- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-03
- Bylos Nr.
- 2S-1625-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17513-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- UAB „AC invest“
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-02 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „AC invest“ skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014-05-06 nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „AC invest“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014-05-06 priimtą nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-647-302/2014.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-02 nutartimi pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014-05-06 nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti. Nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai susiję su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros priimto nutarimo teisėtumo įvertinimu. Teismo vertinimu, byla teisminga ne bendrosios kompetencijos, o atitinkamam (šiuo atveju – Vilniaus apygardos) administraciniam teismui, kadangi pareiškėjo skundo dalykas susijęs su viena iš prokuratūrai priskirtų funkcijų – viešojo intereso gynimu. Pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. nėra nurodyta, jog administraciniai teismai nenagrinėja bylų dėl prokuratūros funkcijų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, o viešojo intereso gynimas nėra prokuroro veiksmai, susiję su teisingumo vykdymu ar bylų tyrimu. Taigi, teismo vertinimu, skundas dėl prokuratūros funkcijų nevykdymo ar netinkamo vykdymo yra skundas dėl valstybinio administravimo subjekto veiksmų teisėtumo, taip pat dėl šio subjekto atsisakymo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo (atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. nuostatas) ir nagrinėtinas administraciniame teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas UAB „AC invest“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-02 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti skundą ir panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014-05-06 nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo bei patenkinti skundo reikalavimus. Nurodė, kad pareiškėjo skundo dalykas susijęs su viena iš prokuratūrai priskirtų funkcijų – viešojo intereso gynimu. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros rašte, kuriuo atsisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, išaiškinta, kad minėtas nutarimas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui. Pažymėjo, kad viešojo intereso gynimas kartu gali reikšti ir privataus intereso gynimą, kadangi viešasis ir privatus interesai koegzistuoja ir iš dalies sutampa, todėl šiuo atveju Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra tinkamai nenustatė, kad visi nukentėję nuo lizingo bendrovės nusikalstamos veikos tinkamai apsigynė ir nepatyrė jokios turtinės ir neturinės žalos. Mano, kad šiuo atveju teismų ir prokuroro pareiga buvo apginti pareiškėją nuo nesąžiningų banko veiksmų, taip pat apginti visuomeninį interesą, taigi skundo pateikimas susijęs su prokuroro atsisakymu taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino skundo esmės, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktika, dėl to netinkamai aiškino ir taikė teismingumo institutą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 26 str. 1 d.).
Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas kiekvienam suinteresuotam asmeniui garantuoja teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 d., CPK 5 str.). Tuo tarpu teismas, spręsdamas tokio pareiškimo priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatymų nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas.
Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti tuo pagrindu, jog, teismo vertinimu, prokuroro nutarimas atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo bei patenkinti skundo reikalavimus prilyginamas valstybinio administravimo subjekto atsisakymui atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, kaip numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo nutarties išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
Prokuratūros įstatymo 3 str. 4 d. nurodyta, kad prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui. Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. 1 p. numatyta, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Tai reiškia, kad šia įstatymo numatyta teise prokuroras naudojasi savarankiškai ir vienvaldiškai spręsdamas dėl viešojo intereso egzistavimo. Taigi prokuroro atsisakymas ginti viešąjį interesą negali būti traktuojamas kaip prokuroro neveikimas, o prokuroro priimtas nutarimas atsisakyti kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą – kaip viešosios teisės normų valstybės pareigūno kompetencijai priskirto teisinio veiksmo neatlikimas, kadangi viešojo intereso buvimo konstatavimas kiekvienu konkrečiu atveju nustatant teisės aktų pažeidimą, kuris turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams, yra prokuroro vertinimo dalykas (Vilniaus apygardos teismo 2010-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-262-464/2010).
Specialiosios teisėjų kolegijos, nagrinėjančios bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl teismingumo (CPK 36 str. 2 d.), praktikoje yra suformuota aiški taisyklė, jog administracinių teismų kompetencijai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Tuo tarpu bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje taip pat suformuota, jog ginčai, kuomet nesutinkama su atitinkamais prokuratūros veiksmais įgyvendinant Prokuratūros įstatymo 19 str. įtvirtintą viešojo intereso gynimo funkciją, yra atribojami vadovaujantis principu, jog tuo atveju, kai prokuroras įgyvendina viešojo intereso gynimo funkciją civilinių teisių gynimo srityje, tokie ginčai teismingi bendrosios kompetencijos teismams (Specialiosios teisėjų kolegijos 2004-11-03 nutartis byloje V. B. ir kt. v. Kauno apygardos prokuratūra; 2007-12-03 nutartis byloje O. D. v. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra), tuo tarpu kai prokuroras viešojo intereso gynimo funkciją įgyvendina ginčuose, kuriuose vyrauja administracinio pobūdžio reikalavimai, tokie ginčai teismingi administraciniams teismams. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas UAB „AC invest“ pateiktu skundu siekia viešojo intereso pagal prokuroro pareiškimą gynimo civilinių teisių gynimo srityje. Taigi, tai reiškia, kad toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Vadovaujantis tuo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nepagrįstai neatsižvelgė į kilusio teisinio ginčo prigimtį ir pobūdį bei nepagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju skundžiamas valstybės pareigūno atsisakymas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina.
Pažymėtina, kad nors pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-02 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti skundą ir panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014-05-06 nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo bei patenkinti skundo reikalavimus, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad skundo priėmimo klausimo nagrinėjimas, taip pat, skundą priėmus, ir ginčo bylos nagrinėjimas priskiriamas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, dėl to šis pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas atmestinas ir pareiškėjo UAB „AC invest“ skundo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo UAB „AC invest“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo UAB „AC invest“ skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.