Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutės Žvinklytės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys A. P. ir uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. P. 4 819,02 Eur skolą, 472,26 Eur delspinigius ir šešių procentų procesines palūkanas.

5. Trečiasis asmuo A. P. neišreiškė savo procesinės pozicijos dėl ginčo esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Teismas, remdamasis nurodytais ekspertizės akto tiriamosios dalies duomenimis, nusprendė, kad trūkumų turi ne tik ekspertizės išvadoje tiesiogiai įvardyti papildomi darbai (susiję su 2 aukšto kamino apdaila ir grindimis), bet ir šie ekspertizės akto tiriamojoje dalyje išvardyti darbai, dėl kurių trūkumų ekspertas sprendė, kad nėra ginčo. Taigi teismas konstatavo, kad trūkumų turi šie ieškovės 2020 m. rugpjūčio 24 d. sąmatoje nurodyti darbai: glaistymo, dažymo darbai (už 1 695 Eur); elektros darbai (už 250 Eur); vidinės palangės (už 200 Eur); 2 aukšto kamino apdaila (už 150 Eur) ir 2 aukšto medinių grindų šlifavimas–dažymas (už 364 Eur). Teismas pažymėjo, kad aptariami santechnikos darbai (kurie nurodyti 2020 m. rugpjūčio 24 d. sąmatoje) neturi trūkumų, juolab kad tokių trūkumų nenustatė ir nepatvirtino ir teismo ekspertas. Teismas padarė išvadą, kad trūkumų turi atlikti darbai iš viso už 2 659 Eur sumą.

10. Teismas nurodė, kad, kadangi teismo eksperto nurodoma mažesnė trūkumų šalinimo kaina (183,15 Eur) apimama / padengiama ieškovės nurodoma didesne trūkumų šalinimo kaina (532,40 Eur), tai teismas taiko tik ieškovės nurodomą didesnę trūkumų šalinimo kainą. Teismas konstatavo, kad atsakovo pareiga sumokėti ieškovei iš viso 1 775,40 Eur sumą (6 388 + 514 – 3 000 – 2 659 + 532,40). Šiuo aspektu pabrėžė, kad į bylą nepateikta įrodymų dėl kitų nustatytų trūkumų (pavyzdžiui, neatliktų elektros darbų) šalinimo kainų, todėl, nežinant tokių kainų dydžių, teismas jų nepriteisė. Be to, teismas sutiko su atsakovo atsikirtimais, kad ieškovė turi teisę tik į penkių, o ne šešių procentų dydžio procesines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

11. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad priimamu sprendimu tenkinama 34 proc. ieškinio reikalavimų, todėl konstatavo ieškovės teisę į 355 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo (1044 / 100 X 34), atsakovo teisę į 959 Eur išlaidų atlyginimą iš ieškovės (2 821,54 / 100 X 66) ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, palaikiusios ieškovę, teisė į 68 Eur išlaidų atlyginimą iš atsakovo (200 / 100 X 34). Atlikus ieškovės ir atsakovo tarpusavio vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės teismas priteisė 604 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš ieškovės teismas priteisė 12,21 Eur ir iš atsakovo – 6,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. (toliau – ir apeliantas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimo dalį dėl 532,40 Eur trūkumų šalinimo kainos priteisimo ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš atsakovo V. P. panaikinti ir patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: priteisti atsakovui iš ieškovės 3 038,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovo V. P. 46 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; V. P. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

12.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atlygio už rangos darbus priteisimo, iš priteistinos sumos atėmė atsakovo jau sumokėtą avansą už darbus, taip pat teismas o iš priteistinos sumos atėmė netinkamai atliktų darbų 2 659 Eur sumą. Tačiau, teismas padarė aiškią klaidą prie priteistinos ieškovei sumos pridėdamas 532,40 Eur trūkumų šalinimo kainą.

12.2. Pažymima, kad darbų trūkumų šalinimo išlaidos yra rangovo netinkamai atlikto darbo rezultato šalinimo išlaidos. Vadinasi, tik užsakovo (atsakovės) naudai gali būti priteistos trūkumų šalinimo išlaidos, jeigu atsakovas tokias išlaidas patyrė. Trūkumų šalinimo išlaidos negali tapti rangovui (ieškovei) priteisiama nauda, nes tai yra išlaidos, kurios skirtos taisyti rangovo (ieškovės) darbo broką.

12.3. Teismas sprendimu priteisė ieškovei jos paties sukeltą žalą (išlaidas), o užsakovas turi susimokėti už tai, kad jam sukėlė žalą. Atsižvelgiant į tai, sprendimo dalis dėl 532,40 Eur trūkumų šalinimo kainos priteisimo iš atsakovės yra naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta. Ieškovei priteistina suma turėtų būti lygi 1 243 Eur (6 388 + 514 – 3 000 – 2 659) Eur.

12.4. Dėl bylinėjimosi išlaidų pažymima, kad sprendime teisingai nurodoma, jog atsakovas už ekspertizės atlikimą ir eksperto dalyvavimą teismo posėdyje sumokėjo iš viso 2 662 Eur taip pat patyrė 1 594,54 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Taigi, bendra atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra lygi 4 256,54 Eur. Tačiau paskirstant atsakovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį be jokio paaiškinimo skaičiavimai atlikti nuo 2 821,54 Eur sumos. Tai yra aiški klaida, nes priteistina bylinėjimosi išlaidų suma turėjo būti skaičiuojama nuo visos patirtų bylinėjimosi išlaidų 4 256,54 Eur sumos.

12.5. Pažymima, kad nustačius, jog priteistina ieškinio suma yra ne 1 775,40 Eur, o 1 243 Eur, atitinkamai kinta ir sprendime nurodyta patenkintų ieškinio reikalavimų dalies proporcija.

13. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama atsakovo V. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-669-905/2022 palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:

13.1. Ieškovė mano, kad atsakovas neturi teisės į 532,40 Eur sumos priteisimą, o atsakovo apeliacinio skundo argumentas, motyvuojant vien aritmetine teismo padaryta klaida, nepagrindžia atsakovo reikalavimo teisės į prašomą priteisti 532,40 Eur sumą.

13.2. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo skundžiamu sprendimu jau ieškovės tariamai atliktų statybos rangos darbų trūkumus įvertino gerokai didesne – 514 Eur suma vietoje teismo eksperto nustatytos 183,15 Eur sumos, todėl atsakovas neturi reikalavimo teisės dar ir į 532,40 Eur sumą, kuria įkainuoti tie patys trūkumai (2 aukšto kamino apdailos trūkumai ir 2 aukšto medinių grindų šlifavimo–dažymo trūkumai).

13.3. Ieškovė pažymi ir tai, kad tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovė už statybos rangos darbų trūkumus būtų priversta sumokėti 2 kartus. Iš ieškovės gautinų sumų jau buvo atimta kur kas didesnė trūkumų šalinimo išlaidų suma, nei konstatuota eksperto, be to, apeliantas prašo sumažinti ieškovės naudai priteistiną papildomą 532,40 Eur sumą, o tai reikštų, kad ieškovės naudai iš atsakovo priteistina suma už statybos rangos trūkumus (kamino apdailos defektus ir medinių grindų dažymo defektus) sudarytų 1 046 Eur (514 + 532) vietoje eksperto nustatytos 183,15 Eur trūkumų šalinimo sumos.

13.4. Ieškovė mano, kad atsakovas apeliaciniu skundu nepagrindė, kad teismas nepagrįstai ieškovės naudai priteisė 1 775,40 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus ir tai, kad ieškovės naudai iš atsakovo priteista suma turėtų būti mažinama papildoma 532,40 Eur suma.

13.5. Dėl bylinėjimosi išlaidų pažymima, kad būtent atsakovas, gindamasis nuo ieškovo pareikšto 4 819,02 Eur reikalavimo, prašė skirti byloje teismo ekspertizę, su tokiu atsakovo prašymu ieškovė nesutiko, kadangi tai neproporcingai padidintų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas, pasitelkęs ekspertą, pagrindė statybos rangos trūkumus už 183,15 Eur sumą. Taigi, savo atsikirtimų pagrindą, atsakovas pagrindė tik 4 proc. suma. Ieškovė mano, kad ji neturi prievolės padengti atsakovo turėtas ekspertizės akto išlaidas, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų sumai, nes tai būtų nesuderinama su proceso ekonomiškumo principu ir bendraisiais protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais. Be to, teismas net nesivadovavo teismo ekspertizės aktu, todėl darytina išvada, kad ekspertizė byloje buvo nebūtina, o atsakovo turėtos ekspertizės išlaidos negali būti perkeliamos ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

16. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo V. P. buvo sudaryta žodinė statybos rangos darbų sutartis dėl statybos darbų atlikimo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), už 6 902 Eur sumą. Kaip teisingai kvalifikavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamos bylos atveju tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo ranga iš kitų rangos sutarčių išskiriama pagal specifinę sutarties šalių padėtį, vartojimo rangos sutarčiai, be specialiųjų normų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672–6.680 straipsniai) šiems santykiams taip pat taikomas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutas (CK 6.188 straipsnio) bei vartojimo pirkimo–pardavimo taisyklės (CK 6.350–6.370 straipsnis, CK 6.672 straipsnio 2 dalis). Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių (CK 1.39 straipsnis), sutarties aiškinimo vartotojo naudai (contra proferentem) taisyklė (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) ir kt., taip pat kiti įstatymai, susiję su vartotojų teisių apsauga (CK 6.672 straipsnio 3 dalis). Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – paslaugų teikėju, kuris yra savo srities profesionalas. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2012).

17. Pagal vartojimo rangos sutartį, rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą, gauti jo rezultatą bei garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai (atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (CK 6.695 straipsnis, 6.663 straipsnis, 6.665 straipsnio 1 dalis). Užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais savo teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

18. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas iš esmės neginčijo teismo nustatytų faktinių aplinkybių, o pareikštu apeliaciniu skundu nesutinka tik su teismo atliktais skaičiavimais ir teigia, kad teismas padarė aiškią klaidą prie priteistinos ieškovei sumos pridėdamas 532,40 Eur darbų trūkumų šalinimo kainą. Taigi būtent ši ieškovės naudai priteista 532,40 Eur atliktų darbų trūkumų šalinimo kaina yra apeliacinio skundo objektas.

19. Pažymėtina, kad darbų trūkumų šalinimo išlaidos yra rangovo netinkamai atlikto darbo rezultato šalinimo išlaidos. CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta užsakovo teisė reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiais, kad darbų trūkumų šalinimo išlaidos turi būti priteistos užsakovo naudai, tačiau skundžiamame sprendime 532,40 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidos nepagrįstai buvo priteistos ne užsakovui, o rangovui.

21. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2022 m. balandžio 1 d. atliktos teismo ekspertizės akto tiriamosios dalies duomenimis, konstatavo, kad ieškovės atlikti statybos rangos darbai, nurodyti ieškovės 2020 m. rugpjūčio 24 d. sąmatoje turi nurodytus trūkumus: glaistymo, dažymo darbai (už 1 695 Eur); elektros darbai (už 250 Eur); vidinės palangės (už 200 Eur); 2 aukšto kamino apdaila (už 150 Eur) ir 2 aukšto medinių grindų šlifavimas–dažymas (už 364 Eur). Padaryta išvada, kad trūkumų turi atlikti darbai iš viso už 2 659 Eur sumą (1 695+250+200+150+364).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atlygio priteisimo ieškovei už atliktus rangos darbus, pagrįstai iš priteistinos 6 902 Eur sumos atėmė atsakovo jau sumokėtą 3 000 Eur avansą už darbus, taip pat teismas iš priteistinos sumos atėmė 2 659 Eur sumą už netinkamai atliktus darbus. Tačiau pirmosios instancijos teismas suklydo prie ieškovei priteistinos sumos už atliktus darbus papildomai pridėdamas 532,40 Eur trūkumų šalinimo kainą, nurodytą trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje defektų taisymo lokalinėje sąmatoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtoje sąmatoje nurodyti netinkamai atlikti darbai buvo nustatyti 2022 m. balandžio 1 d. atliktos teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje ir teismas šiuos darbus pripažino kaip atliktus su trūkumais, atitinkamai šių darbų kainą įtraukdamas į netinkamai atliktų darbų bendrą sumą – 2 659 Eur. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos negali tapti ieškovei priteisiama nauda, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei priteisė 532,40 Eur darbų trūkumų šalinimo kainą, t. y. pačios ieškovės sukeltas išlaidas už netinkamai atliktus darbus, todėl sprendimo dalis dėl 532,40 Eur trūkumų šalinimo kainos priteisimo iš atsakovo yra naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

23. Nesutikdamas su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, apeliantas nurodo, kad atsakovo bendra patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra lygi 4 256,54 Eur, t. y. atsakovas už ekspertizės atlikimą ir eksperto dalyvavimą teismo posėdyje sumokėjo iš viso 2 662 Eur, taip pat patyrė 1 594,54 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą apskaičiavo nuo 2 821,54 Eur sumos, tarsi atsakovas būtų patyręs tik 2 821,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad iš sprendimo motyvų yra matyti, jog teismas skaičiavo ir siekė paskirstyti atsakovo patirtas išlaidas tiek dėl atstovavimo, tiek dėl ekspertizės, nurodydamas, jog: „atsakovas už ekspertizės atlikimą ir eksperto dalyvavimą teismo posėdyje sumokėjo iš viso 2 662 Eur taip pat patyrė 1 594,54 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Atsižvelgdamas į šalių atstovų atliktų procesinių veiksmų gausą (pateiktus procesinius dokumentus, dalyvavimą teismo posėdžiuose), teismas išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio nevertina kaip neadekvačiai didelio, todėl jų nemažina“. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nenurodė, kad ketina nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklių, taip pat nepateikė nukrypimo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklių motyvų, be to atsakovo procesinis elgesys nebuvo pripažintas nesąžiningu. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų skirstymo taisykles. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas padarė klaidą, nes atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma turėjo būti skaičiuojama nuo visos patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos – 4 256,54 Eur.

24. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytus ieškovės argumentus, kad būtent atsakovas prašė skirti byloje teismo ekspertizę, tačiau, remdamasis ja kaip savo atsikirtimų pagrindu, netinkamai atliktų darbų taisymo kainą pagrindė tik už 183,15 Eur su PVM sumą, o teismas net nesivadovavo teismo ekspertizės aktu, todėl, ieškovės nuomone, ekspertizė byloje buvo nebūtina ir atsakovo turėtos ekspertizės išlaidos negali būti perkeliamos ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovės argumentus laiko nepagrįstais. Priešingai nei nurodo ieškovė, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi 2022 m. balandžio 1 d. teismo ekspertizės aktu ir pagal ekspertizės akto tiriamosios dalies duomenis konstatavo, kad trūkumų turi ne tik ekspertizės išvadoje tiesiogiai įvardyti papildomi darbai bet ir akto tiriamojoje dalyje išvardyti darbai iš viso už 2 659 Eur sumą ir būtent šią sumą už netinkamai atliktus darbus, spręsdamas dėl atlygio priteisimo ieškovei, teismas atėmė iš visos priteistinos sumos.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

26. Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, taip pat kasacinio teismo praktiką, nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tačiau netinkamai nustatė ieškovei priteistinos skolos už atliktus darbus dydį ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – priteisti ieškovei iš atsakovo 1 243 (6 388 + 514 – 3 000 – 2 659) Eur, taip pat pakeisti atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, atitinkamai pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį skaičiuojant nuo visos patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos – 4 256,54 Eur, likusią apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

27. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 044 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 4 274 Eur.

28. Kadangi šia nutartimi yra keičiamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir ieškinys yra tenkinamas mažesne dalimi – 23 proc., atitinkamai sumažėja priteistina pirmojoje instancijoje ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

29. Proporcingai patenkintai patikslinto ieškinio daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 240 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 044 Eur × 23 proc.), o proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteistina 3 278 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 256,54 Eur × 77 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis), trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, palaikiusiai ieškovą, priteisiama 46 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo (200 Eur × 23 proc.).

30. Atlikus ieškovės ir atsakovo tarpusavio vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteisiama 3 038 Eur bylinėjimosi išlaidų. Laikantis to paties patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykio, valstybei iš ieškovės priteisiama 14,25 Eur ir iš atsakovo priteisiama 4,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

32. Nagrinėjamu atsakovas pateikė įrodymus, kad už teisinę advokato pagalbą, rengiant apeliacinį skundą, ir žyminį mokestį patyrė 824,86 Eur išlaidų. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintas, todėl šios atsakovo patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimo dalį dėl 532,40 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, iš atsakovo V. P. 1 243Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt tris eurus) skolos už atliktus darbus ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteisiamos 1 243 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt trijų eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovui V. P. 3 038 Eur (tris tūkstančius trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme;

Priteisti iš atsakovo V. P. trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 46 Eur (keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme;

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui V. P. 824,86 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt keturis eurus aštuoniasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.