- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-205-544/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00432-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė, Ramunė Čeknienė (pran.)
- Ieškovas
- P. N.
- Atsakovas
- A. N.
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-205-544/2013
2013 m. gegužės 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimutės Sankauskaitės ir Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. N. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-506-335/2012 pagal ieškovo P. N. ieškinį atsakovui A. N. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas CK 6.472 str. 1 ir 4 d. pagrindu prašė panaikinti 1999-12-17 tarp jo ir atsakovo sudarytą dovanojimo sutartį, taikyti restituciją ir pagal sutartį atsakovui tekusias 10/100 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 25/100 dalis gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A1m, malkinę, plane pažymėtą indeksu 5I1ž, klėtį, plane pažymėtą indeksu 6I1m, klėtį, plane pažymėtą indeksu 7I1m, kiemo statinį (šulinį), kiemo statinį, esančius (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovo asmeninėn nuosavybėn. Nurodė, kad minėtą turtą 1999-12-17 sutartimi padovanojo savo sūnui A. N., kuris, priimdamas dovanojamą turtą, prižadėjo visokeriopai padėti jam senatvėje. Atsakovas pažadų nevykdė, nuolat atliko veiksmus, griežtai smerktinus geros moralės požiūriu. 2008 m. sudegus gyvenamajam namui atsakovas atsisakė jį padėti atstatyti, įrengti kambarį klėtyje, 2009 m. balandžio mėnesį neleido apsistoti pačio įsirengtame kambaryje, nuvežė jo patalynę kaimynui S. U., kur jis laikinai apsistojo, kol statėsi savo namą. Statybų metu atsakovas reikalavo nugriauti pradėtą statyti namą, perleisti jam visą žemę, rašė kelis skundus institucijoms, tuo stengdamasis sutrukdyti jam buvimą savo tėviškėje. Taigi atsakovas atliko tęstinius veiksmus, griežtai smerktinus geros moralės požiūriu, dėl ko nori atsiimti padovanotą turtą. Nurodė, kad ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoja nuo 2011-08-30, kuomet sužinojo apie atsakovo parašytą trečiąjį skundą, todėl vienerių metų termino tokiam ieškiniui reikšti nepraleido ir jo atstatyti neprašo (b. l. 3-4).
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2012-12-27 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad nenustatė nei vieno LR CK 6.472 str. 1 ir 2 d. nurodyto pagrindo 1999-12-13 dovanojimo sutarčiai panaikinti ir remdamasis ištirtais įrodymais konstatavo, jog atsakovas savo veiksmais nesukėlė grėsmės ieškovo gyvybei ir neatliko jo atžvilgiu veiksmų, kurie būtų griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Pažymėjo, kad priimdamas dovaną atsakovas, dovanotojui nepageidaujant, neprisiėmė įsipareigojimo prižiūrėti, visokeriopai padėti bei išlaikyti ieškovą. Todėl prieš 13 metų tarp šalių buvo sudarytas paprastas dovanojimo sandoris be aptartų specialių sąlygų. Atsakovo 2009-2011 m. kompetentingoms institucijoms rašyti prašymai dėl P. N. vykdytų gyvenamojo namo statybų, kuriuose išreikštas susirūpinimas dėl priešgaisrinės saugos esant per mažiems atstumams tarp statinių, negali būti laikomi griežtai smerktinais moralės požiūriu. Teismo nuomone, ieškovas savo pakviestų liudyti asmenų parodymais tik siekia įtikinti teismą, kad atsakovas yra itin neigiama, amoraliai besielgianti asmenybė, nepaisanti nei tėvo amžiaus, nei sunkaus susirgimo, nei jo norų. Kitų byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė tokias ieškovo samprotavimus paneigiančias priešingas aplinkybes: susirgusį ieškovą į ligoninę Vilniuje ne kartą vežė būtent atsakovas, ten jį sergantį lankė ir juo rūpinosi, po to atsakovo interesais įkalbinėjo gyventi jį savo namuose Raseinių mieste su sutuoktine (atsakovo motina), kur yra geresnės buities sąlygos, arti medicininės paslaugos, 2008 m. 80-mečio proga tėvui organizavo šventinį pobūvį ir pan. Šių aplinkybių ieškovas teismo posėdyje neginčijo. Teismo vertinimu, ieškovo teiginiai, kad atsakovas sistemingai atliko prieš savo tėvą veiksmus, griežtai smerktinus geros moralės požiūriu, nepagrįsti, o nuo 2008 metų po gaisro kilusius nesutarimus ir konfliktinę situaciją ne tik su sūnumi, bet ir su bendraturčiu broliu, savo šiema sąlygojo paties ieškovo asmenybės ypatumai, bekompromisis elgesys, siekis apsigyventi svirno kambaryje, dominuoti bendro turto valdyme, nepaisant kitų bendraturčių interesų, savo nuožiūra vietoje apdegusio namo iš tikrųjų itin arti statyti sau kitą namą, tuo sukeliant minėtų asmenų nepasitenkinimą. Nuolatinė ieškovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), iš kur jis tariamai atsakovo buvo išvarytas. Pagal bylos duomenis, ieškovas laikinai pas kaimyną S. U. gyveno tol, kol statė namą, o ne atsakovo išvarytas. Vienerių metų ieškinio senaties termino praleidimas, kurio ieškovas neprašė atstatyti, yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (b. l. 125-127).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-12-27 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad teismas pažeidė procesines ir materialines teisės normas, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė, todėl priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Teismas netinkamai aiškino griežtai smerktino geros moralės požiūriu sąvoką ir nepagrįstai netaikė LR CK 6.472 str. 1 d. nuostatų. Atsakovo veiksmų, kuriais šis seną, ligotą tėvą faktiškai išvarė iš jo paties tėviškės, o po to visokiais būdais jam kenkė, trukdydamas pasistatyti kitą gyvenamąjį būstą, rašydamas skundus, teismas nepagrįstai nepripažino griežtais smerktinais geros moralės požiūriu. Byloje nustatyta pakankamai aplinkybių, kurios sudaro pagrindą taikyti LR CK 6.472 str. 1 d. ir panaikinti dovanojimo sutartį. Ieškovo nurodytus atsakovo veiksmus patvirtino ieškovo iškvieti liudytojai, tačiau teismas besąlygiškai patikėjo atsakovo liudytojais, kurie buvo nepatikimi, šališki, suinteresuoti bylos baigtimi, ir tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas ieškinio senaties nepritaikė ir nepritaikymo priežasčių nenurodė. Teismas nesuteikė galimybės pilnai išdėstyti savo poziciją, pasisakyti baigiamosiose kalbose, todėl prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (b. l. 132-133).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad LR CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 str. 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie, net ir neigiamai vertintini veiksmai. Ieškovas neneigė aplinkybių, kad sutartis buvo sudaryta prieš trylika metų, kad ieškovas dovanojo jam turtą, kurį paveldėjo po savo motinos mirties, pats dovanotojas dovanojamame turte dovanojimo metu negyveno ir dabar tebegyvena Raseiniuose, tik vasaros metu vasaroja sodyboje. Tarp šalių buvo sudarytas dovanojimo sandoris be kokių nors specialiųjų sąlygų ar išlygų. Padovanota buvo dalis seno gyvenamojo namo, priklausančio dar trims bendratučiams, ir senas svirnas. Nesutarimai, su kuriais ieškovas sieja savo reikalavimą nutraukti sutartį, kilo paties ieškovo iniciatyba ir po to, kai po gaisro ieškovas ėmė visiškai nepagrįstai drausti kitiems bendraturčiams atstatyti sudegusį namą. Greta sudegusio namo likučių ieškovas, drausdamas bendraturčiams atstatyti sudegusį namą, pasistatė sau kitą pastatą, tuo laiku jis galėjo naudotis atsakovui padovanotu svirnu. Liudytojai patvirtino, kad ieškovas bendraturčius suklaidino, nes namą žadėjo statyti toliau nuo sudegusio namo, tačiau pastatė pernelyg arti jo, galimai žinodamas, kad tokiu atveju bendraturčiams kils problemų gauti leidimą atstatyti sudegusį namą. Todėl tarp bendraturčių kilę nesutarimai dėl remonto ir statybos darbų negali būti pripažinti veiksmais, griežtai smerktinais moralės požiūriu ir atitinkančias CK 6.472 str. 1 d. sąlygas. Apelianto abejonės dėl ieškovo liudytojų nepatikimumo nepagrįstos, nes liudytojų suinteresuotumą patvirtinančių įrodymų nepateikta. CK 6.472 str. taikymui svarbu ne tik dovanojimo pobūdis, bet ir dovanojimo sutarties šalių asmeninės savybės ir tarpusavio santykiai, o tokias aplinkybes nustatyti paprastai galima iš asmenų, kurie mato ginčo šalių bendravimą tiek iki sandorių, tiek po jo. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, ieškovo būdas yra problematiškas. Teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir ieškinį atmetė ne dėl praleisto senaties termino, o dėl to, kad padarė išvadą, jog ieškinys yra nepagrįstas. Todėl dėl senaties termino teismui pakako nurodyti, kad praleistas senaties terminas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, nes ieškovas neprašė termino atstatyti. Apeliantas nenurodė, kokias konkrečiai įrodymų vertinimo normas pažeidė teismas, apsiribojo formaliais argumentais, nepagrindė ir neargumentavo reikalavimo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą. Mano, kad teismas pilnai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (b. l. 137-140).
Apeliacinis skundas atmestinas, o Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Šalies argumentai
Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai aiškino geros moralės sąvoką ir nepagrįstai netaikė CK 6.472 straipsnio 1 dalies, netinkamai vertino įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias dovanojimo panaikinimą, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, todėl visų jų išsamiai nekartoja.
Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).
LR CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kad dovanojimas būtų panaikintas remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra išaiškinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Pagal nurodytus kriterijus vertinant apdovanotojo veiksmus atsižvelgtina ir į CK 1.5 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). Bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti šią sutartį, nes CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai, o turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. Šiuo aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas į šią teismų praktiką priimdamas skundžiamą sprendimą atsižvelgė ir nuo jos nenukrypo.
Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo dovanojimo sutartis sudaryta 1999 m. gruodžio 17 d. (b. l. 69-70). Sutartis yra besąlyginė – joje nėra sąlygos išlaikyti dovanotoją iki gyvos galvos ar leisti naudotis konkrečiu dovanotu turtu ir atsakovas jokių įsipareigojimų 13 metų į priekį neprisiėmė. Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, yra sudarytas tėvo ir sūnaus. Minėta sutartis šalių buvo pripažįstama ir neginčijama 13 metų. Ginčai tarp šalių iš esmės prasidėjo 2008 metais ne dėl CK 6.472 str. 1 ir 2 dalyse numatytų pagrindų buvimo, o dėl to, kur ir kaip atstatyti sudegusius statinius. Ieškovas, nesitardamas su atsakovu ir su kitu bendraturčiu savo broliu P. N. bei nepaisydamas jų nuomonės, savo nuožiūra vietoje apdegusio namo itin arti jo ėmė statyti kitą namą sau. Faktą, kad šalių konfliktai prasidėjo po gaisto būtent dėl nesutarimų statybos reikalais patvirtino liudytojai R. N., A. N., S. U., E. P., J. U., kurie parodė, kad ieškovo ir atsakovo santykiai priešiški pasidarė po to, kai sudegė namas. Liudytojai V. N., G. N., T. N., P. N., V. N., S. J., A. P., A. M., K. K., parodė, kad dėl kilusių nesutarimų, susijusių su sodyba, kaltas pats ieškovas, jo konfliktiškumas, ambicingumas, galimai sąlygotas senatvės ar ligos (b. l. 93-100, 114-115). Iš bylos duomenų matyti, kad abiejų šalių liudytojai yra jų giminaičiai, kaimynai, draugai. Iš kitos pusės, byloje nagrinėjami santykiai tarp artimiausių giminių, todėl apie tokias aplinkybes paparastai tegali žinoti tik artimai su šalimis bendraujantys asmenys ar kiti giminaičiai. Ieškovas nepateikė patikimų ir objektyvių argumentų, kurie duotų pagrįstą pagrindą spręsti, kad atsakovo liudytojai yra labiau suinteresuoti bylos baigtimi nei ieškovo liudytojai ir kurie sudarytų pagrindą atmesti atsakovo pakviestų liudytojų parodymų įrodomąją reikšmę. Konstatavimas fakto, kad po gaisro name ieškovas kurį laiką gyveno pas kaimyną, pats savaime neįrodo, dėl kokių priežasčių taip atsitiko, ir tuo labiau neįrodo CK 6.472 straipsnio 1 dalyje numatytų atsakovo atliktų veiksmų ieškovo atžvilgiu. Ieškovo rašyti raštai į atsakovo darbovietę patvirtina tik ieškovo poziciją į nagrinėjamus santykius. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas jį iš sodybos vežė į ligoninę Vilniuje, lankydavo jį ligoninėje, davė pinigų, neneigė, kad rengė jam jubiliejaus šventę (b. l. 94). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad atsakovo 2009-2011 metais rašytų prašymų dėl P. N. vykdytų gyvenamojo namo statybų, kuriuose išreikštas susirūpinimas dėl priešgaisrinės saugos, negalima laikyti griežtai smerktinais moralės požiūriu. Išnagrinėjusi byloje nurodytų aplinkybių visumą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą CK 6.472 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog ieškovo nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo pripažinti jo sūnaus veiksmus griežtai smerktinais moralės požiūriu, tarp šalių susidariusi konfliktinė situacija nėra pakankamas pagrindas dovanojimo sutartį nutraukti CK 6.472 str. 1 d. ar 2 d. pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylą, ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, todėl pasisakydamas dėl senaties termino glaustai nurodė, kad senaties termino praleidimas, kai ieškovas neprašo jo atnaujinti, būtų savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 6.472 str. 4 d., 1.131 str. 1 d.). CK 6.472 str. 4 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą. CK 1.127 str. 1 d. nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu padaryti kitokias išvadas dėl ieškinio pagrįstumo, tai reikėtų įvertinti, jog pats ieškovas pripažįsta, kad 2008 metais po operacijos atsakovas jam nebeleido apsistoti įsirengtame kambaryje, siekdamas sutrukdyti namo statybai, pradėjo rašyti skundus, pirmą skundą parašė 2009-06-23. Kai nesuprasdamas atsakovo elgesio, paprašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis stengiasi atimti jam galimybę pabūti ir pailsėti tėviškėje, atsakovas pareiškė, kad padarysiąs nuolaidas, jei perleis visą jam priklausančią žemę (b. l. 3, 17). Tai patvirtina, kad apie aplinkybes, ieškovo nuomone, patvirtinančias jo teisių pažeidimą, jis sužinojo 2009 m. birželio mėn., o į teismą kreipėsi 2012-06-19, t. y. praleidęs CK 6.472 str. 4 d. nustatytą terminą.
Šalies argumentai
Apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepagrįstas (b. l. 132-133). Bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad žodinio proceso tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas teismui pripažinus, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Prašydami skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą ar pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantas nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė pilnai išdėstyti savo poziciją, pasisakyti baigiamosiose kalbose. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė paaiškinimus teismui, t. y. apeliantas aktyviai dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Jis buvo atstovaujamas advokato, kurio baigiamoji kalba pridėta prie bylos (b. l. 116-120). Esant minėtoms aplinkybėms, įvertinus, jog ginčo išsprendimui byloje ieškovas yra pateikęs turimus įrodymus, juos apeliacinės instancijos teismas gali įvertinti ir bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, todėl bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.