Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-736-602/2010

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-06-07
Bylos Nr.: I-736-602/2010
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Veslava Ruskan
Pareiškėjas: O. Š.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės
Advokatai: Kęstutis Virketis

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga
16.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-736-602/2010

Proc. Nr. 3-61-3-02213-2009-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.4; 74 (S)

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2010 m. birželio 7 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjui O. Š., jo atstovui advokatui Kęstučiui Virkečiui, atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Arūnui Sodoniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. Š. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1T8-383 „Dėl kvalifikacinės klasės panaikinimo“, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 26 d., atsižvelgus į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir įstaigų prie ministerijos, apskričių viršininkų administracijų ir Vyriausybės atstovų apskrityse institucijų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų bei auditorių, vertinimo komisijos narių ir 18-20 kategorijų karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2009-11-24 išvadą Nr. 22, O. Š., Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriui, panaikinta vidaus reikalų ministro 2007-01-23 įsakymu Nr. 1TE-27 suteikta pirma kvalifikacinė klasė (1 t., b. l. 8).

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2009-12-23 teismui padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-11-26 įsakymą Nr. 1T8-383 „Dėl kvalifikacinės klasės panaikinimo“; 2) priteisti negautą darbo užmokesčio priedą už pirmą kvalifikacinę klasę nuo 2009-11-26 iki visiško teismo sprendimo įgyvendinimo dienos (1 t., b. l. 2-7).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 21 d. nustatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ar įstaigos vadovą į pareigas priimančios kolegialios institucijos vadovo sprendimu atliekamas neeilinis įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimas, kai iškyla abejonių dėl pakankamos įstaigos vadovo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir įgyvendinti įstaigos strateginius tikslus. Vertinimo komisija valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikia siūlymą pritarti arba nepritarti tiesioginio vadovo motyvuotam siūlymui. Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų veiklos vertinimo taisyklių 27 p. nurodoma, kad įstaigos vadovo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas prasideda nuo to, kai tiesioginis vadovas pokalbio su valstybės tarnautoju metu aptaria veiklos rezultatus. Tokio pokalbio su pareiškėju nebuvo, pažeidžiant teisę būti išklausytam ir duoti paaiškinimus. Neeilinio vertinimo išvada surašoma tik po pokalbio, pateikiamas motyvuotas siūlymas, įvertinimas nerašomas. Apie vertinimą pareiškėjas buvo informuotas 2009-11-23, t. y. likus vienai dienai iki vertinimo, tuo pažeidžiant reikalavimą, kad apie būsimą vertinimą komisijoje valstybės tarnautojui ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios pranešama raštu. Pažymėjo, kad Valstybės tarnybos departamentas tinkamai įgyvendina jam iškeltus strateginius tikslus, giriamas tarptautiniu mastu, lankėsi įvairių šalių delegacijos. Pareiškėjo nuomone, nepatenkinamas vertinimas yra neteisingas ir neobjektyvus. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą nuo 2002-12-23 vykdė skirtingi ministrai, įvairios sudėties komisijos, visą šį laiką veikla buvo vertinama tik gerai arba labai gerai, kelis kartus pareiškėjas buvo skatinamas už nepriekaištingą pareigų atlikimą.

Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą dalyje dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo (1 t., b. l. 32).

Nurodė, kad negautą darbo užmokesčio dalį – priedą už pirmą kvalifikacinę klasę Valstybės tarnybos departamentas išmokėti pareiškėjui galėtų tik tuo atveju, jei teismas priimtų sprendimą patenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti iš atsakovo atlyginti žalą pareiškėjui, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.

Per teismo posėdį atsakovo atstovas prašė skundo netenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 34-39).

Nurodė, kad pareiškėjas pas vidaus reikalų ministrą atvyko 2009-09-24, apie 16.30 val., pokalbyje dalyvavo ir viceministras S. Š., pokalbio metu aptarti pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatai. Vidaus reikalų ministro 2009-09-28 įsakymu Nr. 1V-517 buvo pavesta 2009-10-14 atlikti pareiškėjo neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą, apie tai pareiškėjui pranešta 2009-09-29 raštu Nr. 1D-7230-(2). Dėl pareiškėjo ligos 2009-10-14 numatytas vertinimo komisijos posėdis neįvyko. 2009-10-16 – 2009-11-13 pareiškėjas buvo atleistas nuo tarnybinių pareigų dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose, į darbą atvyko 2009-11-16. Šią dieną nuvykus įteikti pareiškėjui 2009-11-16 pranešimą Nr. 1D-8529-(2), pareiškėjo darbo vietoje nerasta, todėl pranešimas 17.01 val. pasirašytinai įteiktas Valstybės tarnybos departamento specialistei B. N. Pažymėtina, kad pareiškėjo darbo laikas pirmadieniais nuo 10 val. iki 18.30 val. Be to, pareiškėjui apie būsimą vertinimą buvo pranešta 2009-09-29, o 2009-11-16 raštu jis buvo tik informuotas apie naują vertinimo komisijos posėdžio datą. Vertinimo taisyklės nereglamentuoja pranešimo valstybės tarnautojui apie neeilinį vertinimą termino pratęsimo dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, taigi posėdis galėjo vykti jau 2009-11-16. Siekiant sudaryti pareiškėjui sąlygas tinkamai pasiruošti vertinimui komisijoje, posėdžio data buvo perkelta į 2009-11-24.

Pareiškėjo veikla buvo įvertinta nepatenkinamai į pareigas priimančio asmens bei tokios vertinimo išvados pagrįstumą įvertino komisija. Pareiškėjui 2009-10-14 vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1TE-263 paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas dėl tarnybos (darbo) laiko naudojimo kitiems tikslams bei žinomai neteisingų duomenų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose patvirtinimo 2006 ir 2007 m. 2009-10-02 vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1TE-253 pareiškėjui paskirtas griežtas papeikimas dėl vertinimo komisijų sudarymo pažeidžiant teisės aktuose nustatytus terminus, vidaus reikalų ministro pavedimo nevykdymo. Remiantis Vidaus reikalų ministerijos Vidaus audito skyriaus 2009-08-14 audito ataskaita, viešieji pirkimai vykdyti nepakankamai tiksliai laikantis teisės aktų reikalavimų. Viešųjų pirkimų tarnyba 2009-10-27 raštu Nr. 4S-3638 pažymėjo, kad Valstybės tarnybos departamentas nesivadovavo departamento patvirtintų prekių, paslaugų ir darbų pirkimo bei supaprastintų viešųjų pirkimų taikant įprastą komercinę praktiką taisyklių reikalavimais. Nurodyti pažeidimai patvirtina Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų, patvirtintų Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 909, I skyriaus neužtikrinimą. Vertinimo komisija aptarė kiekvieną iš nagrinėtų tiesioginių funkcijų neatlikimo atvejį, tarnybinės veiklos apibūdinimai pagrįsti įrodymais. Pareiškėjo nurodomi ankstesni jo tarnybinės veiklos įvertinimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes neeilinis pareiškėjo vertinimas buvo vykdytas nustačius laikotarpį nuo 2009-01-01. Konstitucinis teismas 2004-12-13 nutarime pažymėjo, kad valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius, tai suponuoja gana aukštus kvalifikacinius ir profesinius reikalavimus valstybės tarnautojams.

Per teismo posėdį atsakovo atstovas prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad O. Š. nuo 2002 m. gruodžio 23 d. iki 2010 m. kovo 10 d. ėjo Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, t.y. valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos (Departamento nuostatų, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1V-15 1 p.), direktoriaus pareigas. 2007 m. O. Š. suteikta pirma kvalifikacinė klasė (2 t., b. l. 10, 74-77).

2010-03-09 vidaus reikalų ministras O. Š. atleido iš tarnybos nuo 2010-03-10 (2 t., b. l. 171, 172). Atleidimas iš pareigų yra taikytas kaip tarnybinė nuobauda.

2009-09-28 vidaus reikalų ministras O. Š. tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvadoje Nr. 1VL-853, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 11 d., O. Š. tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai, siūlė panaikinti turimą kvalifikacinę klasę ir tobulinti jo kvalifikaciją (1 t., b. l. 110-114). Su minėta išvada pareiškėjas supažindintas 2009-09-28.

2009-09-28 vidaus reikalų ministras įsakymu Nr. 1V-517, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 8 d., pavedė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir įstaigų prie ministerijos, apskričių viršininkų administracijų ir Vyriausybės atstovų apskrityse institucijų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų bei auditorių, vertinimo komisijos narių ir 18-20 kategorijų karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijai (toliau – Komisija) 2009-10-14 atlikti Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus O. Š. neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą (1 t., b. l. 40). Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2009-09-29 raštu Nr. 1D-7230-(2) (1 t., b. l. 41).

2009-11-24 įvyko Komisijos posėdis (1 t., b. l. 116-122). 2009-11-24 Komisija pateikė O. Š. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 22, kurioje siūlė pritarti tiesioginio vadovo motyvuotam siūlymui panaikinti kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikaciją (1 t., b. l. 115). 2009-11-24 pareiškėjas pateikė paaiškinimą dėl tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvados (1 t., b. l. 50-58).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1T8-383 „Dėl kvalifikacinės klasės panaikinimo“, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 26 d., atsižvelgus į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir įstaigų prie ministerijos, apskričių viršininkų administracijų ir Vyriausybės atstovų apskrityse institucijų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų bei auditorių, vertinimo komisijos narių ir 18-20 kategorijų karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2009-11-24 išvadą Nr. 22, O. Š., Valstybės departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriui, panaikinta vidaus reikalų ministro 2007-01-23 įsakymu Nr. 1TE-27 suteikta pirma kvalifikacinė klasė (1 t., b. l. 8).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl vidaus reikalų ministro 2009-11-26 įsakymo Nr. 1T8-383, kuriuo buvo panaikinta pareiškėjui suteikta pirma kvalifikacinė klasė, teisėtumo ir pagrįstumo.

1999 m. liepos 8 d. Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 (redakcija, galiojusi iki 2009-12-11) 2 str. 9 d. nustatyta, kad kvalifikacinė klasė – tam tikros kategorijos valstybės tarnautojo kvalifikacijos lygmuo. Valstybės tarnybos įstatymo 21 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės yra trys; aukščiausia yra pirma, žemiausia – trečia kvalifikacinė klasė.

Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. reglamentuoja valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą. Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 1 d. nustato, kad vertinama įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, tarnybinė veikla. Remiantis šio straipsnio 2 d., įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir įgyvendinti įstaigos strateginius tikslus. Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas, kuris valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai.

Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 11 d. nustatyta, kad tiesioginis vadovas, įvertinęs įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje nurodytų siūlymų.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 18 d., vertinimo komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo: 1) panaikinti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo turimą kvalifikacinę klasę ir tobulinti jo kvalifikaciją, o valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės, – tik tobulinti jo kvalifikaciją; 2) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas; 3) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tobulinti jo kvalifikaciją.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 21 d., valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ar įstaigos vadovą į pareigas priimančios kolegialios institucijos vadovo sprendimu atliekamas neeilinis įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimas, kai: 1) iškyla abejonių dėl pakankamos įstaigos vadovo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir įgyvendinti įstaigos strateginius tikslus arba 2) yra įstaigos vadovą į pareigas priimančio asmens, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti įstaigos vadovui kvalifikacinę klasę.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 26 d., Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo, valstybės tarnautojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia.

Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str. 3 d. nustatyta, kad valstybės institucijų ir įstaigų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų ir auditorių, vertinimo komisijos narių ir 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą vertina valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo sudarytos vertinimo komisijos. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas vertinimo komisijas sudaro iš skirtingų valstybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų.

Taisyklių 6 p. nustatyta, kad įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, karjeros valstybės tarnautojo ir pakaitinio valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali institucija – šios institucijos vadovas vertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, atsižvelgdamas į valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo skalę.

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų I skyrius „Įstaigos vadovų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai“ įtvirtina tris grupes kriterijų: 1. įstaigos strateginių tikslų įgyvendinimas (įstaigos vizijos, misijos, tikslų ir uždavinių bei vertybių suvokimas, prioritetų nustatymas; įstaigos strateginio veiklos plano rengimo ir įgyvendinimo organizavimas ir koordinavimas; informacijos, susijusios su įstaigos veikla, valdymas (jos rinkimas, apdorojimas ir analizė, išvadų darymas, problemos sprendimo būdo parinkimas, sisteminis problemų ir procesų įstaigoje vertinimas); kontrolės ir atskaitomybės įstaigoje užtikrinimas); 2. vadovavimas (personalo valdymas; finansinių išteklių valdymas; materialinių išteklių valdymas; technologijų valdymas); 3. lyderiavimas (efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo įstaigoje užtikrinimas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimas; orientavimasis į rezultatus, įtaka pavaldinių elgesiui ir mąstymui; procesų ir pokyčių valdymas (procesų nustatymas, valdymas ir tobulinimas, optimizavimas ir įvertinimas, naujovių diegimas, pokyčių planavimas ir įgyvendinimas, rizikos analizavimas); atstovavimas įstaigai).

Nustatyta, kad 2009-09-28 vidaus reikalų ministras surašė neeilinio vertinimo išvadą Nr. 1VL-853, kurioje pareiškėjo tarnybinę veiklą 2009 m. įvertino nepatenkinamai ir 2009-09-28 įsakymu Nr. 1V-517 pavedė Komisijai atlikti neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą (1 t., b. l. 40, 110-114). Vertinimo laikotarpis – nuo 2009-01-01. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas neparodo gebėjimų tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ir įgyvendinti įstaigos strateginius tikslus. Departamentui pagal kompetenciją atstovauja netinkamai. Priemonės, nustatytos teisės aktuose, neįvykdytos arba įvykdytos ne laiku. Seimo, Vyriausybės, Vidaus reikalų ministerijos vadovybės pavedimai vykdomi ne laiku. Departamento direktoriui trūksta gebėjimų tinkamai užtikrinti Departamentui pavestų Valstybės tarnautojų registro tvarkymo bei registro tvarkytojų kontrolės ir valstybės tarnybos informacinės sistemos valdymo funkcijų vykdymą. Direktorius nevykdo įstatymų ir vidaus reikalų ministro teisėtų pavedimų, leidžia neteisėtus įsakymus, nesilaiko valstybės tarnautojų etikos principų. Departamente neracionaliai naudojamos valstybės biudžeto lėšos, nepalaikomi ryšiai su Vidaus reikalų ministerijos vadovais, neinformuojama apie kylančias problemas, nesiūloma, kaip jas spręsti. (1 t., b. l. 110-114).

Pareiškėjo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvada buvo grindžiama tokiais dokumentais: 2009 m. rugsėjo 24 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 2VL-91 (1 t., b. l.74-93), 2009-10-12 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 2VL-104 (1 t., b. l. 60-72), Vidaus reikalų ministerijos Vidaus audito skyriaus 2009-08-14 audito ataskaita (1 t., b. l. 94-106), Viešųjų pirkimų tarnybos 2009-10-27 raštas Nr. 4S-3683 (1 t., b. l. 107-109).

Vidaus reikalų ministro 2009 m. rugpjūčio 31 d. pavedimu Vidaus reikalų ministerijos Personalo departamente atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl Departamento direktoriaus O. Š. veikos sudarant naujas Valstybės institucijų ir įstaigų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų ir auditorių, vertinimo komisijos narių ir 18-20 kategorijų valstybės tarnautojų tarnybinės veikos vertinimo komisijas, dėl vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 30 d. raštu Nr. 1D-5803 (2) pavedimo iki 2009 m. rugpjūčio 3 d. sudaryti vertinimo komisijas, nevykdymo, dėl 2009 m. rugpjūčio 6 d. priimto įsakymo Nr. 27V-86 „Dėl laikino direktoriaus funkcijų vykdymo“, kuriuo, nesant direktoriui, laikinai vykdyti Departamento direktoriaus funkcijas pavesta Departamento direktoriaus pavaduotojai L. B. (o jos nesant – kitam Departamento direktoriaus pavaduotojui), nesuteikiant įgaliojimų vykdyti funkcijas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ str. 3 ir 5 d., bei Departamento nuostatų, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1V-15, 11.3 ir 11.8 p.

Vidaus reikalų ministerijos Personalo departamento 2009 m. rugsėjo 24 d. išvadoje Nr. 2VL-91, atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, siūloma pripažinti, kad Departamento direktorius O. Š. padarė tarnybinį nusižengimą ir už tai jam skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (1 t., b. l. 74-93).

Vidaus reikalų ministras, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. 3 p. bei 30 str. 5 d. ir atsižvelgdamas į Išvadą, 2009 m. spalio 2 d. įsakyme Nr. 1TE-253 pripažino, kad O. Š. padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (1 t., b. l. 73).

Ankščiau minėtų teisės aktų nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad valstybės tarnautojo kvalifikacinė klasė yra siejama su tam tikru kvalifikacijos lygmeniu. Sprendžiant šį klausimą negali būti svarstomi visiškai tapatūs klausimai kaip skiriant tarnybinę nuobaudą už tarnybinės veiklos pažeidimus. Pripažinus, kad valstybės tarnautojas turi tam tikrą kvalifikacijos lygmenį, vien pažeidimo padarymas, negali būti tapatinamas su kvalifikacijos sumažėjimu. Be to, pažeidimo padarymas jau buvo teisiškai įvertintas, pareiškėjui taikyta tarnybinė atsakomybė. Minėti teisės aktai tiesiogiai nesieja tarnybinės atsakomybės taikymo fakto su kvalifikacijos sumažėjimu. Dėl to, atsakovas, pritaikęs pareiškėjui tarnybinę atsakomybę, be pagrindo tą patį faktą siejo su neeiliniu pareiškėjo veiklos vertinimu.

Dėl analogiškų motyvų, atsakovas, atlikdamas neeilinį pareiškėjo veiklos vertinimą, be pagrindo vadovavosi kitais savo įsakymais, kuriais buvo taikyta pareiškėjui tarnybinė atsakomybė.

Vidaus reikalų ministro 2009 m. rugsėjo 14 d. pavedimu Vidaus reikalų ministerijos Personalo departamente atliktas tarnybinis tyrimas dėl Departamento direktoriaus O. Š. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo – tarnybos (darbo) laiko naudojimo skaitant paskaitas Lietuvos viešojo administravimo institute pagal autorines sutartis ir žinomai neteisingų duomenų patvirtinimo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Vidaus reikalų ministerijos Personalo departamento 2009 m. spalio 12 d. išvadoje Nr. 2VL-104, atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, siūloma pripažinti, kad Departamento direktorius O. Š. padarė tarnybinį nusižengimą ir už tai jam skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (1 t., b. l. 60-72). Vidaus reikalų ministras, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. 2 p. bei 30 str. 5 d. ir atsižvelgdamas į išvadą, 2009 m. spalio 14 d. įsakyme Nr. 1TE-263 pripažino, kad O. Š. padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą (1 t., b. l. 59).

Bylos dokumentai patvirtina, kad paskaitos buvo skaitomos iki 2009 m., t.y. iki vertinimo laikotarpio pradžios. Be to, paskaitų skaitymas negali būti siejamas su valstybės tarnautojo kvalifikacijos lygmens mažėjimu (ABTĮ 4 str. 6 d.).

Vidaus reikalų ministerijos Vidaus audito skyriaus 2009-08-14 parengtoje audito ataskaitoje dėl Departamento racionalaus lėšų panaudojimo 2008 m. viešinant su valstybės tarnyba susijusią veiklą, padaryta išvada, kad pirkimai vykdyti nepakankamai tiksliai laikantis teisės aktų reikalavimų (1 t., b. l. 94-106).

Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos 2009-10-27 raštu Nr. 4S-3683, įvertinus Departamento pateiktus dokumentus, susijusius su Departamento 2008 m. vykdytais supaprastintais viešaisiais pirkimais įprastos komercinės praktikos būdu, padaryta išvada, kad nebuvo vadovautasi Departamento direktoriaus 2005-04-13 Nr. 27V-29 patvirtintų Departamento supaprastintų viešųjų pirkimų, atliekamų taikant įprastą komercinę praktiką, taisyklių, nuostatomis, tuo pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 119 str. 1 d. (1 t., b. l. 107-109). Viešųjų pirkimų tarnyba vertino tą patį pirkimą, kurį įvertino Vidaus audito skyrius.

Šiuose dokumentuose įvertinti faktai, įvykę iki vertinamo laikotarpio pradžios. Be to, Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos vykdymo tvarkos pažeidimai perkančiosios organizacijos vadovui arba jo įgaliotam vadovauti viešųjų pirkimų komisijai asmeniui, viešųjų pirkimų komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 171³ str. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, jog būtent pareiškėjas tiesiogiai atliko minėtas funkcijas, susijusias su viešaisiais pirkimais. Dėl to, pareiškėjo kvalifikacija be pagrindo siejama su minėtais veiksmais, tiek pagal laiką, tiek pagal jų ryšį su viešuoju pirkimu. Pažymėtina, kad buvo atliktas tik vidaus auditas, bet ne išorės. Auditą buvo pavesta atlikti ir jis atliktas būtent tuo laikotarpiu, kai pareiškėjui buvo skiriamos drausminės nuobaudos, likus neilgam, laikotarpiui iki pareiškėjo neeilinio veiklos vertinimo inicijavimo. Viešųjų pirkimų tarnybos raštas gautas po siūlymo atlikti neeilinį veiklos vertinimą. Minėti atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip objektyvus ir pagrįstas teisėtumo principu neeilinio pareiškėjo veiklos vertinimo inicijavimas.

Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvada nebuvo pagrįsta konkrečiais faktais, kurie turėtų reikšmės valstybės tarnautojo kvalifikacijos lygmens sumažėjimui. Dėl to, Komisija 2009-11-24 tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 22 tiesioginio vadovo, vidaus reikalų ministro, pateiktam motyvuotam siūlymui – panaikinti įstaigos vadovo turimą kvalifikacinę klasę ir tobulinti jo kvalifikaciją – siūlė pritarti be pagrindo (1 t., b. l. 115). Pažymėtina, kad Komisijos posėdžio protokolas patvirtina, kad posėdyje nebuvo aptarti visi išvadoje nurodyti ir ankščiau teismo sprendime minėti klausimai. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą vertinimą atlieka ne valstybės tarnautojo vadovas, bet Komisija. Komisijos posėdyje daugiausiai buvo aptariami Valstybės tarnautojų registro tobulinimo klausimai. Tam tikrų veiklos sričių tobulinimo galimybė ar būtinumas negali būti siejami su įstaigos vadovo kvalifikacijos sumažėjimu.

Dėl nurodytų motyvų, ginčijamas įsakymas dėl kvalifikacinės klasės panaikinimo, priimtas nesurinkus pakankamai faktinių duomenų, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Valstybės tarnybos įstatymo minėtoms nuostatoms. Nurodytą išvadą patvirtina pareiškėjo pateikta Tarptautinės konferencijos, vykusios 2009 m. vasario mėn., medžiaga, kurioje tarptautiniai ekspertai Lietuvą vertino kaip geriausią Europos Sąjungos valstybę įgyvendinančią Europos administravimo principus (t. 3, b.l. 11).

Iš dalies pagrįsti yra pareiškėjo skundo motyvai dėl neeilinio veiklos vertinimo tvarkos pažeidimo.

Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 12 d. nustatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar įstaigos vadovą į pareigas priimančios kolegialios institucijos vadovas apie būsimą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios praneša valstybės tarnautojui ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai.

Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau vadinama – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 (2007 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 1106 redakcija, galiojusi iki 2010 m. vasario 28 d.), 27 p. nustatyta, kad iškilus abejonių dėl pakankamos įstaigos vadovo, karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo kvalifikacijos arba gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o įstaigos vadovo – ir gebėjimų įgyvendinti jo vadovaujamos įstaigos strateginius tikslus, taip pat esant pagrindui suteikti valstybės tarnautojui kvalifikacinę klasę arba esant karjeros valstybės tarnautojo prašymui perkelti jį į konkrečias aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tiesioginis vadovas pokalbio su valstybės tarnautoju metu aptaria valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus. Po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas, manydamas esant tikslinga atlikti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą vertinimo komisijoje, pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvados formą (šių Taisyklių 4 priedas) surašo išvadą. Išvadoje tiesioginis vadovas atitinkamai pateikia motyvuotą siūlymą: suteikti ar panaikinti valstybės tarnautojui kvalifikacinę klasę; pasiūlyti tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją; atleisti pakaitinį valstybės tarnautoją iš pareigų; perkelti karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ar perkelti jį į konkrečias aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, į kurias jis prašo būti perkeltas; perkelti jį į konkrečias aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, į kurias jis prašo būti perkeltas, ir suteikti jam atitinkamą kvalifikacinę klasę (Taisyklių 28 p.). Į pareigas priimantis asmuo apie būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo pradžios praneša valstybės tarnautojui raštu, o Valstybės tarnybos departamentui – per Valstybės tarnautojų registrą (Taisyklių 33 p.).

Remiantis Taisyklių 36 p., valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo. Jeigu valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama, dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, posėdis atidedamas iki to laiko, kol išnyks priežastys, dėl kurių valstybės tarnautojas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje. Pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo pagrįstumą, po to balsuojama dėl siūlymo į pareigas priimančiam asmeniui pritarti arba nepritarti tiesioginio vadovo motyvuotam siūlymui.

Remiantis Taisyklių 54 p., į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio priima sprendimą dėl šios komisijos siūlymo įgyvendinimo. Tuo atveju, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, sprendimas dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo priimamas artimiausiame jos posėdyje.

Nėra pagrįstas leistinais įrodymais atsakovo argumentas, jog tiesioginis pareiškėjo vadovas, vidaus reikalų ministras, neeilinio vertinimo išvadą surašė prieš tai buvus pokalbiui su pareiškėju. Byloje pateiktas vidaus reikalų viceministro S. Š. 2010-01-18 pranešimas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame S. Š. paaiškina, kad 2009-09-24, apie 16.30 val., pareiškėjo susitikime su vidaus reikalų ministru, dalyvaujant S. Š., buvo aptarti pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatai (1 t., b. l. 189). Šis pranešimas yra surašytas inicijavus ginčą teisme, todėl negali būti laikomas rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu ginčui reikšmingas faktines aplinkybes (ABTĮ 57 str.). Šis pranešimas negali būti laikomas liudytojo paaiškinimu, kuris gali būti duotas tik liudytojui pasirašius įspėjimą dėl baudžiamosios atsakomybės, t.y. liudytojui duodant paaiškinimus ABTĮ nustatyta tvarka.

Kiti skundo argumentai dėl neeilinio veiklos vertinimo tvarkos pažeidimo yra nepagrįsti.

Nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikinai nedarbingas nuo 2009-10-12 iki 2009-10-15 (1 t., b. l. 42).

2009-10-16 vidaus reikalų ministras įsakymu Nr. 1TE-269, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 16 str. 1 d. 8 p., Seimo rinkimų įstatymo 45 str. ir 48 str. 1 d., Vyriausiosios rinkimų komisijos 2009-10-13 sprendimu Nr. 276, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2009-10-05 prašymą, atleido pareiškėją nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka, paskelbus O. Š. kandidatu rinkimuose į Seimą Šilalės-Šilutės rinkimų apygardoje Nr. 33, nuo 2009-10-16 iki 2009-11-13, už šį laikotarpį nemokant darbo užmokesčio (1 t., b. l. 43).

2009-11-16 Komisijos pirmininkas raštu Nr. 1D-8529-(2), vadovaudamasis Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 909, 36 p., pranešė pareiškėjui, kad 2009-11-24 nuo 16 val. Komisija vertins pareiškėjo tarnybinę veiklą. 2009-11-16 (pirmadienį), 17.01 val., raštas įteiktas Departamento specialistei B. N., darbo vietoje neradus pareiškėjo (1 t., b. l. 44). Remiantis vidaus reikalų ministro 2009-05-25 įsakymu Nr. 1TE-131, pareiškėjui nustatytas darbo laikas pirmadienį – nuo 10 val. iki 18.30 val. (2 t., b. l. 81). Raštas Departamente užregistruotas 2009-11-16 Nr. 27G-8011, o pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2009-11-23 (1 t., b. l. 45).

Nustatyta, kad pareiškėjui dėl artimos giminaitės (motinos) mirties buvo suteiktos 3 laisvos darbo dienos nuo 2009-11-17 iki 2009-11-19, o 2009-11-20 pareiškėjui suteikta 1 diena nemokamų atostogų (1 t., b. l. 48-49).

2009-11-17 vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-611 pakeistas 2009-09-28 vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. 1V-517, 1 punkte vietoje žodžių „2009-10-14 nuo 10 val.“ įrašant žodžius „2009-11-24 nuo 16 val.“ (1 t., b. l. 47).

Apie būsimąjį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą Komisijoje 2009-10-14 pareiškėjui buvo pranešta 2009-09-29 raštu Nr. 1D-7230-(2), nepažeidžiant Taisyklių 33 p. nustatyto 10 darbo dienų termino (1 t., b. l. 41). Pagal Taisyklių 36 p., jeigu valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama, dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, posėdis atidedamas iki to laiko, kol išnyks priežastys, dėl kurių valstybės tarnautojas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje. Pareiškėjas buvo laikinai nedarbingas nuo 2009-10-12 iki 2009-10-15 (1 t., b. l. 42), o nuo 2009-10-16 iki 2009-11-13 buvo atleistas nuo tarnybinių pareigų. 2009-11-16, išnykus priežastims, dėl kurių pareiškėjas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, buvo paskirta nauja posėdžio data 2009-11-24. Taisyklės nenustato reikalavimo 10 darbo dienų terminą skaičiuoti iš naujo, atidėjus posėdį dėl objektyvių priežasčių. Dokumento registracijos žyma patvirtina, kad raštas Nr. 1D-8529-(2) Departamente užregistruotas 2009-11-16. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas darbe nebuvo nuo 2009-11-17 iki 2009-11-20, su minėtu raštu buvo supažindintas 2009-11-23, pirmą darbo dieną po atostogų (1 t., b. l. 45).

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad įsakymas dėl pareiškėjo kvalifikacinės klasės panaikinimo buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, įsakymas yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikinamas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1, 3 p.).

Nustačius, kad pareiškėjui neteisėtai buvo panaikinta kvalifikacinė klasė, pareiškėjui be teisėto pagrindo nebuvo išmokėta dalis darbo užmokesčio. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 1 d. valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. 2 p. valstybės tarnautojams mokami priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją. Byloje pateikta pažyma patvirtina, kad 1 mėnesio darbo užmokesčio dalies – priedo už pirmąją kvalifikacinę klasę dydis – 1350 Lt (t. 2, b.l. 163).

Pareiškėjui priteistina darbo užmokesčio dalis nuo ginčijamo įsakymo priėmimo – nuo 2009-11-26 iki jo atleidimo iš tarnybos dienos – 2010-03-10, t.y. už 3 mėnesius ir 8 darbo dienas - 4541 Lt. Netenkinamas yra pareiškėjo prašymas priteisti priedą už kvalifikacinę klasę iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ši sankcija yra nustatyta atleidimo iš tarnybos atveju, ji užtikrina atleisto iš tarnybos asmens teises, todėl negali būti taikoma išmokoms, kurios mokamos kaip darbo užmokestis tarnautojo darbo įstaigoje metu (Valstybės tarnybos įstatymo 5 str., Darbo kodekso 297 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo O. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-11-26 įsakymą Nr. 1T8-383 „Dėl kvalifikacinės klasės panaikinimo“, kuriuo O. Š., Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriui, panaikinta vidaus reikalų ministro 2007-01-23 įsakymu Nr. 1TE-27 suteikta pirma kvalifikacinė klasė (1 t., b. l. 8).

Priteisti pareiškėjui O. Š. iš Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 4541 Lt (keturi tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt vienas litas) nesumokėto darbo užmokesčio - priedo už pirmą kvalifikacinę klasę.

Kitoje dalyje pareiškėjo O. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Veslava Ruskan