeikių m., Ukrinų k., ties Taikos g. 2 namu, tarnybiniame automobilyje tiesiogiai pasiūlė ir davė 200 Lt kyšį policijos pareigūnams, kad šie nefiksuotų administracinio teisės pažeidimo ir nepatrauktų administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, parodo pareiškėjo nepagarbą valstybės teisinei sistemai, viešiesiems interesams ir jo siekį išvengti atsakomybės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes neatsiranda pagrindas taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažymėtina, kad įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Todėl objektyviai vertinant J. V. pateiktus dokumentus, administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančią medžiagą esančią administracinėje byloje (dirba, po pažeidimo padarymo teistas baudžiamuoju įsakymu) laikytina, kad tiek formaliaisiais, tiek pagrindiniu materialiuoju kriterijais nėra įrodyta, kad trumpesnis specialiosios teisės atėmimas J. V. pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies ir tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje valstybėje. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir ištirtus rašytinius įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti tik nesutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, todėl J. V. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, 330 straipsniu, teismas

nutaria:

Prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.