Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1264/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-12-02
Bylos Nr.: 2A-1264/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02323-2011-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė
Ieškovas: M. K.
Atsakovas: M. N.

Kategorijos

44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1264/2013Proceso Nr. 2-55-3-02323-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.2; 44.5.2.16; 121.21 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-484-450/2012 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui M. N. , tretieji asmenys bankrutavusi akcinė draudimo bendrovė „Balticums draudimas“, bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Verslo konsultantai“ ir uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“, dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovo M. N. priteisti 600 000 Lt neturtinės ir 76 739,37 Lt turtinės žalos atlyginimą, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2006 m. balandžio 28 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), atsakovas, vairuodamas automobilį Honda FR-V, (duomenys neskelbtini), susidūrė su motociklu Suzuki GSX 600, (duomenys neskelbtini), kurį vairavo ieškovas. Eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Pradėtas ikiteisminis tyrimas 2010 m. lapkričio 2 d. prokuroro nutarimu nutrauktas, atsakovo veiksmuose nenustačius Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo požymių. Šis atnaujintas 2011 m. kovo 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, konstatavus, jog pagrindinė eismo įvykio priežastis techniniu požiūriu buvo automobilio Honda FR-V vairuotojo, t. y. atsakovo, veiksmai. Be kita ko, teismas, vadovaudamasis KET 180.1 punktu, padarė išvadą, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, ekspertizės, specialisto išvados ir kita bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo veiksmuose galimai yra nusikaltimo, nustatyto Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, požymių. Ikiteisminis tyrimas dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, dėl kurio buvo sužalotas ieškovas, 2011 m. gegužės 31 d. prokuroro nutarimu nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Ieškovo nuomone, atsakovas, vairavęs automobilį Honda FR-V, sukėlė itin pavojingą situaciją, nes šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Dėl tokių jo neteisėtų veiksmų ieškovui buvo sutrikdyta sveikata. Gydytojų teigimu, jis vaikščioti negalės visą savo likusį gyvenimą. Ieškovas patiria itin stiprų dvasinį skausmą, nes visam gyvenimui yra prikaustytas invalido vežimėlyje, išgyvena didelį stresą ir nerimą dėl savo sveikatos būklės. Šio įvykio pasekmės smarkiai pažeidė dvasinę pusiausvyrą, neigiamai paveikė emocinį stabilumą. Pasikeitė gyvenimo kokybė. Šiuo metu yra tik 26 m. amžiaus, o fizines ir dvasines kančias kentės visą likusį gyvenimą. Judėti gali tik su invalido vežimėliu, negali dirbti jokio fizinio darbo, nepajėgus savarankiškai patenkinti savo minimalių poreikių. Dėl traumos patiria labai daug suvaržymų. Yra paralyžiuotas, negali savarankiškai pasirūpinti buitimi ar higiena. Nesant galimybės vaikščioti, tapo fiziškai neaktyvus. Sutriko mitybos įpročiai. Nuolat kenčia nepatogumus. Dėl patirtų sužalojimų priverstas nuolat lankytis pas gydytojus. Sužalojimai, patiriami išgyvenimai, vartojami vaistai turėjo įtakos ir kitiems sveikatos sutrikimams. Stuburo trauma lėmė dubens organų funkcijų sutrikimus, dėl to atsirado šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai, kurie sukelia itin didelį diskomfortą. Dėl sveikatos sužalojimo prarado darbingumą: pagal pateiktą 2012 m. rugpjūčio 28 d. Darbingumo lygio pažymą, ieškovas nedarbingas, jam nustatytas 20 procentų darbingumo laipsnis. Visiškai negali savarankiškai savimi pasirūpinti. Sveikatos sužalojimo padariniai turi didelės įtakos profesinei ir darbinei veiklai, yra visiškai priklausomas nuo kitų asmenų. Po eismo įvykio buvo priverstas išeiti mokymosi atostogų universitete, taigi nukentėjo Socialinio darbo specialybės studijos Mykolo Riomerio universitete. Paaiškėjus galutinei diagnozei, galimybės dirbti socialinį darbą pagal specialybę tapo apskritai neįmanomos. Negali rūpintis kitų asmenų socialine gerove. Dėl invalido vežimėlio jaučiasi nepatogiai, gėdijasi, kompleksuoja, sunkiau bendrauja su aplinkiniais, nuolat išgyvena nerimą dėl savo sveikatos ir ateities. Dėl patirtų sužalojimų jaučia itin stiprius skausmus ir fizinius nepatogumus. Atsakovas turi jam atlyginti neturinę žalą, kurią jis vertina 600 000 Lt, ir 76 739,37 Lt dydžio turtinę žalą, kurią sudaro gydymo išlaidos: už invalido vežimėlį, treniruoklius ir jų pristatymą; už draudimo paslaugas vykstant į Maskvos gydymo įstaigas; už lėktuvo bilietus vykstant į Maskvos gydymo įstaigas; už pašto išlaidas; už gydymą sanatorijose ir reabilitacijos centruose ir išlaidos už vaistus.

Atsakovas procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad eismo įvykis, kuriuo metu nukentėjo ieškovas, įvyko dėl kitų asmenų nusikalstamų veiksmų: 2007 m. sausio 31 d. ekspertizės akte Nr. l 1-2494 duota išvada, kad savo veiksmais šio eismo įvykio kilimą sąlygojo motociklo vairuotojas – ieškovas, nes nesiėmė laiku stabdyti savo vairuojamo motociklo ir atsitrenkė į Honda automobilio užpakalinės dalies dešinę pusę; 2008 m. birželio 16 d. ekspertizės akte Nr. l 1-3605(07) duota išvada, kad automobilio Honda vairuotojo veiksmai neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui; LTEC 2009 m. gegužės 15 d. specialisto išvadoje Nr. l 1-576(09) padaryta išvada, kad medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, jog automobilio Honda vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu; LTEC 2010 m. birželio 11 d. ekspertizės akte Nr. l 1-609(10) nurodyta, kad tuo atveju, jeigu motociklo vairuotojas būtų važiavęs nedidesniu nei maksimalus leistinas greitis 60 km/h ir prieš šį lenkimo manevrą pradėtų automobilis Honda FR-V, taip pat 60 km/h greičiu, tai transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs; mažiausias atstumas tarp transporto priemonių, kuris reikalingas motociklo vairuotojui važiuojančiam 70 km/h greičiu sumažinti iki priekyje važiuojančio automobilio važiavimo greičio 60 km/h, yra 3,8 m; vertinant tai, kad motociklas atsitrenkė į automobilio Honda FR-V užpakalinės plokštumos dešinę dalį, nėra pagrindo teigti, jog automobilio manevras į kairę į priešpriešinio eismo juostą buvo staigus prieš pat iš paskos didesniu greičiu važiavusį motociklą; motociklas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, nes atstumas, reikalingas motociklo greičiui sumažinti iki priekyje važiuojančio automobilio greičio, yra mažesnis nei 15 m; motociklo vairuotojo veiksmai – važiavo viršydamas maksimalų leistiną šiame kelio ruože greitį ir laiku nestabdė savo transporto priemonės, artėdamas prie mažesniu greičiu priekyje jo važiavusio (ar į jo eismo juostą įvažiavusio) automobilio techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, o nukentėjusiojo atstovei pateikus klausimus, gautas LTEC ekspertės L. L. paaiškinimas, iš esmės neprieštarauja ir nekeičia komisinės eismo įvykio ekspertizės išvadų. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad automobilio Honda vairuotojas nepažeidė KET reikalavimų, dėl to nėra Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo požymių. Būtent motociklo Suzuki vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, o tai ir sąlygojo eismo įvykio kilimą. Atsakovo vertinimu, jis nepadarė jokio KET pažeidimo, sukėlusio autoįvykį, dėl kurio buvo sužalotas ieškovas, o deliktinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Neįrodžius bent vienos iš paminėtų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Trečiasis asmuo UADB „Ergo Lietuva“ prašė bylą išnagrinėti pagal joje esančius rašytinius įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu minėtą ieškinį atmetė. Įvertinęs tai, kad ekspertai visose ekspertizės išvadose konstatavo, jog būtent ieškovas – motociklo vairuotojas, važiavo didesniu nei leistinu greičiu, dėl to pavojingai priartėjo prie lėčiau važiavusio atsakovo vairuojamo automobilio Honda FR-V, bei nesiėmė laiku stabdyti savo vairuojamo motociklo, atsitrenkė į automobilio užpakalinės dalies dešinę pusę, vertėsi, slydo ir todėl ieškovui buvo padaryti sužalojimai; atsakovas pradėjo lenkimą esant saugiam atstumui iki lenkimo manevrą vykdžiusio motociklo, paskutinėje komisinėje eismo įvykio ekspertizėje nurodyta, kad apspręsti vairuotojo M. N. veiksmus techniniu požiūriu byloje trūksta objektyvių duomenų; liudytojų nurodomos eismo įvykio kilimo aplinkybės skiriasi, sprendė, kad įrodymų visuma leidžia teigti, jog atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų eismo įvykio metu, jis nepažeidė KET reikalavimų, neatliko kitų neteisėtų veiksmų, neteisėto neveikimo arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Laikęs nepagrįstomis ieškovo atstovo nurodytas aplinkybes dėl atsakovo netinkamo elgesio, jog prieš pradėdamas lenkimą jis neįsitikino, kad toks lenkimas nesutrukdys kitoms transporto priemonėms, jog nėra artėjančių transporto priemonių, nes tokią situaciją ekspertai vertino ir priėjo prie išvados, kad tuo atveju, jei lenkimo metu motociklo vairuotojas būtų važiavęs ne didesniu nei maksimalus leistinas 60 km/h greičiu ir prieš šį lenkimo manevrą automobilis Honda FR-V taip pat važiavo 60 km/h greičiu, tai transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs, o byloje nustatyta, kad maksimalų leistiną greitį viršijo būtent ieškovas; duomenų apie tai, kad atsakovas būtų viršijęs maksimalų leistiną greitį, nesurinkta; ieškovas neįrodė teiginio, jog atsakovo vairuojamas automobilis, išvažiuodamas į lenkimą, nerodė posūkio signalo, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Sutikęs, kad eismo įvykio metu padaryti ieškovui sužalojimai itin sunkūs, jis patyrė dideles dvasines kančias, pažymėjo, jog vien tik sunkios pasekmės negali būti priežastimi civilinei atsakomybei kilti. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartyje išdėstytus argumentus dėl prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo padarytų išvadų, kad M. N. veiksmuose galimai yra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, požymių; jog ikiteisminį tyrimą būtina atlikti išsamiai; kad M. N. baudžiamosios atsakomybės klausimas galėtų būti sprendžiamas teisme, laikė argumentais, kuriais remiantis teismas nutarė patenkinti nukentėjusiojo atstovės skundą ir panaikinti teismo nutartį bei prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tačiau nevertintinais, kaip atsakovo veiksmų eismo įvykio metu neteisėtumo, pripažinimas, nes vėlesni priimti procesiniai dokumentai patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams. Nurodęs, kad aplinkybė dėl ieškovo ir atsakovo atžvilgiu taikytos administracinės atsakomybės gali tik patvirtinti ar paneigti jų, kaip vairuotojų elgesį, konstatavo, jog atsakovo padaryti KET pažeidimai kitose situacijose, už kuriuos jis nubaustas, vienaip ar kitaip negali nulemti jo veiksmų nagrinėjamoje situacijoje. Nustatęs, kad motociklo Suzuki GSX 600 techninė apžiūra nebuvo atlikta, padarė išvadą, kad ieškovas jį vairavo neturėdamas techninės apžiūros talono, o tai draudžiama KET prasme. Be kita ko, akcentavo, kad ieškovo vairuotas motociklas galingas savo techninėmis galimybėmis, ieškovas šį nusipirko prieš dvi dienas iki eismo įvykio, kaip pats paaiškino, jokių įgūdžių prieš tai vairuoti motociklą neturėjo, vairuotojo teisės „A“ kategorijos transporto priemonėms buvo išduotos 2005 m. rugpjūčio 27 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas, nesutikdamas su nurodytu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo šį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, todėl neteisingai išsprendė bylą ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Nagrinėjamoje byloje yra įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo neteisėtų veiksmų, turėjusių įtakos eismo įvykio kilimui, nėra. Sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų teisėtumo, turėjo būti vertinama, ar jis laikėsi KET nustatytų pareigų. Teismas netyrė aplinkybės, kad būtent atsakovas pradėjo lenkimo manevrą. Atsakovas turėjo pareigą įsitikinti, kad nėra nė vieno iš važiuojančių paskui jį vairuotojų, kuriems galėtų būti sutrukdyta lenkti, tokiu būdu jis nebuvo apdairus ir rūpestingas, pažeidė KET 180.1 punkto reikalavimus. Be to, pažeidė ir KET 127 punkto reikalavimus, nes eismo dalyvių neįspėjo atitinkamos krypties posūkio šviesos signalu. Tai įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus, kurie yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.Teismas nepagrįstai eismo įvykio kilimo priežastį sutapatino vien tik su baudžiamojoje byloje atliktose ekspertizėse nustatyta greičio viršijimo aplinkybe. 10km/h greičio viršijimas negalėjo paversti motociklo nematomu ir toks greičio viršijimas negali būti laikomas eismo įvykio sąlyga. Teismo nurodytos aplinkybės dėl motociklo galingumo neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Be to, teismas klaidingai įvertino paaiškinimus dėl ieškovo turimų vairavimo įgūdžių. Visiškai neatsižvelgė į duomenis apie atsakovo padarytus KET pažeidimus. Motociklas Lietuvos Respublikoje buvo įregistruotas dar 2005 m. birželio 15 d., todėl ieškovas neturėjo pareigos pakartotinai atlikti transporto priemonės techninę apžiūrą, kuri eismo įvykio metu dar galiojo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su paduotu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino bylos rašytinių įrodymų visumą.Ieškovas remiasi specialisto išvada, ignoruodamas LTEC ekspertų išvadas. Vienintelis liudytojas, matęs eismo įvykį, yra V. K. , kiti liudytojai atsirado vėliau, todėl teismas pagrįstai kritiškai vertino jų parodymus ir priimdamas sprendimą jais nesirėmė.Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas nepažeidė KET reikalavimų, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų. Teismo posėdyje ieškovas negalėjo nurodyti draugų, kurių motociklus jis vairavo, vardų ir pavardžių. Nurodė, kad vairavo motorolerį ir sutiko, kad motoroleris bei motociklas nėra vienodos transporto priemonės. Patvirtino, kad motociklo nevairavo nuo 2005 m. rugpjūčio 27 d. (kai gavo vairuotojo teises) iki 2006 m. balandžio 26 d. (įsigijo motociklą), o eismo įvykis įvyko 2006 m. balandžio 28 d. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas vairavo motociklą neturėdamas techninės apžiūros talono, o tai draudžiama pagal KET.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegija absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2–3 d.), o įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindų (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.).

Minėta, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo priteisti 600 000 Lt neturtinės ir 76 739,37 Lt turtinės žalos atlyginimą dėl 2006 m. balandžio 28 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata. Kaip nurodyta anksčiau šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovo veiksmuose nėra vienos iš būtinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo neteisėtų veiksmų, turėjusių įtakos eismo įvykio kilimui, nėra. Mano, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Pirmosios instancijos teismas, nevertinęs, ar atsakovas laikėsi KET nustatytų pareigų, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl civilinės deliktinės atsakomybės netaikymo atsakovo atžvilgiu teisėtumo ir pagrįstumo.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Šių sąlygų egzistavimas/nebuvimas grįstinas visomis įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177–178 str.). Neįrodžius bent vienos iš šių būtinų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sąlygos

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėtų veiksmų, turėjusių įtakos eismo įvykio kilimui, nėra. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutina ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008; 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2013; etc.). Taigi viena iš privalomų ir šiai bylai aktualių deliktinės atsakomybės sąlygų yra atsakovo veiksmų neteisėtumas. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad iš kiekvieno asmens reikalaujama tokio elgesio, kad niekam nebūtų padaryta žala. Taisyklės, kurių privaloma laikytis eismo keliuose dalyviams, nustatytos eismą keliuose reglamentuojančiuose teisės aktuose. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. liepos 16 d. iki 2006 m. spalio 10 d., t. y. ginčo teisinių santykių atsiradimo metu) (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalis nustatė, kad transporto priemonių vairuotojai privalo žinoti ir vykdyti eismo dalyvių pareigas, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti (Įstatymo 7 str. 5 d.). Pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kiekvienas eismo dalyvis turi teisę laisvai naudotis keliais laikydamasis šio įstatymo, Kelių įstatymo, kitų įstatymų, Kelių eismo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas tarpusavio pagarba ir atsargumu (Įstatymo 8 str. 2 d.). Vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktu, eismo dalyviai privalo laikytis Kelių eismo taisyklių; laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, netrukdyti eismui (Įstatymo 8 str. 3 d. 3 p.); privalo imtis visų būtinų priemonių, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba jiems sumažinti, išskyrus atvejus, kai dėl to kyla pavojus jo ar kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės sudarytų sąlygas didesnei žalai atsirasti palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (Įstatymo 8 str. 3 d. 4 p.). Šios bendrosios kelių eismo dalyvių pareigos iš esmės atkartotos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gruodžio 31 d. iki 2006 m. spalio 12 d.) 50–51 ir 53–54 punktuose. Kelių eismo taisyklėse (toliau – ir KET) nustatytos ir konkrečios eismo dalyvių pareigos atitinkamose situacijose, garantuojančios eismo keliais tvarką. Ieškovas mano, kad eismo įvykis, kuriame jis nukentėjo ir jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, įvyko dėl to, kad atsakovas nesilaikė KET 127 ir 180.1 punkte nustatytų reikalavimų, o teismas netyrė, kad būtent atsakovas pradėjo lenkimo manevrą, be to, jis eismo dalyvių neįspėjo atitinkamos krypties posūkio šviesos signalu. KET 127 punkte reglamentuojama, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka. Remiantis KET 180.1 punktu, prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų, kuriems galėtų būti sukliudyta, nepradėjo lenkti. Nurodytų teisės normų sisteminė analizė leidžia teisėjų kolegijai sutikti su apelianto argumentu, kad prieš pradedant lenkimo manevrą, eismo dalyvis turi pareigą įsitikinti, jog nėra nė vieno iš važiuojančių paskui jį vairuotojų, kuriems galėtų būti sutrukdyta lenkti, o taip pat, prieš pradedant tokį manevrą, kitus eismo dalyvius įspėti atitinkamos krypties posūkio šviesos signalu. Todėl paminėtų teisės aktų aspektu ginčo atveju ir vertintinas atsakovo veiksmų (ne)teisėtumas.

Byloje nustatyta, kad 2006 m. balandžio 28 d, apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), iki tilto 34 metrai, M. K. (ieškovo) vairuojamas motociklas Suzuki GSX 600 susidūrė su M. N. (atsakovo) vairuojamu automobiliu Honda FR-V, eismo įvykio metu nukentėjo M. K. . Dėl šio įvykio 2006 m. balandžio 28 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalies požymius. Tiriant šį įvykį ir siekiant nustatyti tikrąsias eismo įvykio kilimo priežastis, buvo atlikta visa eilė ekspertizių. Būtent šių išvadomis remiantis, kaip jau buvo nurodyta anksčiau šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas KET reikalavimų nepažeidė, o eismo įvykį sąlygojo būtent ieškovo neteisėti veiksmai – KET reikalavimų pažeidimas, t. y. nustatyto maksimalaus greičio viršijimas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau kartu pabrėžiama, jog jie nėra nenuginčijami ir turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2010; kt.).

Kaip matyti iš 2007 m. sausio 31 d. Ekspertizės išvados Nr. 11-2494 (06) (baudžiamoji byla Nr. 10-1-80388-06; I t., b. l. 62-65), joje konstatuota, kad motociklo važiavimo greitis prieš pat jam virstant buvo ne mažesnis kaip 70,3 km/h. Automobilio Honda FR-V ir motociklo Suzuki GSX 600 susidūrimas įvyko daugiau kaip 2,7 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto; pagal duomenų visumą, savo veiksmais eismo įvykio kilimą sąlygojo motociklo vairuotojas M. K. , kai jis didesniu už leistiną greitį pavojingai priartėjo prie priekyje lėčiau, dešine važiuojamosios dalies puse, ne prie pat važiuojamosios dalies dešiniojo krašto važiuojančio automobilio Honda FR-V, tačiau nesiėmė laiku sustabdyti savo vairuojamo motociklo ir atsitrenkė į šio užpakalinės dalies dešinę pusę. Remiantis byloje atliktos komisinės teismo medicininės–autotechninės 2008 m. birželio 16 d. ekspertizės Nr. 11-3605 (7) (baudžiamoji byla Nr. 10-1-80388-06; I t., b. l. 158-162) išvadomis, automobilio ir motociklo susidūrimas įvyko daugiau kaip 2,7 m. atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, motociklo važiavimo greitis prieš pat jam virstant buvo ne mažesnis kaip 70,3 km/h. Apibūdinant įvykio mechanizmą, ekspertai nurodė, kad motociklas, važiuodamas ne mažesniu kaip 70/3 km/h greičiu (duomenys neskelbtini) link, dešinėje važiuojamosios dalies pusėje priartėjo prie priekyje lėčiau važiuojančios transporto priemonės Honda FR-V ir ne arčiau kaip 2,7 m. atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, priekine motociklo dalimi trenkėsi į šios užpakalinio bamperio dešinę pusę. Po susidūrimo motociklas griuvo ant šono, persivertė, nukrito ant kairiojo šono ir po to nuslydo į priekį – į dešinę apie 4,5 laipsnio kelio išilginės ašies atžvilgiu, nuslydęs 11,8 m. tikėtina atsitrenkęs į dešinįjį bordiūrą, kiek pakeitė judėjimo kryptį ir nuslydęs į priekį dar apie 31,9 m, sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Automobilis po susidūrimo pavažiavo į priekį ir pamažu stabdomas sustojo, dešinėje važiuojamosios dalies pusėje taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Pažymėjo, kad nėra objektyvių duomenų, kad automobilio Honda FR-V vairuotojo veiksmai turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui, taip pat nėra duomenų, kad susidūrimo metu automobilio vairuotojas vykdė lenkimo manevrą. Anot ekspertų, techniniu požiūriu pavojinga situacija susidarė dėl transporto priemonių greičių skirtumo: dėl to, kad motociklas, važiuodamas iš paskos didesniu už automobilio greičiu, nesaugiai priartėjo prie jo ir vairuotojui M. K. nesiėmus laiku mažinti motociklo važiavimo greičio iki automobilio važiavimo greičio, atsitrenkė į ta pačia kryptimi priekyje važiuojantį automobilį Honda FR-V. Padarė išvadą, kad savo veiksmais eismo įvykio kilimą sąlygojo motociklo vairuotojas, automobilio vairuotojo veiksmai neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. gegužės 15 d. pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 11-576 (09) (baudžiamoji byla Nr. 10-1-80388-06; I t., b. l. 188-192) taip pat buvo patvirtinta, kad nėra objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad automobilio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Motociklo vairuotojas viršijo leistiną greitį, tokie jo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Tai, kad motociklo vairuotojas, iš paskos artėdamas prie lėčiau važiavusio automobilio, laiku nemažino savo vairuojamo motociklo greičio, dėl to atsitrenkė į automobilį, techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010 m. birželio 11 d. Ekspertizės akte Nr. 11-609 (10) (baudžiamoji byla Nr. 10-1-80388-06; II t., b. l. 14-20), atlikus komisinę ekspertizę, konstatuota, kad motociklo važiavimo greitis buvo ne mažesnis kaip 70,3 km/h, bei nustatyta, jog motociklo vairuotojas važiavo viršydamas maksimalų leistiną šiame kelio ruože greitį ir laiku nestabdė savo transporto priemonės artėdamas mažesniu greičiu priekyje jo važiavusio automobilio, ir tokie veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, o tam, kad būtų apspręsti automobilio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu, byloje trūksta objektyvių duomenų, liudytojų nurodomos eismo kilimo aplinkybės skiriasi. Taip pat nurodyta, kad vertinant tai, kad motociklas atsitrenkė į automobilio Honda FR-V užpakalinės plokštumos dešinę dalį, todėl nėra pagrindo teigti, kad automobilio manevras į kairę, į priešpriešinę eismo juostą (jeigu toks manevras iš tikrųjų buvo) buvo staigus prieš pat iš paskos didesniu greičiu važiavusį motociklą Suzuki GSX 600. Mažiausias atstumas tarp transporto priemonių, kuris reikalingas motociklo vairuotojui, važiuojančiam 70 km/h greičiu sumažinti iki priekyje važiuojančio automobilio važiavimo greičio 60 km/h, yra 3,8 m, t. y. žymiai mažesnis už ieškovo nurodomą 15 m atstumą tarp transporto priemonių, kada automobilis įvažiavo į eismo juostą. Pažymėta, kad neturint galimybės atkurti visą eismo įvykio eigą, negalima spręsti, kas buvo pagrindinė šio eismo įvykio sąlyga techniniu požiūriu. Atveju, jeigu automobilio vairuotojui pradedant lenkimo manevrą, motociklas jau važiavo priešpriešinio eismo juosta, tai automobilio vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, nepradėdamas lenkimo manevro. Jeigu lenkimo metu motociklo vairuotojas būtų važiavęs ne didesniu nei maksimalus leistinas 60 km/h greičiu (apskaičiuota, kad jo greitis buvo ne mažesnis nei 70/3 km/h) ir prieš šį lenkimo manevrą automobilis taip pat važiavo 60 km/h greičiu, tai transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs. Taigi anksčiau nurodytų ekspertizių išvados vienareikšmiškai patvirtina, kad motociklo vairuotojo, o ne atsakovo, veiksmai, t. y. nustatyto greičio viršijimas, techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą. Ieškovas pats pripažįsta, kad viršijo nustatytą maksimalų greitį. Nors apeliaciniame skunde, viena vertus, tvirtina, kad 10 km/h greičio viršijimas negalėjo paversti motociklo nematomu ir toks greičio viršijimas negali būti laikomas eismo įvykio sąlyga, kita vertus, nurodo, kad atsakovas arba nepastebėjo jo vairuojamo motociklo, arba neįvertino šio greičio. Tačiau šie apelianto argumentai paremti tik subjektyviais samprotavimais, kuriuos paneigia nurodytos ekspertų išvados. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi paminėtomis baudžiamojoje byloje atliktų ekspertizių išvadomis ir jas įvertino visų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 177 str., 178 str., 216 str.). Byloje įrodymų, paneigiančių šias išvadas, t. y. įrodančių, kad atsakovas anksčiau nurodytų eismo dalyvio pareigų nesilaikė, nėra (CPK 176 str., 178 str., 314 str.). Todėl teisėjų kolegija vertinti kitaip byloje esančius rašytinius, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, neturi jokio pagrindo.

Kaip nepagrįstus teisėjų kolegija atmeta ir apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, jog būtent atsakovas pradėjo lenkimo manevrą. Nors Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010 m. birželio 11 d. Ekspertizės akte Nr. 11-609 (10) nurodyta, kad atveju, jeigu automobilio vairuotojui pradedant lenkimo manevrą, motociklas jau važiavo priešpriešinio eismo juosta, tai automobilio vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, nepradėdamas lenkimo manevro. Tačiau, kaip matyti iš anksčiau nurodytų ekspertizių išvadų, jose konstatuota, kad atsakovas pradėjo lenkimą esant saugiam atstumui iki lenkimo manevrą vykdžiusio motociklo, o objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad automobilio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, ir paneigiančių ekspertų išvadas, kaip minėta, byloje nėra. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde pats apeliantas tvirtina, kad byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog automobilio vairuotojui jokių kliūčių nepradėti lenkimo manevro nebuvo. Tai, kad atsakovas, darydamas lenkimo manevrą, neva nerodė posūkio signalo, parodė tik vienintelis liudytojas L. B. , kuris įvykį matė 150 m atstumu (baudžiamoji byla Nr. 10-1-80388-06; I t., b. l. 30-31). Kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai nei patvirtina, nei paneigia šios faktinės aplinkybės (CPK 178 str.). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė, jog atsakovas nesilaikė ir KET 127 punkto reikalavimų (CPK 178 str., 314 str.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, kaip eismo dalyvis, neatliko neteisėtų, teisės normoms prieštaraujančių, veiksmų, nepažeidė KET reikalavimų ir/ar neatliko kitų neteisėtų veiksmų, ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kurie, kaip nurodyta anksčiau, yra viena iš būtinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nenustačius bent vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė nekyla.

Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netyręs, ar atsakovas laikėsi KET nustatytų pareigų, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Kaip jau konstatuota anksčiau šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantas, tyrė aplinkybes, susijusias su atsakovo KET nustatytų pareigų laikymusi, ir šias išnagrinėjo visapusiškai, pilnai ir objektyviai, jas nustatė iš šalių paaiškinimų, ekspertų ir specialistų išvadų, liudytojų parodymų ir kitų rašytinių įrodymų, šiuos įrodymus įvertino remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principais ir ieškinio netenkino pagrįstai. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotų įrodinėjimo taisyklių (CPK 176–179 str., 185 str., 189 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2012; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt.) (CPK 185 str.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės. Atkreiptinas dėmesys, kad nuoseklioje ir išplėtotojoje kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008,2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, kt.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str., 301 str., 320 str.).

Dėl papildomų įrodymų

Apeliantas prie skundo pridėjo papildomus įrodymus, t. y. 2005 m. birželio 15 d. pažymą Nr. 27 apie atliktą transporto kelių transporto priemonės atitikties įvertinimą, 2005 m. birželio 15 d. privalomai tikrinamų naudotų kelių transporto priemonių atitikties įvertinimo parametrus ir 2012 m. spalio 1 d. pažymą apie transporto priemonių registraciją. Anot apelianto, jų pateikimo būtinybės iškilo tik teikiant apeliacinį skundą, nes pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, pažeidė jo teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija atsisako prijungti ir vertinti minėtus apelianto prie apeliacinio skundo pridėtus rašytinius įrodymus, nes nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos nuomone, šie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, juolab, kad, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą teigia atsakovas, 2012 m. gegužės 30 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovas buvo įpareigotas pateikti motociklo pirkimo dokumentus, techninės apžiūros taloną ir pan. (CPK 178 str., 185 str., 314 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Anksčiau nurodytais motyvais netenkinus apeliacinio skundo, atmestinas ir apelianto prašymas dėl 800 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėEgidija TamošiūnienėVigintas Višinskis