Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjui O. Š., jo atstovui advokatui Kęstučiui Virkečiui, atsakovės atstovams Indrei Gasperei ir Donatui Gailiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. Š. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, dėl išvados ir įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) Vidaus reikalų ministerijos Personalo departamento 2009 m. rugsėjo 24 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus O. Š. veikos sudarant valstybės institucijų ir įstaigų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų ir auditorių, vertinimo komisijų narių ir 18-20 kategorijų karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijas“ (toliau Išvada);

Skunde (t. I, b. l. 2-10) paaiškino, kad Valstybės tarnybos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau Departamentas) vadovauja nuo pat jo įsteigimo 2002 m. Per visą laiką jam nebuvo skirta nei viena tarnybinė nuobauda. Priešingai, net šešis kartus buvo skatintas piniginėmis išmokomis, o vieną kartą skatinamas vidaus reikalų ministro padėka už nepriekaištingą pareigų atlikimą. Jo tarnybinė veikla nuolat buvo vertinama tik gerai ir labai gerai. Už 2008 metus jo veikla įvertinta gerai.

2009 m. liepos mėn. turėjo pasibaigti Departamento direktoriaus 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 27V-109 „Dėl įstaigų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų bei auditorių, vertinimo komisijų narių ir 18-20 kategorijų karjeros valstybės tarnautojų vertinimo komisijų“ (2008 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 27V-132 nauja redakcija) dvejiems metams sudarytų vertinimo komisijų įgaliojimai. 2009 m. gegužės 28 d. atitinkamoms valstybės institucijoms ir įstaigoms buvo išsiųstas raštas Nr. 27D-924 su prašymu iki 2009 m. liepos 1 d. pasiūlyti kandidatus į naujai sudaromas komisijas. Tokiu būdu vertinimo komisijų sudarymu buvo susirūpinta daugiau kaip prieš mėnesį iki esamų vertinimo komisijų įgaliojimų pabaigos. Į komisijas paprašyta pasiūlyti 6 valstybės tarnautojus. Toks prašymas grindžiamas kuo didesnio vertinimo komisijos narių nuomonių įvairovės poreikiu, o tai yra svarbu siekiant užtikrinti didesnį komisijų objektyvumą, kadangi šios komisijos turi vertinti aukščiausias pareigas einančius, be to ir skirtingų įstaigų valstybės tarnautojus, kurių vertinimui būtinas platesnis veiklos specifikos išmanymas. Todėl kiek įmanoma buvo stengiamasi laikytis šios principo sudarant vertinimo komisijas tiek dabar, tiek ir sudarant ankstesnes komisijas. Akivaizdu, kad valstybė, atlikdama darbdavio vaidmenį, atsakinga už veiksmingos, profesionalios ir nešališkos valstybės tarnybos užtikrinimą.

2009 m. liepos 1 d. turėjo įsigalioti Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 31-1, 32, 45 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo buvo panaikintos karjeros valstybės tarnautojų - ministerijos sekretorių ir ministerijos valstybės sekretorių - pareigybės ir įsteigtos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų - viceministrų ir karjeros valstybės tarnautojo - ministerijos kanclerio pareigybės, t. y. turėjo pasikeisti ministerijų vadovybė, kurios dalyvavimas vertinimo komisijose yra reikšmingas. Tokiu būdu buvo siekiama ministerijoms sudaryti galimybę pasiūlyti kandidatus į komisijas ir iš ministerijos vadovų. Kadangi iki šio laiko nauja ministerijos vadovybė negalėjo būti suformuota, tai galėjo turėti reikšmės ir įstaigoms teikiant siūlymus dėl kandidatų į vertinimo komisijas. Būtent todėl prašyta pateikti kandidatus ne vėliau nei pirmąją dieną, kai įsigalios paminėtas įstatymas (t. y. 2009 m. liepos 1 d.) ir paaiškės galutinė ministerijų vadovybės sudėtis. Tai, pareiškėjo teigimu, taip pat parodo, kad aplaidumo sudarant komisijas nebuvo. Kai kurios institucijos savo atsakymus tiesiogiai ir siejo su valdymo institucijų pertvarka ( pvz., Vyriausybės kanceliarija).

Į įstaigas dėl kandidatų į vertinimo komisijas kreiptasi dėl kelių priežasčių: todėl, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str. 2 d. šios komisijos sudaromos iš valstybės tarnautojų, t. y. asmenų, kuriuos sieja tarnybos santykiai su tam tikra įstaiga ir todėl būtinas atitinkamas darbdavio sprendimas dėl joje pareigas einančio valstybės tarnautojo dalyvavimo vertinimo komisijoje, taip pat dėl to, kad reikalingas ir kandidato į komisijos narius pritarimas arba sutikimas dalyvauti vertinimo komisijos darbe. Tam tikrais atvejais kreiptasi į atitinkamų įstaigų sistemos vadovybę (pvz., ministerijų atveju, kurios turi ir pavaldžių įstaigų, ir pasiūlytų suderintus kandidatus ir iš šių pavaldžių įstaigų). Taip buvo siekiama į komisijas įtraukti su atitinkama veiklos sritimi susijusius ir ją išmanančius valstybės tarnautojus. Šis principas nepaminėtas įstatyme, tačiau jis labai svarbus, siekiant užtikrinti efektyvią šių komisijų veiklą ir todėl kreipėsi dėl kandidatūrų į komisijas būtent į už atitinkamas valdymo ar kitu požiūriu atsakingas įstaigas (ministerijas, kanceliarijas ir pan.).

Įstaigoms pateikus siūlymus dėl kandidatų į vertinimo komisijas paaiškėjo, kad kai kurios iš jų negali būti sudaromos dėl mažesnio nei prašyta Departamento rašte kandidatų skaičiaus, dėl pasiūlytų kandidatų iš vienos įstaigos, dėl į komisiją pasiūlytų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, kuriuos visus įtraukus į komisiją galėjo būti užkirstas kelias tinkamai įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymą. Todėl, gavus visų prašytų įstaigų siūlomus kandidatus, į įstaigas kreiptasi pakartotinai su atitinkamais prašymais.

Mano, kad Išvadoje neteisingai interpretuojamas Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str. 3 d. reikalavimas sudaryti komisijas iš skirtingų įstaigų valstybės tarnautojų. Išvadoje tai siejama su reikalavimu sudaryti skirtingas vertinimo komisijas įvairioms įstaigoms, o ne su reikalavimu vertinimo komisijų nariams būti iš skirtingų įstaigų. Įstatymas aiškiai nurodo visas vertinimo komisijas sudaryti iš skirtingų įstaigų valstybės tarnautojų.

Esminė problema formuojant vertinimo komisijas buvo ministerijų į komisijas pasiūlytos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų kandidatūros ir kai kurių jų atsisakymas pakeisti savo siūlomus kandidatus - politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Papildomos tarnybos vertinimo garantijos būtinos siekiant išvengti politinio spaudimo keičiantis valdžioms, nes dėl jo paprastai politiškai nepatogūs ir netinkami tarnautojai gali būti atleidžiami. Tokiu būdu siekiama atskirti valstybės tarnybą nuo politikos, padaryti ją politiškai neutralią.

Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos tik šios pagrindinės valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijų sudarymo taisyklės - komisijos sudarymo laikotarpis ir minimalus jos narių skaičius. Įstatymas neužtikrina vientiso ir nuoseklaus vertinimo komisijų sudarymo ir veiklos reguliavimo. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo sudaromoms komisijoms taip pat nustatytas reikalavimas į komisijas įtraukti skirtingų valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojus. Dėl kitų komisijos sudarymo principų įstatymų leidėjas paliko spręsti valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovui. Todėl komisijų netinkamo funkcionavimo ar netinkamo su tuo susijusių teisės aktų įgyvendinimo atveju atsakomybė už tai taip pat tektų ją sudarančiam, o ne komisijos narius pasiūliusiam subjektui. Valstybės tarnybos įstatyme nėra nustatyta, kad į valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo sudaromas valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijas būtina įtraukti su atitinkama veiklos sritimi susijusius ir ją išmanančius valstybės tarnautojus. Tačiau, siekdamas užtikrinti efektyvią šių komisijų veiklą, ir kreipėsi dėl kandidatūrų į komisijas būtent į už atitinkamas valdymo sritis atsakingas ministerijas, o nesiėmė veiksmų sudaryti komisijas kitu principu - kreipdamasis tiesiogiai į galimus kandidatus į komisijas, nesulaukęs jų darbdavio valios, nesuradęs kompromiso su už tam tikrą valdymo sritį atsakinga ministerija. Paprašytos pakeisti kandidatus, dauguma ministerijų pritarė pateiktiems argumentams ir pasiūlė kitus kandidatus. Tik su Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijomis liko nesutarimų dėl komisijų narių kandidatūrų.

Iš dalies pritarus pateiktiems argumentams, kodėl nesiūlomi kiti kandidatai į vertinimo komisijas, buvo atkreiptas Vidaus reikalų ministerijos dėmesys (Departamento 2009 m. rugpjūčio 24 d. raštas Nr. 27D-1431) į tai, kad būtinas labiau sisteminis požiūris į teisinį reguliavimą, įvertintini ne tik tam tikri Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti principai (etikos, nešališkumo ir kt. - kaip nurodė Vidaus reikalų ministerija), bet ir kitos principinės Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos - politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų statuso ypatumai, pasitikėjimu pagrįstas jų santykių su politiku pobūdis. Pagal savo veiklos ir statuso pobūdį viceministrai komisijoje atstovautų ministrui, kurio pasitikėjimo pagrindu jie eina pareigas. Kadangi neretai komisijoje jie atstovautų vertinamojo tiesioginiam vadovui, surašiusiam išvadą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos, kiltų šių valstybės tarnautojų dalyvavimo komisijoje ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos paskirties suderinamumo klausimas. Tai darytų situaciją dviprasmišką ir prieštarautų teisinio aiškumo principui.

Atsižvelgiant į Vyriausybės įstatymo 31 str. 3 d. 3 p. nebebuvo prieštarauta viceministrų dalyvavimui komisijos darbe, tačiau pažymi, kad jų dalyvavimas komisijoje neturi turėti įtakos jos darbo organizavimui ar lemiamos įtakos komisijos darbo rezultatams, kadangi atsistatydinus ministrui, įgaliojimų netektų ir jo paskirti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Tiek vėlesnis ministro paskyrimo procesas, tiek jo politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimamo į pareigas valstybės tarnautojo paskyrimas užtrunka. Dėl to valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijų darbas gali būti sutrikdytas, o kasmetinio valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo laikotarpiu tokios aplinkybės gali sudaryti sąlygas neįgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo normų dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo, jeigu būtų nesilaikoma Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909, nustatytų terminų. Formalaus sprendimo priėmimas dėl vertinimo komisijų sudarymo neatitiktų viešojo intereso, o sudarytų prielaidas ginčams tarp valstybės tarnautojų, kurių tarnybinė veikla turės būti vertinama atitinkamose komisijose ir Departamento. Todėl sudarant komisijas laikytis principo, kad bent jau vienas jos vadovų (komisijos pirmininkas arba pavaduotojas) nebūtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas.

O. Š. mano, kad įstatymo reikalavimas sudaryti komisijas dvejiems metams siejamas su komisijų veiklos stabilumo užtikrinimu, o galimybė jas keisti sietina su nenumatytomis aplinkybėmis. Pasibaigus Vyriausybės ir ministrų įgaliojimams arba vien ministrų įgaliojimams, kad įgyvendinti įstatymo normas galėtų prireikti skubiai keisti vertinimo komisijos sudėtį, nes tuomet pasibaigtų jų politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtų valstybės tarnautojų įgaliojimai, o vertinimo komisijų veiklos būtų neįmanoma organizuoti. Šiuo atveju jau tektų nesilaikyti Vidaus reikalų ministerijos nepagrįstai siūlyto komisijų sudarymo principo - komisijos vadovais įtraukti tik viceministrus. Taigi, Išvadoje jo veikimas siekiant užtikrinti tinkamą Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimą buvo įvertintas kaip neva nukreiptas į įstatymo nevykdymą, o siekdamas būti objektyvus ir principingas savo tiesioginio vadovo (vidaus reikalų ministro) atžvilgiu, sulaukė priekaištų galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo forma. Išvadoje nėra nuoseklumo vertinant jo veiksmus. Vienu atveju pripažįstama objektyvia priežastimi vėlesnis negu Departamentas prašė (po 2009 m. liepos 1 d.) raštų iš įstaigų gavimas, kitu atveju nurodoma, kad buvo veikiama aplaidžiai po 2009 m. liepos 2 d. nesiimant priemonių išreikalauti iš įstaigų informacijos. Mano, kad visais atvejais buvo veikiama tinkamai, paprašius įstaigas pateikti informaciją iki nurodytos datos ir kitais būdais imtasi priemonių gauti reikiamą informaciją vertinimo komisijų suformavimui.

Pareiškėjo žiniomis, jokia įstaiga neplanavo neeilinio valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Tik 2009 m. rugpjūčio 24 d. neeilinį valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą suplanavo Aplinkos ministerija. Departamente buvo žinomi visi galimi valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo atvejai. Atitinkamai dėl objektyvių priežasčių vis dar nesudarius vertinimo komisijų jokių teisinių pasekmių nebuvo kilę.

Išvadoje nurodoma, kad nevykdė ministro 2009 m. liepos 30 d. raštu Nr. 1D-5803(2) pateikto pavedimo iki 2009 m. rugpjūčio 3 d. sudaryti naujas vertinimo komisijas. Atkreipia dėmesį, kad pavedimas Departamento direktoriui sudaryti vertinimo komisijas suformuluotas Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str. 3 d., kuris ir buvo vykdomas tuo metu, kai buvo pateiktas nurodytas ministro raštas. Išvadoje nepagrįstai teigiama, kad, nesudaręs vertinimo komisijų, veikė tyčia.

O. Š. nuomone, Įsakymas šiurkščiai pažeidė jo, kaip piliečio, konstitucines teises. Visi jo veiksmai formuojant vertinimo komisijas buvo atliekami siekiant užtikrinti tinkamą Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimą. Pabrėžia, kad teisinių pasekmių dėl komisijų nepatvirtinimo nekilo, neveikė tyčia nevykdydamas savo įgaliojimų, todėl visiškai nepagrįstas ir Išvadoje išdėstytas pasiūlymas skirti griežčiausią iš galimų tarnybinių nuobaudų. Vidaus reikalų ministro įsakymu ji paskirta remiantis vien formaliais kriterijais. Šia nuobauda sukuriamos prielaidos pakenkti tolesnei tarnybinei veiklai, sukeliamas nepasitikėjimas juo.

Departamentas, gavęs iš institucijų pirminius siūlymus dėl kandidatų į vertinimo komisijas, neoperatyviai ėmėsi veiksmų, kad institucijos patikslintų kandidatų sąrašus, kurie, Departamento nuomone, buvo netinkami. O. Š. pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str. 5 d. turėjo teisinius įgalinimus dalyvauti bet kuriame valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis arba įgalioti kitą valstybės tarnautoją. Tokiu būdu pareiškėjas galėjo į vertinimo komisijos narių sudėtį įtraukti save ar kitą valstybės tarnautoją ir taip užtikrinti Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str. 2 ir 3 d. nuostatų įgyvendinimą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad skunde išdėstyti O. Š. samprotavimai dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų netinkamumo būti vertinimo komisijų nariais yra jo asmeninė nuomonė, bet ne oficialus teisės aiškinimas. Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. tokio apribojimo nenustato. Teisingumo ministerijos 2009 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. (2.41)7R-6270 ir Vidaus reikalų ministerijos 2009 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. 1D-6007-(2) išdėstyta pozicija, jog politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai gali būti vertinimo komisijų nariais. Pažymi, kad O. Š. turėjo šią funkciją įgyvendinti tinkamai ir laiku nepaisant tam tikro komisijos sudarymo principų aiškinimo. Įsakymo dėl vertinimo komisijos narių pakeitimo priėmimas ir paskelbimas „Valstybės žiniose“ galimas per keletą dienų. O. Š. skunde taip pat pripažįsta, kad nesudėtinga komisijos narį pakeisti kitu.

Kol vertinimo komisija nesudaryta, į pareigas priimantis asmuo negali priimti sprendimo dėl vertinimo komisijos posėdžio datos ir laiko, o Departamentas negali gauti informacijos apie planuojamą valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje. Todėl negalima teigti, kad valstybės institucijos ir įstaigos neplanavo valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje. O. Š., laiku nesudarydamas vertinimo komisijų, sudarė tokią teisinę situaciją, dėl kurios negalėjo būti įgyvendintos Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. nuostatos.

Atkreipia dėmesį, kad O. Š. 2009 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 27D-924 prašydamas atitinkamų valstybės institucijų ir įstaigų iki 2009 m. liepos 1 d. pasiūlyti kandidatus į naujai sudaromas komisijas ir žinodamas, jog vertinimo komisijos turi būti sudarytos 2009 m. liepos 2 d., turėjo ir galėjo numatyti, kad kils kandidatūrų į vertinimo komisijas suderinimo problemų, ir tikėtina, kad tai numatė. Todėl turėjo imtis kitų papildomų priemonių tam, kad vertinimo komisijos būtų sudarytos laiku, o ne laukti valstybės institucijų ir įstaigų atsakymų raštu.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Skundas tenkintinas iš dalies: vidaus reikalų ministro 2009 m. spalio 2 d. įsakymas Nr. 1TE-253 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo O. Š. už tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas, keistinas, paskiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą - papeikimą; Administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos Personalo departamento 2009 m. rugsėjo 24 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus O. Š. veikos sudarant valstybės institucijų ir įstaigų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų ir auditorių, vertinimo komisijų narių ir 18-20 kategorijų karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijas“ nutrauktina.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad O. Š. nuo 2002 m. gruodžio 23 d. eina Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, t. y. valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos (Departamento nuostatų, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1V-15) 1 p., direktoriaus pareigas.

Vidaus reikalų ministro 2009 m. rugpjūčio 31 d. pavedimu Vidaus reikalų ministerijos Personalo departamente atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl Departamento direktoriaus O. Š. veikos sudarant naujas Valstybės institucijų ir įstaigų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų ir auditorių, vertinimo komisijos narių ir 18-20 kategorijų valstybės tarnautojų tarnybinės veikos vertinimo komisijas, dėl vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 30 d. raštu Nr. 1D-5803 (2) pavedimo iki 2009 m. rugpjūčio 3 d. sudaryti vertinimo komisijas, nevykdymo, dėl 2009 m. rugpjūčio 6 d. priimto įsakymo Nr. 27V-86 „Dėl laikino direktoriaus funkcijų vykdymo“, kuriuo, nesant direktoriui, laikinai vykdyti Departamento direktoriaus funkcijas pavesta Departamento direktoriaus pavaduotojai L. B. (o jos nesant - kitam Departamento direktoriaus pavaduotojui), nesuteikiant įgaliojimų vykdyti funkcijas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str. 3 ir 5 d., bei Departamento nuostatų, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1V-15, 11.3 ir 11.8 p.

Vidaus reikalų ministerijos Personalo departamento 2009 m. rugsėjo 24 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus O. Š. veikos sudarant valstybės institucijų ir įstaigų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų ir auditorių, vertinimo komisijų narių ir 18-20 kategorijų karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijas“ (t. I, b. l. 97-116), atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuota, kad Departamento direktorius O. Š. padarė tarnybinį nusižengimą:

- iki 2009 m liepos 2 d. nesudarydamas šioms valstybės institucijoms ir įstaigoms: Seimo kanceliarijai, Vyriausybės kanceliarijai, Nacionalinei teismų administracijai, Valstybės kontrolei, Aplinkos ministerijai, Krašto apsaugos ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Užsienio reikalų ministerijai, Ūkio ministerijai, Žemės ūkio ministerijai, Statistikos departamentui prie Vyriausybės, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Susisiekimo ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, Energetikos ministerijai, vertinimo komisijų, veikė aplaidžiai įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str. 2 ir 3 d. nuostatas, be to, nuo 2009 m. liepos 2 d. iki 2009 m. liepos 8 d. bei nuo 2009 m. liepos 28 d. iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. elgėsi aplaidžiai, netinkamai vykdė pareigą įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str. 2 ir 3 d. nuostatas, tuo pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p., Departamento nuostatų, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1V-15, 5.2 p., Departamento direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto vidaus reikalų ministro, 2002 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 547, 6.1 p., šio pareigybės aprašymo 6.2 p.;

- nuo 2009 m. liepos 2 d. iki 2009 m. liepos 8 d. bei nuo 2009 m. liepos 28 d. iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. netinkamai vykdydamas Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str. 2 ir 3 d. įtvirtintą pareigą, neįvykdė vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 30 d. raštu Nr. 1D-5803 (2) duoto pavedimo sudaryti iki 2009 m. rugpjūčio 3 d. naujas vertinimo komisijas, veikė tyčia - tik 2009 m. rugpjūčio 12 d. sudarė 17 vertinimo komisijų (2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 27V-87), 4 vertinimo komisijų iš viso nesudarė, tuo pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p., Departamento direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2002 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 547, 6.13 p.;

- netinkamai vykdydamas Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str. 2 ir 3 d. įtvirtintą pareigą, tai yra nepatvirtindamas 4 vertinimo komisijų, 2009 m. rugpjūčio 6 d. priėmė įsakymą Nr. 27V-86 „Dėl laikino direktoriaus funkcijų vykdymo“, kuriuo, nesant direktoriui, laikinai vykdyti Departamento direktoriaus funkcijas pavedė Departamento direktoriaus pavaduotojai L. B. (o jos nesant - kitam Departamento direktoriaus pavaduotojui), nesuteikiant įgaliojimų vykdyti funkcijas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str. 3 ir 5 d., bei Departamento nuostatų, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1V-15, 11.3 ir 11.8 p., tyčia be teisinio pagrindo apribojo pavaduotojų kompetenciją ir sudarė teisinę situaciją, trukdančią įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 2, 3 ir 5 d. nuostatas; tuo pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p., Departamento nuostatų, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. IV-15, 14 punktą, VTD prie VRM direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2002 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 547, 6.1 punktą, šio pareigybės aprašymo 6.2 p.

Vidaus reikalų ministras, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. 3 p. bei 30 str. 5 d. ir atsižvelgdamas į Išvadą, 2009 m. spalio 2 d. įsakyme Nr. 1TE-253 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pripažino, kad O. Š. padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą.

Pareiškėjas skunde prašo panaikinti tiek Išvadą, tiek Įsakymą. Dėl kiekvieno iš šių reikalavimų pagrįstumo teismas pasisako atskirai.

Dėl reikalavimo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos Personalo departamento 2009 m. rugsėjo 24 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus O. Š. veikos sudarant valstybės institucijų ir įstaigų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų ir auditorių, vertinimo komisijų narių ir 18-20 kategorijų karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijas“

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. nustato, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. Pagal šio įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. nustatytą teisinį reglamentavimą administraciniame teisme galimi ginčai dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad į administracinį teismą įstatymu nustatyta tvarka gali kreiptis kiekvienas suinteresuotas subjektas dėl valstybinio administravimo subjektų administracinių aktų ir/ar veiksmų, kurie nustato atitinkamas pareigas, pakeičia, apriboja ar kaip nors suvaržo jo teises, t. y. tik dėl tokių aktų, veiksmų (neveikimo), kurie asmeniui sukelia teisines pasekmes.

Administracinių aktų bei administracinių sprendimų sąvokos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 8-12 d. Iš Išvados turinio matyti, kad ja nėra nustatytos, pakeistos ar panaikintos teisės ar pareigos pareiškėjui, paveikti jo įstatymų saugomi interesai. Išvada šiuo atveju yra sudedamoji vidaus reikalų ministro 2009 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 1TE-253 dalis. Joje tik išreikštas siūlymas pareiškėjui už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą, bet šis siūlymas vidaus reikalų ministro neįpareigojo skirti pareiškėjui atitinkamą tarnybinę nuobaudą. Todėl Išvada negali būti laikoma administraciniu aktu, kuris O. Š. sukelia kokias nors teisines pasekmes. Administracinis teismas gali apginti besikreipiančio asmens pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. numatytų būdų tik tuo atveju, kai tokių pažeidimų faktai yra nustatyti (šio asmens įrodyti) ir pažeidimo faktas yra siejamas tik (būtent) su šio asmens teisėmis ar įstatymo saugomais interesais. Todėl administracinė byla dalyje dėl reikalavimo 2009 m. rugsėjo 24 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Dėl reikalavimo panaikinti vidaus reikalų ministro 2009 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 1TE-253 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“

Pareiškėjas mano, kad Išvadoje minimas tarnybinis nusižengimas jam buvo inkriminuotas nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą administracinėje byloje, sprendžia, kad O. Š. tarnybinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.

Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str. 2 d. įtvirtinta, kad vertinimo komisija sudaroma dvejiems metams iš valstybės tarnautojų. Vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jei profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas. Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus dvejiems metams nuo jos sudarymo dienos. Pagal to paties straipsnio 3 d. valstybės institucijų ir įstaigų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų ir auditorių, vertinimo komisijos narių ir 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą vertina valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo sudarytos vertinimo komisijos. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas vertinimo komisijas sudaro iš skirtingų valstybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų. Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str. 5 d. numato, kad valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis.

Nustatyta, kad Departamento direktorius 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 27V-109 (t. I, b. l. 191-202) sudarė valstybės institucijų ir įstaigų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų bei auditorių, vertinimo komisijos narių ir 18-20 kategorijų karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijas, kurių įgaliojimų laikas baigėsi 2009 m. liepos 1 d.

Pareiškėjas 2009 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 27D-924 (t. I, b. l. 118) atitinkamų įstaigų paprašė iki 2009 m. liepos 1 d. pasiūlyti atstovus - 6 valstybės tarnautojus į naujai sudaromas vertinimo komisijas.

Departamento direktorius 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 27V-87 (t. II, b. l. 1-11) patvirtino dvejiems metams įstaigų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų bei auditorių, vertinimo komisijos narių ir 18-20 kategorijų karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijas Seimo kanceliarijai, Vyriausybės kanceliarijai, Nacionalinei teismų administracijai ir kitoms institucijoms (viso 17). Minėtas įsakymas buvo pakeistas 2009 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 27V-102 (t. II, b. l. 1315) papildant jį 2.18-2.21 p. dėl tam tikrų asmenų dalyvavimo vertinimo komisijose bei papildant minėtu įsakymu patvirtintų įstaigų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų bei auditorių, vertinimo komisijos narių ir 18-20 kategorijų valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijų sąrašą (sudarytos 4 vertinimo komisijos Energetikos ministerijai, Susisiekimo ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai ir Teisingumo ministerijai).

Skunde pareiškėjas akcentavo, kad vertinimo komisijų sudarymu buvo susirūpinta daugiau kaip prieš mėnesį iki esamų vertinimo komisijų įgaliojimų pabaigos (2009 m. gegužės 28 d. raštas Nr. 27D-924, t. I, b. l. 118), tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog jos laiku (iki 2009 m. liepos 2 d.) nebuvo sudarytos ir atsakovė pagrįstai traktavo, kad vertinimo komisijos laiku nesudarytos ne dėl objektyvių priežasčių.

Sistemiškai analizuojant Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str. nuostatas, matyti, kad įstatymas numato tik šias pagrindines valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijų sudarymo taisykles - komisijos sudarymo laikotarpis (2 metai) ir minimalus jos narių skaičius (ne mažiau kaip 5 nariai). Kaip pagrįstai atsiliepime nurodė atsakovė, Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str. nenustato apribojimo, kad vertinimo komisijos nariu negali būti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Tokio apribojimo taip pat nenustatė ir kiti galiojantys teisės aktai. Todėl O. Š. prašymas institucijoms pasiūlyti ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų kandidatūras eiti vertinimo komisijos pirmininko ir/ar jį pavaduojančio asmens pareigas iš esmės buvo paremtas ne teisės aktais, o tik jo subjektyviais samprotavimais. Atleidus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją, kuris buvo atitinkamos vertinimo komisijos nariu, Departamento direktoriui iš esmės nėra jokių kliūčių pakeisti vertinimo komisijos narių sudėtį (Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str. 2 d.). Visi valstybės tarnautojai, tame tarpe ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo, priimdami sprendimus, privalo būti objektyvūs, vengti asmeniškumų (Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 5 p.), todėl nėra pagrindo teigti, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai dėl tam tikrų priežasčių negalėtų dalyvauti vertinant valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai buvo pažymėta, kad O. Š., 2009 m. gegužės 28 d. rašte nustatydamas pasiūlymo pateikimo datą (2009 m. liepos 1 d.), nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Esant tam tikriems nesutarimams tarp institucijų, taip pat institucijoms vilkinant teikti pasiūlymą dėl vertinimo komisijos narių ar pan., nepakaktų laiko minėtiems klausimams išspręsti, kadangi jau nuo 2009 m. liepos 2 d. turėjo funkcionuoti naujai sudarytos vertinimo komisijos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos (t. I., b. l. 122-130, 132-136, 140 ir kt.), Seimo kanceliarijos, Vyriausybės kanceliarijos, Nacionalinės teismų administracijos, Valstybės kontrolės, Aplinkos ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Ūkio ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Statistikos departamento prie Vyriausybės, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Susisiekimo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Energetikos ministerijos siūlymai dėl vertinimo komisijų sudėčių Departamente buvo gauti iki 2009 m. liepos 1 d., todėl Departamento direktorius turėjo galimybę laiku sudaryti naujas šių institucijų vertinimo komisijas. Teisingumo ministerijos, Finansų ministerijos ir kt. institucijų siūlymai buvo gauti po 2009 m. liepos 1 d. (t. I, b. l. 131, 137 ir kt.), todėl Išvadoje pagrįstai vertinta, kad O. Š. objektyviai negalėjo sudaryti šių valstybės institucijų ir įstaigų vertinimo komisijų.

Tai, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. turėjo įsigalioti atitinkami Vyriausybės įstatymo pakeitimai dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų - viceministrų ir karjeros valstybės tarnautojų - ministerijos kanclerio pareigybės įsteigimo, neturi esminės reikšmės vertinant pareiškėjo veiksmus sudarant valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijas. Pareiškėjas žinojo, kad ankstesnių, 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 27V-109 sudarytų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų bei auditorių, vertinimo komisijos narių ir 18-20 kategorijų karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijų įgaliojimai turėjo baigtis 2009 m. liepos 1 d., todėl turėjo dėti visas pastangas laiku sudaryti kitas vertinimo komisijas. Objektyvių kliūčių, kurios O. Š. trukdė atlikti tokius veiksmus, teismas nenustatė. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas, iki 2009 m. liepos 2 d. nesudarydamas atitinkamų vertinimo komisijų, ir po šio termino nesiėmė skubių veiksmų padėčiai ištaisyti (pvz., skubiai tikslinti pateiktus pasiūlymus telefonu, elektroniniu paštu ar pan.). Iš kitos pusės teismas pažymi, kad Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str. 2 d. numato, jog vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus dvejiems metams nuo jos sudarymo dienos, todėl, po atitinkamų Vyriausybės įstatymo pakeitimų įsigaliojimo (2009 m. liepos 1 d.) sudarius naujas vertinimo komisijas (ne vėliau kaip 2009 m. liepos 2 d.), pareiškėjas turėjo teisę inicijuoti minėtų vertinimo komisijų sudėčių korekciją.

Objektyvia kliūtimi laiku sudaryti vertinimo komisijas negalima laikyti ir tai, jog tam tikros institucijos į vertinimo komisijas pasiūlė tik po 5 valstybės tarnautojus. Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str. 2 d. aiškiai numatė, kad vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Todėl pasiūlytų 5 asmenų turėjo pakakti vertinimo komisijai sudaryti. Objektyvia kliūtimi laiku sudaryti vertinimo komisijas taip pat negali būti traktuojama ir tai, jog į vertinimo komisijas pasiūlyti asmenys yra iš tos pačios įstaigos, kadangi tokio reikalavimo įstatymai nenumatė.

O. Š., laiku nesudaręs vertinimo komisijų, neįvykdė vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 30 d. pavedimo iki 2009 m. rugpjūčio 3 d. sudaryti naują vertinimo komisiją ir apie tai informuoti (t. I, b. l. 150), todėl jo veika pagrįstai traktuota kaip Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p. Be to, pareiškėjo veiksmai priimant 2009 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr. 27V-86 „Dėl laikino direktoriaus funkcijų vykdymo (t. I, b. l. 190), kuriuo, nesant direktoriui, laikinai vykdyti Departamento direktoriaus funkcijas pavesta Departamento direktoriaus pavaduotojai L. B. (o jos nesant - kitam Departamento direktoriaus pavaduotojui), nesuteikiant įgaliojimų vykdyti funkcijas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str. 3 ir 5 d., bei Departamento nuostatų 11.3 ir 11.8 p., pagrįstai buvo traktuoti kaip apribojantys pavaduotojų kompetenciją ir sudarantys teisinę situaciją, trukdančią įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 2, 3 ir 5 d. nuostatas. Pareiškėjas laiku nesudarė vertinimo komisijų, ir, nesant jo, nepavedė kitiems asmenims (Direktoriaus pavaduotojams) skubiai spręsti klausimo dėl vertinimo komisijų sudarymo, nors buvo visiškai atsakingas už Departamentui pavestų uždavinių įgyvendinimą.

Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių 32 p. numato, jog vertinimo komisija, gavusi šių taisyklių 31 p. nurodytus dokumentus, į pareigas priimančiam asmeniui pasiūlo vertinimo komisijos posėdžio datą ir laiką. Sprendimą dėl vertinimo komisijos posėdžio datos ir laiko priima į pareigas priimantis asmuo. Pagal šių taisyklių 33 p. į pareigas priimantis asmuo apie būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo pradžios praneša valstybės tarnautojui raštu, o Departamentui – per Valstybės tarnautojų registrą. Departamentui per Valstybės tarnautojų registrą pateikiami šie duomenys: valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla bus vertinama, vardas, pavardė, tikslus pareigų pavadinimas, pareigybė, lygis ir kategorija, tiesioginio vadovo motyvuotas siūlymas ir jo data, vertinimo komisijos posėdžio data ir laikas. Taigi, kol nesudaryta atitinkama vertinimo komisija, negali būti priimamas sprendimas dėl tarnautojo vertinimo komisijos posėdžio datos ir laiko. Tokiu būdu ir Departamentas negauna informacijos apie būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje. Taigi, pagal aukščiau išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad tam tikros valstybės institucijos ir įstaigos neplanavo tam tikrų valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo.

Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad jam nepagrįstai buvo inkriminuotas Išvadoje nurodytas nusižengimas. O. Š. pagal jam pavestas funkcijas turėjo užtikrinti nepertraukiamą vertinimo komisijų egzistavimą, tačiau to laiku neatliko. Todėl, teismo nuomone, tarnybinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas pagrįstai.

Tačiau teismas nagrinėtinu atveju pripažįsta, kad pareiškėjas už padarytą tarnybinį nusižengimą buvo nubaustas per griežtai. Teismas, remdamasis Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2 d. („tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją“), atsižvelgia, kad pareiškėjas, iki tol eidamas Departamento direktoriaus pareigas, tarnybinių nuobaudų neturėjo, šešis kartus buvo skatintas piniginėmis, o vieną kartą skatintas vidaus reikalų ministro padėka, 2003-2008 m. laikotarpiu jo tarnybinė veikla įvertinta gerai arba labai gerai, O. Š. nuolat kėlė kvalifikaciją seminaruose ir kursuose. Taigi, byloje yra nemažai pareiškėją teigiamai charakterizuojančios medžiagos. Pažymėtina, kad vertinimo komisija įvertina valstybės tarnautojo tarnybinę einamųjų metų veiklą ne vėliau kaip iki kitų metų vasario 1 d. (Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1106 patvirtintų taisyklių 17 p.). Tuo laikotarpiu vertinimo komisijos buvo suformuotos (Departamento direktorius 2007 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 27V-109) ir savo pareigas atlikinėjo. Gi nagrinėtinu atveju dėl pareiškėjo neveikimo iš esmės buvo sutrikęs tik neeilinio valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo atlikimas. Byloje yra duomenų, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 6 d. vyko tik vienas neeilinis valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas (t. I, b. l. 179-181), todėl darytina išvada, kad pareiškėjo veika iš esmės nesukėlė itin sunkių pasekmių valstybės tarnybai.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas pakeisti vidaus reikalų ministro 2009 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 1TE-253 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, už Išvadoje nurodytą tarnybinį nusižengimą paskiriant O. Š. švelnesnę tarnybinę nuobaudą - papeikimą (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 d. 2 p., 101 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėja

nusprendė:

pareiškėjo O. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti vidaus reikalų ministro 2009 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 1TE-253 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo O. Š. paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas, ir už Vidaus reikalų ministerijos Personalo departamento 2009 m. rugsėjo 24 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus O. Š. veikos sudarant valstybės institucijų ir įstaigų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų ir auditorių, vertinimo komisijų narių ir 18-20 kategorijų karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijas“ nurodytą tarnybinį nusižengimą O. Š. paskirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą.

Administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos Personalo departamento 2009 m. rugsėjo 24 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus O. Š. veikos sudarant valstybės institucijų ir įstaigų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų ir auditorių, vertinimo komisijų narių ir 18-20 kategorijų karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijas“ nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.