- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-13
- Bylos Nr.
- e2YT-8152-476/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00669-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- E. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Č. O., K. P., valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, A. K.
- Advokatai
- Eglė Matutytės-Jančenkė, Eglė Matutytė-Jančenkienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims: valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Č. O., K. P., A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. J. teismo prašo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiniu daikto valdymu po tėvo A. O., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą.
Pareiškėja prašymą grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. O.. (duomenys neskelbtini) mirė A. O. sutuoktinė B. O.. A. O. ir B. O. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė vaikai: pareiškėja E. J., K. P., Č. O. bei S. K. (mirusi (duomenys neskelbtini)). Po A. O. mirties testamentu paliktą palikėjo turtą paveldėjo dukra S. K.. 1998 m. rugpjūčio 24 d. paveldėjimo teisės liudijime pagal testamentą nurodyta, jog Kelmės rajono antrojo notaro biuro notarė V. P., remdamasi testamentu, patvirtino, kad mirusiojo A. O. testamente nurodyto turto įpėdinis yra duktė S. K.. Po S. K. mirties jos turtą paveldėjo sūnus A. K.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. O. vardu registruotas žemės sklypas (toliau – žemės sklypas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2002 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad A. O. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B. O. nuosavybės teise valdytą 2.00 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). A. O. valdytą, o vėliau ir atkūrus nuosavybes teise, žemės sklypą po jo mirties priėmė pareiškėja E. J., faktiškai ėmusi žemės sklypą valdyti. Žemės sklypas, neatkūrus nuosavybės teisių į šį žemės sklypą, nebuvo įtrauktas į A. O. testamentą, kuriuo jis savo turtą paliko dukrai S. K.. Nurodytas žemės sklypas paveldimas pagal įstatymą. Vėlionis A. O. jo valdytą, o vėliau atkūrus nuosavybės teisę į žemės sklypą, perdavus lygiavertį turėtajam, žemės sklypą paliko naudotis, prižiūrėti, valdyti dukrai E. J., nors oficialiai sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dar nebuvo. Dėl to pareiškėja prižiūri žemės sklypą, naudojasi, rūpinasi, disponuoja juo kaip savu. Po tėvo A. O. mirties pareiškėja E. J. pradėjo rūpintis žemės sklypu, jį prižiūrėjo, šenavo žolę. 2014 m. kovo 10 d. pareiškėja sudarė panaudos sutartį su S. G.. Panaudos sutartimi E. J. suteikė teisę panaudos gavėjui S. G. neatlygintinai naudotis žemės sklypu - 1,47 ha, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja neturėdama teisinių žinių ir niekada anksčiau nesusidūrusi su palikimo priėmimu, manė, kad paveldėtas mirusio tėvo A. O. turtas - žemės sklypas, savaime perėjo jai, kadangi ji toliau naudojosi bei prižiūrėjo šį turtą. Niekas niekada nėra reiškęs jokių pretenzijų dėl to, kad pareiškėja faktiškai valdydama paveldėjo mirusio tėvo žemės sklypą. Suinteresuotieji asmenys – Č. O., K. P. ir A. K. sutinka su pareiškėjos pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjai būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji priėmė ir valdo mirusiam tėčiui A. O. priklausantį žemės sklypą, tam, kad galėtų kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o vėliau į VĮ „Registrų centrą“ dėl nuosavybės teisės įregistravimo jos vardu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Eglė Matutytė-Jančenkienė prašė pareiškimą tenkinti visiškai. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad tėvo mirties dienai nebuvo atkurta nuosavybės teisė į žemę ir pagal testamentą nebuvo paveldėta. Nuosavybės teisė į žemės sklypą atkurta vėliau, todėl ji paveldima pagal įstatymą. E. J. rūpinosi žemės sklypu, jį prižiūrėjo, o vėliau išnuomavo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Č. O. paaiškino, kad jų šeimoje buvo susitarimas, kas iki mirties slaugys ir prižiūrės tėvą, tam atiteks visas turtas. Tėvą slaugė ir prižiūrėjo S. K.. Jai padėjo sesuo E.. Jis į tuos reikalus nesikišo. Su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu sutiko.
Suinteresuotas asmuo K. P. paaiškino, kad jos nuomonė tokia pat kaip ir brolio. Ji žinojo apie tėvo turėtą 2,00 ha žemės sklypą. Jį perkėlus arčiau namų, žemės sklypas sumažėjo iki 1,47 ha. Šiuo žemės sklypu rūpinosi sesuo E., vėliau žemę išnuomavo.
Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimais prašė pareiškimą tenkinti, atsiliepimuose nurodė tapačias faktines aplinkybes nurodytas pareiškime.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad neturi duomenų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti visas pareiškime nurodytas aplinkybes, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl faktinio A. O. palikimo priėmimo.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. O. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys Č. O., K. P., A. K. yra A. O., mirusio (duomenys neskelbtini), ir B. O., mirusios (duomenys neskelbtini), santuoką sudariusių (duomenys neskelbtini), vaikai. A. O. 1997 m. gruodžio 2 d. buvo sudaręs testamentą, kuriuo „visą mūrinį gyvenamą namą, statytą 1929 metais, ir visus ūkio pastatus su namų valda, esančius (duomenys neskelbtini), bei 2 ha jam priklausančios žemės, esančios (duomenys neskelbtini)“ paliko dukrai S. K., kuriai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal tetsamentą. Po S. K. mirties palikimą priėmė jos sūnus A. K.. 2002 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), apsvarsčius A. O. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkantį buvusio savininko B. O. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą – 2 ha žemės, nuspręsta atkurti nuosavybės teises į A. O. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 2 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,47 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmė. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Svarbu, kad palikimas būtų priimtas asmens, galinčio būti įpėdiniu. Palikimo atsiradimo ir jo priėmimo metu galiojusio CK 567 straipsnyje, kaip ir šiuo metu galiojančiame CK, buvo numatyto du paveldėjimo pagrindai, t. y. pagal įstatymą ir pagal testamentą; pagal įstatymą paveldima, kada ir kiek tai nepakeista testamentu. Taigi, paveldėjimas pagal įstatymą galimas tuomet, kai palikėjas nesudarė testamento, sudarytas testamentas ar jo dalis pripažintas negaliojančiu, testamentas apima ne visą turtą, įpėdinis atsisakė arba nepriėmė palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).
Nagrinėjamu atveju, A. O. buvo sudaręs testamentą, kuriuo išreiškė valią, be kito nurodyto nekilnojamojo turto, 2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), palikti dukrai S. K.. S. K. palikimą priėmė, todėl teismas laiko, kad pareiškėja E. J. neįgyja paveldėjimo teisės į A. O. palikimą, tuo pačiu ir į 1,47 ha žemės sklypą, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi A. O. nuosavybės teisė į šį žemės sklypą suteikta jį kaip lygiavertį perduodant vietoj 2 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris testamentu buvo paliktas S. K..
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio turtines teises įforminantis dokumentas, kurio išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, šių teisių apimties. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – formalizuoti savo teises, kad galėtų jomis disponuoti. Nuosavybės teisė įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009). Taigi, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
Išdėstyto pagrindu, teismas daro išvadą, kad A. O. atkūrus nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 2 ha žemės sklypą, esantį, adresu: (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,47 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), S. K. priėmusi tėvo palikimą pagal testamentą, o po S. K. mirties – jos įpėdiniai, įgijo nuosavybės teises į 1,47 ha žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Todėl šiuo atveju S. K. įpėdiniai turi formalizuoti savo nuosavybės teises į aptartą žemės sklypą. Teismas laiko, kad pareiškėjos pareiškimas yra nepagrįstas, todėl jį atmeta.
Byloje susidarė 53,90 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteisiamos valstybei iš pareiškėjos (CPK 92, 96 straipsniai). Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 53,90 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta suma sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.