Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarties, kuria prašymas dėl teismo nutarties išaiškinimo atmestas, civilinėje byloje Nr. e2-3862-431/2015 pagal ieškovės Latvijos Respublikos bendrovės SIA „UniCredit Leasing“ ieškinį atsakovui E. V. dėl nuostolių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas E. V. prašė išaiškinti teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria nutarta uždrausti atsakovui E. V. naudotis balsavimo teisėmis BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose sprendžiant AS „UniCredit Bank“ įkeisto turto: nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4400-1539-6424), esančio Trinapolio g. 3, Vilniuje, ir 0,8970 ha valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-1244-1157), esančio Trinapolio g. 3, Vilniuje, nuomos teisės disponavimo klausimus. Atsakovas prašė išaiškinti, ar taikytas apribojimas atsakovui E. V. naudotis balsavimo teisėmis BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose sprendžiant AS „UniCredit Bank“ įkeisto turto nuomos teisės disponavimo klausimus apima (apėmė): 1) E. V. teisę balsuoti BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose klausimu dėl BUAB „Egvilta“ kreditorių komiteto sudarymo, kreditorių komiteto narių rinkimo bei teisių kreditorių komitetui suteikimo; 2) E. V. teisę balsuoti BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose klausimu dėl BUAB „Egvilta“ priklausančio nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4400-1539-6424), esančio Trinapolio g. 3, Vilniuje, ir 0,8970 ha valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-1244-1157), esančio Trinapolio g. 3, Vilniuje, nuomos teisės įvertinimo, turto vertintojo kandidatūros parinkimo: 3) E. V. teisę balsuoti BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 15 d. nutartimi atmetė atsakovo E. V. prašymą išaiškinti teismo nutartį.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi nutarė uždrausti atsakovui E. V. naudotis balsavimo teisėmis BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose sprendžiant AS „UniCreditBank“ įkeisto turto: nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4400-1539-6424), esančio Trinapolio g. 3, Vilniuje, ir 0,8970 ha valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-1244-1157), esančio Trinapolio g. 3, Vilniuje, nuomos teisės disponavimo klausimus. Teismo vertinimu, prašomos išaiškinti teismo nutarties rezoliucinė dalis yra suformuluota suprantamai ir nedviprasmiškai, abejonėms dėl teismo nutarties rezoliucinės dalies aiškumo pagrindo nėra.

Teismas akcentavo, kad prašymą išaiškinti teismo nutartį atsakovas pateikė po to, kai apeliacine tvarka jau buvo priimtas sprendimas dėl šios nutarties dalies panaikinimo, todėl sprendė, kad nutartis atsakovui buvo aiški, nes priešingu atveju pirma būtų pateiktas prašymas ją išaiškinti, o tik po to sprendžiamas klausimas dėl jos apskundimo. Taip pat pažymėjo, kad sprendimo išaiškinimo procesinis institutas (CPK 278 str. 1 d.) yra skirtas pašalinti sprendimo rezoliucinės dalies formulavimo neaiškumus, kad sprendimas būtų tinkamai įvykdytas. Kadangi atsakovo nurodyta nutartis yra panaikinta apeliacine tvarka, tai teismas nutarė, kad jos išaiškinimas yra nebeaktualus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas E. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį ir klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties išaiškinimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismo nutarties išaiškinimas ir teismo nutarties apskundimas yra du skirtingi procesiniai veiksmai (institutai), turintys skirtingus tikslus ir reglamentuojami atskirų teisės normų. Atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties panaikinimo, iš esmės nesutiko su šia priimta nutartimi, ją laikė nepagrįsta ir neteisėta, todėl siekė, jog apeliacinės instancijos teismas ją panaikintų, o teikdamas prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties išaiškinimo, atsakovas siekė ir siekia, jog teismas aiškiai nurodytų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ribas (mastą).

2. Tiek ieškovei, tiek atsakovui pagal jų teisinius nutarties vertinimus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis yra aiški, tačiau ieškovė laikosi vienos nuomonės dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ribų (masto), o atsakovas – kitos. Būtent dėl to, jog ieškovė ir atsakovas skirtingai interpretuoja Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį, buvo pateiktas prašymas ją išaiškinti. Atsakovas laikosi nuomonės, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartimi buvo taikyti apribojimai atsakovui naudotis balsavimo teisėmis BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose, balsuojant tik tais klausimais, kurie tiesiogiai yra susiję su disponavimu turtu, o ieškovė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį aiškina plečiamai ir laikosi nuomonės, jog atsakovui buvo apribotos balsavimo teisės didesne apimti. Šį nuomonių skirtumą patvirtina ir ieškovės pateiktas teismui prašymas skirti atsakovui baudą už Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. taikytų apribojimų pažeidimą. Teismas, spręsdamas klausimas dėl baudos skyrimo (neskyrimo), turės pasisakyti ir dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ribų (masto), todėl teismo atsisakymas išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį, remiantis vien formaliais argumentais, neatitinka civilinio proceso principų.

3. Teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra skubaus vykdymo nutartis ir jos apskundimas nestabdo jos vykdymo. Tai lemia skirtingas teisines pasekmes, kurias sukelia nutarties ar sprendimo apskundimas apeliacinės instancijos teismui, todėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties apskundimą sieti su negalimumu teismui teikti išaiškinimą dėl šios nutarties negalima. Kadangi ieškovas ir atsakovas skirtingai interpretuoja Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties dalį dėl atsakovo balsavimo teisių apribojimų, tai vadinasi lieka aktualus klausimas dėl to, ar Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis buvo įvykdyta ar ne. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties dalis dėl atsakovo balsavimo teisių apribojimo nereikalavo jo priverstinio įvykdymo, kurį vykdytų ieškovo pasirinktas antstolis. Atsakovui buvo apribotos tam tikros neturtinės teisės, todėl sprendžiant klausimą dėl to, ar Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d nutartis yra įvykdyta (neįvykdyta), yra svarbus teismo išaiškinimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ribų (masto).

4. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties dalies išaiškinimas turi esminės įtakos kitoms nagrinėjamoms civilinėms byloms. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjamos dvi civilinės bylos Nr. 2-4440-823/2015 ir Nr. 2-4248-823/2015 pagal pareikštus skundus dėl 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. kovo 16 d. BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, kurie iš esmės grindžiami tuo, jog atsakovas pažeidė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartimi nustatytus apribojimus, o tai sąlygojo neteisėtų nutarimų priėmimą. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartimis šie ginčai yra išspręsti, tačiau Lietuvos apeliaciniam teismui yra pateikti atskirieji skundai dėl šių teismo nutarčių panaikinimo. Nagrinėjant šias civilines bylas teismai privalės pasisakyti dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartimi taikytų apribojimų pažeidimo (nepažeidimo), tačiau iš esmės

tokias išvadas ir išaiškinimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartimi taikytų apribojimų masto gali pateikti tik tokią nutartį priėmęs teismas (teisėjas). Užtikrinant vienodą teisės taikymą ir vienodą tų pačių faktinių aplinkybių vertinimą, laikantis ekonomiškumo ir koncentracijos principų, teismas privalėjo išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta išaiškinti teismo nutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 278 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Taigi, kaip minėta, teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas.

Nagrinėjamu atveju prašyme išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties dalį nurodoma, kad šalims yra neaiški prašomos išaiškinti nutarties rezoliucinė dalis, kuria nutarta uždrausti atsakovui E. V. naudotis balsavimo teisėmis BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose sprendžiant AS „UniCredit Bank“ įkeisto turto: nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4400-1539-6424), esančio Trinapolio g. 3, Vilniuje, ir 0,8970 ha valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-1244-1157), esančio Trinapolio g. 3, Vilniuje, nuomos teisės disponavimo klausimus. Iš nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas E. V. naudotis balsavimo teise BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose, sprendžiant disponavimo AS „UniCredit Bank“ įkeistu turtu klausimus, ir kurią nagrinėjamoje byloje prašoma išaiškinti yra panaikinta ir ieškovo SIA „UniCredit Leasing“ prašymas dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmestas. Atsižvelgiant į tai, nutarties dalies, kurią prašoma išaiškinti, vykdymas nebegalimas. Kadangi sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas atsisakyti išaiškinti nutarties dalį, kurios vykdymas nebegalimas, laikytina pagrįsta.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismo 2015 m. liepos 15 d. (civilinės bylos Nr. e2-912-381/2015 ir Nr. e2-913-381/2015), ir 2015 m. gruodžio 9 d. (civilinės bylos Nr. 2-1649-196/2015) nutartyse nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties dalimi, kurią prašoma išaiškinti, atsakovui buvo uždrausta naudotis balsavimo teise BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose, sprendžiant disponavimo AS „UniCredit Bank“ įkeistu turtu klausimus. Taigi atmestinas apelianto argumentas dėl to, jog buvo neaiškus taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas ir sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nėra pagrindo abejonėms dėl prašomos išaiškinti nutarties dalies.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartį, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.), todėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų teismas plačiau nenagrinėja dėl jų teisinio neaktualumo sprendžiamam klausimui.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 15 d. nutartimi pagrįstai atsisakė išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria atsakovui buvo uždrausta naudotis balsavimo teise BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose, sprendžiant disponavimo AS „UniCredit Bank“ įkeistu turtu klausimus. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329, 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.