Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-28 · Civilinė byla Nr. 2A-1201-232/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-28
Bylos Nr.
2A-1201-232/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-12536-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas, Liuda Uckienė
Trečiasis asmuo
R. N.
Ieškovas
D. K.
Atsakovas
G. G.
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1201-232/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-12536-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: 76.4; 78.2.1; 121 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui G. G., tretysis asmuo R. N., dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.GINČO ESMĖ.

Ieškovas D. K. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovą G. G. jo tėvu, priteisti jo išlaikymui po 2500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog jo motina su atsakovu susipažino 1985 metais ir nuo to laiko pradėjo bendrauti, nors ir negyveno kartu, tačiau susirašinėjo laiškais, susitikdavo. 1986 metais jo motinai atliekant praktiką, Juknaičių kaime Šilutės rajone kur atsakovas dirbo jis buvo pradėtas ir gimė 1987 06 03. Gimimą liudijime jo tėvu jo tėvu nurodytas G. K. yra pramanytas asmuo, nes atsakovas nors ir buvo sutikęs, kad ieškovui būtų duota jo pavardė į civilinės metrikacijos skyrių vykti atsisakė. Tačiau atsakovas visada žinojo, jog yra ieškovo tėvas, po jo gimimo, lankė sūnų, domėjosi juo, perduodavo lauktuvių ieškovo motinai yra pervedęs 2003 metais 6200 Lt, vėliau dar 1000 Lt. Jei atsakovas nepripažintų tėvystės ieškovas prašė paskirti DNR ekspertizę. Atsakovas teigė studijuojantis Danijoje Danijos Tarptautinėje verslo akademijoje todėl reikalingas abiejų tėvų finansinės paramos. Teigė Danijoje įsidarbinti neturintis jokių galimybių. Nurodė jog per mėnesį pragyvenimui jam reikalinga 5 000 Lt suma, tik buto nuoma kainuoja 1 000 Lt, knygoms reikia 2 000 Lt, maistui, transporto išlaidoms ir pan. dar reikia 2 000 Lt. Savarankiškų pajamų jis neturi, motinos gaunamas pajamas sudaro apie 1 200 Lt. Motina augina dar vieną sūnų, todėl ji turi pastoviai skolintis pinigus, kad jį paremtų ir negali dengti jo būtiniausių išlaidų.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad atsisako pripažinti tėvystę supaprastinto proceso tvarka, nes jis nėra visiškai tikras, jog ieškovas yra jo biologinis vaikas, nes bendravimo su ieškovo motina metu, jie susitikdavo tik retkarčiais ir ieškovo motina tuo metu galėjo netrukdomai bendrauti ir su kitais asmenimis. Todėl tėvystės klausimą geriausia ir teisingiausia būtų išspręsti tokiu būdu, kuris išsklaidytų bet kokias abejones. Todėl sutiko, kad būtų paskirta DNR ekspertizė.

Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai ir norėtų su atsakovu dalintis visomis išlaidomis, kurias patiria sūnaus išlaikymui, per pusę.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog nustatyta, kad atsakovas yra ieškovo tėvas. Ieškovas mokosi užsienyje ir tai yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas, kur jam studijuoti, todėl yra prašomas padidintas išlaikymas, nes Danijoje yra didesni kaštai. Jei ieškovas dirbtų, tai nukentėtų studijų kokybė.

Šalies argumentai

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, nurodė kad ieškinys yra nepagrįstas. Nors paaiškėjo, jog jis yra ieškovo biologinis tėvas, tačiau ieškovo nurodytos išlaidos yra per didelės ir nepagrįstos. Šiuo metu jo gaunamas pajamas sudaro 500 Lt ir ieškovo prašomos sumos jis mokėti negali. Ieškovas yra dirbęs Norvegijoje ir uždirbo daugiau nei atskovas, be to, jis turi nekilnojamojo turto. Atsakovo finansinė padėtis yra sunki, jo darbo sutartis su UAB ,,Goldengrass“ yra pasibaigusi nuo 2011-08-31. Nors turi žirgyną kurį laiką pajamų iš žirgų auginimo negauna. Turi problemų su sveikata, nors neįgalumas nėra nustatytas, moka už dukros studijas išlaiko dar du nepilnamečius vaikus. Jo specialybė yra zootechnikas, susirasti geriau apmokamo darbo negali.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad sūnų išlaiko tik ji viena, jai padeda giminaičiai ir draugai. Sūnus studijuoja Danijoje, kad gautų gerą išsilavinimą, ten susirasti darbo jam nėra galimybės. Sūnus turi potencialą mokslams, todėl jis turi būti remiamas, nes tokia galimybė pasitaiko ne kiekvienam. Jis paramos studijoms negauna, nes studijuoja užsienyje. Dirbti laisvu nuo paskaitų metu jis negali, nes jo grafikas yra labai užimtas: dieną ir vakare vyksta įvairūs užsiėmimai, reikia ruoštis įvairiems projektams, o savaitgaliais reikia ir pailsėti. Nurodė, ieškovą turėjus papildomų išlaidų, susijusių su DNR ekspertizės atlikimu.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad atsakovas G. G. yra vaiko D. K. tėvas, o D. K. yra G. G. vaikas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo G. G. į valstybės biudžeto pajamas 1 187 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, jog byloje 2011 05 17 nutartimi paskirta DNR ekspertizė patvirtina, jog G. G. yra D. K. tėvas su 99,99998 % tikimybe. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas G. G. yra vaiko D. K., gim., tėvas, o D. K. yra jo sūnus. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo (paramos) vaikui priteisimo, teismas nurodė, jog ieškovas neatsižvelgdamas į pragyvenimo lygį Lietuvoje bei Danijoje, bei savo tėvų turtinę padėtį, pasirinko studijas Danijoje perkeldamas tuo pačiu jo pilną išlaikymo, šioje šalyje, naštą savo tėvams. Pats ieškovas, būdamas suaugęs, pasirinkdamas studijų vietą ir padaręs savarankišką sprendimą, neišnaudojo visų protingų galimybių pasirūpinti lėšomis, reikalingoms jo pragyvenimui. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas yra sveikas, darbingas ir turi galimybę ne tik studijuoti, bet ir įsidarbinti (studijuoti ir dirbti) ir dirbti ne pilną darbo dieną, savaitę ir taip užsidirbti dalį lėšų savo pragyvenimui bei studijoms. Todėl teismas konstatavo, jog ieškovo prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas 2 500 Lt mėnesiui yra akivaizdžiai per didelis, nes ir pats ieškovas turi prisidėti prie savo paties išlaikymo. Teismas įvertinęs atsakovo finansinę padėtį, padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra prasta, jo gaunamas per mėnesį pajamas sudaro 500 Lt, turi nekilnojamojo turto, jis išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, turi įsiskolinimų už komunalines paslaugas, turi kreditorinių įsipareigojimų, turi ūkį, iš kurio pajamų negauna, todėl atsakovas negali teikti paramos ieškovui, teismas šioje dalyje ieškinį atmetė.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantė (tretysis asmuo) R. N. apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2011 10 03 sprendimą dėl nepriteisto išlaikymo; priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui minimaliai – 1 500 Lt per mėnesį. Nurodė, jog sprendimas yra šališkas ir neadekvatus jauno žmogaus D. K. atžvilgiu. Pažymėjo, jog tėvai privalo išlaikyti ir darbingus, pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 m. ir jiems būtina parama. Atsakovas vengia atlikti minėtą savo pareigą. Teismas vertindamas atsakovo turtinę padėtį, nevertino aplinkybės, jog nepilnamečiais atsakovo vaikais taip pat rūpinasi ir jo sutuoktinė, tačiau apie jos pajamas byloje duomenų nėra pateikta. Be to neteisingas teismo teiginys, jog jeigu sūnus gyventų ir mokytusi Lietuvoje, jo pragyvenimas nieko nekainuotų. Pažymėjo, jog sūnaus pasirinkimą studijuoti Danijoje nulėmė nemokamos ir paklausios studijos. Tačiau atvykęs į šalį susidūrė su realybe, kad už pragyvenimą, knygas ir internetą reiks daug mokėti. Tikėjosi įsidarbinti, taip manydamas padengti savo išlaidas, tačiau ekonominė krizė palietė ir Daniją. Pažymėjo, jog atsakovas turi veislinių žirgų bandą virš 20 vnt. Išlaidos tokios bandos išlaikymui į mėnesį sudaro 10 000 Lt, todėl apeliantės teigimu atsakovas verčiasi privačiomis jojimo pamokomis, gaudamas už tai pajamas, tik to turbūt neįteisina ir prekyba žirgais su tiesioginiu darbdaviu, kuris yra užsenietis. Be to apeliantės teigimu, atsakovas nemoka komunalinių mokesčių, kad įtikinamiau atrodytų jo nemokumas. Atsakovo darbo sutarties nutraukimas vienos iš darboviečių taip pat tikslingas, susitarta su pačiu darbdaviu.

A. G. G. atsiliepmu prašė R. N. apeliacinio skundo netenkinti; Vilniaus 2 apylinkės teismo 2011 10 03 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog D. K. nuslėpė nuo teismo faktą, kad baigęs vidurinę mokylą dirbo 2 metus Norvegijoje, užsidirbo pajamų, įgijo nekilnojamąjį turtą. Taip pat paaiškėjo, jog D. K. yra baigęs Vilniaus verslo ir turizmo mokylą, todėl mokslai Danijos Tarptautinėje verslo akdemijoje jau yra antros studijos po vidurinės mokyklos baigimo. Atsakovui kyla klausimas iš ko sūnus planavo pragyventi ir pragyvena ligi šiol jau antrus studijų metus, jei jį remia tik mama, kuri į mėnesį gauna tik 1 200 Lt. Tik po 4 mėnesių nuo studijų pradžios D. K. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo. Pažymėjo, jog jo 2010 08 30 sudaryta terminuota darbo sutartis nutraukta pasibaigus terminui, o ne tikslingai, kaip teigė apeliantė. Atsakovas nurodė, jog apeliantės skunde nurodyti teiginiai dėl atsakovo ūkinės veiklos yra neteisingi, kadangi atsakovas niekada neteikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai nė vieno projekto želdiniams, technikai įsigyti, pastatų renovacijai; žirgų augintojai treji metai negauna iš Žemės ūkio ministerijos kaimo rėmimo fondo jokios paramos; šiais metais atsakovas nedalyvavo Lietuvos žirginio sporto federacijos organizuojamose reitinginėse varžybose bei nebuvo išsipirkęs metinės raitelio licencijos; paskutiniais metais nepardavė nei vieno žirgo į užsienį. Todėl atsižvelgiant į atsakovo sunkią materialinę padėtį, į tai, kad atsakovas turi 2 nepilnamečius vaikus ir pilnametę besimokančią dukrą, atsakovas neturi galimybių teikti materialinę paramą D. K..

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. K. prašė panaikinti 2011 10 03 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimo dalį dėl nepriteisto išlaikymo; priteisti iš atsakovo puse studijų išlaidų už laikotarpį nuo 2010-12 iki 2011-06-03 dienos, kadangi atsakovas neteikia nei socialinės, nei finansinės paramos.

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą, absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Kartu, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas ištyrė visas ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes iš esmės teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso bei materialiosios teisės normas, atskleidė bylos esmę ir priėmėm teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

Ieškovas savo reikalavimą rėmė CK 194 straipsnio 3 dalies nuostata, kuri įtvirtino jog išlaikymą teismas priteisia ir tada kai vaikui sulaukusiam pilnametystės, būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.

Dėl minėtos įstatymo nuostatos yra pasisakęs Konstitucinis Teismas (toliau KT), 2007-06-07nutarime ir pripažinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Žin., 2004, Nr. 171-6319) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

KT pažymėjo jog įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti, kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, taip pat negalima suvaržyti, juo labiau paneigti, teismo įgaliojimų vykdyti teisingumą. Įtvirtinant minėtą tėvų pareigą negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo iš esmės pabloginti tėvų ar kitų asmenų padėtį, juo labiau nustatyti tokią tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, kurios tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų įvykdyti. Taip pat negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas visais atvejais, kai tėvai ar vienas iš jų turi pajamų ar kito turto, ypač kai tos pajamos ar kitas turtas nėra dideli. (Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad jų dydis ar pakankamumas negali būti vertinamas vien pagal teisės aktuose nustatytus tokius formalius kriterijus kaip minimalus gyvenimo lygis, minimali mėnesinė alga, vidutinis darbo užmokestis ir pan.), turėtų pareigą priteisti išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje. KT pabrėžė, kad ypač netoleruotinas toks teisinis reguliavimas, kai teismas galėtų priteisti tėvų išlaikymą ne pirmo aukštojo išsilavinimo siekiančiam pilnamečiam asmeniui.

Minėtame nutarime KT taip pat nustatė jog išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pati pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Kad neprieštaraujantis konstitucijai gali būti nustatytas tik toks teisinis reguliavimas, kad išlaikymą iš tėvų priteisti minėtam paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui būtų galima tik tada, kai šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje.

Taigi, išlaikymas pilnamečiui ieškovui galėtų būti priteistas tik nustačius faktines aplinkybes jog ieškovas mokydamasis Danijoje siekia pirmojo aukštojo išsilavinimo, yra išnaudojęs visas galimybes pats pasirūpinti lėšų reikalingų jo mokymuisi aukštojoje mokykloje, o atsakovas turi finansines galimybes teikti tokį išlaikymą, nepažeisdamas savo ir pirmoje eilėje savo nepilnamečių vaikų interesų. Kolegija konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo jog byloje pateikti įrodymai nesudaro faktinio pagrindo ieškinį tenkinti ir ieškinį atmetė.

Apeliantė nurodo jog ieškovas yra mokęsis Vilniaus verslo ir turizmo mokykloje, atlikęs praktiką Norvegijoje, tai leidžia konstatuoti jog, studijos Danijoje yra nebe pirmos jo studijos. Ieškovas yra pateikęs pažymas jog (b.l.4,5,47) yra įrašytas į dienines studijas, laikotarpiui nuo 2010 09 01 iki 2012 06 30, kurias sudaro tik paskaitos dienos metu, nuo pirmadienio iki penktadienio, kadangi prieš gaudamas Danijos vizą jis teigė jog galės save išlaikyti jis neturi teisė į jokią paramos formą, nekilnojamojo turto neturi (b.l.19). Tačiau ieškovas nėra pateikę jokių įrodymų jog bandė susirasti kokį nors darbą ne studijų laiku ir išskyrus bendro pobūdžio pasisakymo, kad ryšium su krize Danijoje sumažėjo darbo vietų, įrodymų apie savo individualias pastangas susirasti darbą nepateikė. Atsakovas turi nekilnojamąjį turtą: bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2,08 ha žemės sklypą Šilutės rajone Klugonių kaime indeksuota vertė - 4858 Lt (b.l. 20), 45779/89123 dalis arklidžių pastato Klugonių kaime Šilutės rajone, viso pastato rinkos vertė 43693 Lt (b.l.22,23), (kita dalis pastato priklauso Valstybei bei Šilutės augalų veislių tyrimo stočiai), butą Juknaičių kaime Šilutės rajone, kurio rinkos vertė 20 878 Lt, bei sandėlį 958 Lt vertės ten pat. Ieškovas su žmona, R. G. turi tris vaikus a sūnų Artūrą 1997 metų gimimo (nepilnametis), bei dukras G. G. 1994 metų gimimo (sprendimo priėmimo metu nepilnametė) ir Rūtą 1988 metų gimimo, studentę, jo darbo užmokestis bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu sudarė apie 600 Lt, jis turi žirgyną apie 20 veislinių žirgų. Atsakovas paneigė ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes jog gauna Europos Sąjungos paramą ir parduoda žirgus į užsienį ar kad uždirba teikdamas jojimo pamokas, pateikdamas Arklių augintojų asociacijos pažymą (b.l. 183), kad minėta asociacija, tvarkanti ūkinių gyvulių judėjimo registrą neturi duomenų apie ieškovo arklius parduotus į užsienį 2011 metų bėgyje ir kad Lietuvos žirgų augintojai pastaruosius trejetą metų nėra gavęs Europos Sąjungos paramos, taip pat Lietuvos žirginio sporto sąjungos pažymą, kad ieškovas 2011 metais nebuvo išsipirkęs metinės raitelio licenzijos.

Kolegija daro išvadą jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro keisti teisėto ir pagrįsto sprendimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

NUTARIA:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aldona TilindienėAndrius IgnotasLiuda Uckienė