Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Laimes Baltrunaites (pranešeja), Anatolijaus Baranovo, Arturo Drigoto, Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Aruno Sutkeviciaus, sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei, dalyvaujant pareiškejo atstovei Deimantei Nikitinienei, atsakovo atstovui advokatui Kestuciui Virkeciui, treciuju suinteresuotu asmenu atstovams D. A., M. B., E. I., A. M., D. M., viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal atsakovo Traku rajono savivaldybes ir treciuju suinteresuotu asmenu K. Š. ir S. Š. apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužes 31 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginancio viešaji interesa pareiškima, atsakovui Traku rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Nacionalinei žemes tarnybai prie Žemes ukio ministerijos, S. N., R. P. D., K. Š., S. Š., del sprendimu panaikinimo.

3I.

4Pareiškejas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras su pareiškimu kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydamas panaikinti 160 Traku rajono savivaldybes tarybos, Vilniaus apskrities viršininko ir Traku rajono savivaldybes administracijos direktoriaus isakymu bei sprendimu, taip pat išduotu planavimo salygu teritoriju planavimo dokumentams rengti (I tomas, b. l. 7–20). Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas i tai, kad prašomu naikinti sprendimu, isakymu ir planavimo salygu kiekis yra didelis, 2007 m. vasario 23 d. nutartimi nusprende pareiškejo pareiškima išskaidyti i atskiras bylas (I tomas, b. l. 3–5).

5Administracineje byloje, kurioje yra priimtas skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužes 31 d. sprendimas, buvo nagrinejamas pareiškejo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro prašymas panaikinti Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. rugpjucio 31 d. sprendimus Nr. Sl-332 „Del žemes sklypo, <duomenys neskelbtini>, detaliojo plano ir infrastrukturos specialiojo plano rengimo“ (I tomas, b. l. 63), Nr. Sl-335 „Del žemes sklypo, <duomenys neskelbtini>, detaliojo plano ir infrastrukturos specialiojo plano rengimo“ (I tomas, b. l. 67), Nr. Sl-343 „Del žemes sklypo, <duomenys neskelbtini>, detaliojo plano ir infrastrukturos specialiojo plano rengimo“ (I tomas, b. l. 70), Traku rajono savivaldybes administracijos Architekturos skyriaus vedejos patvirtintas 2005 m. lapkricio 16 d. Planavimo salygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-105 (I tomas, b. l. 71), 2005 m. gruodžio 16 d. Planavimo salygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-126 (I tomas, b. l. 63) ir 2005 m. gruodžio 16 d. Planavimo salygas nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-127 (I tomas, b. l. 64).

6Pareiškejas nurode, kad Vilniaus apygardos prokuraturoje 2006 m. liepos 19 d. buvo gautas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. liepos 17 d, raštas Nr. (50)-1.2-2811-(3.31) „Del Traku rajono savivaldybes priimtu sprendimu panaikinimo“, kuriuo Vilniaus apskrities viršininko administracija praše kreiptis i teisma del minetu isakymu ir sprendimu panaikinimo.

7Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. kovo 2 d. isakymu Nr. 2.3-1334 „Del Traku ir Švencioniu rajonu savivaldybiu mišku išdestymo žemetvarkos schemu patvirtinimo“ (I tomas, b. l. 173) patvirtino VI Valstybinio žemetvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritoriju planavimo skyriaus parengta Traku rajono savivaldybes mišku išdestymo žemetvarkos schema bei isakymo 2 punktu ipareigojo Traku rajono žemetvarkos skyriu vadovautis patvirtinta schema, nustatyta tvarka sprendžiant mišku iveisimo ne miško žemeje klausimus. Traku rajono savivaldybes taryba 2005 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. S1-133 „Del Traku rajono savivaldybes mišku išdestymo žemetvarkos schemos taikymo“ (I tomas, b. l. 22) pritare minetos žemetvarkos schemos (specialiojo teritoriju planavimo dokumento) taikymui nustatant kaimiškuju teritoriju žemes naudmenu naudojimo ir tvarkymo prioritetus. 2005 m. gegužes 26 d. sprendimu Nr. S1-175 (I tomas, b. l. 23) Traku rajono savivaldybes taryba pakeite 2005 m. balandžio 28 d. sprendima ir nustate, jog žemetvarkos schemoje – specialiajame plane, plotuose, kur miško iveisimas nenumatomas, tvirtinti galimos urbanistines pletros teritorijas, numatant pagrindines tikslines žemes naudojimo paskirties keitima.

8Vadovaujantis minetais Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimais, Traku rajono savivaldybes taryba prieme pareiškejo skundžiamus sprendimus, kuriais leista rengti detaliuosius planus, numatant šiu žemes sklypu padalijima bei pagrindines tikslines žemes naudojimo paskirties keitima iš žemes ukio i kitos paskirties žeme.

9Taip pat, vadovaudamasis Traku rajono savivaldybes mišku išdestymo žemetvarkos schema ir minetu Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. gegužes 26 d. sprendimu Nr. S1-175, žemes sklypo, <duomenys neskelbtini>, savininkui S. N. 2005 m. gruodžio 16 d. buvo išduotos Planavimo salygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-126 bei Planavimo salygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-127. Vadovaujantis mineta schema bei Traku rajono savivaldybes sprendimu, 2005 m. lapkricio 16 d. Planavimo salygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-105 buvo išduotos ir žemes sklypo, <duomenys neskelbtini>, savininkams K. Š. ir S. Š.

10Pareiškejas nurode, kad Traku rajono savivaldybes mišku išdestymo žemetvarkos schema (toliau – ir Schema) sudaro sprendiniai del žemes plotu, kuriuose miško iveisimas leidžiamas ir sprendiniai del žemes plotu, kuriuose miško iveisimas draudžiamas. Galimos urbanistines pletros teritorijos joje buvo pažymetos vadovaujantis Miško iveisimo ne miško žemeje taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemes ukio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. isakymu Nr. 3D-130/D1-144, 3 punktu, todel šioms teritorijoms suteikiamas tik teritoriju, kuriose draudžiama iveisti miška, statusas. Schemoje sprendžiami tik su miško iveisimu susije klausimai. Pareiškejo teigimu, minetas Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. gegužes 26 d. sprendimas Nr. Sl-175 yra grindžiamas klaidingu Schemos vertinimu, todel gincijami aktai priimti vadovaujantis neteisetais Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimais ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 1 ir 4 dalis, 15 straipsnio 3 dali, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužes 3 d. isakymu Nr. D1-239 patvirtintu Detaliuju planu rengimo taisykliu 21, 22, 25 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1278 patvirtintu Pagrindines tikslines žemes naudojimo paskirties nustatymo ir prašymu leisti pakeisti pagrindine tiksline žemes naudojimo paskirti padavimo, nagrinejimo ir sprendimu priemimo taisykliu 10 punkta.

11Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras taip pat paaiškino, kad Traku rajono savivaldybes teritorijoje žemes sklypu pagrindines tikslines žemes naudojimo paskirties keitimo iš žemes ukio i kitos paskirties žeme procesas pradetas nesilaikant istatymuose bei kituose teises aktuose nustatytos tvarkos. Traku rajono savivaldybes taryba, pradedama rengti žemes sklypu infrastrukturos pletros specialiuosius ir detaliuosius planus, apimancius teritorijas, esancias greta Traku istorinio nacionalinio parko, neatsižvelge i galimas neigiamas infrastrukturos pletros pasekmes šio parko atžvilgiu. Kartu pareiškejas paaiškino, kad igyvendinus gincijamu Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimu pagrindu pradetus rengti detaliuosius planus, butu iš esmes pakeistas istorine, kulturine, visuomenine verte turinciu Traku apylinkiu kraštovaizdis, todel neteisetu Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimu panaikinimas laikytinas valstybes ir viešuoju interesu.

16Treciasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija praše byla spresti teismo nuožiura, kartu pažymedamas, kad Traku rajono savivaldybes taryba 2006 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. S1-123 „Del Traku rajono savivaldybes teritoriju planavimo dokumentu rengimo“ (I tomas, b. l. 53) nusprende mineta Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. gegužes 26 d. sprendima Nr. Sl-175 ir juo pakeista 2005 m. balandžio 28 d. sprendima Nr. Sl-133 laikyti netekusiais galios, todel yra naikintini ir kiti ju pagrindu priimti teises aktai.

17Treciasis suinteresuotas asmuo Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos atsiliepime palaike Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškima, paaiškindamas, kad mišku išdestymo žemetvarkos schemos planavimo tikslas – nustatyti žemes ukio ir kitos paskirties teritorijas, kuriose tikslinga iveisti miška, bei plotus, kuriuose draudžiama iveisti miška. Schemoje sprendžiami tik su miško iveisimu susije klausimai, o šios schemos sprendiniai yra du: žemes plotai, kur miško iveisimas leidžiamas ir žemes plotai, kur miško iveisimas draudžiamas. Šioje schemoje, treciojo suinteresuoto asmens teigimu, schema nesprendžiami žemes ukio centru išdestymo arba urbanistines pletros klausimai. Todel, atsižvelgiant i tai, kad Traku rajono savivaldybeje neparengtas bendrasis planas ir neparengti Teritoriju planavimo istatymo 15 straipsnio 3 dalyje pamineti specialieji planai, detalieji planai, kuriuose numatyta pakeisti pagrindine tiksline žemes naudojimo paskirti ir padalinti žemes sklypus, negalejo buti rengiami.

18Tretieji suinteresuoti asmenys K. Š. ir S. Š. su pareiškimu nesutiko ir praše ji atmesti kaip nepagrista. Paaiškino, kad jiems priklausancios žemes sklypo, specialiosiose naudojimo salygose nurodytos tik elektros liniju apsaugos zonos ir keliu apsaugos zonos specialiosios naudojimo salygos ir jokiu papildomu apribojimu daugiau nenumatyta. Ju teigimu, jiems priklausanciame žemes sklype galima statyti gyvenamuosius namus, taciau pradeti sklypo projektavimo darbai ir sklypo padalinimas i 16 sklypu, šiuo metu sustabdyti, taip apribojant žemes sklypo savininko teises laisvai naudotis savo nuosavybe, del ko patiriami dideli finansiniai nuostoliai.

22Teismas taip pažymejo Valstybinio žemetvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritoriju planavimo skyriaus viršininkes – liudytojos – pateiktus parodymus, kad Schema buvo siekiama parengti sprendinius, kurie numato miško iveisima žemes ukio paskirties žemeje, kitos paskirties žemeje ir numatyti plotus, kuriuose miško iveisimas draudžiamas, todel tuo tikslu Schemoje buvo nustatyti tik du sprendiniai – t. y. sprendiniai del žemes plotu, kuriuose miško iveisimas leidžiamas ir sprendiniai del žemes plotu, kuriuose miško iveisimas draudžiamas. Liudytoja taip pat paaiškino, kad atsižvelgiant i Traku rajono savivaldybes pageidavima ir siekiant išvengti miško iveisimo teritorijose, kurios ateityje bus naudojamos ne žemes ukio ir ne mišku ukio veiklai, Schemoje buvo pažymetos teritorijos, kuriose del galimos urbanistines pletros draudžiama iveisti miška, taciau šios teritorijos pacios savaime nera sprendiniai ir negali buti pagrindas rengti detaliuosius planus keiciant pagrindine tiksline žemes naudojimo paskirti gyvenamuju namu statybai.

23Atsižvelgdamas i tai, kad Schemoje sprendžiami tik su miško iveisimu susije klausimai ir joje nustatyti tik du sprendiniai (žemes plotai, kuriuose draudžiama/leidžiama iveisti miška), kurie nesusije su nauju gyvenamuju namu kvartalu, gyvenamuju namu grupiu ir pan. formavimu, taip pat i tai, kad Schemoje nesprendžiami gyvenamuju vietoviu ribu patikslinimo, ukiu žemevaldu, žemes ukio centru išdestymo ir pletros planavimo klausimai, bei i tai, kad Schemoje nenustatytas teritoriju naudojimo, tvarkymo ir apsaugos režimas (Teritoriju planavimo istatymo 13 str. 2 d. 3 p.), o tretieji suinteresuoti asmenys žemes plotuose, kurie Schemoje pažymeti kaip teritorijos, kuriose del galimos urbanistines pletros draudžiama iveisti miška, ketina statyti gyvenamuosius namus (viso - 43 gyvenamuosius namus ir viena viešbuti) (I tomas b.l. 74-76), konstatavo, kad Schema negali buti laikoma specialiuoju teritoriju planavimo dokumentu, kuriuo numatoma, planuojama ir reglamentuojama statiniu statyba ar kita, su miško iveisimu nesusijusi veikla. Teismo teigimu, Schema turi buti vadovaujamasi nustatyta tvarka sprendžiant tik mišku iveisimo ne miško žemeje klausimus, o Schemoje nustatytos galimos urbanistines pletros teritorijos turi reikšme tik kaip teritorijos, kuriose draudžiama iveisti miška ir nera teisinis pagrindas rengti teritoriju planavimo dokumentus, kai keiciama pagrindine tiksline žemes naudojimo paskirtis statiniu statybai ir kitai veiklai pletoti. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymejo, kad minetas išvadas patvirtina ir Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 28 d. isakymo Nr. 2.3-1839, kuriuo buvo patikslintas 2005 m. kovo 2 d. isakymo Nr. 2.3-1334, antrasis punktas (t. 1 b.l. 44).

25Atsižvelgdamas i išdestytas aplinkybes, teismas padare išvada, kad gincijami Traku rajono savivaldybes sprendimai yra nepagristi ir neteiseti, todel naikintini, nes jie savo turiniu prieštarauja aukštesnes galios teises aktams. Kadangi pareiškejo gincijamos planavimo salygos išduotos naikintinu sprendimu pagrindu, teismas taip pat padare išvada, kad yra pagrindas naikinti ir išduotas planavimo salygas detaliojo (specialaus) planavimo dokumentams rengti, nes jos taip pat savo turiniu prieštarauja aukštesnes galios teises aktams.

28Pareiškejo gincijamos 2005 m. gruodžio 16 d. patvirtintos Planavimo salygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-126 ir Planavimo salygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-127, pirmosios instancijos teismo teigimu, buvo išduotos ne tam žemes sklypui, del kurio tretysis suinteresuotasis asmuo S. N. pateike prašyma salygoms planavimo dokumentams rengti (I tomas b.l. 63, 64, 75, II tomas b.l. 27, 28), t. y. nurodytos planavimo salygos yra išduotos ne žemes sklypui, <duomenys neskelbtini>, o žemes sklypui, <duomenys neskelbtini>, kas taip pat sudaro pagrinda naikinti aukšciau nurodytas planavimo salygas.

29Nagrinedamas atsakovo teiginius del išankstines bylos nagrinejimo ne per teisma tvarkos, teismas, pasiremdamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartimi administracineje byloje Nr. AS11–412/2006 konstatavo, kad Teritoriju planavimo istatymo numatyta ikiteismine gincu nagrinejimo tvarka detaliojo planavimo proceduroje turi buti taikoma pradedant planavimo salygu išdavimu. Atsižvelgdamas i tai kad gincijami Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimai, kuriais pritarta detaliojo plano rengimui, nepatenka i Teritoriju planavimo istatymo 25 straipsnyje apibrežta detaliojo teritoriju planavimo procesa, konstatavo, kad pareiškejo reikalavimams, kuriais jis siekia panaikinti minetus sprendimus, ikiteismine ginco nagrinejimo tvarka nereikalinga. Tuo tarpu reikalavimai del planavimo salygu, nors ir patenka i minetus Teritoriju planavimo istatymo 25 straipsnyje apibrežta detaliojo teritoriju planavimo procesa, taciau atsižvelgdamas i Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 17 straipsnio 1 dali, teismas padare išvada, kad visi pareiškejo reikalavimai šioje byloje nagrinetini iš esmes teisme.

30Spresdamas del termino kreiptis i teisma prokurorui ginant viešaji interesa, pirmosios instancijos teismas nurode, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymejes, kad tais atvejais, kai prokuroras, siekdamas apginti viešaji interesa, kreipiasi i teisma ir prašo panaikinti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo, taikomas Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno menesio terminas, kuris skaiciuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenu, leidžianciu daryti išvada, kad šis sprendimas pažeidžia viešaji interesa (Administraciniu teismu praktika Nr. 8. Vilnius: Teisines informacijos centras, 2006. P. 474-475). Kolegijos nuomone šios suformuotos nuostatos pagal analogija taikytinos ir nagrinejamoje byloje.

32III.

33Apeliaciniu skundu atsakovas Traku rajono savivaldybe prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužes 31 d sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – atmesti pareiškejo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškima. Savo prašyma apeliantas grindžia šiais argumentais:

341. Nesutinka, su teismo išvada, kad Traku rajono savivaldybes taryba sprendimus del detaliojo teritoriju planavimo prieme nesant bendrojo teritorijos plano ir specialiuju teritorijos planavimo dokumentu bei nurodo, kad tokia teismo išvada neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, nes, atsakovo teigimu, buvo Traku rajono specialusis teritoriju planavimo dokumentas – Traku rajono mišku išdestymo žemetvarkos schema, kurioje ir buvo ivardintas galimos urbanistines pletros sprendinys. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas siaurinanciai ir pažodžiui aiškino mineta Schema, nepagristai neatsižvelge ir nevertino šio dokumento rengimo eigos bei specialiojo plano rengejo pažymetu sprendiniu.

352. Nurodo, jog i Lietuvos Respublikos žemes ukio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. isakymu Nr. 3D-130/D1-144 patvirtintu taisykliu „Del miško iveisimo ne miško žemeje" 3 punkte, numatytu teritoriju, kuriose miškus iveisti draudžiama, saraša patenka žemes sklypai, kurie pagal patvirtintus detaliuosius planus numatyti užstatyti arba kitaip panaudoti ne žemes ukio ir ne mišku ukio veiklai (3.6 punktas). Atsakovo teigimu, ši nuostata itvirtina draudima iveisti miška žemes sklypuose, kurie pagal patvirtintus detaliuosius planus numatyti užstatyti ir apibrežia, kad žemes poreikis urbanistine pletrai patvirtinamas vieninteliu taisyklese nustatytu teisiniu pagrindu – istatymu nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelge i tai, kad tiek salygu išdavimo metu, tiek Schemos rengimo metu buvo tik keliolika patvirtintu detaliuju planu.

363. Atkreipia demesi, kad skundžiamu sprendimu naikinamais Traku rajone savivaldybes tarybos sprendimais buvo leista rengti detaliuosius planus ir infrastrukturos pletros specialiuosius planus butent tose Traku rajono teritorijose, kuriose buvo pažymeta galima urbanistine pletra.

374. Nurodo, kad prokuroras, teikdamas teismui skunda, negyne viešojo intereso. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis nustato, jog Lietuvos ukis grindžiamas privacia iniciatyva, asmens ukine ir veiklos laisve, kad valstybe remia visuomenei naudingas ukines pastangas ir iniciatyvas. Šiuo atveju, atsakovo teigimu, Traku rajono savivaldybe dejo visas pastangas spartinti rajono pletra, skatinti akivaizdžiai naudingu tiek savivaldybei, tiek vietos bendruomenei sprendimu priemima. Vietos savivaldos istatymo 7 straipsnio 9 punktas imperatyviai nustato, kad tarp priskirtu (ribota savarankišku) savivaldybiu funkciju yra teritoriju planavimas, savivaldybes teritorijos bendrojo plano ir detaliuju planu sprendiniu igyvendinimas. Be to, Traku rajono savivaldybes taryba priimdama gincijamus sprendimus remesi Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje itvirtintu principu „valdžios istaigos tarnauja žmonems“. Todel, atsakovo teigimu, pagal konstitucini reguliavima butent savivaldybes taryba, o ne prokuroras išreiške viešaji interesa – Traku rajone savivaldybes taryba, priimdama gincijamus sprendimus, visapusiškai išanalizavo ir ivertino rajono bendruomenes poreikius ir lukescius, Taryba remesi turimais specialiojo planavimo dokumentais, rengiama rajono bendrojo plano koncepcija. Rajono gyventoju teisiškai nepriekaištingas elgesys prašant priimti sprendimus, leisti rengti detaliuosius planus, atskirais atvejais ir specialiuosius infrastrukturos planus, kaip tik atitiko viešaji interesa ir sudare salygas subalansuotai rajono pletrai.

385. Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsižvelge i Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sekretoriaus 2006 m. rugsejo 1 d. rašta Nr. (14-3)-D8-7111 „Del teritoriju planavimo istatymo pakeitimo ir papildymo istatymo taikymo“ bei i tai, kad atsakovas priimdamas minetus sprendimus nuolat konsultuodavosi su Vilniaus apskrities virininko administracija, kuri nepateike jokios informacijos ar galimu metodiniu nurodymu del galimo sprendimu prieštaravimo Teritoriju planavimo istatymo nuostatoms.

402007 m. birželio 14 d. apeliaciniu skundu ir 2007 m. liepos 16 d. atsiliepimu i atsakovo Traku rajono savivaldybes apeliacini skunda tretieji suinteresuoti asmenys K. Š. ir S. Š. prašo pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – pareiškejo skunda atmesti, o apeliacini skunda grindžia šiais argumentais:

411. Teigia, kad teismas nenurode ne vieno norminio akto, numatancio, kad nesant bendruju arba specialiuju planu, nurodytu Teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 1 dalyje, negali buti rengiami detalieji planai. Be to tvirtina, kad Traku rajono savivaldybes taryba gincijamais sprendimais leisdama rengti detaluji plana, turejo pagrinda remtis Schema bei rengti detaliuosius ir specialiuosius planus.

422. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Traku rajono savivaldybes tarybai 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. S1-123 „Del Traku rajono savivaldybes teritoriju planavimo dokumentu rengimo“ panaikinus 2008 m. balandžio 28 d. sprendima Nr. S1-133 ir 2005 m. gegužes 26 d. sprendima Nr. S1-175, atsirado pagrindas panaikinti pareiškejo skundžiamus aktus. Nurodo, kad priimant gincijamus savivaldybes tarybos sprendimus ir tvirtinant planavimo salygas, panaikinti savivaldybes tarybos sprendimai galiojo ir ju teisetumas nera paneigtas.

433. Nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimu bei teritorijos planavimo salygu panaikinimo pagrindu laikytina aplinkybe, jog K. Š. ir S. Š. priklausancio žemes sklypo dalis patenka i Schemoje pažymeta teritorija, kurioje leistinas miško iveisimas. Nurodo, kad tik rengiant detaluji plana galima nustatyti ar žemes sklypas patenka i miško veisimui skirta žeme, todel pirmosios instancijos teismas vertino busimojo detaliojo plano teisetuma, o tokios teises jam istatymai nesuteikia. Be to, teismas visiškai nesiaiškino aplinkybiu, kaip tretiesiems asmenims nuosavybes teise priklausantis žemes sklypas buvo priskirtas miško veisimui skirtai žemei.

444. Atkreipia demesi i tai, kad prokurorui pateikiant pareiškima del viešojo intereso gynimo, teismas kiekvienu konkreciu atveju privalo išsiaiškinti apie viešojo intereso buvima (nebuvima). Nurodo, jog nagrinejamoje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai nepagristai konstatavo, kad pareiškejas savo prašymu gina viešaji interesa. Treciuju suinteresuotu asmenu teigimu, pareiškejas, gincydamas individualus pobudžio aktus, apsprendžiancius privaciu asmenu teises ir pareigas, gina ne viešaji interesa, o pažeidžia privaciu asmenu konstitucines teises. Pažymi, kad teismo nurodomi šaliu, pareiškejo skundžiamu sprendimu skaiciai bei žemes plotai nera šios bylos dalykas, nes skundžiamas teismo sprendimas priimtas del keturiems asmenims priklausanciu žemes sklypu, užimanciu tik apie 10 ha.

45Pareiškejas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepime i apeliacinius skundus nurodo, jog nesutinka su juose destomais argumentais, kuriais apeliantai grindžia teismo sprendimo nepagristuma ir mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužes 31 d. sprendimas yra teisetas ir pagristas. Savo teiginius pareiškejas grindžia iš esmes tais paciais argumentais, kaip ir kreipimesi i pirmosios instancijos teisma. Atsiliepime i apeliacini skunda pareiškejas taip pat:

461. Nesutinka su apeliantu teiginiais, kad Traku rajono savivaldybes teritorijos mišku išdestymo žemetvarkos schema yra specialiojo teritoriju planavimo dokumentas, sprendžiantis urbanistines pletros klausimus, kartu nurodydamas, jog pagal šiu schemu rengima reglamentuojancias teises aktu nuostatas, mišku iveisimo žemetvarkos schema negali buti pagrindas tvirtinti detaliuosius planus, numatant pagrindines tikslines žemes naudojimo paskirties keitima. Jo teigimu, tokia veikla paprasciausiai prieštarautu mišku išdestymo žemetvarkos schemos paskirciai.

472. Nurodo, kad Teritoriju planavimo istatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostata, nustatanti, kad detalieji planai, keiciantys pagrindine tiksline žemes naudojimo paskirti iš žemes ukio i kitos paskirties žeme, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybes ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose, reiškia, jog turi buti teises aktu nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas specialiojo teritoriju planavimo dokumentas – žemevaldos planas (projektas), o ne mišku išdestymo žemetvarkos schema, nustatanti, kaimiškuju teritoriju žemes naudmenu naudojimo ir tvarkymo prioritetus.

483. Nesutinka su apeliantu teiginiais, jog i teisma pareiškejas kreipesi praleides teises aktuose nustatyta kreipimosi i teisma termina. Nurodo, jog prokuroras administraciniam teismui pateike viena pareiškima, kuriuo praše panaikinti ne tik apeliantus liecianciu sprendimu, o visus 136 Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimus, kuriais pradeti rengti detalieji planai 169-iuose žemes sklypuose, nuosavybes teise priklausanciuose 190-iai asmenu. Atsižvelgdamas i Administraciniu bylu teisenos istatymo 23 straipsnyje nustatytus skundo (prašymo) formos reikalavimus, teigia, kad siekiant paruošti istatymo reikalavimus atitinkanti pareiškima, prokuroras privalejo kreiptis i atitinkamas institucijas ir gauti iš ju reikalinga informacija bei ja patvirtinancius dokumentus, kurie veliau buvo pateikti teismui kaip irodymai, patvirtinantys pareiškime destomas aplinkybes. Be to pažymi, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija kartu su prašymu del Traku rajono savivaldybes tarybos priimtu sprendimu panaikinimo teismine tvarka inicijavimo, prokuraturai nepateike nei vieno šioje byloje gincijamo sprendimo.

49Treciasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime i apeliacinius skundus nesutinka su juose išdestytais motyvais ir mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra pagristas, priimtas tinkamai pritaikius materialines ir procesines teises normas. Nesutinka su apelianto aiškinimu, kad Traku rajono mišku išdestymo schemoje buvo itvirtinti urbanistines pletros sprendiniai, nes planavimo salygas išduodancios institucijos nurode, kad tarp mišku išdestymo žemetvarkos schemos sprendiniu reikia numatyti ir kitus Traku rajono pletros aspektus. Tokius aspektus, kurie schemoje atsispindi kaip papildoma informacija, negalima ivardinti sprendiniais, nes tokiu sprendiniu paminejimas schemoje reikštu tokios schemos tikslo ir paskirties sumenkinima. Teritoriju planavimo istatymo 15 straipsnio 1 dalyje išvardintos galimos specialiuju teritoriju planavimo dokumentu rušys, 2 dalyje nustatyta galimybe rengti ir kitus reikalingus specialiojo teritoriju planavimo dokumentus. Todel, treciojo suinteresuotojo asmens teigimu, urbanistines pletros sprendiniai negali buti pamineti schemoje, nes tokiu budu butu nukrypta nuo 15 straipsnio logines strukturos. Tai, jo teigimu, liudija ir pažodine schemos pavadinimo analize (mišku išdestymo žemetvarkos schema).

50Treciasis suinteresuotas asmuo Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos atsiliepime nurodo, kad skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra pagristas ir nenaikintinas. Pažymi, kad Traku rajono mišku išdestymo žemetvarkos schemos tikslas yra nustatyti teritorijas, kuriose galima arba draudžiama iveisti miška, todel ši schema nesprendžia žemes ukio centru išdestymo arba urbanistines pletros klausimu.

51Treciasis suinteresuotas asmuo R. P. D. atsiliepime sutinka su atsakovo Traku rajono savivaldybes ir treciuju asmenu K. Š. ir S. Š. apeliaciniuose skunduose išdestytais argumentais ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužes 31 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – atmesti pareiškejo skunda.

52Tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija ir S. N. atsiliepimu i apeliacinius skundus nepateike.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

56V.

58Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog istatymu nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybes institucijos, istaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis i teisma su pareiškimu, kad butu apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybes, savivaldybes ir asmenu teises bei istatymu saugomi interesai. Ši prokuroro teise yra itvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuraturos istatymo (toliau – ir Prokuraturos istatymas), be kita ko nustatancio prokuroru statusa, kompetencija, teises ir pareigas, 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje istatymu leidejas nustate, jog prokurorai, nustate asmens, visuomenes, valstybes teisiu ir teisetu interesu pažeidima, viešaji interesa gina istatymu nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybes ar savivaldybiu institucijos arba istaigos pranešima, pasiulyma, pareiškima, skunda arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitu instituciju pareigunai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti ši interesa, nesieme priemoniu pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkta, prokurorai, turedami pagrinda manyti, kad pažeisti teises aktu reikalavimai, gindami viešaji interesa turi igaliojimus kreiptis i teisma su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroro pareiga ginti viešaji interesa yra itvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatancioje, jog prokuroras istatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenes ir valstybes teises bei teisetus interesus.

59Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestine teiseju kolegija, atkreipia demesi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija, ABTI bei Prokuraturos istatymas nepateikia viešojo intereso savokos, todel siekiant nustatyti ar pareiškejas kreipesi i teisma gindamas viešaji interesa, pirmiausia butina nustatyti, kas yra laikytina viešuoju interesu.

60Siekiant nustatyti savokos „viešas interesas“ turini yra svarbu tai, kad tai yra specialiajai teisinei kalbai, o ne bendrinei kalbai budingas terminas. Todel yra svarbu, kokia prasme šis terminas naudojamas teisineje ir, visu pirma, teismineje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracineje byloje Nr. A3-11/2004).

61Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra ne karta konstataves, jog valstybes, kaip visos visuomenes politines organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešaji interesa (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Taciau kiekvienas viešasis interesas tegali buti grindžiamas pamatinemis visuomenes vertybemis, kurias itvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo itvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybes pripažinto ir teises ginamo visuomeninio intereso, igyvendinimas yra viena svarbiausiu pacios visuomenes egzistavimo ir raidos salygu (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužes 6 d., 2005 m. gegužes 13 d. nutarimai).

62Atsižvelgiant i pamineta Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestine teiseju kolegija konstatuoja, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisetas asmens ar grupes asmenu interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenes vertybes, kurias itvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todel kiekvienakart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, butina nustatyti aplinkybe, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupes asmenu intereso, butu pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybes.

64Atkreiptinas demesys ir i tai, kad tais atvejais, kai sprendima, ar tam tikras interesas turi buti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti byla sprendžiantis teismas, butina tai motyvuoti atitinkamame teismo akte. Priešingu atveju kiltu pagrista abejone, kad tai, kas teismo yra ginama ir saugoma kaip viešasis interesas, iš tikruju yra ne viešasis, bet privatus tam tikro asmens interesas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsejo 21 d. nutarimas).

65Pareiškejas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras viešaji interesa sieja su galimais Traku rajono teritorijos, pareiškejo teigimu turincios istorine, kulturine ir visuomenine verte, kraštovaizdžio pakitimais, t. y. igyvendinus rengiamus detaliuosius planus, gali buti pradedamos statybos 450 ha plote. Pirmosios instancijos teismas pritare pareiškejo argumentams ir ivertines Traku rajone vykdomos urbanizacijos visuomenine reikšme, konstatavo, kad neteisetu Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimu panaikinimas laikytinas valstybes ir tuo paciu viešuoju interesu.

68Kartu su pareiškejo pareiškimu pateiktuose Traku istorinio nacionalinio parko direkcijos 2006 m. sausio 16 d. rašte Nr. S-15 „Del procesu vykstanciu už Traku istorinio nacionalinio parko ribu“ (I tomas, b. l. 24) ir Lietuvos Respublikos kulturos ministerijos 2006 m. vasario 10 d. rašte Nr. S2-589 „Del Traku rajono savivaldybes 2005-05-26 sprendimo Nr. S1-175 panaikinimo“ (I tomas, b. l. 49), nurodoma, jog planuojamos teritorijos gali patekti i šiuo metu rengiamuose Traku istorinio nacionalinio parko planavimo schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1993 m. gegužes 6 d. nutarimu Nr. 912, pakeitimuose numatomas buferines apsaugos zonos teritorija, o priimtu Traku rajono savivaldybes sprendimu igyvendinimas gali neigiamai itakoti mineto parko teritorijos kraštovaizdi, vizualini teritorijos suvokima, sudarys vizualine tarša Traku istorinio nacionalinio parko ir gretimose teritorijose esantiems kulturos paveldo objektams ir etnokulturiniams kompleksams, taip pat gali sukelti neigiamas pasekmes saugomoje teritorijoje esancio ežeryno ar ju gruntiniu vandenu mitybos baseino hidrologiniam režimui bei taršos gresme neieinancioms i saugoma teritorija požeminiu vandenu mitybos zonoms.

69Traku rajono savivaldybes teritorijoje yra nustatytos ir kitos saugomos teritorijos – Aukštadvario regioninis parkas, dalis Neries regioninio parko, valstybiniai draustiniai ir kitos teritorijos, kurios yra reikšmingos visai Lietuvai ir kuriu tikslas – išsaugoti gamtos ir kulturos istorini pavelda, naturalu kraštovaizdi, vertinga biologine ivairove (I tomas, b. l. 114–116).

70Nors žemes sklypai, kuriu atžvilgiu priimti gincijami Traku rajono savivaldybes sprendimai, ir nepriskirtini saugomoms teritorijoms, išplestine teiseju kolegija, ivertinusi aukšciau nurodytas aplinkybes, sutinka su pareiškejo išdestytais argumentais del galimu neigiamu pasekmiu Traku istoriniam nacionaliniam parkui bei kitoms Traku rajone esancioms saugomoms teritorijoms, juolab, kad, be šioje byloje nagrinejamu sprendimu, pareiškejas kreipesi i teisma gincydamas viešojo administravimo subjektu sprendimus, priimtus del daugiau kaip 150 žemes sklypu, kuriu bendras plotas sudaro apie 450 ha ir kuriu igyvendinimas galetu sukelti neigiamas pasekmes Traku rajono tradiciniam kraštovaizdžiui, gamtos bei istorijos ir kulturos vertybems.

71Kaip jau buvo mineta, tinkama saugomu teritoriju (vertingu vietoviu) apsauga yra suinteresuota visa visuomene, todel manytina, jog interesas, kad bet kokia veikla, galinti tureti neigiamos itakos minetoms teritorijoms, butu vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, istatymu ir jiems neprieštaraujanciu kitu teises aktu reikalavimu, yra laikytinas viešuoju. Kadangi prokuroro gincijami Traku rajono savivaldybes tarybos ir kitu viešojo administravimo subjektu priimti aktai del juose itvirtintu sprendimu bei ju kiekio gali tureti itakos saugomu teritoriju atžvilgiu, konstatuotina, jog šiu sprendimu teisetumas ir pagristumas yra laikytinas viešuoju interesu.

72Kita vertus, viešasis interesas, kaip bendras valstybes, visos visuomenes ar visuomenes dalies interesas, turi buti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teises yra konstitucines vertybes. Šios Konstitucijoje itvirtintos vertybes – asmens teisiu ir teisetu interesu apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali buti priešpriešinamos, todel šioje srityje butina užtikrinti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužes 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

73Sprendžiant ši klausima, pirmiausia pažymetina, jog pareiškejas, gindamas viešaji interesa, siekia panaikinti galimai neteisetai viešojo administravimo subjektu priimtus individualius aktus, nustatancius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ar subjektu ratui. Teises teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratines visuomenes bei teisines valstybes pripažinto principo, jog iš neteises negali atsirasti teise. Kadangi nagrinejamoje byloje sprendžiamas tik gincijamu aktu teisetumo klausimas, neribojant žemes sklypu savininku teisiu naudotis jiems priklausanciais nuosavybes objektais istatymu ir kitu teises aktu nustatyta tvarka, teiseju kolegijos nuomone, asmens teises ir teiseti interesai ir viešasis interesas šiuo atveju nera priešpriešinami.

74Kaip matyti iš prieš tai išdestytu argumentu, kreiptis i teisma administracinio proceso tvarka, gindamas viešaji interesa, prokuroras gali visais atvejais, nustates toki teises aktu pažeidima, kurio pobudis, prokuroro nuomone, turi esmines reikšmes asmenu, ju grupiu, valstybes ir visuomenes teisems bei teisetiems interesams ir sudaro pagristas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Iš bylos medžiagos matyti, jog gincijami sprendimai, isakymai ir planavimo salygos, priimti (išduotos) galimai neteisetu teises aktu pagrindu bei, prokuroro nuomone, pažeidžiant imperatyvias istatymu ir kitu teises aktu nuostatas, todel darytina išvada, jog pareiškejas turejo pakankama pagrinda kreiptis i teisma. Be to, galutinai apie viešojo intereso buvima ar nebuvima bei skundžiamu individualiu aktu teisetuma sprendžia tik teismas, nagrinejantis administracine byla, iškelta pagal prokuroro prašyma. Tokioje byloje teismas kiekviena karta turi ad hoc nustatineti viešojo intereso buvimo fakta, atsižvelgdamas i visas konkrecios bylos aplinkybes, joje nagrinetinu klausimu pobudi ir reikšme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkricio 5 d. nutartis administracineje byloje Nr. A17-742/2007).

75Taip pat pažymetina, kad istatymu leidejas kaip viena iš aplinkybiu, kada prokuroras privalo kreiptis i teisma gindamas viešaji interesa, nurodo kitu instituciju pareigunu, tarnautoju ar jiems prilyginti asmenu, privalanciu ginti viešaji interesa, nesiemima priemoniu pažeidimams pašalinti (Prokuraturos istatymo 19 str. 1 d.). Igyvendinant viešaji interesa teritoriju planavimo srityje visuomenes vardu veikia už teritoriju planavimo sriti atsakingos institucijos (vietos savivaldybiu administracijos, apskriciu viršininku administracijos). Nagrinejamoje byloje prokuroras prašo panaikinti Traku rajono savivaldybes sprendimus, t. y. susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešaji interesa, kuri netinkamai igyvendino savivaldybes institucija, turejusi tai padaryti pagal istatyma. Šioje byloje Traku rajono savivaldybe dalyvauja kaip atsakovas. Galima vertinti kaip dar vieno viešojo intereso aspekta tai, kad institucija, nevykdanti jai paskirtos funkcijos, turi buti atsakinga už atsiradusias tokiu veiksmu teisines pasekmes. Kadangi Traku rajono savivaldybes institucijos, privalancios užtikrinti, kad ju veikla bei visais ju veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktu istatymu ir kitu teises aktu reikalavimus (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos istatymo 4 str. 1 d. 8 p.), nesieme istatymuose ir kituose teises aktuose itvirtintu priemoniu, kad nebutu priimti gincijami sprendimai, prokuroras privalejo kreiptis i teisma gindamas viešaji interesa.

76Vyriausiojo administracinio teismo išplestine teiseju kolegija kartu atkreipia demesi, kad aplinkybe, ar interesas, kuri viešaji interesa ginantis subjektas siekia apginti iš tiesu pripažintinas viešuoju, yra procesinio pobudžio. Nustacius, kad prokuroras gina ne viešaji interesa, turetu buti laikoma, kad prokuroras neturejo teises kreiptis i teisma del intereso, nelaikytino viešuoju, gynybos. Tokiu atveju pradetoji byla butu neteisetai prasidejusi ir turetu buti nutraukiama (Administraciniu bylu teisenos istatymo 101 str. 1 p.). Taciau nustacius, kad prokuroras gina viešaji interesa, tai savaime nereiškia, kad jo skundas bus patenkintas. Skundas del viešojo intereso gynimo tenkintinas tais atvejais, kai nustatoma, kad konstatuotieji materialines ar proceso teises normu pažeidimai yra tokio pobudžio, jog tuo paciu pažeidžia ir viešaji interesa. Taigi aplinkybe, ar viešaji interesa ginantis subjektas tikrai kreipiasi i teisma siekdamas apginti viešaji interesa, yra procesinio pobudžio, ir gali buti preliminariai vertinama administracines bylos iškelimo stadijoje, o aplinkybe, ar viešasis interesas iš tiesu yra pažeistas ir ar tai sudaro pagrinda tenkinti skunda, yra materialinio teisinio pobudžio, ir vertintina nagrinejant byla iš esmes.

77Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškejas Vilniaus apygardos vyriausias prokuroras turejo teise šioje byloje kreiptis i teisma gindamas viešaji interesa, todel apeliantu argumentai, susijes su viešojo intereso nebuvimu, atmestini kaip nepagristi.

78VI.

79Del termino kreiptis i teisma prokurorui ginant viešaji interesa

80Kadangi apeliantai be kita ko gincija pirmosios instancijos teismo sprendima tuo aspektu, kad pareiškejas praleido ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta termina kreiptis i teisma, butina nustatyti minetoje nuostatoje numatyto kreipimosi i administracini teisma termino eigos pradžios momenta, kai i teisma kreipiasi prokuroras gindamas viešaji interesa.

81ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus istatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per viena menesi nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksma (neveikima) iteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturejo buti iteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turejo sužinoti kas ir kada prieme administracini akta, koks yra jo turinys (žr. pvz. Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutarti adm. byloje Nr. AS5-550-07 ). Laikytina, kad Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie akta, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turini sudarancius elementus, t. y. akta priemusia institucija (asmeni), priemimo diena, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr. pvz. Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutarti adm. byloje Nr. AS5 – 8/2006).

82Administraciniu bylu teisenos istatymo 56 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tais atvejais, kai prokuroras, administravimo subjektai, valstybes institucijos ar kiti asmenys istatymu nustatytais atvejais kreipiasi i teisma su pareiškimu, kad butu apgintas viešasis interesas, šie subjektai turi bylos šalies teises ir pareigas. Taigi administracine byla inicijavusio prokuroro procesinis statusas iš principo suteikia jam tokias procesines teises ir pareigas kaip ir pareiškejui administracineje byloje.

83Kaip jau mineta, prokuroro teise kreiptis i administracini teisma ginant viešaji interesa itvirtina ne tik ABTI, bet ir Prokuraturos istatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog prokurorai turi igaliojimus kreiptis i teisma gindami viešaji interesa turedami pagrinda manyti, kad pažeisti teises aktu reikalavimai.

84Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai i administracini teisma kreipiamasi ginant viešaji interesa, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškejas gavo pakankamai duomenu, kad yra pažeistas viešasis interesas (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsejo 28 d. nutartis administracineje byloje Nr. A7-585/2005, Administraciniu teismu praktika Nr. 8, 205–230 psl.; 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracineje byloje Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracineje byloje Nr. AS10 - 27/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracineje byloje Nr. A8 – 660/2007; 2007 m. lapkricio 5 d. nutartis administracineje byloje Nr. A17-742/2007). Jei butu konstatuota, jog viešaji interesa ginantis subjektas (nagrinejamu atveju – prokuroras), turedamas pagrinda manyti, kad priimant atitinkama sprendima galejo buti pažeisti teises aktu reikalavimai, delse atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi i teisma, ginant viešaji interesa, reikalingus duomenis surinko per nepagristai ilga termina, tuomet terminas pareiškimui paduoti turetu buti skaiciuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turejo ir galejo buti surinkti (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkricio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A17-742/2007). Taigi termino pradžia viešaji interesa ginanciam subjektui kreiptis i teisma skaiciuojama nuo tada, kai pareiškejas gavo pakankamai duomenu, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turejo ir galejo buti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksciau. Analogiškos pozicijos del termino eigos pradžios prokurorui kreiptis i teisma laikomasi Aukšciausiojo Teismo praktikoje (žr. 2007 m. gruodžio 18 d. nutarti civ. byloje Nr. 3K-3-578/2007). Termino prokurorui kreiptis i teisma ginant viešaji interesa eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektine teise ginanciais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenu apie viešojo intereso pažeidima surinkimo ar turejimo juos surinkti) yra ne privilegija viešaji interesa ginanciam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso istatymu aiškinimo logika. Prokuroras nera gincijamu materialiniu teisiniu santykiu dalyvis. Privatus subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu budu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todel jie, gave administracini akta suvokia, ar šis aktas turi itakos ju teisems ir pareigoms, ar jis pažeidžia ju teises ir ar yra pagrindas kreiptis i teisma ginant savo teises. Skirtingai nei privatus subjektai, prokuroras Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gaves informacija apie asmens, visuomenes, valstybes teisiu ir teisetu pažeidima, ne kiekvienu atveju turi pagrinda manyti, kad aktas pažeidžia viešaji interesa ir ar yra pagrindas kreiptis i teisma del viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešaji interesa. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turejo buti surinkta pakankamai duomenu, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidima ir prasideda termino kreiptis i teisma eigos pradžia.

85Kartu atkreiptinas demesys, kad ne visi duomenys, kurie Administraciniu bylu teisenos istatymo 23, 24 straipsnio prasme reikalingi kreipiantis i teisma, tuo paciu yra butini tam, kad butu nustatytas viešojo intereso pažeidimas. Kai kurie duomenys nors ir reikalingi tam, kad pareiškimas atitiktu istatymu reikalavimus ir butu priimtas nagrineti teisme vertintini daugiau kaip techninio pobudžio. Kiekvienu atveju nustacius, kad prokurorui pakako ar turejo pakakti duomenu viešojo intereso pažeidimui nustatyti, prasideda termino kreiptis i teisma eiga, todel like duomenys pareiškimui tinkamai iforminti turi buti surenkami per jau prasidejusi ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta vieno menesio termina. Jei šie duomenys (pvz., del ju dideles apimties, sunkumu juos išreikalaujant) negalejo buti surinkti per vieno menesio termina, prokurorui, kaip ir kitiems byla inicijuojantiems subjektams, nera užkirstas kelias kreiptis i teisma su prašymu atnaujinti praleista kreipimosi i teisma termina (ABTI 34 straipsnio 2 dalis). Priešingas aiškinimas, kad tik surinkus visus duomenis, reikalingus pareiškimui i teisma surašyti, prasideda termino kreiptis i teisma ginant viešaji interesa eigos pradžia, nepagristai iškeltu prokurorus privaciu asmenu atžvilgiu, neleistu užtikrinti teisiniu santykiu stabilumo ir prieštarautu proceso istatymu sistemai.

86Sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešaji interesa priemimo administraciniame teisme klausima, turi buti laikomasi Administraciniu bylu istatymo 37 straipsnio reikalavimu. Šio straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skunda (prašyma) jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškejas neprašo jo atnaujinti ar teismas toki prašyma atmeta. Todel teismas, spresdamas prokuroro prašymo del viešojo intereso gynimo priemimo klausima ir aiškindamasis, ar nera praleistas Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas paduoti skunda, turi nustatyti termino paduoti skunda del viešojo intereso gynimo eigos pradžia, t.y. kada pagal surinkta medžiaga prokurorui pakako duomenu, kad yra pažeistas viešasis interesas. Jei tokiu duomenu nepakanka, administracines bylos iškelimo klausima sprendžiantis teismas turi nustatyti termina pareiškimo trukumams šalinti ir pasiulyti pareiškejui pateikti papildomus irodymus, pagrindžiancius aplinkybes, kad terminas kreiptis i teisma nera praleistas (ABTI 37 str. 1 d.). Jei nustatoma, kad terminas paduoti skunda yra praleistas, teismas turi pagrinda atsisakyti priimti prašyma Administraciniu bylu istatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu. Del šios teismo nutarties gali buti paduotas atskirasis skundas. Paaiškejus aplinkybei, kad prokuroro prašymas del viešojo intereso gynimo teismo buvo priimtas praleidus istatymu nustatyta termina ir neprašyta ji atnaujinti, pirmosios arba apeliacines instancijos teismas (atsižvelgiant i tai, kurios instancijos teisme ši aplinkybe paaiškeja), byla turi nutraukti vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 101 straipsnio 6 punktu.

87Vyriausiojo administracinio teismo išplestine teiseju kolegija taip pat pažymi, kad už viešojo intereso apsauga valstybeje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybes (savivaldybiu) institucijos. Nors istatymai ne visoms iš ju suteikia igaliojimus kreiptis i teisma ginant viešaji interesa, taciau istatymo viršenybes, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo (Viešojo administravimo istatymo 3 str. 1, 5, 6 p.) ir kiti gero administravimo principai reikalauja, kad nustaciusios viešojo intereso pažeidima atitinkamoje srityje jos nedelsdamos informuotu prokurora ar kita subjekta apie galimus viešojo intereso pažeidimus (jei istatymai joms nesuteikia igaliojimu paciom imtis priemoniu viešajam interesui ginti). Teisines valstybes principas reikalauja, kad butu užtikrinamas teisiniu santykiu stabilumas. Toks stabilumas nebutu užtikrintas, jei teisiniu santykiu subjektai neribota laika negaletu buti tikri, ar del ju atžvilgiu priimtu administraciniu aktu nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektu delsimas (tame tarpe ir instituciju tarpusavio susirašinejimas, nepagristos informacijos rinkimas) informuoti prokurora apie galimus viešojo intereso pažeidimus galetu lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidima sužinos praejus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priemimo. Tokiu atveju galimybe kreiptis i teisma ginant viešaji interesa taptu praktiškai neribota laike, o tokia situacija teisineje valstybeje negalima. Todel teismas, ivertines ginamu vertybiu ir poreikio užtikrinti teisiniu santykiu stabiluma pusiausvyra, gali atsisakyti ginti viešaji interesa net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno menesio termino kreiptis i teisma (skaiciuojant nuo momento, kai surinkti ar turejo buti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidima), taciau yra praejes nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamu administraciniu aktu priemimo ir teisiniu santykiu atsiradimo momento.

88Nagrinejamoje byloje skundžiami Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimai buvo priimti 2005 m. rugpjucio 16 d., planavimo salygos patvirtintos atitinkamai 2005 m. lapkricio 16 d. ir 2005 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apskrities viršininko prašymas ginti viešaji interesa Vilniaus apygardos prokuraturoje buvo gautas 2006 m. liepos 19 d. Ivertus ši laikotarpi ir atsižvelgus i tai, kad jo metu buvo atliekami intensyvus viešojo administravimo veiksmai ir buvo meginama nustatyti galimus pažeidimus (pvz., Vyriausybes atstovo Vilniaus apskrityje kreipimasis del Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. gegužes 26 d. sprendimo Nr. S1-175 ir 2005 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. S1-133 panaikinimo, šio teikimo svarstymas Traku rajono savivaldybes taryboje ir sprendimu panaikinimas; Aplinkos ministerijos, Traku istorinio nacionalinio parko direkcijos, Kulturos ministerijos, Nacionalines žemes tarnybos pozicijos išreiškimas), negalima teigti, kad atitinkami viešojo administravimo subjektai nepateisinamai ilgai delse informuoti prokurora apie galimus viešojo intereso pažeidimus.

89Mineta, kad Vilniaus apskrities viršininko prašymas ginti viešaji interesa Vilniaus apygardos prokuraturoje buvo gautas 2006 m. liepos 19 d. Vertinant šio rašto turini, matyti, kad jame pateikiama tik pirmine informacija apie galimus viešojo intereso pažeidimus, vykdant teritoriju detaluji planavima Traku rajone. Tokios pirmines informacijos gavimas vertintinas tik kaip vada prokurorui pradeti tyrima, ar atitinkami administraciniai sprendimai yra susije su viešuoju interesu ir ar šis interesas nera pažeistas. Tuo metu, kai buvo gauta minetoji informacija, galiojo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 9 d. isakymu Nr. I-56 patvirtinti Asmenu prašymu ir skundu nagrinejimo tvarkos nuostatai. Šiu nuostatu 28 punktas numate, kad prašymas ar skundas turi buti išnagrinetas ne veliau kaip per 30 dienu nuo jo gavimo prokuraturoje arba išvertimo i lietuviu kalba datos, jei istatymuose ir šiuose nuostatuose nenumatyta kitaip. Ši teises norma negali buti aiškinama, kaip nustatanti procesini kreipimosi i teisma termina. Administraciniu bylu nagrinejimo tvarka nustato Administraciniu bylu teisenos istatymas (ABTI 1 str. 1 d.). Tame tarpe jis apibrežia ir kreipimosi i teisma termina bei ju pradžios momenta. Viešojo administravimo subjektu ar prokuroru vidaus administravimo veikla reglamentuojantys teises aktai tiesiogiai kreipimosi i teisma santykiu nereglamentuoja. Šie teises aktai skirti tinkamam institucijos ar istaigos administravimui užtikrinti. Jie taip pat galetu buti pasitelkti kaip pagalbinis teises šaltinis nustatant, ar atitinkamas subjektas tinkamai vykde savo funkcijas rinkdamas informacija bei atlikdamas kitus veiksmus, taciau bendrojo teises aktais nustatyto termino, per kuri prokuroras turi išnagrineti skunda (prašyma), viršijimas pats savaime nereiškia, kad yra praleistas ir kreipimosi i teisma ginant viešaji interesa terminas.

90I Vilniaus apygardos administracini teisma pareiškejas kreipesi 2006 m. gruodžio 14 d. (pareiškimas teisme gautas 2006 m. gruodžio 15 d.) (I tomas, b. l. 1; 7). Laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 19 d. iki 2006 m. lapkricio 24 d. pareiškejas ivairioms institucijoms išsiunte 34 paklausimus del informacijos ir duomenu pateikimo (administracines bylos I-2014-3/2007 I tomas, b. l. 84-184). Paskutinis, Traku rajono savivaldybes administracijos 2006 m. gruodžio 8 d. raštas Nr. A13-3148 „Del dokumentu pateikimo“, kuriuo pateiktos dalies pareiškejo skundžiamu planavimo salygu teritoriju planavimo dokumentams rengti patvirtintos kopijos, buvo gautas 2006 m. gruodžio 12 d. (administracines bylos I-2014-3/2007 I tomas, b. l. 87).

91Kaip jau mineta, apie galima viešojo intereso pažeidima pareiškejas pradine informacija sužinojo, kai i Vilniaus apygardos prokuratura 2006 m. liepos 17 d. raštu Nr. (50)-1.2-2871-(3.31) „Del Traku rajono savivaldybes priimtu sprendimu panaikinimo“ (I tomas, b. l. 61) kreipesi Vilniaus apskrities viršininkas, prašydamas spresti klausima del Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. S1-133 ir 2005 m. gegužes 26 d. sprendimo Nr. S1-175 pagrindu priimtu sprendimu panaikinimo teismine tvarka inicijavimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prie mineto rašto nebuvo pridetos administraciniu aktu, kuriuos buvo prašoma panaikinti kopijos, o pateikti duomenys nebuvo išsamus, todel Vilniaus apygardos prokuratura gavusi informacija apie galimai padarytus teises aktu pažeidimus ir spresdama del galimybes kreiptis i teisma, kad butu panaikinti neteiseti administraciniai aktai, privalejo surinkti ir ivertinti papildomus duomenis, patvirtinancius ir pagrindžiancius Vilniaus apskrities viršininko pateikta informacija, kuri, kaip mineta, nebuvo pakankama nuspresti, ar buvo pažeistas viešasis interesas. Kaip matyti iš byloje esanciu duomenu, pareiškejas nedelsdamas kreipesi i ivairias institucijas del papildomos informacijos, reikalingos viešojo intereso pažeidimui nustatyti.

92Analizuojant mineta medžiaga, pirmiausia atkreiptinas demesys i tai, kad dalimi paklausimu pareiškejas, siekdamas sužinoti žemes sklypu savininkus bei ju gyvenamaja vieta, i viešojo administravimo subjektus kreipesi prašydamas informacijos iš Nekilnojamojo turto bei Gyventoju registru.

93Šiuo atžvilgiu paminetina ABTI 23 straipsnio 2 dalis, kurioje be kita ko yra nustatyta, jog skunde (prašyme), kuriuos kreipiamasi i administracini teisma turi buti nurodomas konkretus skundžiamas aktas, jo ivykdymo (priemimo) data (5 p.) bei treciuju suinteresuotu asmenu vardas, pavarde (pavadinimas), asmens kodas (jeigu žinomas) ir gyvenamoji vieta (buveine). Todel tam, kad nepažeistu istatymu leidejo nustatytu reikalavimu skundo (prašymo) turiniui, pareiškejas privalejo ne tik nustatyti, kokie aktai buvo priimti minetu Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimu pagrindu, bet ir nustatyti žemes sklypu, kuriu atžvilgiu buvo priimti gincijami individualus aktai (sprendimai, isakymai ar išduotos planavimo salygos), savininkus ir ju gyvenamaja vieta (buveine), nes bylos išsprendimas tures itakos ju teises ir pareigoms, del ko jie yra laikytini treciaisiais suinteresuotais asmenimis (ABTI 48 str. 2 d.). Taciau paminetinosios informacijos rinkimas nera sietinas su duomenu, kad yra pažeistas viešasis interesas, rinkimu ir dokumentu su šia informacija gavimo data negali buti naudojama termino kreiptis i teisma pradžios momentui nustatyti.

94Iš kitu byloje esanciu dokumentu bei kitos medžiagos, taip pat išanalizavus pareiškeju ivairioms institucijoms (istaigoms) išsiustu paklausimu turini, darytina išvada, jog nera pagrindo teigti, kad pareiškejas delse atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ar kreipimuisi i teisma, ginant viešaji interesa, reikalingus duomenis surinko per nepagristai ilga termina.

95Pareiškejas momenta, nuo kurio turi buti skaiciuojamas ABTI 33 straipsnio 1 dalyje itvirtintas terminas skundui paduoti, nurodo 2008 m. gruodžio 12 d., t. y. data, kuria gavo Traku rajono savivaldybes administracijos 2006 m. gruodžio 8 d. rašta Nr. A13-3148 „Del dokumentu pateikimo“, kuriuo buvo atsakyta i Vilniaus apygardos prokuraturos 2006 m. lapkricio 24 d. paklausima Nr. 7.5-344 „Del duomenu pateikimo“ (administracines bylos I-2014-3/2007 I tomas, b. l. 86–87). Taciau, teiseju kolegijos nuomone, mineto rašto gavimo data nelaikytina ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pradžia. Bylos dokumentai leidžia daryti išvada, kad data kai pareiškejas gavo pakankamai duomenu, jog yra pažeistas viešasis interesas, laikytina 2006 m. lapkricio 20 d., kuria pareiškejas gavo Traku rajono savivaldybes 2006 m. lapkricio 14 d. rašta Nr. AP3-2876 „Del dokumentu pateikimo“ (administracines bylos I-2014-3/2007 I tomas, b. l. 100). Kaip matyti iš bylos medžiagos, su šiuo raštu pareiškejui buvo pateiktos iki tol neturetu dokumentu, iskaitant Traku rajono savivaldybes administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 13 d. isakymo Nr. P2-2290 „Del žemes sklypo, (<duomenys neskelbtini>) Traku r. sav. Traku sen., Žaizdriu k., detaliojo plano rengimo“, kuri pareiškejas, gindamas viešaji interesa, taip pat prašo panaikinti, kopijos, o duomenu, kad pareiškejas anksciau žinojo apie šiuos dokumentus ir nepagristai delse išsiusdamas reikalavima šiems dokumentus pateikti, nera.

96Kadangi i teisma pareiškejas kreipesi 2006 m. gruodžio 15 d. (I tomas, b. l. 7), konstatuotina, kad pareiškimas teismui paduotas nepraleidus ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti vieno menesio termino.

97Atsižvelgdama i išdestytas aplinkybes bei i tai, jog pareiškejas i teisma kreipesi prašydamas panaikinti iš viso 160 viešojo administravimo subjektu priimtu aktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija konstatuoja, kad pareiškejas Vilniaus apygardos vyriausias prokuroras nepraleido termino kreiptis i teisma gindamas viešaji interesa.

98VII.

99Del Traku rajono savivaldybes teritorijos mišku išdestymo žemetvarkos schemos

100Iš bylos medžiagos matyti, kad vienas iš pagrindu priimti skundžiamus administracinius aktus buvo Traku rajono savivaldybes teritorijos mišku išdestymo žemetvarkos schema, patvirtinta Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 2 d. isakymu Nr. 2.3–1334 „Del Traku ir Švencioniu rajonu savivaldybiu mišku išdestymo žemetvarkos schemu patvirtinimo“ (toliau – ir Schema).

101Atsakovas Traku rajono savivaldybe teigia, jog Schema yra specialiojo teritorijos planavimo dokumentas, kurio pagrindu gali buti sprendžiama urbanistines pletros, tame tarpe pagrindines tikslines žemes naudojimo paskirties keitimo iš žemes ukio i kitos paskirties žeme bei žemes sklypu formavimo gyvenamuju namu grupes (kvartalo) statybai, klausimus. Su šiuo atsakovo teiginiu nesutinka pareiškejas Vilniaus apygardos vyriausias prokuroras bei tretieji suinteresuotieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus apskrities viršininko administracija bei Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos, teigdami, kad Schemos tikslas yra nustatyti teritorijas, kuriose galima arba draudžiama iveisti miška, ir ji nesprendžia urbanistines pletros klausimu.

102Ivertinus bylos šaliu argumentus, konstatuotina, jog minetas gincas kyla del skirtingo Schemos sprendiniu teisinio vertinimo. Kadangi Schema yra vienas iš pagrindiniu teisiniu pagrindu priimant nagrinejamoje byloje gincijamus aktus, siekiant išspresti kilusi ginca, pirmiausia butina nustatyti Schemos sprendinius bei ju paskirti ir teisini statusa.

103Traku rajono savivaldybes teritorijos mišku išdestymo žemetvarkos schema yra specialiojo teritoriju planavimo dokumentas (Teritoriju planavimo istatymo 15 str. 1 d. 1 p.). Teritoriju planavimo istatymo 2 straipsnio 51 dalis žemetvarkos schema apibrežia kaip specialuji teritoriju planavimo dokumenta, kuriame valstybes, regionu ar rajonu lygmeniu nustatomi kaimiškuju teritoriju žemes naudmenu naudojimo ir tvarkymo prioritetai.

104Istatymu leidejas mineto istatymo 2 straipsnio 32 dalyje nustate, jog teritoriju planavimo dokumentai – bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai del teritoriju, žemes sklypu ar ju grupiu tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmiu ir salygu. To paties straipsnio 34 dalis nustato, jog teritoriju planavimo dokumento sprendinys – raštu arba grafiškai išreikštas teritoriju planavimo uždaviniu sprendimo rezultatas, nusakantis vystymo kryptis, erdvinio organizavimo nuostatas, žemes sklypu arba ju grupiu, infrastrukturos objektu išdestymo, naudojimo ir apsaugos salygas bei tvarka. Patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai, taip pat jie nustato privalomus reikalavimus to paties ar žemesnio lygmens teritoriju planavimo dokumentams rengti (Teritoriju planavimo istatymo 16 str. 2 d.).

105Sistemiškai vertinant minetas Teritoriju planavimo istatymo nuostatas, konstatuotina, jog Teritoriju planavimo istatymo 22 straipsnio 6 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje minimi ne bet kokie specialiojo teritoriju planavimo dokumentai, bet tie, kuriu sprendiniuose atitinkamai numatytas pagrindines tikslines žemes naudojimo paskirties keitimas iš žemes ukio i kitos paskirties žeme, žemes sklypu gyvenamuju namu kvartalu ar gyvenamuju namu grupiu statybai formavimas.

106Traku rajono savivaldybes teritorijos mišku išdestymo žemetvarkos schemos tvirtinimo metu žemetvarkos schemu rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka, planavimo proceso dalyviu tarpusavio santykius, reglamentavo Žemetvarkos schemu rengimo taisykles, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemes ukio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsejo 15 d. isakymu Nr. 3D-518/D1-490, kuriu 35 punkte nustatyta, kad žemetvarkos schemos sprendinius sudaro grafine dalis (sprendiniu brežinys) ir tekstine dalis (aiškinamas raštas) bei planavimo proceduru dokumentai.

107Patvirtintos Traku rajono savivaldybes teritorijos mišku išdestymo žemetvarkos schemos tekstineje dalyje nurodoma, kad jos sprendinius sudaro suprojektuoti mišku sklypai (I tomas, b. l. 117), kuriuose, kaip matyti iš pridedamo Planuojamu mišku iveisimo žemes plotu žiniarašcio (I tomas, b. l. 124–130), gali buti iveisiami miškai. Analizuojant tekstine dali, matyti, jog joje iš esmes yra nustatyti šie sprendiniai:

108– teritorijos, kuriose tikslinga iveisti miška;

109– plotai, kuriuose draudžiama iveisti miška.

110Kitu sprendiniu, iskaitant gyvenamuju teritoriju, urbanistines ir (ar) infrastrukturos pletros, Schemos tekstineje dalyje nenustatoma. Taciau iš grafines dalies (administracine byla Nr. I-2014-3/2007 IV tomas, b. l. 119) matyti, jog joje yra pažymetos galimos urbanistines pletros teritorijos, priskirtos plotams, kuriuose draudžiama iveisti miška. Todel, teiseju kolegijos nuomone, yra butina ivertinti, ar galimu urbanistines pletros teritoriju pažymejimas Schemoje yra laikytinas savarankišku sprendiniu, numatanciu Traku rajono savivaldybes urbanistine pletra.

111Žemetvarkos schemu rengimo taisykliu 39 punktas nustato, jog Žemetvarkos schemos sprendiniai yra teritoriju planavimo uždaviniu, išdestytu šiu taisykliu 9 punkte, aiškinamajame rašte ir grafiškai (žemetvarkos schemos sprendiniu brežinyje) pateikti sprendimo rezultatai. Sistemiškai vertinant šia bei jau mineta Teritoriju planavimo istatymo 2 straipsnio 34 dalyje itvirtinta nuostata, darytina išvada, jog žemetvarkos schemos (kaip ir bet kuriu kitu teritorijos planavimo dokumentu) sprendiniai yra teritorijos planavimo uždaviniu sprendimo rezultatai.

112Vienas iš minetu taisykliu 9 punkte itvirtintu žemetvarkos schemos uždaviniu – sudaryti galimybe iveisti miška žemes ukio naudmenose, ekonomiškai netikslingose panaudoti žemes ukio gamybai bei ekologiškai nuskurdintose gamtinio karkaso žemese (9.5 p.). Žemetvarkos schemu rengimo taisykliu 8 punktas nustato, kad priklausomai nuo planavimo organizatoriaus užduotyje išdestytu tikslu, žemetvarkos schemos gali buti rengiamos tik administraciniu vienetu arba gyvenamuju vietoviu riboms nustatyti ar pakeisti, plotams, kuriuose tikslinga iveisti miška, išdestyti, vietines reikšmes keliu tinklui papildyti ir kitiems šiu taisykliu 7 punkte išvardytiems klausimams spresti. Iš šios nuostatos yra matyti, jog žemetvarkos schema gali buti rengiama tik plotams, kuriuose tikslinga iveisti miška, nustatyti, nesprendžiant kitu Žemetvarkos schemu rengimo taisyklese nustatytu uždaviniu.

113Schemos planavimo užduotis buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos žemes ukio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. isakymu Nr. 3D-565 „Del Alytaus, Anykšciu, Kelmes, Moletu. Pasvalio, Plunges, Skuodo, Šalcininku, Šilales, Šilutes, Širvintu, Švencioniu, Telšiu, Traku, Varenos, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasu rajonu savivaldybiu ir Rietavo savivaldybes mišku išdestymo žemetvarkos schemos parengimo“ (I tomas, b. l. 132–133), kurioje nustatytas tikslas – parengti, suderinti ir patvirtinti mišku išdestymo žemetvarkos schemas.

114Schemos planavimo tikslu, užduoties, planavimo salygu išdavimo bei rengimo metu ši specialiojo teritoriju planavimo procesa reglamentavo Mišku išdestymo žemetvarkos schemos rengimo taisykles, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemes ukio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. balandžio 7 d. isakymu Nr. 139/89, kuriu 1 punktas mišku išdestymo žemetvarkos schema apibreže kaip rajono savivaldybes teritorijos žemetvarkos schemos sudedamaja dali, kurios paskirtis – planuoti žemdirbystei netikslingos naudoti privacios ir valstybines žemes apsodinima mišku, didinti atskiru Lietuvos rajonu ir regionu miškinguma, saugant ir neplanuojant apsodinti mišku biologines ivairoves požiuriu vertingus plotus. Tai, kad mišku išdestymo žemetvarkos schemos paskirtis yra spresti tik su miško iveisimu susijusius klausimus, patvirtina ir taisykliu 17 punkte pateiktas galutinis sarašas objektu (duomenu), kurie privalo buti pažymeti žemetvarkos schemoje.

115Atsižvelgiant i tai, konstatuotina, jog Schemos planavimo užduotimi buvo pavesta parengti žemetvarkos schema skirta tik plotams, kuriuose tikslinga iveisti miška, nustatyti, o ne spresti urbanistines pletros klausimu. Šia aplinkybe patvirtina ir Schemos tekstineje dalyje nurodamas konkretus planavimo tikslas – parengti, suderinti ir patvirtinti mišku išdestymo žemetvarkos schema, kurioje pažymeti sprendiniai (žemes ukio paskirties žemes, tinkamos sodinti miška; kitos paskirties žemes, kurioje tikslinga iveisti miška; plotai, kuriuose draudžiama iveisti miška) bei nustatyti uždaviniai, tarp kuriu nera numatytas galimos urbanistines pletros teritoriju nustatymas.

116Vienas iš privalomu specialiojo teritoriju planavimo proceso etapu – sprendiniu pasekmiu vertinimo (Teritoriju iplanavimo istatymo 17 str. 4 d.). Teritoriju planavimo dokumentu sprendiniu poveikio vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920, 8 punkte nustatyta, jog sprendiniu poveikio vertinimo aspektai priklauso nuo planavimo tikslu ir uždaviniu, taip pat nuo parengtu sprendiniu pobudžio. Iš Schemos tekstineje dalyje pateikiamos sprendiniu pasekmiu vertinimo išvados (I tomas, b. l. 120) matyti, kad buvo vertinami tik sprendiniai, susije su miško iveisimu, visiškai nevertinant sprendiniu, susijusiu galima urbanistine pletra, pasekmiu.

117Paminetina ir bendra mišku išdestymo žemetvarkos schemu paskirtis. Miško iveisimo ne miško žemeje taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemes ukio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 26 d. isakymu Nr. 3D-130/D1-144 „Del miško iveisimo ne miško žemeje“, 4 punktas nustato, kad miškai iveisiami pagal savivaldybiu teritoriju mišku išdestymo žemetvarkos schemas, o kai ju nera – pagal savivaldybes administracijos direktoriaus patvirtintus kaimo pletros žemetvarkos projektus miškui iveisti ne miško žemeje arba pagal žemes sklypu planus su iveisiamo miško ribomis. Mišku išdestymo žemetvarkos schemos paskirti atspindi ir minetu taisykliu 7 punktas, nustatantis, jog žemetvarkos skyrius, gaves žemes savininko prašyma leisti iveisti miška jo žemes sklype, jei tai numatyta savivaldybes teritorijos mišku išdestymo žemetvarkos schemoje, pažymi žemes savininko pateiktame žemes sklypo plane numatomo iveisti miško ribas bei plota ir išduoda žemes savininkui leidima.

118Esant šioms aplinkybems, konstatuotina, kad mišku išdestymo žemetvarkos schemos paskirtis yra nustatyti sprendinius, sprendžiancius miško iveisimo ne miško žemeje klausimus bei kuriomis privaloma vadovautis išduodant leidimus iveisti miška. Pastaraja aplinkybe nagrinejamoje byloje patvirtina ir tai, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. kovo 2 d. isakymo Nr. 2.3-1334 (I tomas, b. l. 173), kuriuo buvo patvirtinta Schema, 2 punkte ipareigojo Traku rajono žemetvarkos skyriu vadovautis patvirtinta schema, sprendžiant mišku iveisimo ne miško žemeje klausimus.

119Atkreiptinas demesys ir i Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 28 d. isakyma Nr. 2.3-1839 „Del Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-02 isakymo Nr. 2.3-1334 „Del Traku ir Švencioniu rajono savivaldybiu mišku išdestymo žemetvarkos schemu patvirtinimo“ 2 punkto patikslinimo“ (I tomas, b. l. 44), kuriuo patikslino mineto 2005 m. kovo 2 d. isakymo 2 punkta, nurodydamas, kad patvirtintomis schemomis vadovaujamasi nustatyta tvarka sprendžiant tik mišku iveisimo ne miško žemeje klausimus, o Traku rajono savivaldybes mišku išdestymo žemetvarkos schemoje nustatytos galimos urbanistines pletros teritorijos turi reikšme kaip teritorijos, kuriose draudžiama iveisti miška, ir nera teisinis pagrindas rengti teritoriju planavimo dokumentus, kai keiciama pagrindine tiksline žemes naudojimo paskirtis statiniu statybai ir kitai veiklai pletoti. Atsižvelgdama i mineta Vilniaus apskrities viršininko isakyma, Traku rajono savivaldybes taryba 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. S1-123 „Del Traku rajono savivaldybes teritorijos planavimo dokumentu rengimo“ (I tomas, b. l. 53), pripažindamas netekusiais galios Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. balandžio 28 d. sprendima Nr. S1-133 ir 2005 m. gegužes 26 d. sprendima Nr. S1-175, kurie buvo pagrindas skundžiamiems Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimams priimti bei planavimo salygoms išduoti, taip iš esmes pati pripažino, kad Schema nesprendžia su urbanistine pletra susijusiu klausimu.

120Atsižvelgdama i išdestytus argumentus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija konstatuoja, jog nagrinejamoje byloje esantis specialiojo teritoriju planavimo dokumentas – Traku rajono savivaldybes teritorijos mišku išdestymo žemetvarkos schema, nenustato su gyvenamuju teritoriju, urbanistine ir (ar) infrastrukturos pletra susijusiu sprendiniu, o yra skirta spresti su miško iveisimu ne miško paskirties žemeje susijusius klausimus.

121Taip pat, atsižvelgiant i tai, kad santykiams, del kuriu nagrinejamoje byloje yra kiles gincas, mineta Schema ne tik, kad nera, bet ir negali buti taikoma, kiti bylos šaliu bei pirmosios instancijos teismo argumentai, susije su Schemos rengimu, priemimu, paskelbimu, galiojimu bei taikymu, nera teisiškai reikšmingi, todel nevertintini.

122VII.

124Nagrinejamoje byloje apeliantai skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendima, kuriuo buvo nuspresta panaikinti Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. rugpjucio 31 d. sprendimus Nr. Sl-332 „Del žemes sklypo, <duomenys neskelbtini>., detaliojo plano ir infrastrukturos specialiojo plano rengimo“ (I tomas, b. l. 63), Nr. Sl-335 „Del žemes sklypo, <duomenys neskelbtini>, detaliojo plano ir infrastrukturos specialiojo plano rengimo“ (I tomas, b. l. 67), Nr. Sl-343 „Del žemes sklypo, <duomenys neskelbtini>, detaliojo plano ir infrastrukturos specialiojo plano rengimo“ (I tomas, b. l. 70), Traku rajono savivaldybes administracijos Architekturos skyriaus vedejos 2005 m. lapkricio 16 d. patvirtintas Planavimo salygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-105 (I tomas, b. l. 71), 2005 m. gruodžio 16 d. patvirtintas Planavimo salygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-126 (I tomas, b. l. 63) ir Planavimo salygas nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-127 (I tomas, b. l. 64).

125Šiais Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. rugpjucio 31 d. spendimais buvo pritarta žemes sklypu detaliojo plano rengimui, numatant žemes sklypo pagrindines tikslines žemes naudojimo paskirties keitima iš žemes ukio i kitos paskirties žeme, o žemes sklypu savininkai buvo ipareigojami, parengus infrastrukturos pletros plana, irengti ir eksploatuoti infrastrukturos objektus.

126Pirmiausia atkreiptinas demesys i tai, jog aplinkybe, kad Traku rajono savivaldybes taryba 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. S1-123 „Del Traku rajono savivaldybes teritorijos planavimo dokumentu rengimo“ (I tomas, b. l. 53), pripažino netekusiais galios Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. balandžio 28 d. sprendima Nr. S1-133 ir 2005 m. gegužes 26 d. sprendima Nr. S1-175, kurie buvo pagrindas skundžiamiems Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimams priimti bei planavimo salygoms išduoti, nesudaro savarankiško pagrindo šiems sprendimams panaikinti, nes kaip matyti iš ju preambuliu, jie buvo priimti vadovaujantis ir kitais teises aktais – Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos istatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužes 3 d. isakymu Nr. D1-239 „Del detaliuju planu rengimo taisykliu patvirtinimo“.

127Nagrinejamoje byloje skundžiami Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimai, kuriais buvo pritarta detaliuju planu, keicianciu pagrindine tiksline žemes naudojimo paskirti, rengimui, bei išduotos planavimo salygos detaliojo ir specialiojo teritorijos planavimo dokumentams rengti. Nagrinejamu sprendimu priemimo metu detaliuju planu ir specialiojo teritoriju planavimo dokumentu rengima reglamentavo Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymas (2005 m. rugpjucio 31 d. istatymo Nr. I-1120 redakcija) (toliau – ir Teritoriju planavimo istatymas), kuriame atskirai buvo nustatytos salygos ir reikalavimai detaliojo ir specialiojo teritoriju planavimo dokumentams rengti, todel minetu sprendimu, kuriais buvo leista rengti detaliuosius planus, ir planavimo salygu detaliojo planavimo dokumentams rengti teisetumas turi buti vertinamas atskirai nuo planavimo salygu specialiojo teritorijos planavimo dokumentams rengti teisetumo.

128VIII.

129Del sprendimu, kurias leista rengti detaliuosius planus ir planavimo salygu detaliojo teritoriju planavimo dokumentams rengti

130Traku rajono savivaldybes taryba, skundžiamo 2005 m rugpjucio 31 d. sprendimo Nr. S1-343 (II tomas, b. l. 3) 1 punktu, nusprende pritarti žemes sklypo (<duomenys neskelbtini>) detaliojo plano rengimui, numatant pagrindines tikslines žemes naudojimo paskirties keitima iš žemes ukio i kitos paskirties žeme. Iš byloje esanciu mineto sprendimo aiškinamojo rašto, žemes sklypo savininku K. Š. ir S. Š. 2005 m. gegužes 3 d. prašymo (II tomas, b. l. 4–6) bei skundžiamu 2005 m. lapkricio 16 d. Planavimo salygu detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-105 matyti, jog detaliuoju planavimu yra siekiama padalinti žemes sklypa i 16 sklypu, kartu pakeiciant žemes naudojimo paskirti iš žemes ukio i gyvenamaja teritorija (mažaaukšciu pastatu statyba). Ta pacia diena priimtu sprendimu Nr. S1-332 (II tomas, b. l. 15), Traku rajono savivaldybes taryba pritare žemes sklypo, <duomenys neskelbtini>, detaliojo plano rengimui, numatant pagrindines tikslines žemes naudojimo paskirties keitima iš žemes ukio i kitos paskirties žeme – gyvenamoji teritorija (mažaaukšciu pastatu statyba). Kaip matyti iš treciojo suinteresuoto asmens S. N. 2007 m. liepos 7 d. prašymo (II tomas, b. l. 17) bei aiškinamojo rašto (II tomas. b. l. 16), minetu savivaldybes tarybos sprendimu buvo pritarta žemes sklypo skaidymui i 25 sklypus mažaaukšciu pastatu statybai. Šia išvada patvirtina ir minetam treciajam suinteresuotam asmeniui išduotos 2005 m. gruodžio 16 d. Planavimo salygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-126 (II tomas, b. l. 27).

131Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m. rugpjucio 21 d. sprendimu Nr. S1-335 (II tomas, b. l. 29) buvo pritarta teritorijos (<duomenys neskelbtini>) detaliojo plano rengimui, numatant žemes sklypo pagrindines tikslines žemes naudojimo paskirties keitima iš žemes ukio i kitos paskirties žeme – komercines paskirties objektu teritorija (prekybos, paslaugu ir pramogu objektu statyba) ir gyvenamoji teritorija (mažaaukšciu pastatu statyba). Nors iš byloje esancio 2005 m. rugpjucio 2 d. prašymo (II tomas, b. l. 32) matyti, kad buvo siekiama gauti leidima rengti detaliuosius planus siekiant pakeisti tiksline žemes naudojimo paskirti formuojant tris sklypus, taciau mineto Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimo aiškinamajame rašte nurodyta (II tomas, b. l. 30), jog siekiama žemes sklypa padalinti i 22 sklypus. Teiseju kolegijos nuomone, aplinkybe, kad mineta teritorija siekiama padalinti i daugiau kaip 3 sklypus, patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006 m. vasario 8 d. raštas Nr. 17-398 „Del detaliuju planu rengimo“ (II tomas, b. l. 36), kuriuo atsisakyta išduoti planavimo salygas detaliojo teritoriju planavimo dokumentams rengti.

132Atkreiptinas demesys, kad gincijamu 2005 m. rugpjucio 31 d. sprendimu Nr. S1-332 buvo leisti rengti detaluji ir specialuji plana žemes sklypui, kurio kadastrinis Nr. <duomenys neskelbtini> (II tomas, b. l. 15), o šio sprendimo pagrindu išduotose planavimo salygose (II tomas, 27, 28) nurodomas žemes sklypo kadastrinis numeris – <duomenys neskelbtini>. Taciau, skirtingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, teiseju kolegijos nuomone, šis neatitikimas nera laikytinas savarankišku minetu planavimo salygu naikinimo pagrindu, nes, ivertinus byloje esancia medžiaga (II tomas, b. l. 15–28), matyti, jog pamineti dokumentai išduoti del to paties žemes sklypo.

133Pirmiausia pažymetina tai, kad gincijamais 2005 m. rugpjucio 31 d. sprendimais Nr. S1-332, S1-335 ir S1-343, Traku rajono savivaldybes taryba be kita ko ipareigojo žemes sklypu savininkus, parengus infrastrukturos pletros specialuji plana, irengti ir eksploatuoti infrastrukturos objektus. Kaip matyti iš minetu sprendimu aiškinamuju raštu, šis ipareigojimas itvirtintas atsižvelgiant i Teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 3 dali, kurioje nustatyta, jog inžineriškai neparengtose teritorijose, kuriose numatoma statyti komunalinius inžinerinius tinklus, detalieji planai pastatu ir statiniu statybai rengiami tais atvejais, jeigu ju planavimo tikslams igyvendinti yra parengti butinos inžinerines infrastrukturos pletros planai. Jei šie planai neparengti, jie gali buti rengiami vienu metu su detaliaisiais planais. Atsižvelgiant i šias aplinkybes, konstatuotina, jog ipareigojimas rengti infrastrukturos pletros planus yra siejamas su rengiamais atitinkamu žemes sklypu detaliaisiais planais.

134Vertinant gincijamu sprendimu šioje dalyje teisetuma ir pagristuma turi buti taikomas ir bendrasis viešojoje teiseje veikiantis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas nustatyta“, pagal kuri viešojo administravimo subjektai turi griežtai teises aktais apibrežtas kompetencijos ribas ir tik tuos igaliojimus, kurie šiais teises aktais yra suteikti. Viešojo administravimo subjekto aktai, priimti viršijant istatymines kompetencijos ribas yra vertinami kaip neteiseti.

135Gincijamais sprendimais Traku rajono savivaldybes taryba, ipareigojo, t. y. nustate pareiga, privatiems asmenims (žemes sklypu savininkams), parengus infrastrukturos pletros specialuji plana, irengti ir eksploatuoti infrastrukturos objektus, taciau nei sprendimu preambulese nurodyti (iskaitant Teritoriju planavimo istatymo 24 str. 3 d.) nei kiti sprendimu priemimo metu galiojantys teritoriju planavima reglamentuojantys teises aktai neitvirtino tokios vietos savivaldos instituciju teises.

136Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestine teiseju kolegija konstatuoja, kad 2005 m. rugpjucio 31 d. sprendimai Nr. S1-332, S1-335 ir S1-343 dalyje, kuria Traku rajono savivaldybes taryba ipareigojo žemes sklypu savininkus, parengus infrastrukturos pletros specialuji plana, irengti ir eksploatuoti infrastrukturos objektus, yra naikintini (ABTI 89 str. 1 d. 2 p.).

137Sprendžiant minetu Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimu teisetumo likusioje dalyje klausima, atkreiptinas demesys i tai, kad iš gincijamu sprendimu bei planavimo salygu detaliojo teritoriju planavimo dokumentams rengti matyti, jog detaliaisiais planais be kita ko yra siekiama pakeisti pagrindine tiksline žemes naudojimo paskirti iš žemes ukio i kitos paskirties žeme.

138Teritoriju planavimo istatymo 22 straipsnio 6 dalis nustato, jog detalieji planai, keiciantys pagrindine tiksline žemes naudojimo paskirti iš žemes ukio i kitos paskirties žeme, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybes ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. Jei bendrieji ar specialieji planai neparengti, detaliuju planu planavimo organizatoriumi gali buti tik savivaldybes administracijos direktorius arba valstybines žemes valdytojas.

139Sistemiškai vertinant šia Teritoriju planavimo istatymo nuostata, matyti, jog istatymu leidejas nedraudžia rengti detaliuju planu, keicianciu pagrindine tiksline žemes naudojimo paskirti iš žemes ukio i kitos paskirties žeme, net jei toks keitimas nera numatytas bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose, taciau tokiu atveju planavimo organizatoriumi turi buti savivaldybes administracijos direktorius. Šios aplinkybes, skirtingai nei nurodo pareiškejas, nepaneigia ir Pagrindines tikslines žemes naudojimo paskirties nustatymo ir prašymu leisti pakeisti pagrindine tiksline žemes naudojimo paskirti padavimo, nagrinejimo ir sprendimu priemimo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. rugsejo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (2004 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 1278 redakcija), nuostatos. Šiu taisykliu 10 punktas aiškiai nustato, jog pagrindine tiksline žemes naudojimo paskirtis gali buti keiciama pagal parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus.

140Gincijamais Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimais buvo duotas priemimo metu galiojusiu Detaliuju planu rengimo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužes 4 d. isakymu Nr. D1-239, 21 punkte numatytas pritarimas tikslines žemes naudojimo paskirties keitimui, o klausimas del detaliojo teritoriju planavimo organizatoriaus teisiu ir pareigu perdavimo žemes sklypu savininkams ar kitiems istatyme numatytiems subjektams juose nesprendžiamas. Esant šioms aplinkybems, konstatuotina, jog šie Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimai, skirtingai nei nurodo pareiškejas, neprieštarauja Teritoriju planavimo istatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatoms.

141Pareiškejo gincijamose 2005 m. lapkricio 16 d. planavimo salygose detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-105 (II tomas, b. l. 11) planavimo organizatoriumi yra nurodytas Traku rajono savivaldybes administracijos direktorius L. K., tuo tarpu 2005 m. gruodžio 16 d. planavimo salygose detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-126 (II tomas, b. l. 27) pareiškeju ivardintas žemes sklypo savininkas S. N.. Teritoriju planavimo istatymo 25 straipsnio 6 dalis nustate, kad prieš pradedamas rengti detaliojo planavimo dokumentus planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi i savivaldybes administracijos valstybes tarnautoja – savivaldybes vyriausiaji architekta, kad pateiktu planavimo salygas. Minetu planavimo salygu išdavimo metu galiojusiu Teritoriju planavimo dokumentams rengti salygu parengimo ir išdavimo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužes 7 d. isakymu Nr. D1-262, 24 punktas nustato, jog planavimo salygos žemes savininkams, valdytojams ar naudotojams išduodamos tik tuo atveju, kai jie Vyriausybes nustatyta tvarka sudare sutarti su savivaldybes administracijos direktoriumi del detaliojo teritoriju planavimo organizatoriaus teisiu ir pareigu perdavimo. Sistemine minetu nuostatu analize leidžia teigti, kad teise kreiptis del planavimo salygu detaliojo teritorijos planavimo dokumentams rengti išdavimo yra suteikta tik planavimo organizatoriui. Kadangi, byloje duomenu, kad su S. N. butu sudaryta sutartis del detaliojo teritorijos planavimo organizatoriaus teisiu ir pareigu perdavimo (Teritoriju planavimo istatymo 20 str. 2 d.) nera, o ir tokia sutartis vadovaujantis Teritoriju planavimo istatymo 22 straipsnio 6 dalimi negalejo buti sudaryta, konstatuotina, kad 2005 m. gruodžio 16 d. planavimo salygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-126 S. N. negalejo buvo išduotos.

142Ivertinus minetus Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimus bei planavimo salygas detaliojo teritoriju planavimo dokumentams rengti, taip pat konstatuotina, kad vykdomu detaliuoju teritorijos planavimu iš esmes yra siekiama suformuoti žemes sklypus gyvenamuju namu grupiu statybai, todel šiems santykiams, be kita ko, taikytina Teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 1 dalyje itvirtinta nuostata, jog rengti detaliuosius planus formuojant žemes sklypus gyvenamuju namu kvartalu ar gyvenamuju namu grupiu (daugiau kaip trys gyvenamieji namai) statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybes teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomu teritoriju ar ju zonu, taip pat gyvenamuju teritoriju išdestymo planuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nera teisinio pagrindo rengti detaliuosius planus formuojant žemes sklypus grupes ar kvartalo gyvenamuju namu statybai, kai tai nera numatyta bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 7 d. nutartis administracineje byloje Nr. A10-372/2007). Todel, nesant patvirtintu bendruju planu ar(ir) specialiuju teritorijos planavimo dokumentu, kuriuose butu nustatyti su mineta urbanistine pletra susije sprendiniai, atsiranda pagrindas naikinti skundžiamus Traku rajono savivaldybes tarybos sprendimus, ta dalimi, kuria leista rengti teritoriju detaliuosius planus formuojant žemes klypus gyvenamuju namu grupiu (kvartalu) statybai, bei jo pagrindu išduotas planavimo salygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Mineta istatymo nuostata yra imperatyvi ir nenustato jokiu išimciu.

143Be to, pažymetina, kad istatymu leidejas Teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustate, kad rengti detaliuosius planus formuojant žemes sklypus gyvenamuju namu kvartalu ar gyvenamuju namu grupiu statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybes teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomu teritoriju ar ju zonu, taip pat gyvenamuju teritoriju išdestymo planuose. Kadangi gincijamu atveju žemes sklypai nepriskirtini saugomoms teritorijoms, mineti sprendiniai turejo buti nustatyti savivaldybes teritorijos (ar jos dalies) bendruosiuose arba specialiuosiuose gyvenamuju teritoriju išdestymo planuose, numatytuose Teritoriju planavimo istatymo 15 straipsnio 1 dalies 10 punkte, o ne to paties straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytose žemetvarkos schemose.

144Atsižvelgdama i tai, kad mineta Traku rajono savivaldybes teritorijos mišku išdestymo žemetvarkos schema ne tik kad nesprendžia su urbanistine pletra susijusiu klausimo, bet ir nera Teritoriju planavimo istatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas specialiojo teritoriju planavimo dokumentas, o kitu bendrojo ar specialiojo teritoriju planavimo dokumentu, kuriuose butu numatyta gyvenamuju namu grupiu (kvartalu) statyba, gincijamu sprendimu priemimo metu nebuvo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija konstatuoja, jog Traku rajono savivaldybes tarybos 2005 m rugpjucio 31 d. sprendimai Nr. S1-335, S1-343 bei S1-332 ir ju pagrindu išduotos 2005 m. lapkricio 16 d. planavimo salygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-105 ir 2005 m. gruodžio 16 d. planavimo salygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-126 yra naikintini, kaip prieštaraujantys minetoms Teritoriju planavimo istatymo nuostatoms (ABTI 89 str. 1 d. 1 p.).

145IX.

146Del planavimo salygu specialiojo teritoriju planavimo dokumentams rengti

147Pareiškejas taip pat gincija 2005 m. gruodžio 16 d. planavimo salygas nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-127 (II tomas, b. l. 28).

148Teritoriju planavimo istatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad specialieji planai rengiami, kai juos rengti yra numatyta pagal istatymus ir kitus teises aktus (1 p.), kai bendrieji teritoriju planavimo dokumentai nera parengti (2 p.) bei kai galiojanciu bendrojo ar detaliojo planavimo dokumentu sprendiniai planuojamai veiklai nera parengti arba butina detalizuoti bendrojo teritoriju planavimo dokumentu sprendinius (3 p.). Mineto istatymo 15 straipsnio 3 dalis, be kita ko, nustato, kad tais atvejais, kai savivaldybes teritorijos ar jos daliu bendrieji planai neparengti arba parengtu bendruju planu sprendiniuose infrastrukturos pletros klausimai nespresti, privaloma rengti specialiuosius teritoriju privalumo dokumentus – infrastrukturos pletros schemas ir (ar) planus (projektus).

149Teritoriju planavimo istatymo 14 straipsnis nustato, kad specialiojo teritoriju planavimo organizatoriumi yra valstybes institucijos (1 p.), apskriciu viršininkai (2 p.), savivaldybiu administraciju direktoriai (3 p.), juridiniai asmenys, taip pat kitu istatymu nustatytais atvejais – fiziniai asmenys (4 p.). Nei Teritoriju planavimo istatymas, nei ji igyvendinantys poistatyminiai teises aktai nenumato, kad specialiojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigos sutartimi galetu buti perduotos kitiems, nei Teritoriju planavimo istatymo 14 straipsniuose nurodytiems subjektams. Nors toks sutartinis perdavimas numatytas tik detaliojo teritoriju planavimo atveju, teismu praktikoje pripažistama, kad privatus juridiniai asmenys gali buti specialiojo teritoriju planavimo organizatoriai, o fiziniai asmenys, vadovaujantis Teritoriju planavimo istatymo 14 straipsnio 4 punktu, specialiojo teritoriju planavimo organizatoriais gali buti tik tais atvejais, kai tai numatyta kituose istatymuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. sprendimas administracineje byloje Nr. A8 –1024/2006; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis administracineje byloje Nr. Nr.A16-1188/2007). Esant šioms aplinkybems konstatuotina, kad nesant istatyminio pagrindo, fizinis asmuo negali buti pripažistamas specialiojo teritoriju planavimo organizatoriumi.

150Teritoriju planavimo istatymo 17 straipsnio 6 dalis numate, kad prieš pradedamas rengti specialiojo teritoriju planavimo dokumentus planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi i joje nurodytas institucijas, kad pateiktu planavimo salygas. Analogiška nuostata itvirtinta ir minetu Teritoriju planavimo dokumentams rengti salygu parengimo ir išdavimo taisykliu 6 punkte. Sistemiškai vertinant šias nuostatas, konstatuotina, jog, kaip ir detaliuju planu rengimo atveju, i kompetentingas institucijas del planavimo salygu specialiojo teritoriju planavimo dokumentui rengti teise kreiptis turi tik planavimo organizatorius arba jo igaliotas juridinis ar fizinis asmuo (Teritoriju planavimo dokumentams rengti salygu parengimo ir išdavimo taisykliu 4.1 p.).

151Nagrinejamu atveju 2005 m. gruodžio 16 d. planavimo salygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-127 buvo išduotos fiziniam asmeniui – S. N.. S. N. kaip planavimo organizatorius nurodytas ir Prašyme salygoms specialiojo planavimo dokumentui rengti (II tomas, b. l. 22). Vadovaujantis planavimo salygu išdavimo metu galiojusiu Teritoriju planavimo istatymo bei kitu teises aktu, reglamentuojanciu specialiojo teritoriju planavimo dokumentu rengima, S. N. negalejo buti pripažintas planavimo organizatoriumi, todel neturejo teises kreiptis i kompetentingas institucijas, kad jos išduotu planavimo salygas. Be to, pažymetina, kad minetame Prašyme salygoms specialiojo planavimo dokumentui rengti nurodytas uždavinys – žemes sklypo skaidymas i namu valdas numatant gyvenamuju namu statyba – iš esmes atitinka Teritoriju planavimo istatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus detaliojo teritoriju planavimo, bet ne to paties istatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytus specialiojo teritoriju planavimo uždavinius. Esant šioms aplinkybems, salygas išduodanti institucija, gavusi toki prašyma, privalejo atsisakyti išduoti planavimo salygas (Teritoriju planavimo dokumentams rengti salygu parengimo ir išdavimo taisykliu 12 p.).

152Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, konstatuotina, jog 2005 m. gruodžio 16 d. planavimo salygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-127, yra naikintinos (ABTI 89 str. 1 d. 3 p.).

153Vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, atsižvelgdama i ginco sklypu lokalizacija, i tai, kad šie sklypai gali patekti i planuojamos Traku istorinio nacionalinio parko buferines apsaugos zonos teritorija, i tai, kad priimtu Traku rajono savivaldybes sprendimu igyvendinimas gali tureti neigiamos itakos mineto parko ir teritorijos kraštovaizdžiui, vizualini teritorijos suvokima, sprendžia, kad visi nurodytieji Teritoriju planavimo istatymo ir poistatyminiu teises aktu pažeidimai kartu sudaro ir viešojo intereso pažeidima, o tai sudare pagrinda pareiškejo skunda patenkinti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisetas ir pagristas, naikinti jo nera pagrindo.

154Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestine teiseju kolegija

Rezoliucinė dalis

Nutarė

155Atsakovo Traku rajono savivaldybes ir treciuju suinteresuotuju asmenu K. Š. ir S. Š. apeliacinius skundus atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužes 31 d. sprendima palikti nepakeista.

156Nutartis neskundžiama.