Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virgilijui Tavorui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. G. ieškinį atsakovei E. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos teikiančios byloje išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Virgilijus Tavoras teismui paaiškino, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius pritaria ieškiniui visa apimtimi. Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra gavęs pranešimų apie netinkamą vaiko priežiūrą, apsilankius šeimoje, nustatyta, kad sąlygos vaikui augti yra tinkamos, vaikas pas tėvą gyvena jau 5 metus, todėl tarp vaiko ir tėvo yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Taigi yra pagrindas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, iš kito tėvo turi būti priteistas išlaikymas vaikui. Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, į tai, kad atsakovė sutiko su ieškiniu, į nepilnamečio vaiko interesų pirmumą, susipažinęs su ieškiniu ir pridedamais dokumentais, mano, jog tikslinga priteisti iš atsakovės ieškovo prašomą išlaikymą ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, kuris ir dabar vaiku rūpinasi ir jį prižiūri.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 str. 1 d.).

Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė E. V. yra šalių sūnaus O. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina (4 b. l.). Ieškovas Lietuvoje jokio turto neturi (8 b. l.). Santuoka tarp šalių sudaryta nebuvo, tačiau šalys nuo 2009-08-03 gyveno kartu apie vienerius metus ir vedė bendrą ūkį. Po to, atsakovė kartu su vaiku išėjo gyventi atskirai, o 2011-12-24 atvedė vaiką pas ieškovą ir nuo to laiko vaikas gyvena pas ieškovą. Kaip matyti iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas ieškovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), ir vidutinis mėnesinis jam išmokėtas darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 233,06 Eur (9 b. l.). Ieškovas su sūnumi gyvena jo motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (6, 7, 20-21 b. l.). O. G. nuo 2016-09-01 iki šiol lanko Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnaziją (20-21 b. l.). Atsakovė E. V. yra deklaravusi savo nuolatinę gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybėje (16 b. l.), nuolatinių pajamų neturi (17 b. l.). Duomenų apie kitas atsakovės darbovietes ir gaunamas pajamas teismas neturi. Iš institucijos pateiktos išvados bei žodinio institucijos atstovo paaiškinimo matyti, kad ieškovas vaiku rūpinasi tinkamai, institucija sutinka su išlaikymo dydžiu ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su tėvu (18-19 b. l.).

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, įrodymų apie gaunamas pajamas, taip pat nepateikė įrodymų apie savo teiktą išlaikymą vaikui pinigais ar daiktais, apie savo sveikatą ir darbingumą, tačiau teismo posėdyje su ieškiniu sutiko.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovas prašo teismo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su juo, nes tarp jo ir vaiko yra susiformavęs tvirtas emocinis - psichologinis ryšys, atsakovė nuo 2011 m. gruodžio 24 d. gyvena skyrium nuo vaiko.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 1 d., 2 d.). Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad vaiko ir tėvo ryšys yra tvirtas, jie kartu gyvena apie 5 metus, tėvas juo visokeriopai rūpinasi, jį pilnai išlaiko, šiuo metu su tėvu jo gyvenimo sąlygos yra tinkamos.

Atsakovė neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su tėvu, kadangi ji neturi sąlygų vaikui auginti ir juo rūpintis.

Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, ieškinyje nurodytas aplinkybes ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas, su kuriuo nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, neturi teisės kliudyti vaiko motinai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas pateikė reikalavimą priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 100,00 Eur. Nurodė, kad sūnaus O. G. reikmėms vidutiniškai per mėnesį išleidžia 200,00 Eur sumą, atsakovė savo pozicijos, kiek pagal savo turtinę padėtį gali skirti vaiko išlaikymui, nepateikė.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

Teismas byloje turi duomenis, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera, ji sutinka dėl vaiko išlaikymo dydžio, tačiau nurodė, kad neturi nuolatinių pajamų ir darbo. Teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, kad teikia išlaikymą vaikui, kad deda pastangas susirasti nuolatinį darbą ir taip pagerinti savo turtinę padėtį. Atsakovė yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie jos nedarbingumą, galimas darbovietes, tame tarpe ir darbovietes užsienyje. Nenustatyta, kad atsakovė turėtų daugiau išlaikytinių, išskyrus su ieškovu turimą nepilnametį sūnų. Dėl to teismas sprendžia, kad byloje nenustatytos objektyvios priežastys, dėl kurių atsakovė negalėtų teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą.

Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad nėra duomenų apie tikrąją atsakovės turtinę padėtį, tačiau atsakovė yra darbingo amžiaus, sprendžia, kad šioje byloje vaiko poreikiams patenkinti reikalinga apie 200,00 Eur kas mėnesį, todėl ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės išlaikymo dydis po 100,00 Eur kas mėnesį būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Ieškovo reikalavimas tenkintinas pilnai priteisiant iš atsakovės sūnui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2016-05-30 iki vaiko pilnametystės. Ieškovas skirtinas vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas byloje sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (11 b. l.). Remiantis CPK 83 str. 1 d. 2 p. bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovės ieškovui priteistinas 41,00 Eur žyminis mokestis, bei iš atsakovės valstybės naudai priteistinas už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis – 36,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d., 6 p., 96 str. 1 d.).

Teismo patirtos 2,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti vaiko O. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su tėvu O. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) sūnaus O. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2016-05-30 iki vaiko pilnametystės.

Ieškovą O. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) paskirti sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovui O. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 36,00 Eur (trisdešimt šešių eurų) žyminį mokestį.

Nepriteisti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.