Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-06-09 · Byla Nr. Iv-147-473/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-06-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2011-09-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-09
Bylos Nr.
Iv-147-473/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00891-2010-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
O. Š.
Atsakovas
ir Lietuvos valstybės, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Kęstutis Virketis
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-147-473/2011Proceso Nr. 3-61-3-00891-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 16.4; 16.6; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui O. Š., jo atstovui advokatui Kęstučiui Virkečiui, atsakovės ir Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Arūnui Sodoniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo O. Š. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010-03-09 įsakymą Nr. 1TE-58 „Dėl tarnybinės nuobaudos O. Š. paskyrimo ir atleidimo iš pareigų“; 2) grąžinti jį į jo buvusias pareigas; 3) priteisti iš atsakovo negautą vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-03-10 iki teismo sprendimo įgyvendinimo dienos; 4) priteisti 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimui; 5) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde (I t., b. l. 1-18) nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiškino, kad skundžiamu įsakymu nuo 2010-03-10 pareiškėjas buvo atleistas iš Valstybės tarnybos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos (toliau – VTD, Departamentas) direktoriaus pareigų. Skundžiamas 2010-03-09 ministro įsakymas surašytas dviejų ministro sudarytos komisijos išvadų pagrindu. 2010-02-22 išvadoje Nr. 1VL-292, konstatuota, kad pareiškėjo kaltė pasireiškė aplaidžiu pareigų vykdymu, tačiau materialių pasekmių nėra, tai formalus pažeidimas ir komisija pasiūlė skirti pastabą, 2010-02-22 buvo priimtas išvada Nr. 1VL-293 dėl viešųjų pirkimų vykdymo, kurioje konstatuojama, kad pareiškėjo kaltė pasireiškė aplaidžiu pareigų vykdymu, tačiau materialių pasekmių nėra, tai formalus pažeidimas ir komisija pasiūlė skirti pastabą. Pareiškėjas nesutinka, kad padarė tarnybinius nusižengimus. Jo teigimu, joks teisės aktas nenustato kada, kokiu periodiškumu, kokiu būdu ir kaip turi būti atliekami patikrinimai valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, vykdant valstybės tarnautojų mokymo programų įgyvendinimo kokybės priežiūrą, kaip vertinti sąvoką „kokybė“ ir atlikti jos tikrinimą, kokie kokybės vertinamieji kriterijai, kaip teisingai įforminti patikrinimo medžiagą. Valstybės tarnybos departamento prie VRM valstybės tarnautojams net tvirtinant mokymo programas nėra suteikta teisė vertinti mokymo programų turinio, todėl ir atliekant mokymo programų įgyvendinimo kokybės patikrinimus valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose galima vertinti tik mokymo organizavimo procesą, mokymo metodikos taikymo bei mokymo sąlygų sudarymą valstybės tarnautojams kokybę, nevertinant dėstomos mokymo medžiagos turinio išsamumo, efektyvumo, konkretumo, teisingumo, aktualumo, praktiškumo, atitikimo teisės aktų nuostatoms kokybės. Vidaus reikalų ministerija aiškiai nesureglamentavo valstybės tarnautojų mokymo programų įgyvendinimo kokybės patikrinimo tvarkos nei vidaus reikalų ministro 2005-05-26 įsakymu Nr. IV-166 patvirtintose Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo taisyklėse, nei vidaus reikalų ministro 2002-07-11 įsakymu Nr. 339 Valstybės tarnautojų mokymo programų turinio reikalavimuose. Taip pat Vidaus reikalų ministerija nesiėmė jokių veiksmų, kai Departamentas 2008-11-19 raštu Nr. 27D-1821 savo iniciatyva bandė taisyti susiklosčiusią padėtį, pateikdamas Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo taisyklių pakeitimo projektą, kurį Vidaus reikalų ministerija įvertinusi tik atmetė, pagal kompetenciją nepašalindama minėtuose teisės aktuose nustatytų trūkumų. Taip pat nedavė papildomai jokių rašytinių nurodymų, paaiškinimų dėl valstybės tarnautojų mokymo programų įgyvendinimo kokybės priežiūros. Išvadoje Nr. 1VL-292 komisija tik konstatavo jo kaltę, įvardindama „aplaidžiu pareigų vykdymu“, tačiau neįrodė kaltės jokiais faktiniais įrodymais, tik pateikė teisės aktų interpretacijas. Išvadoje Nr. 1VL-293 nurodytų pažeidimų jis nepadarė. VRM Vidaus audito skyriaus 2009-08-14 ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra minimi tik veiklos trūkumai, teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Tokios pat nuomonės laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri 2009-10-27 raštu Nr. 4S-3683 pateikė įvertinimą. Dėl viešųjų paslaugų pirkimo turi būti taikomas senaties terminas, todėl tarnybinė nuobauda negalėjo būti paskirta. Priimant įsakymą atleisti jį iš pareigų, nepagrįstai buvo taikomas subendrinimo institutas, nes Valstybės tarnybos įstatymas tokios sankcijos skyrimo tvarkos nenustatė. Nusižengimo, už kurį paskirta nuobauda atleidimas iš pareigų, metu griežto papeikimo nuobauda negaliojo – buvo pakeista į papeikimą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-01-25 sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimą paliko nepakeistą, todėl tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, pareiškėjui paskirta nepagrįstai. Atlikus jo tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje, į pareigas priimantis asmuo (vidaus reikalų ministras) sprendimo dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo/neįgyvendinimo per nustatytą terminą nepriėmė, tarnybinės veiklos vertinimo procedūra nebuvo užbaigta ir galutinis sprendimas dėl vertinimo komisijos siūlymo nepriimtas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-06-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-736-602/2010 panaikino LR vidaus reikalų ministro 2009-11-26 įsakymą Nr. 1T8-383, kuriuo pareiškėjui buvo panaikinta kvalifikacinė klasė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-04-18 nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, remiasi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 271 str. 1 d., 250 str. 1 d. Nurodo, kad per 2009 metų antrą pusmetį jo atžvilgiu buvo atlikti septyni tarnybiniai patikrinimai. Kryptingas nusistatymas prieš jo asmenį parodo tokių tarnybinių patikrinimų neobjektyvumą ir tendencingumą. Jis pradaro galimybę tęsti valstybės tarnautojo karjerą, turėjo išvykti į Šilalę, sutriko jo sveikata, prarado draugus, prarado teisę gauti gerą valstybės tarnautojo atlyginimą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjui buvo padaryta žala.

Atsiliepimas

Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 60-64) ir teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, kad valstybės tarnautojų mokymo programų įgyvendinimo kokybės priežiūra yra nuolatinė funkcija, todėl patikrinimai valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose turi būti atliekami nuolat, kad būtų pasiektas šios funkcijos tikslas. Procedūrų nebuvimas neatleidžia įstaigos nuo teisės aktuose nustatytų funkcijų vykdymo. Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo taisyklių, patvirtintų LR vidaus reikalų ministro 2002-07-11 įsakymu Nr. 340 (toliau - Mokymo organizavimo taisyklės), 17 punktas nustato privalomas valstybės tarnautojų mokymo programų įgyvendinimo kokybės priežiūros formas, o nustatyti šios funkcijos vykdymo tvarką yra valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos vadovo prerogatyva. Nepagrįstas yra pareiškėjo argumentas, kad VTD valstybės tarnautojams net tvirtinant mokymo programas nėra suteikta teisė vertinti mokymo programų turinio, todėl ir atliekant mokymo programų įgyvendinimo kokybės patikrinimus valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose galima vertinti tik mokymo organizavimo procesą, mokymo metodikos taikymo bei mokymo sąlygų sudarymą valstybės tarnautojams kokybę, nevertinant dėstomos mokymo medžiagos turinio išsamumo, efektyvumo, konkretumo, teisingumo, aktualumo, praktiškumo, atitikimo teisės aktų nuostatoms kokybės. Pagal Mokymo organizavimo taisyklių 5 punktą su teikiama tvirtinti valstybės tarnautojų mokymo programa valstybės tarnybos tvarkymo įstaigai pateikiamos tik atitinkamos srities kvalifikuotų specialistų recenzijos apie valstybės tarnautojų mokymo programos atitiktį vidaus reikalų ministro nustatytiems valstybės tarnautojų mokymo programų turinio reikalavimams, o pagal Mokymo organizavimo taisyklių 7 punktą, pati valstybės tarnybostvarkymo įstaiga per 5 darbo dienas nuo valstybės tarnautojų mokymo programos pateikimo dienos įvertina, ar ji atitinka vidaus reikalų ministro nustatytus valstybės tarnautojų mokymo programų turinio reikalavimus, ir ją patvirtina arba su pastabomis grąžina koreguoti jos rengėjams. Vadinasi, valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga ir atlikdama patikrinimus gali vertinti, ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos, įgyvendindamos valstybės tarnautojų mokymo programas, laikosi vidaus reikalų ministro nustatytų valstybės tarnautojų mokymo programų turinio reikalavimų. Nesant reglamentuotų procedūrų valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokia tvarka atlikti patikrinimus valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose. Be to, VTD 2008-11-19 raštu Nr. 27D-1821 pateiktų Vidaus reikalų ministerijai derinti Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo taisyklių pakeitimo projektu nebuvo siūloma detalizuoti patikrinimų valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose atlikimo procedūrų ir pareiškėjas nekėlė šio klausimo vidaus reikalų ministrui kaip probleminio. Pareiškėjo aplaidumą pagrindžia šios tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nustatytos faktinės aplinkybės: 1) VTD, vadovaujamas O. Š., savo iniciatyva vykdant valstybės tarnautojų mokymo programų įgyvendinimo kokybės priežiūrą, valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose daugiau kaip metus, tai yra nuo 2008-06-12 iki 2009-09-01, neatliko nei vieno patikrinimo; 2) O. Š. neinicijavo patikrinimų valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, kai pagal VTD ataskaitos apie valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą 2008 m. duomenis paaiškėjo, kad 2008 m. veiklos ataskaitų nepateikė net 35 proc. visų valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų sąraše esančių įstaigų, 18 kvalifikacijos tobulinimo įstaigų nevykdė valstybės tarnautojų mokymų arba nepateikė veiklos ataskaitų 3 metus iš eilės, 12 kvalifikacijos tobulinimo įstaigų nevykdė valstybės tarnautojų mokymų arba nepateikė veiklos ataskaitų 2 metus iš eilės; 3) pareiškėjas nesiėmė priemonių ir paaiškėjus Valstybės tarnybos departamento užsakymu Finansų ministerijos mokymo centro vykdyto Valstybės tarnautojų įvadinio mokymo poreikio, apimties, kokybės ir efektyvumo tyrimo duomenims, kad net 62 proc. įvadinio mokymo dalyvių įvadinio mokymo kokybė tenkina tik iš dalies, 9 proc. mokymo dalyvių įvadinio mokymo kokybė netenkina, ir tik 29 proc. respondentų atsakė, kad įvadinis mokymas yra visiškai kokybiškas. Šios aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos, tačiau jis nurodytų duomenų tinkamai neįvertino ir neatliko patikrinimų valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose. Todėl darytina išvada, kad jo kaltė, tinkamai nevykdžius mokymo programų įgyvendinimo kokybės priežiūros, yra įrodyta. 2010-02-00 tarnybinio patikrinimo išvadoje yra konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai, jie yra pagrįsti patikrinimo metu surinktais įrodymais, patvirtinančiais jo kaltę, įvertinti ir paties pareiškėjo paaiškinimai dėl minėtų padarytų pažeidimų; padaryti pažeidimai yra teisiškai kvalifikuoti, nurodant konkrečius teisės aktus, nustatyta kaltės forma (aplaidumas), išvadoje yra aiškiai nustatytas pažeidimo padarymo laikas. Skunde teismui pareiškėjas patvirtina, jog pirkimo vykdytojas padarė išvados konstatuojamos dalies 1 p. nurodytus pažeidimus, nesant jo veiksmuose tyčios, tačiau nepaaiškina, kodėl, patvirtinęs ir pasirašęs išvadoje nurodytus pirkimo dokumentus, liudijančius apie procedūrų nesilaikymą, iš kurių akivaizdžiai buvo matyti daromi pažeidimai ir kurių jis negalėjo nepastebėti, nesiėmė priemonių jiems pašalinti. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tarnybinė nuobauda dėl viešųjų paslaugų pirkimo negalėjo būti skirta dėl senaties termino. Šie pažeidimai padaryti 2008 metų sausio-gegužės mėn. laikotarpiu. Tačiau jie buvo konstatuoti VRM Vidaus audito skyriaus 2009-08-14 ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakomybei už juos taikytinas ne 6 mėnesių, bet 3 metų terminas (VTĮ 30 str. 1 d.). Pagal LVAT praktiką (2009-02-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-164/2009) Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2 d. nuostata, jog skiriant tarnybinę nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo „aplinkybes ir padarinius“ apima nusižengimų daugėtą bei jais sukeltų padarinių vertinimą, t.y. vienu metu paaiškėjus, kad buvo padaryta daugėtas nusižengimų ir esant šių nusižengimų realiai sutapčiai, turi būti skiriama 1 tarnybinė nuobauda. Nagrinėjamu atveju vidaus reikalų ministras, vienu metu gavęs 2 tarnybinio patikrinimo išvadas su siūlymais skirti tarnybinę nuobaudą valstybės tarnautojui bei spręsdamas šį klausimą, vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977, 11.1 p., turi paskirti jam tarnybines nuobaudas pagal gautas motyvuotas išvadas, o taip pat galutinai parinkti ir paskirti 1 tarnybinę nuobaudą, atitinkančią Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytus nuobaudos skyrimo kriterijus. Dėl pareiškėjo argumentą, kad nusižengimo, už kurį paskirta nuobauda atleidimas iš pareigų, metu turėjo galioti griežto papeikimo nuobauda, paneigia LVAT praktika dėl nestatutinių valstybės tarnybos santykių, konkrečiai LVAT 2009-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A442 - 62/2009. Pareiškėjo tarnybinė veikla vertinta 2010-02-22, Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija pasiūlė tobulinti jo kvalifikaciją. Vertinimo komisijai surašius vertinimo išvadą, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas laikytinas baigtu, net jei valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo nusprendžia neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo. Tačiau šiuo atveju vidaus reikalų ministras nusprendė įgyvendinti komisijos siūlymą, t. y. tobulinti O. Š. kvalifikaciją (vidaus reikalų ministro 2010-02-26 pavedimas), todėl vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių 55 punktu, pasirašyti komisijos išvados jis neprivalėjo. Dėl kvalifikacijos tobulinimo paslaugų pirkimo turi būti vykdomos viešųjų pirkimų procedūros, todėl priimti ministro įsakymą, nustatantį konkretų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas teiksiantį subjektą ir kvalifikacijos tobulinimo seminaro pavadinimą, objektyviai neįmanoma. LR vidaus reikalų ministro 2009-10-02 įsakymu Nr. 1TE-253 (2009-10-14 įsakymo Nr. 1TE-262 redakcija) pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas, LR vidaus reikalų ministro 2009-10-14 įsakymu Nr. 1TE-263 ir 2009-12-28 įsakymu Nr. 1TE-425 jam skirtos tarnybinės nuobaudos - papeikimai); Pareiškėjo tarnybinė veikla 2009 m. tiesioginio vadovo 2010-02-02 tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadoje Nr. 2VI-1 ir LR vidaus reikalų ministerijos ir įstaigų prie ministerijos, apskričių viršininkų administracijų ir Vyriausybės atstovų apskrityse institucijų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų bei auditorių, vertinimo komisijos narių ir 18-20 kategorijų karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2010-02-22 išvadoje Nr. 4 įvertinta nepatenkinamai Viešojo administravimo įstatymo 42 str. numatyta, kad neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.250 str. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Valstybės tarnybos įstatymas nenumato teisės į neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjo reikalaujamu atveju. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 68) nurodė, kad valstybės tarnautojų mokymo programų įgyvendinimo kokybės priežiūra yra nuolatinė VTD funkcija, todėl patikrinimai valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose privalo būti atliekami nuolat, kad būtų pasiektas šios funkcijos tikslas. Nustatyti pastarosios funkcijos vykdymo tvarką yra buvo VTD vadovo prerogatyva. Nesant reglamentuotų procedūrų VTD turi teisę pasirinkti kokia tvarka atlikti patikrinimus valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose. Pagal Mokymo organizavimo taisyklių 5 punktą su teikiama tvirtinti valstybės tarnautojų mokymo programa VTD pateikiamos atitinkamos srities kvalifikuotų specialistų recenzijos apie valstybės tarnautojų mokymo programos atitiktį vidaus reikalų ministro nustatytiems valstybės tarnautojų mokymo programų turinio reikalavimams, o pagal tų pačių taisyklių 7 punktą VTD per 5 darbo dienas nuo valstybės tarnautojų mokymo programos pateikimo dienos įvertina, ar ji atitinka vidaus reikalų ministro nustatytus valstybės tarnautojų mokymo programų turinio reikalavimus, ir ją patvirtina arba su pastabomis grąžina koreguoti jos rengėjams. VTD atlikdama patikrinimus gali vertinti, ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos, įgyvendindamos valstybės tarnautojų mokymo programas, laikosi vidaus reikalų ministro nustatytų valstybės tarnautojų mokymo programų turinio reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant. Apie teismo posėdį tinkamai pranešta.

Bylos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas O. Š. iki 2010-03-10 dirbo Valstybės tarnybos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pareigose.

LR vidaus reikalų ministro 2010-03-09 įsakymu Nr. 1TE-58, vadovaujantis LR valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708; 2003, Nr. 73-3358) 29 str. 2 d., 3 d. 4 p. ir 4 d., Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 (Žin., 2002, Nr. 65-2665; 2004, Nr. 89-3279; 2004, Nr. 186-6924; 2006, Nr. 70-2570), 11.1 punktu bei atsižvelgiant į LR vidaus reikalų ministro 2009-12-10 įsakymu Nr. 1V-685 ir 2009-12-21 įsakymu Nr. 1V-706 sudarytų komisijų galimam tarnybiniam nusižengimui tirti 2010-02-22 išvadose Nr. 1VL-292 ir 1VL-293 nurodytus pažeidimus, kurie padaryti nesant svarbių priežasčių (tokiais veiksmais neužtikrinta tinkama Valstybės tarnybos departamento prie VRM veikla, diskredituota valstybės tarnyba), realią padarytų tarnybinių nusižengimų sutaptį, taip pat į teisingumo ir protingumo kriterijus, bei į tai, kad: Valstybės tarnybos departamento prie LR VRM direktorius O. Š. dažnai, pakartotinai netinkamai atlieka pareigas, pažeidžia įstatymų, kitų norminių teisės aktų reikalavimus (LR vidaus reikalų ministro 2009-10-02 įsakymu Nr. 1TE-253 (LR vidaus reikalų ministro 2009-10-14 įsakymo Nr. 1TE-262 redakcija) O. Š. skirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas, LR vidaus reikalų ministro 2009-10-14 įsakymu Nr. 1TE-263 ir 2009-12-28 įsakymu Nr. 1TE-425 O. Š. skirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimai); O. Šarmavičiaus tarnybinė veikla 2009 m. tiesioginio vadovo 2010-02-02 tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadoje Nr. 2V1-1 ir LR vidaus reikalų ministerijos ir Įstaigų prie ministerijos, apskričių viršininkų administracijų ir Vyriausybės atstovų apskrityse institucijų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų bei auditorių, vertinimo komisijos narių ir 18-20 kategorijų karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2010-02-22 išvadoje Nr. 4 įvertinta nepatenkinamai; O. Š. per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas, pareiškėjui Valstybės tarnybos departamento prie LR VRM direktoriui O. Š., paskirtos dvi tarnybinės nuobaudos – griežtas papeikimas ir atleidimas iš pareigų, ir subendrinta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų. Vadovaujantis LR valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 18 p., pareiškėjas nuo 2010-03-10 atleistas iš pareigų (I t., b. l. 66-67).

Nustatyta, kad atsakovei VRM gavus LR valstybės kontrolės 2009-11-30 valstybinio audito ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Valstybės tarnautojų mokymas“ (toliau - Audito ataskaita) LR vidaus reikalų ministro 2009-12-10 įsakymu Nr. 1V-685 sudaryta komisija ištirti galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą galimai neatlikus ar netinkamai atlikus pareigas pagal Audito ataskaitoje nurodytus pažeidimus (toliau – komisija). LR valstybės kontrolė 2009-11-30 valstybinio audito ataskaitoje „Valstybės tarnautojų mokymas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 78-123) konstatavo, kad Departamentas nevykdo planinių kvalifikacijos tobulinimo įstaigų patikrinimų. Reaguojant į žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus ir savo iniciatyva 2008 m. atlikti trijų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų patikrinimai (1,7 proc. visų iki 2008 m. patvirtintų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų). Taip pat šioje ataskaitoje konstatuota, kad nustatytos nepakankamos valstybės tarnautojų mokymo programų įgyvendinimo kokybės priežiūros priemonės, todėl, nepašalinus trūkumų, didėja nekokybiško mokymo rizika ir gali būti neužtikrintas rezultatyvus valstybės biudžeto lėšų, skirtų valstybės tarnautojų mokymui, naudojimas ir tai, kad dėl neaiškiai apibrėžtų reikalavimų kvalifikacijos tobulinimo įstaigoms ir nepakankamos Departamento vykdomos mokymo programų kokybės priežiūros negali efektyviai funkcionuoti valstybės tarnautojų mokymo sistema.

Komisija, ištyrusi Audito ataskaitoje nurodytų pažeidimų aplinkybes, 2010-02-22 surašė tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. VL-292 (I t., b. l. 22-33), kurioje nustatė, kad pareiškėjas O. Š., būdamas VTD direktoriumi, neužtikrino, kad jo vadovaujama įstaiga tinkamai, sistemiškai, nuosekliai, nepertraukiamai ir nuolat vykdytų VTĮ pavestą mokymo programų įgyvendinimo kokybės priežiūros funkciją, t. y. nuo 2008-06-12 iki 2009-09-01 Departamentas savo iniciatyva neatliko mokymo programų įgyvendinimo kokybės patikrinimų valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, nesiėmė priemonių patikrinti mokymo programų įgyvendinimo kokybę. Departamentui įgyvendinant valstybės tarnautojų mokymo programų įgyvendinimo kokybės priežiūrą, pareiškėjas neužtikrino tinkamo VTĮ 49 str. 2 d. 5 punkto, Departamento nuostatų 6.1.6 punkto, Mokymo organizavimo taisyklių 17 punkto įgyvendinimo, ir tuo pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 4 punktus, Departamento nuostatų 11.1, 11.2, 11.10 ir 11.11 punktus, Departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 6.1, 6.2, 6.3 punktus. O. Š. kaltė pasireiškia aplaidžių pareigų vykdymu, materialinių neigiamų pasekmių nenustatyta. Komisija pasiūlė pripažinti, kad O. Š., netinkamai organizuodamas valstybės tarnautojų mokymo programų įgyvendinimo kokybės priežiūrą laikotarpiu nuo 2008-06-12 iki 2009-09-01, padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Atsakovei VRM gavus Viešųjų pirkimų tarnybos prie LRV 2009-10-27 raštą Nr. 4S-3683 „Dėl viešųjų pirkimų dokumentų ir procedūrų įvertinimo“ (I t., b. l. 136-138) bei VRM Vidaus audito skyriaus 2009-08-14 ataskaitą Nr. 23A1-15 (I t., b. l. 171-182), Vidaus reikalų ministro 2009-12-21 įsakymu Nr. 1V-706 sudaryta komisija ištirti galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, neatlikus ar netinkamai atlikus pareigas, pagal minėtame Viešųjų pirkimų tarnybos rašte ir Vidaus audito skyriaus ataskaitoje nurodytus pažeidimus (toliau – komisija).

Komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2010-02-22 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. 1VL-293 (I t., b. l. 38-49) nustatė, kad pareiškėjas, būdamas VTD direktoriumi, 2008-02-04 - 2008-03-05 laikotarpiu, žinodamas apie šio patikrinimo išvados 1.1 p., 1.2 p., 1.3 p. nurodytus Viešųjų pirkimų įstatymo 119 str. 4 d. ir Valstybės tarnybos departamento prie VRM supaprastintų viešųjų pirkimų, atliekamų taikant įprastą komercinę praktiką, taisyklių 10 p., 27 p., 55 p. pažeidimus ir nesiimdamas jokių priemonių jiems pašalinti, netinkamai atliko savo pareigas, t. y. netinkamai kontroliavo darbuotojų, vykdžiusių Pirkimą Nr. l, veiksmus ir neužtikrino tinkamo šių Taisyklių laikymosi Departamente. Šiais veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., Valstybės tarnybos departamento prie VRM nuostatų 11.2 p. ir pareigybes aprašymo 6.2 p. reikalavimus; nesudarydamas raštiškos sutarties su UAB „Lietuvos žinios“ dėl nupirktų informacijos viešinimo žiniasklaidos priemonėse paslaugų, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 119 str. 4 d. ir šių Taisyklių 55 p., Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. reikalavimus. Pareiškėjo kaltė pasireiškia aplaidžiu pareigų vykdymu, neigiamų pasekmių nenustatyta. Taip pat, komisija nustatė, kad pareiškėjas, būdamas VTD direktoriumi, 2008-03-07 žinodamas, jog leidinio „Valstybės tarnybos aktualijos“ leidybos ir platinimo sutartyje su UAB „Praction“ nurodytos sąlygos neatitinka kvietime pateikti pasiūlymus bei pirkimo užduotyje nurodytų sąlygų bei nesiimdamas priemonių minėtam pažeidimui pašalinti, netinkamai atliko savo pareigas bei neužtikrino tinkamo Valstybės tarnybos departamento prie VRM supaprastintų viešųjų pirkimų, atliekamų taikant įprastą komercinę praktiką, taisyklių reikalavimų taikymo Departamente. Šiais veiksmais O. Š. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p.. Valstybės tarnybos departamento prie VRM nuostatų 11.2 p. ir pareigybės aprašymo 6.2 p. reikalavimus; 2008-03-07 pasirašydamas minėtą sutartį su UAB „Praction“ Nr. (duomenys neskelbtini), joje esant pakeistoms kvietime nustatytoms perkamo objekto sąlygoms (sutarties 1.1 p.), pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 119 str. 1 d., šių Taisyklių 57 p. ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. reikalavimus; jo kaltė pasireiškia aplaidžių pareigų vykdymu, neigiamų pasekmių nenustatyta. Komisija pasiūlė pripažinti, kad Valstybės tarnybos departamento prie VRM direktorius O. Š. padarė anksčiau nurodytus pažeidimus ir už nustatytą netinkamą pareigų atlikimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja LR valstybės tarnybos įstatymas ir LR Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisykles (toliau – Taisyklės).

LR valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 29 str. nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio Įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos (1 d.). Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją (2 d.). Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (3 d.). Šio straipsnio 4 d. numatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. VTĮ 44 str. 1 d. 18 p. nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už tarnybinius nusižengimus, nenurodytus šio straipsnio 1 dalies 15 punkte.

VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 4 punktuose nustatyta, kad, valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų ir tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.

VTD nuostatų, patvirtintų LR vidaus reikalų ministro 2002-11-25 įsakymu Nr. 548 11.1, 11.2, 11.10 ir 11.11 punktuose nustatyta, kad valstybės tarnybos departamento direktorius atsako už Valstybės tarnybos departamentui pavestų uždavinių įgyvendinimą; užtikrina, kad Valstybės tarnybos departamento veikloje būtų laikomasi įstatymų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, vykdomi Vyriausybės nutarimai, vidaus reikalų ministro įsakymai ir kiti teisės aktai; tvirtina Valstybės tarnybos departamento metinius veiklos planus; vykdo Valstybės tarnybos departamento metinių veiklos planų įgyvendinimo kontrolę arba ją atlikti paveda Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojui.

LR vidaus reikalų ministro 2002-11-22 įsakymu Nr. 547 patvirtinto VTD prie LR VRM direktoriaus pareigybės aprašymo 6.1, 6.2, 6.3 punktuose numatyta, kad Valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, užtikrina VTD nuostatuose nustatytų uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą, užtikrina, kad VTD būtų vykdomi LR įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai, užtikrina VTD valdymą ir vystymą.

Dėl 2010-02-22 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. 1VL-292 nustatytų pažeidimų

Kaip minėta, komisija tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 1VL-292 nurodė, kad pareiškėjas neužtikrino tinkamo VTĮ 49 str. 2 d. 5 punkto, Departamento nuostatų 6.1.6 punkto, Mokymo organizavimo taisyklių 17 punkto įgyvendinimo, ir tuo pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 4 punktus, Departamento nuostatų 11.1, 11.2, 11.10 ir 11.11 punktus, Departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 6.1, 6.2, 6.3 punktus.

Pagal VTV 49 str. 2 d. 5 punktą Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga tvirtina valstybės tarnautojų mokymo programas ir vykdo jų įgyvendinimo kokybės priežiūrą. Pagal Departamento nuostatų 6.1.6 punktą Departamentas tvirtina valstybės tarnautojų mokymo programas ir vykdo jų įgyvendinimo kokybės priežiūrą. Pagal Mokymo organizavimo taisyklių 17 punktą Valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga, vykdydama valstybės tarnautojų mokymo programų įgyvendinimo kokybės priežiūrą savo iniciatyva ar atsižvelgdama į gautus skundus atlieka patikrinimus valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, o pagal Mokymo organizavimo taisyklių 19 punktą valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos kasmet iki vasario 1 d. turi pateikti savo veiklos ataskaitas valstybės tarnybos tvarkymo įstaigai.

Pareiškėjas 2010-01-08 paaiškinime Nr. 27L-8 dėl galimo tarnybinio nusižengimo (adm. b. priedas Nr. 2, išvados Nr. 1VL-292 medžiaga, išvados priedas Nr. 4) nurodė, kad 2008 - 2009 m. Departamentas skundų dėl mokymo programų įgyvendinimo kokybės negavo, o 2008 m. savo iniciatyva atliko 3 valstybės tarnautojų mokymo programų įgyvendinimo kokybės patikrinimus valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose. Teisės aktai Departamento valstybės tarnautojams, tvirtinant mokymo programas, nesuteikia teisės vertinti mokymo programų turinio (mokymo programų turinį vertina atitinkamos srities kvalifikuoti specialistai mokslininkai ir praktikai - mokymo programų recenzentai), todėl ir atliekant mokymo programų įgyvendinimo kokybės patikrinimus valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose pagal kompetenciją gali būti vertinamas tik mokymo organizavimo procesas, mokymo metodikos taikymo bei mokymo sąlygų sudarymo valstybės tarnautojams kokybė. Įvertinus tokių patikrinimų efektyvumo santykį su žmogiškųjų išteklių ir darbo laiko sąnaudomis, buvo ieškoma ir kitų priemonių, kurios užtikrintų tinkamesnį VTĮ 49 str. 2 d. 5 punkto nuostatų įgyvendinimą. Pavyzdžiui, buvo parengti atitinkamų teisės aktų pakeitimo projektai, kuriuos priėmus būtų sustiprinta valstybės tarnautojų mokymo programų įgyvendinimo kokybė. Departamentas savo iniciatyva patikrinimus valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose vykdė, tačiau įvertinus, kad tai nėra pakankamai efektyvi priemonė užtikrinti valstybės tarnautojų mokymo programų įgyvendinimo kokybei, buvo sustiprinta mokymo kokybės stebėseną bei siekta tobulinti teisinį reglamentavimą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Departamentas 2008 metais savo iniciatyva atliko 3 valstybės tarnautojų mokymo programų įgyvendinimo kokybės patikrinimus valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose: 1) pagal Departamento direktoriaus 2008-03-03 įsakymą Nr. 27V-69 „Dėl pavedimo atlikti valstybės tarnautojų mokymo kokybės patikrinimą valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose“, 2008-03-06 Lietuvos „Žinijos“ draugijoje (Departamento Žmogiškųjų išteklių vystymo skyriaus 2008-03-18 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini); I t., b. l. 69-71); 2) pagal Departamento direktoriaus 2008-05-06 įsakymą Nr. 27V-94 „Dėl pavedimo atlikti valstybės tarnautojų mokymo kokybės patikrinimą valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose“, 2008-05-12 UAB „NRD“ (Departamento Žmogiškųjų išteklių vystymo skyriaus 2008-05-15 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ; I t., b. l. 74-75); 3) pagal Departamento direktoriaus 2008-06-09 įsakymą Nr. 27V-123 „Dėl pavedimo atlikti valstybės tarnautojų mokymo kokybės patikrinimą valstybės tarnautoju kvalifikacijos tobulinimo įstaigose“, 2008-06-12 UAB „Mokesčių srautas“ (Departamento Žmogiškųjų išteklių vystymo skyriaus 2008-07-01 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini); I t., b. l. 72-73), o nuo 2008-06-12 iki 2009-09-01 Departamentas, savo iniciatyva neatliko patikrinimų valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose vykdant valstybės tarnautojų mokymo programų įgyvendinimo kokybės priežiūrą.

Departamento 2009-12-30 rašte Nr. 27D - 2452 (adm. b. priedas Nr. 2, išvados Nr. 1VL-292 medžiaga, išvados priedas Nr. 7) yra nurodyta, kad Departamentas 2008 m. IV ketvirtyje parengė Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo taisyklių pakeitimo projektą, kuriame buvo numatyti šio teisės akto pakeitimai, kurie leistų pagerinti mokymo programų įgyvendinimo kokybę bei sugriežtintų jų įgyvendinimo kontrolę: 1) nustatyta mokymo programų iki 8 akad. vai. tvirtinimo tvarka; 2) reglamentuotas statutiniams valstybės tarnautojams parengtų mokymo programų, kurių tvirtinimas numatytas atitinkamų įstaigų statutuose, tvirtinimas; 3) numatytas mechanizmas pripažinti programas negaliojančiomis; 4) nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai mokymo programas vertinantiems recenzentams ir numatyta, kad mokymo programas galės recenzuoti ne tik recenzentai iš Departamento direktoriaus sudaryto sąrašo, bet ir kiti, atitinkantys valstybės tarnautojų mokymo organizavimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, recenzentai; 5) numatyta, jog vertinant programą ir kilus abejonių dėl programos recenzijų kokybės, Departamentas gali kreiptis į nepriklausomus ekspertus dėl mokymo programos įvertinimo.

Departamento Žmogiškųjų išteklių vystymo skyriaus 2009 m. gegužės mėn. parengtoje ataskaitoje apie valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą 2008 m. (adm. b. priedas Nr. 2, išvados Nr. 1VL-292 medžiaga, išvados priedas Nr. 32), analizuojami duomenys apie valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų veiklos ataskaitų teikimą ir veiklos vykdymą bei daromos atitinkamos išvados, pvz., kad „2008 m. veiklos ataskaitas pateikė 115 kvalifikacijos tobulinimo įstaigų, t. y. 65 proc. visų, valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų sąraše esančių įstaigų. Veiklos ataskaitų nepateikė 61 kvalifikacijos tobulinimo įstaiga, 24 iš kurių į valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų sąrašą pateko 2008 m. Net 18 kvalifikacijos tobulinimo įstaigų nevykdė valstybės tarnautojų mokymų arba nepateikė veiklos ataskaitos 3 metus iš eilės, 12 kvalifikacijos tobulinimo įstaigų nevykdė valstybės tarnautojų mokymų arba nepateikė veiklos ataskaitos 2 metus iš eilės“. Vertinant šią informaciją darytina išvada, kad valstybės tarnautoją kvalifikacijos tobulinimo įstaigų veiklos ataskaitų vertinimas negali būti laikomas efektyvia mokymo programų įgyvendinimo kokybės priežiūros priemone, kai net 35 proc. valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų nepateikė veiklos ataskaitų.

Iš Departamento 2010-02-01 raštu Nr. 27D-267 (adm. b. priedas Nr. 2, išvados Nr. 1VL-292 medžiaga, išvados priedas Nr. 30) pateiktos informacijos matyti, kad 2008-2009 m. buvo atlikti 3 tyrimai dėl valstybės tarnautojų mokymo: 1) UAB „RAIT“ Departamento užsakymu 2009 m. atlikto valstybės tarnautojų mokymo poreikių tyrimo ataskaitoje nurodytas vienas iš tyrimo tikslų buvo „Ištirti 18-20 kategorijų valstybės tarnautojų ir žemesnės nei 18 kategorijos įstaigų vadovų mokymo poreikius. Išsiaiškinti Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslininkų, dirbančių viešojo administravimo srityje nuomonę dėl 18 - 20 kategorijų valstybės tarnautojų bei žemesnės nei 18 kategorijos įstaigų vadovų privalomų išklausyti mokymo programų turinio reikalavimų tobulinimo“. Šioje ataskaitoje pateikiami valstybės tarnautojų mokymo programų vertinimai ir rekomendacijos (išvados priedas Nr. 33); 2) Kauno technologijos universiteto Socialinių tyrimų laboratorijos Departamento užsakymu 2008 m. atlikto Valstybės tarnautojų mokymo poreikių tyrimo ataskaitos 114 - 116 puslapiuose pateikiamos išvados, vertinimai ir rekomendacijos dėl valstybės tarnautojų mokymo kokybės (išvados priedas Nr. 35); 3) Finansų ministerijos mokymo centro Departamento užsakymu 2008 m. atlikto valstybės tarnautojų įvadinio mokymo poreikio, apimties, kokybės ir efektyvumo tyrimo ataskaitoje išdėstyti valstybės tarnautojų įvadinio mokymo situacijos analizė, šio mokymo poreikio, kokybės ir veiksmingumo tyrimo rezultatai, įvadinio mokymo sistemos Lietuvos valstybės tarnyboje privalumai ir trūkumai bei siūlymai dėl įvadinio mokymo valstybės tarnyboje tobulinimo (išvados priedas Nr. 34).

Teismas daro išvadą, kad atsakovas įvertinęs nurodytuose tyrimuose pateiktą informaciją, kad minėtame Finansų ministerijos mokymo centro Valstybės tarnautojų įvadinio mokymo poreikio, apimties, kokybės ir efektyvumo tyrime vykdyta tik apklausa, ir nurodyta, kad 62 proc. įvadinio mokymo dalyvių įvadinio mokymo kokybė tenkina tik iš dalies, 9 proc. mokymo dalyvių įvadinio mokymo kokybė netenkina, ir tik 29 proc. respondentų atsakė, kad įvadinis mokymas yra visiškai kokybiškas, padarė išvadą, kad tokia informacija laikytina realiu pagrindu Departamentui savo iniciatyva atlikti patikrinimus valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, tačiau pareiškėjas atitinkamų patikrinimų neorganizavo ir kitų priemonių siekiant pagerinti įvadinio mokymo kokybę neįgyvendino.

VTĮ 49 str. 2 d. 5 punktas atskiria valstybės tarnautojų mokymo programų tvirtinimą ir jų įgyvendinimo kokybės priežiūrą. Valstybės tarnautojų mokymo programų įgyvendinimo kokybės priežiūra vykdoma po valstybės tarnautojų mokymo programų patvirtinimo, kurios yra tvirtinamos pagal Valstybės tarnautojų mokymo programų turinio reikalavimus, patvirtintus LR vidaus reikalų ministro 2002-07-11 įsakymu Nr. 339 (LR vidaus reikalų ministro 2009-07-20 įsakymo Nr. 386 redakcija) (Žin., 2002, Nr. 77-3310; 2009, Nr. 88-3760) ir Mokymo organizavimo taisyklių II skyriaus nuostatas. Teisės aktų projektų rengimas yra atskira Departamentui priskirta funkcija (VTĮ 49 str. 2 d. 3 punktas; Departamento nuostatų, 6.1.1 p.). Teismas vertina, kad atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atveju vien teisės aktų projektų rengimas, be kitų priemonių įgyvendinimo, negali užtikrinti ir neužtikrino tinkamos mokymo programų įgyvendinimo kokybės priežiūros. Departamentas, vykdydamas valstybės tarnautojų mokymo programų įgyvendinimo kokybės priežiūrą, 2008 metais visus tris patikrinimus valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose atliko per pirmąjį pusmetį. Nuo 2008-06-12 iki 2009-09-01, t. y. daugiau kaip metus, Departamentas, vadovaujamas pareiškėjo, savo iniciatyva vykdant valstybės tarnautojų mokymo programų įgyvendinimo kokybės priežiūrą, valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose neatliko nei vieno patikrinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamento direktorius O. Š., būdamas atsakingas už VTĮ valstybės tarnybos tvarkymo įstaigai priskirtų funkcijų vykdymą Departamento nuostatuose nustatytų uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą (Departamento direktoriaus pareigybės aprašymas, patvirtintas LR vidaus reikalų ministro 2002-11-22 įsakymu Nr. 547, 6.1 p.), laikotarpiu nuo 2008-06-12 iki 2009-09-01 neinicijavo patikrinimų valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose pagal Mokymo organizavimo taisyklių 17 p., o kitos valstybės tarnautojų mokymo programų įgyvendinimo kokybės priežiūros priemonės, t. y. valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų veiklos ataskaitų duomenų vertinimas bei valstybės tarnautojų mokymo kokybės tyrimų užsakymas, neužtikrino tinkamo valstybės tarnautojų mokymo programų įgyvendinimo kokybės priežiūros funkcijos vykdymo. Atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad šiais veiksmais (neveikimu) pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 1 p. ir 4 p., Departamento nuostatų 11.1, 11.2, 11.10 ir 11.11 p., Departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 6.1, 6.2, 6.3 p.

Dėl 2010-02-22 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. 1VL-293 nustatytų pažeidimų

Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 1VL-293 komisija nurodė, kad pareiškėjas, būdamas VTD direktoriumi, 2008-02-04 - 2008-03-05 laikotarpiu, žinodamas apie patikrinimo išvadoje nurodytus Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 119 str. 4 d. ir Valstybės tarnybos departamento prie VRM supaprastintų viešųjų pirkimų, atliekamų taikant įprastą komercinę praktiką, taisyklių (toliau – Taisyklės) 10 p., 27 p., 55 p. pažeidimus ir nesiimdamas jokių priemonių jiems pašalinti, netinkamai atliko savo pareigas, t. y. netinkamai kontroliavo darbuotojų, vykdžiusių Pirkimą Nr. l, veiksmus ir neužtikrino tinkamo Taisyklių laikymosi Departamente. Šiais veiksmais pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., Valstybės tarnybos departamento prie VRM nuostatų 11.2 p. ir VTD direktoriaus pareigybes aprašymo 6.2 p. reikalavimus; nesudarydamas raštiškos sutarties su UAB „Lietuvos žinios“ dėl nupirktų informacijos viešinimo žiniasklaidos priemonėse paslaugų, pažeidė VPĮ 119 str. 4 d. ir Taisyklių 55 p., VTĮ 15 str. 1 d. 1 p. reikalavimus. Taip pat, pareiškėjas, 2008-03-07 žinodamas, jog leidinio „Valstybės tarnybos aktualijos“ leidybos ir platinimo sutartyje su UAB „Praction“ nurodytos sąlygos neatitinka kvietime pateikti pasiūlymus bei pirkimo užduotyje nurodytų sąlygų bei nesiimdamas priemonių minėtam pažeidimui pašalinti, netinkamai atliko savo pareigas bei neužtikrino tinkamo Taisyklių reikalavimų taikymo Departamente. Šiais veiksmais pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 1 p., 4 p.. Valstybės tarnybos departamento prie VRM nuostatų 11.2 p. ir pareigybės aprašymo 6.2 p. reikalavimus; 2008-03-07 pasirašydamas minėtą sutartį su UAB „Praction“ Nr. (duomenys neskelbtini), joje esant pakeistoms kvietime nustatytoms perkamo objekto sąlygoms (sutarties 1.1 p.), pažeidė VPĮ 119 str. 1 d., šių Taisyklių 57 p. ir VTĮ 15 str. 1 d. 1 p. reikalavimus

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr.84-2000; 2006, Nr.4-102; redakcija galiojusi nuo 2007-11-08 iki 2008-09-15) 119 str. 1 d. 1., pirkimus taikant įprastą komercinę praktiką atlieka perkančiosios organizacijos vadovo paskirti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, kurie turi būti nepriekaištingos reputacijos, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą, arba šio įstatymo 90 straipsnyje nurodyta komisija. Šie pirkimai atliekami vadovaujantis perkančiosios organizacijos patvirtintomis taisyklėmis. Šio straipsnio 4 d. numatyta, kad pirkimo sutartis, kurios vertė mažesnė kaip 10 000 Lt, gali būti sudaroma žodžiu.

Valstybės tarnybos departamento prie VRM supaprastintų viešųjų pirkimų, atliekamų taikant įprastą komercinę praktiką, taisyklių, patvirtintų VTD direktoriaus 2005-04-13 įsakymu Nr. 27V-29 (2007-04-16 įsakymo redakcija Nr. 27V-55) 55 p. nustatyta, kad pirkimo sutartis, kurios vertė mažesnė kaip 10000 Lt su PVM, gali būti sudaroma žodžiu (atsiskaitymai vykdomi pagal pateiktą sąskaitą faktūrą). Pagal šių Taisyklių 57 p., sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio dalyvio siūlymo kaina ir kvietime bei siūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Jei buvo derėtasi dėl pateikto siūlymo turinio, sudarant sutartį negali būti keičiama laimėjusio dalyvio suderėta kaina ir kitos pirkimo sąlygos.

VRM Vidaus audito skyriaus 2009-08-14 ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės 2009-10-27 rašto Nr.4S-3683 „Dėl viešųjų pirkimų dokumentų ir procedūrų įvertinimo“ duomenys (I t., b. l. 136-138, 171-182) patvirtina, kad Departamentas, vykdydamas pirkimą informacijos viešinimui žiniasklaidos priemonėse (toliau - Pirkimas Nr. 1): straipsnio apie VTD įgyvendinamo projekto „Valstybės tarnautojų gebėjimų stiprinimas personalo valdymo srityje“ pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“ ir užsakomojo informacinio straipsnio „Lietuvos žinios“ išspausdinimo paslauga, pažeidė: Taisyklių 10 p., nes pirkimą atliko pirkimo organizatorius, o ne viešojo pirkimo komisija, nors pirkimo-pardavimo sutarties vertė viršijo 10 000 litų; Taisyklių 27 p., nes vykdant minėtą pirkimą 3 dienraščių („Lietuvos žinios“, „Respublika“ ir „Lietuvos rytas“) apklausa atlikta žodžiu, o ne raštu; VPĮ 119 str. 4 d. ir Taisyklių 55 p., nes vykdant minėtą pirkimą, sutartis buvo sudaryta žodžiu, o ne raštu, nors pirkimo vertė buvo didesnė kaip 10 000 Lt. Taip pat, vykdydamas periodinio leidinio „Valstybės tarnybos aktualijos“ rengimo ir publikavimo paslaugos pirkimą (toliau - Pirkimas Nr. 2), Departamentas pažeidė Taisyklių 57 p., nes sudarydamas sutartį Departamentas pakeitė perkamo objekto sąlygas. Vykdydamas minėtus pirkimus ir nesivadovaudamas Taisyklių reikalavimais, VTD pažeidė VPĮ 119 str. 1 d., nustatančią, jog perkančioji organizacija supaprastintus viešuosius pirkimus, taikant įprastą komercinę praktiką, vykdo pagal savo pasitvirtintas taisykles.

VTD direktorius O. Š. 2010-01-08 paaiškinime nurodė, kad su jam pareikštais įtarimais nesutinka; Viešųjų pirkimų komisija ir pirkimų organizatorius yra savarankiški ir atsakingi už priimamus sprendimus; Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi Departamente vykdytų viešųjų pirkimų dokumentus ir vykdytas procedūras, 2009-10-27 rašte Nr.4S-3683 VPĮ bei kitų teisės aktų, susijusių su viešųjų pirkimų procedūrų įgyvendinimu nenustatė. Vykdant veiklas, susijusias su Departamento lėšų panaudojimu 2008 m., teisės aktų nuostatos pažeistos nebuvo; jo ir pavaldžių darbuotojų veiksmuose tyčios nebuvo, įstaigai žala nepadaryta; lėšos, skirtos Departamento veikloms, buvo panaudotos tinkamai ir racionaliai.

Kaip minėta, Departamento nuostatuose ir VTD direktoriaus pareigybės aprašyme įtvirtinta pareiga VTD direktoriui užtikrinti, jog Departamente būtų laikomasi teisės aktų, tarp jų ir vidaus reikalų ministro įsakymų reikalavimų, vykdant viešuosius pirkimus. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas žinojo apie minėtus Taisyklių 10 p., 27 p., 55 p. ir VTĮ 119 str. 4 d. pažeidimus, vykdant Pirkimą Nr. l, duomenų, jog jis ėmėsi priemonių minėtiems pažeidimams pašalinti nenustatyta. Taip pat, vykdant Pirkimą Nr. 2, pareiškėjas tvirtino 2008-02-29 pirkimo užduotį Nr.27F14-19 („leisti pirkti periodinio leidinio „Valstybes tarnybos aktualijos" renginio ir publikavimo paslaugą“), kuri atitiko pareiškėjo 2008-01-18 įsakymu Nr.27V-29 patvirtinto Departamento 2008 m. viešųjų pirkimų, finansuojamų ir biudžeto ir kitų lėšų, plano 1 p. numatytą pirkimą, o taip pat 2008-03-07 pasirašė su pirkimo laimėtoju UAB „Praction“ „Leidinio „Valstybės tarnybos aktualijos“ leidybos ir platinimo sutartį“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sudarant padarytas Taisyklių 57 p. pažeidimas, t. y. buvo pakeistos kvietime nustatytos pirkimo sąlygos, nors tai daryti draudžiama.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas vertina, kad atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad žinodamas apie minėtus pažeidimus ir nesiimdamas jokių priemonių jiems pašalinti, pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas, t.y. netinkamai kontroliavo darbuotojų, vykdžiusių Pirkimą Nr. l veiksmus ir neužtikrino tinkamo Taisyklių laikymosi Departamente. Šiais veiksmais jis pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., VTD nuostatų 11.2 p. ir pareigybės aprašymo 6.2. p. reikalavimus, o nesudarydamas raštiškos sutarties su UAB „Lietuvos žinios“ dėl nupirktų minėtų paslaugų, pažeidė Įstatymo 119 str. 4 d. ir Taisyklių 55 p., VTĮ 15 str. 1 d. 1 p. reikalavimus. Pasirašydamas kvietime nustatytų pirkimo sąlygų neatitinkančią sutartį, pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas bei neužtikrino tinkamo Taisyklių reikalavimų taikymo, šiais veiksmais pažeisdamas VTĮ 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., VTD nuostatų 11.2 p. ir pareigybės aprašymo 6.2 p. reikalavimus, o 2008-03-07 pasirašydamas leidinio „Valstybės tarnybos aktualijos“ leidybos ir platinimo sutartį su UAB „Praction“ Nr. (duomenys neskelbtini), joje esant pakeistoms kvietime nustatytoms perkamo objekto sąlygoms (sutarties 1.1 p.), pažeidė VPĮ 119 str. 1 d., Taisyklių 57 p. ir VTĮ 15 str. 1 d. 1 p. reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvadose konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai įrodyti patikrinimo metu surinktais įrodymais, patvirtinančiais jo kaltę.

Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad tarnybinė nuobauda dėl viešųjų paslaugų pirkimo negalėjo būti paskirta, suėjus senaties terminui. Išvadoje Nr. 1VL-293 nustatyti pažeidimai padaryti 2008 metų sausio-gegužės mėn., konstatuoti VRM Vidaus audito skyriaus 2009-08-14 ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal VTĮ 30 str. 1 d., jei tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, <...>, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad priimant skundžiamą įsakymą dėl jo atleidimo iš pareigų, nepagrįstai buvo taikomas subendrinimo institutas, nes VTĮ nenustato tokios sankcijos skyrimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju vidaus reikalų ministras, gavęs 2 tarnybinio patikrinimo išvadas su siūlymais skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaudamasis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977, 11.1 p., turi paskirti tarnybines nuobaudas pagal gautas motyvuotas išvadas, o taip pat galutinai parinkti ir paskirti tarnybinę nuobaudą, atitinkančią VTĮ 29 str. 2 d. numatytus nuobaudos skyrimo kriterijus.

Tokią nuobaudos skyrimo tvarką patvirtina ir LVAT praktika (2009-02-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-164/2009).

Pareiškėjas teigia, kad skundžiamu įsakymu jam nepagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nes 2009-10-02 įsakymu paskirta nuobauda – griežtas papeikimas, skundžiamo įsakymo priėmimo metu jau buvo panaikinta – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-01-25 sprendimu (adm. b. I-591-426/2010) pakeista į papeikimą. Tai, kad pareiškėjui 2009-10-02 paskirta nuobauda griežtas papeikimas panaikinta teismo tvarka iš esmės nepaneigia šioje byloje skundžiamu įsakymu paskirtos nuobaudos pagrįstumo, nes pagal VTĮ 29 str. 4 d. tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas pareiškėjui paskirta ir tuo pačiu, šioje byloje skundžiamu 2010-03-09 įsakymu – už 2010-02-22 išvadoje Nr. 1VL-292 nustatytą pažeidimą. Todėl atsakovas turėjo pagrindą taikyti VTĮ 29 str. 4 d. ir už 2010-02-22 išvadoje Nr. 1VL-293 nustatytus pažeidimus skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, ir vadovaujantis LR VTĮ 44 str. 1 d. 18 p., pareiškėją atleisti iš VTD direktoriaus pareigų. Valstybės tarnautojui, ypač įstaigos vadovui, keliami kur kas didesni reikalavimai, nei darbuotojui, kuris nevykdo jokių viešojo administravimo funkcijų. Todėl, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, tarnybinių nusižengimų tyrimo 2010-02-22 išvadose Nr. 1VL-292 ir 1VL-293 nurodytus pažeidimus, pareiškėjui anksčiau paskirtas nuobaudas ir jo tarnybinės veiklos vertinimą, skundžiamu įsakymu pareiškėjui pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad tarnybinis patikrinimas atliktas ir įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir nustatytos tvarkos ir terminų, patikrinimą atliko ir nuobaudą paskyrė tam įgalioti pareigūnai, remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriuos patvirtina įrodymai surinkti tarnybinio patikrinimo metu. Atsakovas atlikdamas tarnybinį patikrinimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą tarnybinių patikrinimų atlikimo ir nuobaudų skyrimo procedūrų nepažeidė.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinę žalą

LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir jeigu tokios žalos atlyginimas numatytas įstatyme, tai jos fakto ieškovas (pareiškėja) neturi įrodyti. Tokiu atveju neturtinės žalos faktas preziumuojamas, tačiau pareiškėjas turi pagrįsti reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį. Viešojo administravimo įstatymo 42 str. numatyta, kad neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.250 str. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Valstybės tarnybos įstatymas nenumato teisės į neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjo reikalaujamu atveju. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Remdamasis byloje esančių įrodymų visuma ir aptartais argumentais, teismas daro išvadą, kad LR vidaus reikalų ministro 2010-03-09 įsakymas Nr. 1TE-58 „Dėl tarnybinės nuobaudos O. Š. paskyrimo ir atleidimo iš pareigų“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti ir grąžinti pareiškėją į jo buvusias pareigas bei priteisti iš atsakovo negautą vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Taip pat nėra pagrindo pareiškėjui priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo O. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Violeta Balčytienė