Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Gumuliauskienės ir Aušrelės Mažrimienės,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei,

2014 m. gruodžio 2 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešą interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. P., trečiajam suinteresuotam asmeniui Kretingos miesto 3-ojo notaro biuro notarei V. K. dėl administracinių aktų, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, žemės grąžinimo valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl netinkamo nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Pareikštu materialiniu teisiniu reikalavimu pareiškėjas, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, siekia apginti viešąjį interesą, teigdamas, kad priimant skundžiamus administracinius aktus buvo pažeisti atitinkamų įstatymų reikalavimai, kurie, draudė atkurti nuosavybės teises.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis įtvirtina inter alia prokuroro teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Analogišką teisę prokurorui suteikia ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnis. Byloje nėra ginčo, jog keliamais reikalavimais pareiškėjas siekia apginti viešąjį interesą, taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą. Vertintina, kad valstybinės žemės apsauga ir disponavimo ja teisėtumo klausimas yra neabejotinai susijęs su visos visuomenės, t.y. viešuoju interesu.

Dėl kreipimosi į teismą termino

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnį sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Minėta termino skundui paduoti pradžia taikoma tik asmenų, kuriems sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, atžvilgiu. Tokius sprendimus turi teisę apskųsti ir kiti asmenys, kurių interesus sprendimai liečia, tačiau tokiems asmenims kreipimosi į teismą terminas prasideda ne nuo sprendimo įteikimo, o nuo akto paskelbimo (ABTĮ 33 str. 1 d.). Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-301/2006, 2005-03-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-100/2005).

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Šios nuostatos reiškia, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų nustatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad šis interesas yra pažeistas. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatytos priemonės, kurių prokuroras gali imtis esant pagrindui manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.), tokiu būdu rinkdamas papildomą informaciją, kad būtų nustatyta, ar yra pažeistas viešasis interesas, ir ar yra pagrindas, ginant šį interesą, kreiptis į teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-09-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-585/2005 pažymėjo, kad vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą (tiek administracinį, tiek bendrosios kompetencijos) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, tai termino tokiam prašymui (ieškiniui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2010-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-28. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-7-585/2005; 2009-12-24 nutartis, priimta administracinėje byloje A-261-1502/2009; kt.). Tokia nuostata suformuota dėl to, kad prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-07-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-335-08, yra pasisakęs, kad teismas įvertina pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tokiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atsakyti ginti viešąjį interesą, turi būti įvertinamos visos aplinkybės, dėl kurių buvo ilgą terminą nesikreipta dėl viešojo intereso gynimo, t. y. įvertinti prokuroro, viešojo administravimo subjektų veiksmai, fizinio ar juridinio asmens, kurio naudai priimti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai jų teisėtumo ir sąžiningumo aspektu, kitos svarbios bylai aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

Byloje nustatyta, kad pirminę informaciją apie pažeistą viešąjį interesą Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius gavo 2014-05-15 – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-05-13 raštu Nr. 4-S-14600. Minėtame rašte Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos akcentuoja Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2015-10-14 ir 2007-02-15 parengtų pažymų dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 520 ir Nr. 530, Klaipėdos apskrities viršininko J. P., gim. 1930 m., vardu 2006-02-07 ir 2007-03-03 patvirtintų išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai Nr. 5094 ir Nr. 5205 bei J. P., gim. 1930 m., vardu parengtų ir Klaipėdos apskrities viršininko 2009-01-08 patvirtintų išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai Nr. 5306 ir Nr. 5307 neteisėtumą. Minėtame rašte duomenų apie tai, kad neteisėtai parengtos išvados jau yra sukėlę negrįžtamų teisinių padarinių – remiantis jomis priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises, – nėra, todėl 2014-05-16 nutarimu Nr. 4-CB2-18 „Dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo“ Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius nutarė pareikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos, pagal teisės aktais šiai institucijai nustatytą kompetenciją, spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinimo taikymo – sprendimo neatkurti nuosavybės teisių pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2009-01-08 patvirtintas išvadas Nr. 5306 bei Nr. 5307 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn J. P., gim. 1930 m., priėmimo, t.y. neteisėtų aktų pasinaikinimo administracine tvarka. Ir tik 2014-06-20 raštu Nr. 14SD-(14.14.7.)-1914, kuris Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautas 2014-06-23, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius informavo, kad pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2009-01-08 patvirtintą išvadą Nr. 5307 bei išvados Nr. 5306 dalį (panaudota 3,36 ha) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012-05-21 sprendimu Nr. 14S-98 atkūrė J. P., gim. 1930 m., nuosavybės teises į J. P. ir I. M. iki nacionalizacijos valdytos 5,99 ha žemės (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r. sav. dalį – 4,74 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam, 12,77 ha (vertė 7776 Lt) miškų ūkio paskirties žemės plotą - sklypus Nr. 400 – 5,10 ha; Nr. 400-1 – 2,70 ha, 400-2 – 4,26 ha, Nr. 313 – 0,71 ha. Išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tik 2014-06-23 Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius gavo informaciją apie būtinybę pažeistą viešąjį interesą ginti teismine tvarka, kadangi Nacionalinei žemės tarnybai nesuteikta kompetencijos administracine tvarka pasinaikinti savo priimtus aktus, kuriuose asmenims suteiktos tam tikros teisės ar įtvirtintos pareigos. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2014-07-23, t.y. nepraleidęs Atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinto 30 dienų termino.

Dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo

Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atstatymo įstatymas), nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius, reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra veikla viešojo administravimo srityje. Todėl atsakovas, kuriam įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, inter alia privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Konstitucija ir įstatymais. Tokia pareiga atsakovui tiesiogiai išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta šio įstatymo, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Pažymėtina, jog priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojančiais įstatymais ir juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146–976/2009; 2007-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. P6–184/2007; 2004-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A3–438/2004). Analogiška pozicija išreikšta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006 ir 2010-02-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010).

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. P., J., gim. 1903 m., prašymo pateikimo metu gyvenęs Kretingos raj., (duomenys neskelbtini), Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991-10-03 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į iki 1940 metais nacionalizavimo valdytą 5,16 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) valsč., Kretingos apskrityje. Taigi prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė pats savininkas iki nacionalizacijos valdęs nuosavybę. Prašyme nurodoma, kad žemė 2 ha pirkta iš Ž. J., 2 ha gauta iš M.S ir 2 ha gauta iš tėvo J. P.. Iš prašymo 4.3 punkto nustatyta, kad įpėdiniais nurodomi P. J. (sūnus gim. 1930 m.) ir duktė M. (P.) A. – S. (gim. 1938 m.). J. P., gim. 1903 m., gyvenęs Kretingos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) (tuo pačiu adresu kaip ir A. S. M.), mirė (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisių atkūrimo motininės bylos A-11, b. l. 130, 134, 138-139).

Nuosavybės teisių atkūrimo byloje taip pat yra prašymas, kurį 1991-09-05 pateikė J. P., gim. 1930m. (J. P., gim. 1903 m. sūnus), gyvenęs Kretingos raj., (duomenys neskelbtini) apyl. (duomenys neskelbtini) kaime, prašydamas atkurti nuosavybės teises į tėvų turėtą iki nacionalizacijos žemę Kretingos rajone, (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime. Įpėdiniais nurodomi P. J., J. (sūnus) ir P.V., J. (J.) (dukra). J. P., gim. 1930 m. mirė (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisių atkūrimo motininės bylos A-11, b. l. 103, 111).

Taigi J. P., gim. 1930 m. (šioje byloje atsakovu įtraukto J. P., gim. 1965m. tėvas) prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvų nuosavybę pateikė esant dar gyvam pačiam buvusiam turto savininkui J. P., gim. 1903 m., todėl nuosavybės teisių atkūrimas turėjo būti vykdomas būtent pačiam iki nacionalizacijos valdyto nekilnojamojo turto savininkui, J. P., gim. 1903 m. Jam mirus teisę į jam priklausiusios iki nacionalizacijos nuosavybės atkūrimą įgijo jo pirmosios eilės įpėdiniai (sūnus J. P., gim. 1930 m. ir duktė (P.) A. – S., gim. 1938 m.). Šias aplinkybės patvirtina ir pretendentų giminystės ryšį bei pateiktų prašymų chronologiją analizuojanti pažyma (II tomas, b.l.78).

Būtina pažymėti, kad dalyje dokumentų tie patys asmenys įvardijami skirtingai, kas taip pat galimai įtakojo klaidingas išvadas sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pvz. dalyje dokumentų J. P., gim. 1903 m. dukra nurodoma P., gim. 1938 m., kituose dokumentuose P., vaikų gimimo liudijimuose tėvo vardas nurodytas J., pavardė, P., mirties liudijime šio asmens vardas J., pavardė P. (nuosavybės teisių atkūrimo motininės bylos A-11, b.l.128-129, 134),

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996-02-14 sprendimu Nr. 2718 A. S. M. (J. P. gim. 1903 m. dukrai) atkurtos nuosavybės teisės į 3,60 ha žemės plotą, grąžinant šią žemę natūrą. Tuo tarpu J. P., gim. 1930 m. (J. P. gim. 1903 m. sūnui), Klaipėdos apskrities viršininkas 2001-06-04 patvirtino išvadą Nr. 3951, suteikiančią teisę atkurti nuosavybę į 1,96 ha žemės, vėlesniu Klaipėdos apskrities viršininko 2002-09-25 įsakymu Nr. 2713 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2001-06-04 įsakymo Nr. 1400 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2001-06-04 išvados Nr. 3951 patikslinimo Kretingos rajone“ buvo patikslintas žemės plotas – vietoje 1,96 ha žemės ploto įrašant 1,56 ha žemės plotą. Klaipėdos apskrities viršininkas 2006-11-28 sprendimu Nr. 14487 pretendentui J. P., gim. 1930 m., atkūrė nuosavybės teises į jam tenkančią tėvų J. P. ir S. P. iki nacionalizacijos valdytos 5,16 ha žemės ploto dalį – 1,36 ha, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam 3,49 ha (vertė 1765,00 Lt) miško sklypą, (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone ir nurodant, kad nuosavybės teisės į 0,20 ha žemės ploto dalį bus atkurtos vėliau. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2010-10-11 sprendimu Nr. S14-17 atkūrė nuosavybės teises J. P., gim. 1930 m., į likusį neatkurtą 0,20 ha žemės plotą perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone. Remiantis išdėstytu, spręstina, jog į buvusių žemės savininkų (tėvų) J. P. ir S. P. iki 1940 metų nacionalizavimo valdytą 5,16 ha ploto žemę, pretendentams J. P., gim. 1930 m., ir A. S. M. nuosavybės teisės atkurtos pilna apimtimi.

Aplinkybę, jog buvusių savininkų J. P. ir S. P. iki nacionalizacijos valdytos žemės plotas buvo 5,16 ha patvirtina bylos rašytiniai įrodymai – 1938-03-14 mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas, kurio 29 numeriu nurodytas P. J. ir P. S. žemės plotas – 5,16 ha (3,00 + 2,01 + 0,07 + 0,08) bei Kretingos apskrities, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų žemės išskirstymo plano (patvirtinto Vyriausios žemės tvarkymo komisijos 1936-03-05 nutarimu) II lapo eksplikacija, kurioje pažymėta, kad J. P. ir S. P. turi 5,01 naudojamos ir 0,15 nenaudojamos žemės, viso 5,16 ha. Vertintina, jog 1991-10-03 prašyme atkurti nuosavybės teises, J. P., gim. 1903 m. nurodė, kad prašomą atkurti nuosavybę sudaro jo žemė pirkta iš Ž. J. (2 ha), gauta iš M. (2 ha) ir gauta iš tėvo J. P. (2 ha) (I tomas, b.l. 100-101; 108; 109; 110-112). 1991-10-03 J. P., gim. 1903 m., prašyme nurodytas žemės įgijimo priežastis patvirtina ir 1933-01-20 Kretingos apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų piliečių susirinkimo protokolas, kuriame nurodoma, kad pirmojo savininko A. M. turimos 24,23 ha žemės dalis - 2 ha skiriama J. P. (gim 1903 m.), o J. P. (gim. 1880) turimi 22,74 ha išskirstyti paliekant 11,99 ha pačiam J. P. (tėvui) (gim. 1880) ir skiriant 2 ha J. P. (sūnui) (gim. 1903 m.). Todėl manytina, jog apie 2 ha J. P., gim. 1903 m., gavo iš A. M., gim. 1881 m., apie 2 ha iš senelio J. P., gim. 1880 m., o apie 1,5 ha žemės nusipirko (I tomas, b.l.110-112).

Byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad buvę žemės savininkai J. P. ir S. P., į kurių turėtą žemę siekė atkurti nuosavybės teises pats žemės savininkas, o vėliau ir paveldėtojai, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė didesnį nei 5,16 ha plotą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo prašymo argumentais, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2008-11-06 pažymoje Nr. 536 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ ir Klaipėdos apskrities viršininko 2009-01-08 išvadoje Nr. 5307 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, patvirtintoje 2009-01-08 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-75-(1.3) 2 pozicija, nepagrįstai pripažįstama J. P., gim. 1930 m., nuosavybės teisė papildomai dar į 1,38 ha dalį buvusio savininko J. P. turėtos 4,36 ha žemės. Kadangi minėti administraciniai aktai nėra patvirtinti jokiais faktines aplinkybes apie papildomai J. P., gim. 1903 m., turėtą 4,36 ha žemės plotą, įrodančiais dokumentais, jie laikytini nepagrįstais ir naikintini.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras taip pat ginčija Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-11-06 pažymą Nr. 535 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2009-01-08 išvadą Nr. 5306 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, patvirtintą 2009-01-08 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-75-(1.3) 3 pozicija, kuriose pripažįstama J. P., gim. 1930 m., teisė į buvusio savininko I. M. iki nacionalizacijos valdytojos 24,28 ha žemės dalį - 4,61 ha. Pabrėžtina, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis aiškiai apibrėžia piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ratą. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Nors minėto straipsnio redakcija buvo keletą kartų keista, tačiau tiek anksčiau galiojęs Atstatymo įstatymas, tiek Atkūrimo įstatymas numatė galimybę atkurti nuosavybės teises tik į tiesiosios giminystės linijos giminaičių (Civilinio kodekso 3.132 str. 1 d.) iki nacionalizacijos valdytą žemę. Asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašas yra baigtinis, todėl negali būti aiškinamas plečiamai.

I. M., į kurio, kaip savo senelio, valdytą žemę pretendavo atkurti nuosavybės teises J. P., gim. 1930 m., nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys dokumentai patvirtina, kad I. M., I., gimė 1909 m., o pretendento J. P., gim. 1930 m., motina S. M. P., I., gimė 1906 m. Todėl spręstina, kad I. M., I., gim. 1909 m., ir S. M. P., gim. 1906 m. buvo brolis ir sesuo, atitinkamai J. P., gim. 1930 m., I. M., I., gim. 1909 m., buvo dėdė, t.y. šoninės giminystės linijos giminaitis (Civilinio kodekso 3.133 str.). Aptariamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad vertinant faktus, įvykusius beveik prieš 100 metų, tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, todėl tokiu atveju, kai absoliučios tiesos nustatyti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (neišlikę dokumentai ir kt.), teismai privalo vadovautis santykine tiesa, t.y. kai visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Nagrinėjamu atveju, išlikę rašytiniai įrodymai, leidžia spręsti, I. M., I., gim. 1909 m., buvus J. P., gim. 1930 m., dėde, o ne seneliu, todėl konstatuotina, kad J. P., gim. 1930 m., negalėjo būti laikomas pretendentu, Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio prasme, atkurti nuosavybės teises į I. M., I., gim. 1909 m. iki nacionalizacijos valdytos 19,67 ha žemės dalį. Be to, rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad į 5 ha žemės plotą nuosavybės teisės atkurtos I. M., I., brolio A. M., I., sutuoktinei S. M. (1992-07-14 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-356/92 m. nustačius juridinę reikšmę turintį faktą apie žemės perdavimą ir valdymą), tuo tarpu į likusius 14,67 ha ploto žemės nuosavybės teisės atkurtos I. M., I., dukrai M. T..

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-11-06 pažyma Nr. 535 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2009-01-08 išvada Nr. 5306 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, patvirtinta 2009-01-08 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-75-(1.3) 3 pozicija, laikytinos nepagrįstomis ir naikintinos, kadangi numatė teisę į nuosavybės teisių atkūrimą asmeniui, kuris tokios teisės pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnį neturėjo.

Pripažinus nepagrįstais administracinius aktus – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2008-11-06 pažymą Nr. 535 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2008-11-06 pažymą Nr. 536 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, Klaipėdos apskrities viršininko 2009-01-08 išvadą Nr. 5306 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, Klaipėdos apskrities viršininko 2009-01-08 išvadą Nr. 5307 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, Klaipėdos apskrities viršininko 2009-01-08 įsakymo Nr. 4-75-(1.3) „Dėl išvadų žemės (miško) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimo Kretingos rajone“ priedo 2 ir 3 punktus (pozicijas) – laikytinas neteisėtu ir jų pagrindu priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-05-21 sprendimas Nr. 14S-98 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietoje piliečiui J. P.“, kuriuo apsvarsčiusi J. P. prašymą atkurti nuosavybės teises į jam tenkantį buvusių savininkų J. P. (turėtų būti J. P.) ir I. M. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 5,99 ha žemės, atsakovė nusprendė atkurti nuosavybės teises į piliečiui J. P. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 4,74 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 12,77 ha miškų ūkio paskirties žemės plotą – sklypus Nr. 400 (5,10 ha); Nr. 400-1 (2,70 ha); Nr. 400-2 (4,26 ha); Nr. 313 (0,71 ha).

Be to, kaip išvestiniai administraciniai aktai naikintini Klaipėdos apskrities viršininko 2010-06-29 įsakymu Nr. 4-3779-(1.3) patvirtinto Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto 1.4 punktu patvirtinto sąrašo 2 punktas, kuriame nurodyta, kad J. P. suprojektuoti 5,10 ha, 2,70 ha, 4,26 ha, 0,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypai; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2012-05-18 sprendimas Nr. 14SK-(14.14.110.)-272 „Dėl žemės sklypo Nr. 400, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kretingos rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2012-05-18 sprendimas Nr. 14SK-(14.14.110.)-273 „Dėl žemės sklypo Nr. 400-1, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kretingos rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2012-05-18 sprendimas Nr. 14SK-(14.14.110.)-274 „Dėl žemės sklypo Nr. 400-2, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kretingos rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo“; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2012-05-18 sprendimas Nr. 14SK-(14.14.110.)-275 „Dėl žemės sklypo Nr. 313, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kretingos rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo“ – kuriais J. P. nuosavybės teisių atkūrimui suprojektuoti žemės sklypai. Pareiškėjo tvirtinimu žemės sklypai buvo suprojektuoti konkrečiai J. P., gim. 1930 m., todėl akivaizdu, jog nurodyti administraciniai aktai negali būti palikti galioti, kadangi nepagrįstai apribos žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teisę disponuoti ginčo žemės plotu.

Konstitucinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad iki turto grąžinimo buvusio savininko subjektinės teisės į konkretų turtą dar nėra atkurtos ir tik valstybės įgaliotos institucijos sprendimas grąžinti turtą natūra turi tokią juridinę reikšmę, kad tik nuo to momento buvusiam savininkui atkuriamos savininko teisės į tokį turtą (Konstitucinio Teismo 1994-05-27, 2008-05-20). Todėl pripažinus administracinį aktą, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės, negaliojančiu, asmens nebegalima laikyti teisėtu žemės savininku ir turtas iš jo gali būti išreikalaujamas taikant restituciją.

Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės neteisėtai buvo atkurtos J. P., gim. 1930 m., kuris 1994-02-26 mirė. Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarė V. K. 2012-06-28 patvirtino papildomą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, notarinio reg. Nr. VK-2877, kuriuo J. P., gim. 1930 m., sūnus J. P. (atsakovas) paveldėjo ginčo žemės sklypus į kuriuos palikėjui buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės - 10 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos raj. sav., 2,70 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kretingos raj. sav., 4,26 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Kretingos raj. sav., ir 0,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Kretingos raj. sav.

Nors žemės sklypus J. P., gim. 1930 m., gavo nuosavybėn neatlygintinai dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso ir nei jo, nei atsakovo J. P. kaltės ar nesąžiningumo dėl padarytos klaidos byloje nenustatyta, tačiau ginčo atveju, netaikytinos Civilinio kodekso 4.96 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000-07-05 nutarime yra konstatavęs, kad neteisėtai įgytas turtas netampa jį įgijusio asmens nuosavybe ir toks asmuo neįgyja nuosavybės teisių, saugomų pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją. Be teisinio pagrindo įgyto turto išreikalavimas reglamentuojamas nepagrįsto praturtėjimo instituto specialiųjų normų (Civilinio kodekso 6.237-6242 str.). Nagrinėjamo ginčo atveju, Civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalyje numatytų išimčių, kai negalima išreikalauti be pagrindo įgyto turto, nenustatyta.

CK 6.145 straipsnyje nurodyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo (ABTĮ 92 str.). Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas – specifinis socialinis procesas, kuriuo siekiama atkurti neteisėtai nusavintas nuosavybės teises ir bent iš dalies atkurti teisingumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog esant aplinkybėms, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sąžiningumas nepaneigtas, buvo nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų šių asmenų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį stabilumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Tačiau šiuo atveju J. P., gim. 1930 m., lūkestis, jog jam bus atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemę buvo de facto nepagrįstas, nes pretendentas tokios teisės net neturėjo – tik klaidingai manė ją turįs. Viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs pačią teisę, o šiuo atveju byloje konstatuotos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas J. P. nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų pakeisti restitucijos būdą ar apskritai jos netaikyti, todėl prokuroro prašymo reikalavimai – panaikinti 2012-06-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio reg. Nr. VK-2877 ir įpareigoti J. P. grąžinti valstybei jo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus: 5,10 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos raj. sav., 2,70 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kretingos raj. sav., 4,26 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Kretingos raj. sav., ir 0,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Kretingos raj. sav. – pripažįstami pagrįstais ir tenkintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešą interesą, prašymą tenkinti ir panaikinti:

1.Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2008-11-06 pažymą Nr. 535 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“;

2. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2008-11-06 pažymą Nr. 536 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“;

3. Klaipėdos apskrities viršininko 2009-01-08 įsakymo Nr. 4-75-(1.3) „Dėl išvadų žemės (miško) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimo Kretingos rajone“ priedo 2 ir 3 punktus (pozicijas);

4. Klaipėdos apskrities viršininko 2009-01-08 išvadą Nr. 5306 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“;

5. Klaipėdos apskrities viršininko 2009-01-08 išvadą Nr. 5307 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“;

6. Klaipėdos apskrities viršininko 2010-06-29 įsakymu Nr. 4-3779-(1.3) patvirtinto Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto 1.4 punktu patvirtinto sąrašo 2 punktą, kuriame nurodyta, kad J. P. suprojektuoti 5,10 ha, 2,70 ha, 4,26 ha, 0,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypai;

7. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2012-05-18 sprendimą Nr. 14SK-(14.14.110.)-272 „Dėl žemės sklypo Nr. 400, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kretingos rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo);

8. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2012-05-18 sprendimą Nr. 14SK-(14.14.110.)-273 „Dėl žemės sklypo Nr. 400-1, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kretingos rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo);

9. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2012-05-18 sprendimą Nr. 14SK-(14.14.110.)-274 „Dėl žemės sklypo Nr. 400-2, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kretingos rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo“;

10. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2012-05-18 sprendimą Nr. 14SK-(14.14.110.)-275 „Dėl žemės sklypo Nr. 313, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kretingos rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo“;

11. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-05-21 sprendimą Nr. 14S-98 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietoje piliečiui J. P.“.

12. Panaikinti ir pripažinti negaliojančiu 2012-06-28 papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio reg. Nr. VK-2877, kuriuo J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjo 5,10 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos raj. sav., 2,70 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kretingos raj. sav., 4,26 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Kretingos raj. sav., ir 0,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Kretingos raj. sav.

13. Panaikinti J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į žemės sklypus - 5,10 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos raj. sav.; 2,70 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Kretingos raj. sav.; 4,26 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Kretingos raj. sav.; 0,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Kretingos raj. sav., ir žemės sklypus - 5,10 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos raj. sav.; 2,70 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Kretingos raj. sav.; 4,26 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Kretingos raj. sav.; 0,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Kretingos raj. sav., išreikalauti iš neteisėto J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valdymo į laisvos valstybinės žemės fondą

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.