Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. V. prašymą prokuratūrai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas B. V. 2009-08-24 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su skundu (b.l.1) dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino skundo esmės, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktika, dėl to netinkamai aiškino ir taikė teismingumo institutą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 26 str. 1 d.). Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atsižvelgus į pateiktus išaiškinimus (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas kiekvienam suinteresuotam asmeniui garantuoja teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 d., CPK 5 str.). Teismas, spręsdamas tokio pareiškimo priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatymų nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Tai reiškia, kad teismas ex officio privalo pasitikrinti savo funkcinę kompetenciją ir nustatęs, jog yra pažeisti imperatyvūs funkcinio teismingumo reikalavimai, o būtent, kad suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą, kuriam tokio pobūdžio bylų nagrinėjimas neteismingas (CPK 26 str. 1 d.), atsisako priimti ieškinį kaip paduotą nesilaikius tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Skundžiamos nutarties turinys liudija, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į teismą ginti viešąjį interesą iš esmės traktuoja kaip skundą dėl valstybės pareigūno neveikimo pagal įstatymo jam nustatytą kompetenciją – atsisakymą atlikti Prokuratūros įstatymo 19 str. numatytus veiksmus, įstatymo leidėjo valia priskirtus prokuroro kompetencijai viešojo intereso gynimo srityje.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Pro­ku­ra­tū­ros įsta­ty­mo 19 str. 2 d. 1 p. nu­ma­to pro­ku­ro­ro tei­sę gi­nant vie­šą­jį in­te­re­są kreip­tis į teis­mą su ieš­ki­niu, pa­reiš­ki­mu, pra­šy­mu, kai pro­ku­ro­ras tu­ri pa­grin­dą ma­ny­ti, kad pa­žeis­ti tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mai. Taigi Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal įstatymo leidėjo valia prokuratūrai suteiktus įgaliojimus kreiptis į teismą (Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p.). Šia įstatymo nustatyta teise prokuroras, vadovaudamasis prokuroro nepriklausomumo principu (Prokuratūros įstatymo 3 str. 2 d.), kuris reiškia, jog niekas negali įtakoti prokuroro priimamo procesinio sprendimo, naudojasi savarankiškai ir vienvaldiškai spręsdamas dėl pagrindo kreiptis į teismą ginti viešąjį interesą egzistavimo. Vadinasi, kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kuris, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui. Tokiu atveju prokuroro atsisakymas ginti viešąjį interesą negali būti traktuojamas kaip prokuroro neveikimas, o prokuroro priimtas nutarimas atsisakyti kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą – kaip viešosios teisės normų valstybės pareigūno kompetencijai priskirto teisinio veiksmo (įteisinto arba legitymaus veiksmo) neatlikimas, kurio teisėtumo įvertinimas, kaip pažymi pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 str. nuostatomis, teismingas administraciniam teismui.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs teisinio ginčo pobūdžio, vien tuo pagrindu, kad pareiškėjas skundžia prokuroro atsisakymą ginti viešąjį interesą, negalėjo išspręsti rūšinio teismingumo klausimo ir pripažinti, jog vien šios faktinės aplinkybės jau pakanka konstatuoti, kad tokio pobūdžio ginčus nagrinėja administraciniai teismai.

Teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad sprendžiant rūšinio teismingumo klausimą svarbu įvertinti kilusio teisinio ginčo prigimtį ir pobūdį. Administracinių teismų kompetencijai įstatymu yra priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo ir vidaus administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.), bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus (CPK 1 str., 22 str.1 d.). Specialiosios teisėjų kolegijos, nagrinėjančios bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl teismingumo (CPK 36 str. 2 d.), praktikoje yra suformuota aiški taisyklė, jog administracinių teismų kompetencijai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Tuo tarpu bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis absorbcijos principu, kuris reiškia, kad jeigu civilinėje byloje vienas iš reikalavimų yra administracinio teisinio pobūdžio, jis išsprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant civilinę bylą (CPK 26 str. 2 d.). Pažymėtina, jog ši taisyklė neturi būti taikoma tais atvejais, kai vienoje byloje pareikšti skirtingos teisinės prigimties reikalavimai ir vyrauja administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ginčai, kuomet nesutinkama su atitinkamais prokuratūros veiksmais įgyvendinant Prokuratūros įstatymo 19 str. įtvirtintą viešojo intereso gynimo funkciją, yra atribojami vadovaujantis tuo pačiu principu: tuo atveju, kai prokuroras įgyvendina viešojo intereso gynimo funkciją civilinių teisių gynimo srityje, tokie ginčai teismingi bendrosios kompetencijos teismams (Specialiosios teisėjų kolegijos 2004-11-03 nutartis byloje V.B. ir kt. v. Kauno apygardos prokuratūra; 2007-12-03 nutartis byloje O.D. v. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra; procesinė sprendimų kategorija 94.5). Atitinkamai tuo atveju, kai prokuroras viešojo intereso gynimo funkciją įgyvendina ginčuose, kuriuose vyrauja administracinio pobūdžio reikalavimai, tokie ginčai teismingi administraciniams teismams.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ex officio spręsdamas dėl savo funkcinės kompetencijos (CPK 26 str. 1 d.), neįvertinęs teisinio ginčo, kurį pareiškėjas B. V. siektų inicijuoti teisme, pobūdžio, apsiribojo vien tuo, jog skundžiamas valstybės pareigūno atsisakymas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia tai, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Pareiškimo priėmimo ir tuo pačiu civilinės bylos iškėlimo procesinė stadija yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Todėl pareiškėjo B. V. skundo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Pastebėtina, jog tuo atveju, jeigu skundo turinys ar pateikti rašytiniai įrodymai yra nepakankami vienareikšmiškai nuspręsti, kokio teismo kompetencijai priskirtinas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl prokuroro atsisakymo ginti viešąjį interesą (kokio teisinio rezultato siekia pareiškėjas – civilinės ar administracinės bylos inicijavimo), taikytinas trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

n utarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo B. V. skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.