Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams L. P. ir R. M. (B.) dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinis skundas tenkintinas.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

14. Nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 6 d. 11 val. 45 min. Radviliškio r. sav., (duomenys neskelbtini) mstl., įvyko transporto priemonių VOLKSWAGEN TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamos M. U., ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamos atsakovo L. P., susidūrimas, o įvykio kaltininkas yra atsakovas L. P., kuris buvo neblaivus, neturėjo teisės vairuoti bei vairavo transporto priemonę, neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Minėto eismo įvykio metu transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininke buvo atsakovė R. B. (buvusi M.).

15. 2019 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-548-603/2019 buvo paliktas nepakeistas 2018 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-859-816/2018, kuriuo M. U. buvo priteista iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2 106,00 Eur draudimo išmoka (pakaitinio automobilio nuomos išlaidos nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. (nuomos pradžios) iki 2016 m. gruodžio 13 d. (sumokėta draudimo išmoka už sugadintą transporto priemonę)), 38,22 Eur delspinigiai, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. spalio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 48,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

16. Ieškovas regreso tvarka prašo solidariai priteisti iš atsakovų 2018 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-859-816/2018 M. U. priteistas ir ieškovo išmokėtas sumas (2 365,23 Eur). Pirmosios instancijos teismas iš esmės ieškinį tenkino, nepriteisė tik delspinigių (38,22 Eur).

17. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė ir atsakovas L. P. yra solidariai atsakingi už eismo įvykio metu M. U. padarytą žalą, tačiau apeliantė nesutinka su tuo, kad jai ir atsakovui tenka pareiga atlyginti M. U. žalą, patirtą dėl pakaitinio automobilio nuomos nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. Apeliantė savo nesutikimą grindžia tuo, kad dėl ieškovo kaltės (per TPVCAPDĮ 19 straipsnyje nustatytą 30 dienų terminą) nebuvo laiku išmokėta draudimo išmoka eismo įvykyje patyrusiam žalą M. U., dėl ko jis turėjo tokį ilgą laiką nuomotis pakaitinį automobilį. Ieškovas nurodo, kad išmoka negalėjo būti išmokėta per 30 dienų, nes nebuvo gauta informacija iš teisėsaugos institucijų, kad dėl eismo įvykio atsakingas transporto priemonės Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas.

18. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais ir nepritaria pirmosios instancijos teismo motyvams. Ginčo esmė, - ar ieškovas tinkamai vykdė savo pareigą, išmokant eismo įvykyje patirtą žalą M. U. ir kam tenka atsakomybė dėl draudimo išmokos išmokėjimo M. U. daugiau kaip po 4 mėnesių (pateikta pretenzija 2016 m. rugpjūčio 8 d., sumokėta draudimo išmoka 2016 m. gruodžio 13 d.).

19. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.236 straipsnio 1-2 dalys). Deliktinė atsakomybė atsiranda tik esant civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visetui – turi būti nustatyti neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, nuostoliai (piniginė žalos išraiška) ir kaltė.

20. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei: 1) kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė <...>. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti ar Biuras privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jei per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos (išskyrus atvejus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje). Jei išmoka mokama priėmus sprendimą baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, ji turi būti sumokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos.

21. Nagrinėjamu atveju apeliantei priklausantis automobilis, kurio vairuotojas (atsakovas L. P.) yra kaltas dėl eismo įvykio, nebuvo apdraustas valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovui teko pareiga išmokėti draudimo išmoką nuketėjusiajam M. U.. Ieškovas per įstatymo nustatytą terminą (30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos), kuris baigėsi 2016 m. rugsėjo 7 d., neišmokėjo draudimo išmokos nukentėjusiajam. Nukentėjusysis nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. išsinuomojo pakaitinį automobilį (1 diena – 18 Eur). Ieškovas draudimo išmoką išmokėjo tik 2016 m. gruodžio 13 d., todėl nukentėjusysis M. U. prisiteisė iš ieškovo žalą, patirtą dėl pakaitinio automobilio nuomos. Ieškovas šią atlygintą nukentėjusiajam žalą, šiuo atveju, siekia prisiteisti iš atsakovų. Byloje nėra ginčo, kad iki 2016 m. rugsėjo 7 d. už žalą (414 Eur (23 dienos x 18 Eur)), patirtą dėl pakaitinio automobilio nuomos, yra atsakingi atsakovai, nes nukentėjusiajam pakaitinio automobilio prireikė būtent dėl jų neapdrausto automobilio sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo nepataisomai sugadintas nukentėjusiojo automobilis, o atsiradusią žalą dėl sugadinto automobilio turėjo atlyginti ieškovas iki 2016 m. rugsėjo 7 d. Ieškovas žalos nukentėjusiajam per 30 dienų terminą neatlygino, kas suponuoja ieškovo veiksmų neteisėtumą (įstatyminės pareigos nevykdymą). Ieškovas neišmokėjęs nukentėjusiajam draudimo išmokos per 30 dienų privalo įrodyti, kad per šį terminą nebuvo neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, ir kad ieškovas dėjo reikiamas pastangas šioms aplinkybėms ištirti. Tik įrodžius minėtas aplinkybes, ieškovo pareiga išmokėti draudimo išmoką prasitęstų iki 2016 m. lapkričio 8 d. (iki 3 mėnesių), o tuo pačiu ir ieškovo teisė regreso tvarka išsiieškoti dėl pakaitinio automobilio išmokėtą išmoką nukentėjusiajam. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad jis dėjo reikiamas pastangas kuo operatyviai ištirti eismo įvykį ir atlyginti žalą nukentėjusiajam, t. y. elgėsi teisėtai. Priešingai, byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovas tik 2016 m. lapkričio 11 d. (t. y. jau praėjus 3 mėnesiams po pretenzijos pateikimo) pateikė paklausimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatui dėl eismo įvykio aplinkybių, leidžia spręsti, kad ieškovas nedėjo reikiamų pastangų operatyviai ištirti eismo įvykį.

22. Svarbu pažymėti, kad ieškovo veiksmų neteisėtumui neturi įtakos tai, kad dėl eismo įvykio atsakingas transporto priemonės Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas (atsakovas L. P.) buvo nubaustas administracine tvarka tik 2017 m. kovo 22 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimu. 2020 m. vasario 19 d. ieškovo pateiktame teismui rašte Nr. V-794-20-(5.9.) nurodyta, kad „draudimo bendrovė „Gjensidige“ (kuri veikė ieškovės vardu) sprendimą dėl išmokos mokėjimo nukentėjusiam asmeniui priėmė vadovaujantis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (kaip kompetentingos institucijos) 2016-11-29 išduotu atsakymu Nr. 40-S75935(11.5). Be to, pastebėtina, kad pateiktame policijos rašte nebuvo įvardintas asmuo, atsakingas dėl sukelto eismo įvykio, tačiau, Biuras kartu su draudimo bendrove ėmėsi veiksmų atlyginti žalą kaip įmanoma greičiau ir, įvertinus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato rašte nurodytas eismo įvykio aplinkybes ir suteiktą informaciją apie kaltininko vairuotą automobilį, kai tikėtina, kad dėl eismo įvykio atsakingas automobilio Peugeot 306 vairuotojas, buvo priimtas sprendimas išmokėti draudimo išmoką“. Taigi, ieškovas pats įvertino įvykio aplinkybes (nustatė atsakingą asmenį) ir 2016 m. gruodžio 13 d. išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiajam, t. y. žalos atlyginimo nustatymas nepriklausė nuo sprendimo administracinėje byloje. Toks ieškovo sprendimas galėjo būti padarytas anksčiau, nes nustatant eismo įvykio aplinkybes nebuvo ginčo, kad įvykio kaltininkas buvo automobilio Peugeot 306 vairuotojas.

23. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam pakaitinio automobilio reikalingumas po 2016 m. rugsėjo 7 d., priklausė išimtinai nuo ieškovo, kuris neišmokėjo draudiminės išmokos nukentėjusiajam, dėl ko šis negalėjo įsigyti kito automobilio, o toliau turėjo nuomotis pakaitinį automobilį. Atsakovai šiuo atveju neturėjo galimybės įtakoti ieškovo veiksmų dėl įvykio ištyrimo, žalos apskaičiavimo ir savalaikio draudiminės išmokos išmokėjimo nukentėjusiajam, t. y. atsakovų veiksmuose (neveikime) nėra neteisėtumo dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Nukentėjusiojo žala dėl pakaitinio automobilio nuomos nėra susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovų veiksmais (neveikimu), nes ne atsakovai turėjo pareigą per nustatytą terminą išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam dėl turto sugadinimo. Taigi, nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su draudiminės išmokos dėl turto sugadinimo nesumokėjimu nukentėjusiajam po 2016 m. rugsėjo 7 d., dėl ko toliau nukentėjusiajam išliko reikalingumas naudotis pakaitiniu automobiliu, nėra pagrindo ieškovo neteisėtų veiksmų pasekmes perkelti atsakovams.

24. Nors šiuo atveju apeliacinį skundą pateikė tik vienas iš solidarių skolininkų, tačiau teismo sprendimas keistinas abiejų skolininkų atžvilgiu, nes teismo priimtas sprendimas dėl kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių ginčo turi įtakos ir kitiems bendraskoliams (CK 6.14 straipsnio 1 dalis).

25. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant solidariai iš atsakovų priteistiną ieškovui nuostolių atlyginimo regreso tvarka sumą iki 414 Eur (23 dienos x 18 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Apeliacinį skundą patenkinus, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

27. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 53 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėtas žyminis mokestis). Apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 565 Eur bylinėjimosi išlaidas (išlaidos advokatės padėjėjos pagalbai apmokėti). Valstybė pirmosios instancijos teisme patyrė 5,31 Eur bylinėjimosi išlaidas (išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu). Pakeitus teismo sprendimą, ieškinys pirmosios instancijos teisme patenkintas 18 proc. (414 x 100 / 2 365,23), todėl: 1) ieškovui iš atsakovų priteistina po 5 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 2) apeliantei iš ieškovo priteistina 463 Eur išlaidų, skirtų advokatės padėjėjos pagalbai apmokėti, 3) valstybei iš ieškovo priteistina 4,35 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

28. Apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 53 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėtas žyminis mokestis). Tačiau apeliantė sumokėjo per didelį žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kuris turėjo būti paskaičiuotas nuo ginčijamos sumos. Laikytina, kad už apeliacinį skundą apeliantė yra sumokėjusi 43 Eur žyminį mokestį (2 327,01 – 414 = ginčijama suma (1 913,01 Eur)), o permokėtas žyminis mokestis apeliantei grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidas (išlaidos advokatės padėjėjos pagalbai apmokėti – apeliacinio skundo parengimas). Tačiau šios išlaidos nepriteistinos, nes pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016). Valstybė apeliacinės instancijos teisme patyrė 8,95 Eur bylinėjimosi išlaidas (išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus apeliacinį skundą, visos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš ieškovo, t. y. apeliantei 43 Eur sumokėtas žyminis mokestis, o valstybei 8,95 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

29. Subendrinus tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme priteistinas išlaidas, apeliantei iš ieškovo priteistina 501 Eur (463 + 43 - 5) bylinėjimosi išlaidų, o valstybei iš ieškovo priteistina 13,30 Eur (4,35 + 8,95) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui iš atsakovo L. P. priteistina 5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio Kaune, (duomenys neskelbtini)) ir R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios Kaune, Jotvingių g. 2–2) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (įmonės kodas 125709291, buveinė Vilniuje, Algirdo g. 38, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje SEB banke) 414 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų) nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio Kaune, (duomenys neskelbtini)) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (įmonės kodas 125709291, buveinė Vilniuje, Algirdo g. 38, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje SEB banke) 5 Eur (penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (įmonės kodas 125709291, atsakovei R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 501 Eur (penkis šimtus vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (įmonės kodas 125709291, valstybei 13,30 Eur (trylika eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Grąžinti atsakovei R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 10 Eur žyminio mokesčio permoką.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.