Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Z. C. S. dėl neteisėtai laikomo mažamečio sūnaus sugrąžinimo, institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Z. C. S. dėl neteisėtai laikomo mažamečio sūnaus grąžinimo. Ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus bendravimo su tėvu tvarką, kuriuo ieškovas prašė iki kol bus išnagrinėta byla nustatyti tokią vaiko bendravimo su tėvu tvarką: 1. Tėvas sūnų paimtų iš vietinės vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojo (tarpininko) penktadienį 18.00 val. ir gražintų tarpininkui sekmadienio vakare 20.00 val. arba pirmadienio ryte. Kiekvieną trečiadienį tėvas paimtų sūnų apie 12.00 val. dienos ir grąžintų 19.30 val.; 2. Atsakovė įpareigojama suteikti vaikui galimybę kiekvieną dieną kalbėtis su tėvu (bei kitais šeimos nariais) internetu (Skype programa) nuo 19.30 val. iki 20.30 val.; 3. Sūnus galėtų praleisti rugpjūčio mėnesio atostogas (3 savaites, rugpjūčio 10-30 d.) ir Kalėdų savaitę (gruodžio 22-27 d.) su tėvu Lietuvoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-13 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę Z. C. S. suteikti vaikui M. M. S. galimybę kiekvieną dieną kalbėtis su tėvu (bei kitais šeimos nariais) internetu (Skype programa) nuo 19.30 val. iki 20.30 val.; kitoje dalyje ieškovo prašymą atmetė. Ieškovas T. M., nesutikdamas su minėta 2013-11-13 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Nors CK 3.65 str. nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 str. 1 d. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 str. numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d. ). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

Nagrinėjamu atveju teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su nepilnamečio šalių vaiko teise bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.), taip pat tokia pat skyrium gyvenančio tėvo teise bendrauti su savo vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies ir nustatydamas laikiną nepilnamečio šalių sūnaus bendravimo su tėvu – ieškovu, tvarką, atsižvelgė į tai, kad ieškovo siūloma laikina bendravimo tvarka dalyje dėl buvimo su vaiku jo gyvenamojoje vietoje ir dėl vaiko atostogų su tėvu yra realiai neįvykdoma, nes net pačiam ieškovui nėra žinoma atsakovės bei nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta Nyderlanduose, taip pat atsižvelgė į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Ieškovas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka. Jo manymu, teismas nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių vaikas negalėtų kelias dienas savaitėje praleisti su ieškovu, taip pat teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo prašoma bendravimo tvarka dalyje dėl buvimo su vaiku jo gyvenamojoje vietoje ir dėl vaiko atostogų su tėvu bus realiai neįvykdoma dėl šalių konfliktiškų santykių bei dėl to, kad ieškovui nėra žinoma atsakovės ir sūnaus gyvenamoji vieta Nyderlanduose. Ieškovas nurodo, kad skundžiama nutartis pažeidžia vaiko teises ir neatitinka geriausių vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Bylos medžiaga patvirtina, kad vaiko M. M. S. tėvų, t. y. ieškovo ir atsakovės, santykiai yra konfliktiški, todėl teismui patenkinus ieškovo prašymą dalyje, kurioje prašoma nustatyti bendravimo tvarką tėvui sūnų paimant penktadienį 18.00 val. ir grąžinant tarpininkui sekmadienio vakare 20.00 val. arba pirmadienio ryte, taip pat paimant sūnų kiekvieną trečiadienį apie 12.00 val. dienos ir grąžinant 19.30 val., bei patenkinus prašymą dalyje dėl sūnaus atostogų su tėvu Lietuvoje, konfliktuojančioms šalims tektų susitikti, o tai neišvengiamai išprovokuotų dar daugiau konfliktų ir ginčų, į kuriuos būtų įtraukiamas ir šalių sūnus M. M. S.. Tokia situacija darytų žalingą įtaką vaikui, neatitiktų jo interesų, neužtikrintų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatydamas ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi, pagrįstai atsižvelgė į konfliktiškus šalių santykius ir pagrįstai ieškovo prašymo dalyje dėl bendravimo su sūnumi jį pasiimant bei dalyje dėl sūnaus atostogų su ieškovu Lietuvoje netenkino.

Pažymėtina, jog šioje bylose sprendžiant tokį socialiai reikšmingą klausimą kaip laikinos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, turi būti įvertintos visos teisingam šio klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, o nustatyta laikina bendravimo tvarka turi užtikrinti, visų pirma, prioritetiniais laikomus šalių nepilnamečio sūnaus interesus iki teismo sprendimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju pats ieškovas savo 2013-07-24 prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad jis dėl atsakovės veiksmų negali dalyvauti sūnaus auklėjime ar net bendrauti su sūnumi jau beveik dvejus metus (b. l. 67-69). Taigi, pats ieškovas patvirtino, kad su sūnumi nebendrauja ilgą laiką. Atsižvelgiant į pakankamai jauną vaiko amžių (gim. 2006-04-20), į tai, kad bendravimas buvo pertrauktas gan ilgą laiką, akivaizdu, kad ieškovo ir mažamečio sūnaus tarpusavio ryšys yra susilpnėjęs, todėl jį atkurti būtina palaipsniui, netraumuojant vaiko, užtikrinant, kad nebūtų pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečio vaiko interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka, įpareigojant atsakovę suteikti vaikui galimybę kiekvieną dieną kalbėtis su tėvu (bei kitais šeimos nariais) internetu (Skype programa) nuo 19.30 val. iki 20.30 val., yra pakankama tam, kad tarp nepilnamečio sūnaus ir tėvo sustiprėtų tarpusavio ryšys, kartu užtikrinant ir nepilnamečio vaiko bei jo tėvo teisės į bendravimą galimybę. Taigi, nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka visų pirma, vaiko – šalių nepilnamečio sūnaus interesus, taip pat nepažeidžia ir ieškovo interesų.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. N2-5298-131/2013 pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Z. C. S. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Šioje byloje 2013-10-08 buvo priimtas sprendimas, kuriuo, be kita ko, šalių sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, t. y. atsakove, bei buvo nustatyta nuolatinė ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka. Nors minėtas sprendimas, ieškovui jį apskundus apeliacine tvarka, nėra įsiteisėjęs, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuolatinė bendravimo tvarka bus nustatyta ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo byloje, o šioje byloje skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-13 nutartimi yra nustatyta tik laikina ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu bei pagrįstai ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, nustatydamas bendravimo su sūnumi tvarką, įpareigojant atsakovę suteikti vaikui galimybę kiekvieną dieną kalbėtis su tėvu (bei kitais šeimos nariais) internetu (Skype programa) nuo 19.30 val. iki 20.30 val., o kitoje dalyje pagrįstai ieškovo prašymą atmetė.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.