- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- 2A-629-264/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00099-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- AB Swedbank
- Kategorijos
- 2.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Lozoraitytės ir Virginijos Gudynienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-831/2018 pagal ieškovės R. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. S., bei atsakovo A. S. patikslintą priešieškinį ieškovei R. S., trečiajam asmeniui AB Swedbank, dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo bei kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. S. patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) santuoką, sudarytą tarp R. S. (J.) ir A. S., (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo A. S. kaltės; 2) palikti ieškovei pavardę „S.“; 3) iš atsakovo A. S. ieškovės naudai priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos kompensaciją; 4) pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos ekspertas įvertino 25 801,21 Eur, kaip įgytą pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.
2. Kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą padalinti sekančiai: A. S. priteisti: 1) žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), - rinkos vertė 289,64 Eur; 2) automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 1 333,06 Eur; 3) minkštų baldų komplektą I-ame aukšte - vertė 369,83Eur; 4) sekciją ir spintą I-ame aukšte - vertė 58,50 Eur; 5) virtuvės baldų komplektą - vertė 96,80 Eur; 6) miegamojo komodą - vertė 113,11 Eur; 7) miegamojo baldų komplektą - vertė 114,41 Eur; 8) koridoriaus spintą - vertė 39,45 Eur; 9) televizorių - vertė 123,75 Eur; 10) šaldytuvą - vertė 180,00 Eur; 11) skalbimo mašiną - vertė 146,00 Eur; 12) žoliapjovę - vertė 54,00 Eur; 13) garažo įrankius, instrumentus ir įrangą, metalines kopėčias - vertė 33,03 Eur. Viso: 2 951,68 Eur. R. S. priteisti: 1) servantą - vertė 218,30 Eur; 2) televizorių - vertė 123,75 Eur; 3) minkštą baldų komplektą II-ame aukšte - vertė 717,83 Eur; 4) elektrinę viryklę - vertė 102,50 Eur; 5 ) vonios kambario spinteles - vertė 61,67 Eur; 6) rūbinės lentynas, pakabas - vertė 90,00 Eur; 7) lėšas už metalo laužą - 150,96 Eur. Viso: 1 465,01 Eur.
3. Taip pat prašė: pripažinti ieškovės tėvų J. dovanotas į namo renovaciją ir baldų įsigijimą investuotas lėšas 7 826,00 Eur ieškovės asmenine nuosavybe; visus sutartinius įsipareigojimus pagal ieškovės 2006-01-26 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB Swedbank po santuokos nutraukimo palikti R. S. ir A. S. solidariai; ieškovės naudai iš atsakovo A. S. priteisti visas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Šalies argumentai
4. Ieškovė R. S. ieškinyje nurodė, jog su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų neturi. Santuokos pradžioje sutarė gerai, tačiau laikui bėgant santykiai tarp jų ėmė blogėti. Faktiškai nuo 2015 m. rugsėjo mėn. santuokinio gyvenimo negyvena, neveda bendro ūkio ir netvarko kartu jokių piniginių reikalų. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu ji negyvena nuo 2014 m. spalio mėnesio, nuo tada kai ji išvyko į Norvegiją. Išvykdama į Norvegiją ieškovė įspėjo atsakovą, kad su juo skirsis. Nuo to laiko namu rūpinosi A. S.. Paaiškino, kad už jos tėvų 2011-11-23 dovanojimo sutartimi dovanotus pinigus buvo atstatytas ūkinis pastatas, kuris sudegė gaisro, įvykusio 2012 metais lapkričio mėnesį, metu. Taip pat nurodė, kad 1991-12-21 ieškovė ir atsakovas pasirašė susitarimą privatizuoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės R. S. vardu, kurį ji išpirko savo vardu, apmokėdama iš savo asmeninės sąskaitos, atsakovas su tuo sutiko pasirašydamas susitarimą. Šį butą 2001-02-26 pardavus, už gautas lėšas buvo nupirktas visas (duomenys neskelbtini), esantis nekilnojamasis turtas. 2006-01-24 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su Hansabanku (dabar AB Swedbank) buvo paimta 23000 litų paskola. Šiuo metu skola bankui yra 2 349,94 Eur. Ieškovė toliau mokės visus kreditorinius įsipareigojimus iki pilno sutarties įvykdymo.
5. Atsakovas A. S. su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, patikslintu priešieškiniu teismo prašė: 1) (duomenys neskelbtini) šalių sudarytą santuoką nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nenustatyti termino susitaikymui; 2) po santuokos nutraukimo sutuoktinių pavardes palikti santuokines pavardes; 3) atsakovas A. S. iš ieškovės R. S. išlaikymo nereikalauja; 4) nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): pastatą - gyvenamąjį namą, pastatą - ūkinį pastatą, pastatą – garažą, kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie bendrosios nuosavybės teise priklauso R. S. ir A. S., po santuokos nutraukimo padalinti kiekvienam po lygiai, t.y. po ½ dalį; 5) nekilnojamąjį turtą - 1996-09-25 įgytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) - po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei R. S.; 6) iš ieškovės R. S. atsakovo A. S. naudai priteisti 144,82 Eur kompensaciją už ieškovei tenkantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 7) ieškovei R. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamąjį turtą: servantą, esantį II namo aukšte - 218,53 Eur; minkštą komplektą- 717,83 Eur; televizorių - 123,75 Eur.; elektrinę viryklę - 102,50 Eur; vonios kambario spinteles - 61,67 Eur; rūbinės lentynas, pakabas - 90,00 Eur; 8) atsakovui A. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamąjį turtą: miegamojo komodą - 113,11 Eur; šaldytuvą - 180,00 Eur; miegamojo komplektą - 114,41 Eur; koridoriaus spintą - 39,45 Eur; skalbimo mašiną - 146,00 Eur; televizorių - 123,75 Eur; žoliapjovę - 54,00 Eur; virtuvės komplektuką kėdes - 96,80 Eur; minkštą baldų komplektą esantį I namo aukšte - 369,83 Eur; garažo įrankius, instrumentus ir įrangą metalines kopėčias ir kt. - 33,03 Eur; sekciją ir spintą esančias I namo aukšte - 58,50 Eur; 9) iš atsakovo A. S. priteisti ieškovei R. S. 7,30 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį; 10) transporto priemonę - RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo (duomenys neskelbtini) - priteisti atsakovui A. S.; 11) transporto priemonę - RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo (duomenys neskelbtini) - priteisti ieškovei R. S.; 12 ) iš atsakovo A. S., ieškovės R. S. naudai priteisti 591,10 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią brangesnę transporto priemonę; 13) prievolę trečiajam asmeniui AB Swedbank po santuokos nutraukimo palikti bendra (solidaria) ieškovės R. S. ir atsakovo A. S. prievole; 14) priteisti iš ieškovės visas atsakovo ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies – santuoką, sudarytą . (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės R. S. ir atsakovo A. S. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokoje turėtą pavardę – „S.“, atsakovui paliko jo prigimtinę pavardę – „S“. Taip pat pripažino ieškovės R. S. tėvų G. J. ir A. J. J. dovanotas į namo renovaciją ir baldų įsigijimą investuotas lėšas – 7 819,74 Eur ieškovės R. S. asmenine nuosavybe.
Teismas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis ieškovei ir atsakovui priklausantį turtą padalino taip: ieškovei R. S. asmeninėn nuosavybėn priteisė: 1) servantą, esantį II namo aukšte - vertė 218,53 Eur; 2) minkštą baldų komplektą - vertė 717,83 Eur; 3) televizorių SONY - vertė 123,75 Eur; 3) elektrinę viryklę Privileg - vertė 102,50 Eur; 4) vonios kambario spinteles - vertė 61,67 Eur; 5) rūbinės lentynas, pakabas - vertė 90,00 Eur; 6) automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo (duomenys neskelbtini). Vidutinė transporto priemonės rinkos vertė -150,96 Eur; 7) žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 289,64 Eur; 8) 65,15 procentus (1303/2000 dalį), 16810,46 Eur vertės, nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini): žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinius - kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui A. S. asmeninėn nuosavybėn priteisė: 1) miegamojo komodą - vertė 113,11 Eur; 2) šaldytuvą BOSH - vertė 180,00 Eur; 3) miegamojo baldų komplektą - vertė 114,41 Eur; 4) koridoriaus spintą - vertė 39,45 Eur; 5) skalbimo mašiną AEG - vertė 146,00 Eur; 6) televizorių SONY - vertė 123,75 Eur; 7) žoliapjovę Electrolux - vertė 54,00 Eur; 8) virtuvės komplektukas, kėdės - 96,80 Eur; 9) minkštą baldų komplektą, esantį I namo aukšte - 369,83 Eur; 10 ) metalines kopėčias ir kt. - 33,03 Eur; 11) sekciją ir spintą, esančias I namo aukšte - 58,50 Eur; 12) automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo (duomenys neskelbtini). Vidutinė transporto priemonės rinkos vertė -1 333,16 Eur; 13 ) 34,85 procentus (697/2000 dalį), 8990,74 Eur vertės, nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini).
Teismas taip pat ieškovei R. S. iš atsakovo A. S. priteisė 907,16 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Skolą kreditoriui AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) pripažino solidaria ieškovės R. S. ir atsakovo A. S. skola. Likusioje dalyje tiek patikslinto ieškinio, tiek ir patikslinto priešieškinio reikalavimus atmetė.
7. Teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, atmetė.
8. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės, atsakovo bei trečiojo asmens AB Swedbank išdėstytus argumentus sprendė, kad prievolė pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), paliktina solidaria ieškovės bei atsakovo prievole.
9. Teismas nustatęs, kad tarp šalių nėra ginčo dėl kilnojamojo turto padalinimo, kilnojamąjį turtą šalims priteisė taip, kaip yra numatyta patikslintame ieškinyje ir patikslintame priešieškinyje.
10. Teismas pažymėjo, kad tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių lėšas, o tam turi būti įvykdyta ir CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą būtent asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn.
11. Teismas nustatė, kad nekilnojamasis turtas – butas esantis (duomenys neskelbtini) – įgytas už ieškovės R. S. turėtus investicinius čekius, tačiau įgytas šalių santuokos metu, todėl laikė, kad šalių susitarimas jį privatizuoti ieškovės vardu neįrodo atsakovo valios, kad minėtas butas būtų įgytas (privatizuotas) kaip asmeninė ieškovės nuosavybė.
12. Teismas sprendė, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2001-03-23 pirkimo-pardavimo sutartį santuokos metu yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl netenkino patikslinto ieškinio reikalavimo šį nekilnojamąjį turtą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe.
13. Teismas, remdamasis CK 3.89 str. 1 d. 2 p., konstatavo, kad ieškovė įrodė, kad jos tėvų 2011-11-23 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) jai dovanota 27 000 litų (7819,74 Eur) į namo renovaciją ir baldų įsigijimą investuotos lėšos (7 826,00 Eur) yra ieškovės asmeninė nuosavybė, kadangi pinigų dovanojimo sutartyje nėra nurodoma, kad pinigai dovanojami bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, todėl tenkino šį ieškinio reikalavimą.
14. Teismas sprendė, jog yra įrodyta, kad ieškovė pagerino šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą savo asmeninėmis lėšomis, todėl dalintino nekilnojamo turto esančio (duomenys neskelbtini), kurį ekspertas įvertino 25 801,21 Eur, dalintiną vertę mažino iki 17 981,47 Eur (25 801,21-7819,74). Atsižvelgiant į tai, atsakovui priteisė 8 990,74 Eur vertės (34, 85 procentus, kas atitinka 697/2000 dalis), o ieškovei 16 810,46 Eur vertės (65, 15 procentus, kas atitinka 1303/2000 dalių) minėto nekilnojamojo turto.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
15. Atsakovas A. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-831/2018, dalį, kuria santuokos metu įgytas turtas padalintas: ieškovei R. S. asmeninėn nuosavybėn priteisiant 65,15 procentus (1303/2000 dalį), 16 810,46 Eur vertės, nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovui A. S. asmeninėn nuosavybėn priteisiant 32,85 procentus (697/2000 dalį), 8 990,74 Eur vertės, nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini).
Minėtą skundžiamo sprendimo dalį dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto išdėstyti taip - santuokos metu įgytą turtą padalinti tokia tvarka: ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei R. S. ir ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui A. S..
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-831/2018, dalį, kuria pripažinta ieškovės R. S., tėvų G. J. ir A. J. J. dovanotas į namo renovaciją ir baldų įsigijimą investuotas lėšas – 7 819,74 Eur ieškovės R. S. asmenine nuosavybe ir šioje dalyje ieškovės R. S. ieškinio reikalavimą atmesti. Kitoje dalyje skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės visas atsakovo ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1 Pirmosios instancijos teismas padalindamas turtą skundžiamo sprendimo dalyje nurodytomis dalims, išimtinai tenkino tik ieškovės interesus, toks įgyto turto padalijimas visiškai neatitinka kasacinio teismo praktikos, formuojamos tokio pobūdžio bylose.
15.2 Teismas darydamas išvadą, jog ieškovė įdėjo didesnę dalį savo asmeninių lėšų į namo renovaciją po gaisro ir padalindamas šalių įsigytą nekilnojamąjį turtą nukrypstant nuo lygių dalių padalijimo principo, pažeidė lygių dalių padalijimo principą.
15.3 Nėra aišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, jog ieškovei R. S. dovanotos lėšos buvo investuotos šeimos poreikiams tenkinti, t.y. namo renovacijai.
15.4 Teismas iškraipė atsakovo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus dėl to, kur dovanoti pinigai buvo investuoti - nei viename savo teismui teiktame procesiniame dokumente, nei duodamas paaiškinimus teisme, atsakovas netvirtino, jog ieškovei dovanoti pinigai buvo panaudoti namo renovacijai.
15.5 Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog 2006-04-24 kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) šalims buvo suteiktas 23 000 Lt (6 661,26 Eur) kreditas namo renovacijai bei į tai, kad nuo tos dienos kai ieškovė paliko atsakovą, ji visiškai atsiribojo nuo bendro turto išlaikymo (komunaliniai mokesčiai - elektra, šiukšlių išvežimas, namo šildymas kietu kuru, anglimis, aplinkos priežiūra), paskolos dengimo (2006-04-24 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) – 23 000 Lt (6 661,26 Eur), t.y. pažeidė bendraturčio pareigą rūpintis ir prižiūrėti bendrą turtą.
15.6 Teismas neatsižvelgė į tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo skirtas A. S. kaip tarybinės armijos dalyviui, butas buvo skirtas dar iki santuokos sudarymo t.y. (duomenys neskelbtini). Išpirktas buvo jau po santuokos sudarymo, t.y. (duomenys neskelbtini) ir buvo išpirktas iš bendrų sutuoktinių lėšų.
15.7 Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai analizavo ir vertino įrodymų visetą, vadovavosi prielaidomis ir samprotavimais, tačiau ne realiomis ir faktiškai susiklosčiusiomis aplinkybėmis bei įrodymais, kurie pagrindžia santuokos metu įgyto šalių turto padalijimą.
Atsiliepimas
16. Ieškovė R. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
16.1 Ieškovės tėvų dovanotų lėšų (7 819,74 Eur) investavimo į baldų įsigijimą ir namo renovaciją įrodinėti byloje nereikėjo, nes atsakovas šio fakto pirmos instancijos teisme neginčijo, tai patvirtina po namo pirkimo sudaryta piniginių lėšų dovanojimo sutartis. Atsakovas pats pripažino faktą, kad 2011 m. lapkričio mėnesį sudegė jų ūkinis pastatas ir tėvų dovanoti pinigai buvo panaudoti ir šio pastato atstatymui. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė minėtas lėšas, kaip teigia atsakovas, panaudojo savo reikmėms.
16.2 Atsižvelgiant į tai, kad padalinto turto vertė buvo sukurta iš ieškovės asmeninių lėšų, kurias padovanojo jos tėvai, atsakovo argumentai dėl netinkamo nekilnojamojo turto padalijimo laikytini nepagrįstais.
16.3 Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas (išpirktas iš valstybės) už ieškovės investicinius čekius ir jos vardu. Tokį buto pirkimo būdą patvirtino ir pats atsakovas pasirašydamas susitarimą privatizuoti butą. Išpirktas butas buvo ieškovės asmeninė nuosavybė, nes atsakovas prie jo išpirkimo niekuo neprisidėjo ir jokios bendros lėšos tam panaudotos nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovės (apeliantės) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą dėl bendrąja jungtine nuosavybe įgyto turto padalijimo nukrypo nuo lygių dalių principo, teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Iš byloje surinktų įrodymų ir šalių pateiktų paaiškinimų nustatyta, jog šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2001-03-23 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1247 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė – 25 801,21 Eur nustatyta atlikus teismo turto vertinimo ekspertizę. Iš kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2006-01-24 matyti, kad gyvenamojo namo remontui buvo gauta 23000 Lt paskola (1 t. b. l. 32-34), šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo metu turi kreditoriaus įsipareigojimą bankui, kurio įvykdymo terminas nėra suėjęs ir kuris lieka šalių solidariąja, lygiomis dalimis vykdoma prievole bankui (skola bankui bendrosios nuosavybės pabaigoje (2018 m. gruodžio 10 d.)
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai skundžiamu sprendimu nustatė, jog ginčo nekilnojamasis turtas – 0, 1247 ha žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė. Apeliaciniu skundu ši aplinkybė neskundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.
22. Atsakovas sutinka ir neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokoje turėtas pavardes bei padalijo kilnojamą turtą, dvi transporto priemones, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 289,64 Eur, bei skolinius įsipareigojimus bankui, todėl teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies detaliau nepasisako.
23. Atsakovas apeliaciniame skunde savo nesutikimą su skundžiama sprendimo dalimi, kuria teismas tenkino ieškinio reikalavimą ir pripažino ieškovės tėvų J. dovanotas į namo renovaciją ir baldų įsigijimą investuotas lėšas 7 826 Eur ieškovės asmenine nuosavybe ir tuo pagrindu ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisė 65,15 procentus (1303/2000 dalį), 16810,46 Eur vertės, o atsakovui - 34, 85 procentus (697/2000 dalį), 8990,74 Eur vertės, nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), argumentuodamas iš esmės netinkamu įrodymų vertinimu bei nesant pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.
24. Civilinio kodekso 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalis).
25. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.).
26. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė aplinkybes, kurios, teismo vertinimu, leido daryti išvadą, kad yra teisinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, t. y. teismas, pripažinęs ieškovės tėvų G. J. ir A. J. J. dovanotas į namo renovaciją ir baldų įsigijimą investuotas lėšas – 7 819,74 Eur ieškovės R. S. asmenine nuosavybe, ir konstatavęs, kad atsakovas iš esmės neneigia fakto, kad ieškovė šias asmenines lėšas panaudojo namo renovacijai bei baldų pirkimui po 2011 metais įvykusio gaisro, sprendė, kad įrodyta, jog ieškovė pagerino šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą savo asmeninėmis lėšomis, todėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisė 65,15 procentus (1303/2000 dalį), 16810,46 Eur vertės, o atsakovui - 34, 85 procentus (697/2000 dalį), 8990,74 Eur vertės.
28. Nagrinėjamu atveju vienintelė aplinkybė, kuria ieškovė įrodinėjo bendro turto pagerinimą jos asmeninėmis lėšomis (t.y. didesne pinigų dalimi) ieškovės ieškinio reikalavimas - pripažinti ieškovės tėvų G. J. ir A. J. J. 2011-11-23 Pinigų dovanojimo sutartimi (1 tomas b.l. 30-31) dovanotus pinigus-7 819,74 Eur būtent į namo renovaciją ir baldų įsigijimą, kurį pirmosios instancijos teismas patenkino. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su atsakovo reikalavimu padalinti ginčo nekilnojamąjį turtą po lygiai, nepagrindė, kiek toks nukrypimas buvo būtinas, be to vien tik 2011-11-23 Pinigų dovanojimo sutarties sudarymo faktas neįrodo, kad ieškovė dovanotas lėšas faktiškai panaudojo šio ginčo turto pagerinimui, nors įrodyti šią aplinkybę turi ieškovė, tačiau ji to nepadarė.
29. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas iškraipė atsakovo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus dėl to, kur dovanoti pinigai buvo investuoti, nes nei viename procesiniame dokumente, nei duodamas paaiškinimus teisme, atsakovas netvirtino, jog ieškovei dovanoti pinigai buvo panaudoti namo renovacijai.
30. Kaip matyti iš apelianto procesinių dokumentų turinio, atsakovas atsiliepime į ieškinį (1 t. b.l. 46-47), atsiliepime į patikslintą ieškinį (1 t.b.l. 111-122, 2 t. b. l. 66-77) nurodė, kad jam apie 2011 m. lapkričio 23 d. dovanojimo sutartį bei ieškovei padovanotus pinigus nebuvo žinoma, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šiuos pinigus panaudoji namo renovacijai. Priešieškinyje šį turtą prašė padalinti po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Teisėjų kolegija, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus taip pat nenustatė, kad duodamas paaiškinimus teisme, atsakovas būtų patvirtinęs ieškovės nurodytą aplinkybę, kad už jos tėvų dovanotus pinigus buvo atliekami kokie nors statybos darbams. Todėl kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, kad ieškovė įrodė faktą apie jos asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui remontuoti ar jį pagerinti, dėl ko buvo pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo.
31. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas sutuoktinių bendromis lėšomis atliktų namo pagerinimų vertę siejo su ieškovės tėvų 2011-11-23 Pinigų dovanojimo sutartyje nurodyta pinigų suma (1 tomas b. l. 30-31), tačiau teisėjų kolegijai, susipažinus su šios sutarties turiniu, nustatyta, kad joje nėra nurodyta kokiam tikslui pinigai dovanojami, tarp šalių net nebuvo ginčo dėl dovanotų pinigų kaip asmeninės nuosavybės CK 3.89 straipsnio 1 d. 2 punkto prasme vertinimo, todėl ieškinio reikalavimo - pripažinti ieškovės tėvų J. dovanotas į namo renovaciją ir baldų įsigijimą investuotas lėšas 7826,00 Eur ieškovės asmenine nuosavybe, taip kaip jis suformuluotas, savaime neturėjo būti tenkinamas, nes byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad 2011-2012 m. iš ieškovės asmeninių lėšų buvo atlikti kokie nors gyvenamojo namo renovacijos ir kiti remonto, statybos darbai, o dovanojimo sutartis pati savaime neįrodo nei šių lėšų panaudojimo, nei nekilnojamojo turto vertės padidėjimo. Pažymėtina, kad nekilnojamojo daikto remonto darbai gali būti atliekami siekiant ne tik šio daikto vertės padidėjimo, bet ir jo esamai būklei išsaugoti ir išlaikyti.
32. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2014 m. spalio mėnesio namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini), kad 2006-01-24 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su Hansabanku (dabar AB Swedbank) buvo paimta 23000 litų paskola skirta namo remontui, abi šalys solidariai atsakingos už likusios paskolos dalies grąžinimą. Nors ekspertizės akte Nr. 106 2017-03-06 nurodyta, kad rekonstruotas gyvenamasis namas (padidinant užstatytą plotą), naujai pastatytas plytų/blokelių mūro ūkinis pastatas ir kiemo statiniai: šulinys, naujai pastatyta stoginė/pavėsinė, ankščiau įrengta kiemo aikštelė ir tvora, tačiau nedetalizuota kada konkrečiai ir kokia apimtimi statybos darbai buvo atliekami, o namų valdos (0, 1247 ha žemės sklypo ir jame esančių statinių) rinkos vertė nustatyta lyginamosios vertės metodu, susiklosčiusios padėties rinkoje vertinimo dienai - 2017-01-28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas šalių bendrosios nuosavybės teise, o ne kaip ieškovės asmeninė nuosavybė, todėl pardavus butą ir įgijus pagal 2001 m. pirkimo-pardavimo sutartį ginčo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kaip minėta apeliaciniu skundu ši aplinkybė neskundžiama.
33. Kaip nurodyta CK 3.87 straipsnio 1 dalyje, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą aplinkybę, kad ieškovė neįrodė, jog investavo savo asmenines lėšas ginčo nekilnojamojo turto remontui, jo pagerinimui, sprendžia, jog buvo remontuojamas abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje esančius duomenis pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nėra (CPK 178, 185 str.).
34. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, anksčiau nurodytus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ginčo turtas - nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), turi būti padalintas lygiomis, t. y. po ½ dalį, dalimis. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta remiantis tuo, jog bendra ginčo turto rinkos kaina pagal nekilnojamojo turto rinkos vertės tyrimo ekspertizės aktą Nr. 106 2017 m. sausio 28 d. sudarė 25 801, 21 Eur.
35. Be to, ieškovei neįrodžius aplinkybės, kad ji didesne dalimi iš savo asmeninių lėšų prisidėjo prie namo renovacijos, turto pagerinimo, nebuvo teisinio pagrindo ir ieškinio reikalavimo, kuriuo teismas pripažino ieškovės R. S. tėvų G. J. ir A. J. J. dovanotas į namo renovaciją ir baldų įsigijimą investuotas lėšas – 7 819,74 Eur ieškovės R. S. asmenine nuosavybe, tenkinimui.
36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, įrodymus, teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei aiškino ir taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalį, nuspręsdamas nukrypti nuo šalių bendro turto dalių principo, todėl skundžiamose dalyse priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą, todėl sprendimas keistinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas,330 straipsnis).
37. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, kadangi jam valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (3 t.b.l. 78-79). Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu ginčijama 3910 Eur suma (25 801, 21 Eur: 2 = 12 900 Eur – 8990,74 Eur). Teikdamas apeliacinį skundą atsakovas jo neapmokėjo žyminiu mokesčiu, kuris yra 117, 30 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinas 117,30 Eur žyminis mokestis, 52 Eur valstybės patirtų išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu už apeliacinio skundo parengimą (3 t.b.l. 85) bei 14, 50 Eur valstybės patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto), nuo kurių mokėjimo apeliantas yra atleistas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą iš dalies:
Sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė „pripažinti ieškovės R. S. tėvų G. J. ir A. J. J. dovanotas į namo renovaciją ir baldų įsigijimą investuotas lėšas – 7 819,74 Eur ieškovės R. S. asmenine nuosavybe“, panaikinti ir šį reikalavimą atmesti.
Sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė „ieškovei R. S. priteisti 65,15 procentus (1303/2000 dalį), 16810,46 Eur vertės, o atsakovui A. S. - 34, 85 procentus (697/2000 dalį), 8990,74 Eur vertės nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini): žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinius - kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“ pakeisti ir nustatyti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1/2 dalį šio nekilnojamojo turto jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei - 117,30 Eur žyminio mokesčio ir 14, 50 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos/išieškomos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susiję su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš ieškovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 52 Eur (penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei – atsakovui teiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos/išieškomos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas – (duomenys neskelbtini)). Sumokėjus, kvitus nedelsiant pateikti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.