Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartis

2021-04-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-27-439/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-09
Bylos Nr.
II-27-439/2021
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00029-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Elena Simonavičienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. V.
Institucija
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Advokatai
Stanislava Jorudienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-27-439/2021Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00029-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.10.4. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 9 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Elena Simonavičienė,sekretoriaujant Virginijai Juodžentienei, Militai Balandienei,dalyvaujant pareiškėjui M. V., jo atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,

Institucijos, paskyrusios nuobaudą atstovui - Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus viršininkui K. L.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, naudojant nuotolinio ryšio priemones (vaizdo konferenciją per zoom programą), išnagrinėjo pareiškėjo M. V. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus viršininko K. L. (toliau – Institucija) 2021 m. sausio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021-01-11 nutarimu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus viršininkas K. L. pripažino kaltu M. V. padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė jam 500 Eur dydžio baudą su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 18 mėnesių laikotarpiui. M. V. nubaustas už tai, kad jis 2020-10-31, 23 val. 25 min., vairavo automobilį iš chuliganiškų paskatų, įvažiuodamas į sankryžą iš Vytauto gatvės paspaudė akseleratoriaus pedalą, taip padidindamas greitį, ir sukant į kairę pusę - į Dariaus ir Girėno gatvę, automobilio galas pradėjo slysti šonu, tuo sukeldamas padangų cypimą, ir didindamas greitį miesto ribose nuvažiavo tolyn. Tokiais veiksmais sukėlė pavojų sau, kitų žmonių bei eismo saugumui, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. V. skundu prašo panaikinti Tauragės AVPK 2021-01-11 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Prašymą motyvuoja tuo, jog nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad jam inkriminuoto adminitracinio nusižengimo nepadarė. Jis 2020-10-31, apie 23.25 val., važiavo Tauragės miesto Vytauto gatve. Vytauto - Dariaus ir Girėno gatvių sankryžose degė raudonas šviesoforo signalas, todėl prie šviesoforo sustojo ir rodė posūkį į kairę. Kitų automobilių sankryžoje nebuvo, todėl, įsijungus žaliam šviesoforo signalui, praleisti tiesiai važiuojančių automobilių nereikėjo ir jis pradėjo važiuoti, ir sukti į kairę pusę, o priešpriešais važiavęs asmuo pradėjo važiuoti ir taip pat sukti į kairę pusę. Vienas kitam nekliudė ir duoti kelią vienas kitam pagal Kelių eismo taisykles neprivalėjo. Kad sankryžoje neužgęstų automobilio variklis ir nesutrukdytų kitiems eismo dalyviams, jis šiek tiek daugiau paspaudė akseleratoriaus pedalą. Jo automobilis, sukant į kairę pusę, šonu neslydo, padangos necypė, jokių tyčinių chuliganiškų veiksmų neatliko, nesukėlė jokios grėsmės nei eismo dalyviams, nei eismo saugumui. Pasukęs į Dariaus ir Girėno gatvę, padidinęs greitį nuvažiavo tiesiai tolyn Dariaus ir Girėno gatve, tačiau neviršijo miesto ribose leistino 50 km/h greičio. 2020-10-31 buvo atsiradusi problema automobilio dujų išmetimo sistemoje, todėl pradedant važiuoti ir kai kada išvažiuojant, iš išmetimo sistemos pasklisdavo dūmai. Galimai policijos pareigūnai pamatė iš išmetimo sistemos sklindančius dūmus, bet tai buvo dėl automobilio techninės būklės tą dieną. Sekančią dieną automobilį susiremontavo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas M. V. palaikė skundą jame nurodytų motyvų pagrindu ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog nesutinka su policijos teiginiu, kad jis vairavo automobilį iš chuliganiškų paskatų, t. y., kad važiuojant per sankryžą cypė automobilio padangos, automobilis slydo šonu. Prisipažįsta, kad išvažiuodamas per sankryžą automobiliu (duomenys neskelbtini) akseleravo ir jo automobilis apsipylė dūmais, tačiau tai įvyko todėl, kad automobilis buvo senas (16 metų senumo) ir jam buvo reikalingas remontas. Automobilyje buvo užsikišęs kietųjų detalių filtras. Galvojo, kad reikia greičiau išvažiuoti iš sankryžos, tam, kad neužgestų jo automobilis. Automobilio gedimą pastebėjo 2020-10-31, buvo šeštadienis, automobilio tą dieną niekas netvarkė, pažadėjo tvarkyti tik kitą savaitę. Nejautė, kad mašina slydo. Nesijautė, kad mašiną būtų užmetę, padangos necypė, automobilio vairo nereikėjo atsukti į dešinę pusę, nevažiavo vingiais. Kai pasuko į kairę, padidino greitį ir nuvažiavo į aikštelę. Sankryžoje matė iš dešinės pusės stovintį policijos automobilį. Nebandė „pavaidinti“ prieš policijos pareigūnus. Priešais jį sankryžoje važiavo automobiliu jo draugas. Padarė blogai, kad su netvarkingu automobiliu važinėja. Kadangi automobilyje buvo gedimas, todėl ir buvo dūmai, kurie buvo visais atvejai, ne tik toje sankryžoje.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas K. L. teismo posėdžių metu paaiškimo, kad M. V. 2020-10-31, 23 val., vairavo automobilį Tauragės mieste, Vytauto, Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje. Pagal vaizdo medžiagą aiškiai matyti, kad M. V. sankryžoje sukant į kairę, iš automobilio pasklido išmetamųjų dujų kiekis, taip pat matosi padangų paliktos žymės. Tai užfiksuota ir miesto kamerose. Nuvažiuojant matosi žymės. Vaizdo įraše matosi kaip automobilis manevruoja, slysta šonu. Iš miesto vaizdo medžiagos taip pat matosi, kaip pažįstamajam M. V. automobilio šviesomis pamirksi. Iš vaizdo medžiagos taip pat matosi, kad M. V. pradeda važiuoti į sankryžą netgi neužsidegus žaliam šviesoforo signalui. Liudytojai P. V. ir S. Š. girdėjo garsą, padangų cypimą, matė, kaip automobilis slydo šonu, tai patvirtina vaizdo medžiaga. M. V. pažeidė žmonių moralinę teisę saugiai dalyvauti eisme. Toks vairavimas yra chuliganiškas. M. V. yra linkęs daryti neteisėtus veiksmus. 2020m. birželio mėnesį su tuo pačiu automobiliu Ivanausko gatvėje, Tauragės mieste pavojingai manevravo, žmonės neapsikentę pranešė policijai ir pateikė vaizdo medžiagą, kaip jis pravažiuoja „apsižergęs“ ištisinę juostą. Prašo palikti nutarimą galioti ir skundo netenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė advokatė Stanislava Jorudienė teismo posėdžių metu paaiškino, jog M. V. važiavimo trajektorija niekam nebuvo sukeltas pavojus, ta pačia kryptimi niekas nevažiavo, pėsčiųjų nebuvo. M. V. sako, kad jis akseleratoriaus pedalą nuspaudė giliau, nes buvo sugedęs katilizatorius, todėl pasipylė dūmai. Jokiame norminiame akte nenurodyta, kokiu greičiu galima įvažiuoti į sankryžą. Vaizdo įraše matosi dūmai, automobilio galo suvingiavimas, bet tai nėra chuliganiškas vairavimas. Prašo skundą tenkinti, administracinę bylą nutraukti.

Liudytoja S. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Tauragės AVPK vyr. patrule. Patruliuojant mieste, pamatė, kad iš Vytauto gatvės, iš kairės pusės, dideliu greičiu važiuoja (duomenys neskelbtini), apsklidęs dūmais. Ji tuo metu buvo su kolega P. V.. M. V. sankryžoje važiavo „skersas“. Tai buvo netinkama važiavimo maniera. Iš kitos pusės buvo automobilis, buvo ir pėsčiųjų. Dariaus ir Girėno gatvės sankryžoje užsidegė raudonas šviesoforo signalas, jie nelaukė, kol užsidegs žalias signalas, įjungė švyturėlius ir per raudoną signalą nuvažiavo iš paskos to automobilio, kad jį sustabdyti. Vairavo kolega P. V.. Mano, kad stabdomo automobilio greitis buvo daug didesnis nei mieste yra leistinas. Sustabdė automobilį „Bangos“ aikštelėje. Vairuotojas aiškino, kad nieko blogo nepadarė. Surašė jam protokolą, jiems atrodė, kad toks vairavimas yra neleistinas. Neatsimena, kad vairuotojas būtų kalbėjęs apie automobilio gedimus. Tai ką matė, ji surašė protokole. Netikrino vairuotojo blaivumo. Buvo pažeidimas, tai aiškiai matėsi, suko į kairę ir spaudė „gazą“, automobilis „užsimetė“, padangos cypė, matėsi padangų žymės.

Liudytojas P. V. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Tauragės AVPK tyrėju. Tą dieną dirbo su kolege S. Š.. Jis vairavo policijos tarnybinį automobilį. Jiems stovint prie raudono šviesoforo signalo pamatė, kad dideliu greičiu atvažiuoja M. J. atrodo, kad jis nebuvo sustojęs prie sankryžos. Tuomet, degant raudonam šviesoforo signalui, jie važiavo paskui (duomenys neskelbtini) ir vijosi jį, jų greitis buvo virš 50 km/val, gal net apie 100km/val, greičio nematavo, neturėjo greičio matuoklio. Kai (duomenys neskelbtini) vairuotojas pamatė, kad jie atvažiuoja, sustojo „Bangos“ aikštelėje. M. V. pavojingai manevravo, buvo pėščiųjų, automobilių, tai kėlė grėsmę aplinkai. Jis, darydamas 90 laipsnių kampą, slydo į šoną, cypė padangos. M. V. suprato, kodėl jį stabdė, jie atliko automobilio patikrą, nes visada taip daro. Apie automobilio gedimą M. V. nieko nesakė. Patraukė jį administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo nesaugiai. Padangų žymių nefiksavo.

Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu parodė, kad su M. V. yra pažįstami. Prisimena, kad praėjusių metų rudenį, apie 11-12 val. vakare, vairavo 3 klasės (duomenys neskelbtini) su užsienietiškais numeriais. Dariaus ir Girėno, Vytauto gatvių sankryžoje pastebėjo M. V. vairuojamą automobilį, pasimirksino automobilių šviesomis, M. V. atmirksėjo. Tiek jis, tiek M. V. sankryžoje suko į kairę. M. V. sankryžoje važiavo greičiau nei jis, galėjo būti, kad dvigubai greičiau nei jis, negirdėjo jo vairuojamo automobilio padangų cypimo. Išvažiavęs iš sankryžos prasilenkė su policijos automobiliu, kuris įsijungė švyturėlius. Nematė kaip M. V. nuvažiavo per sankryžą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos teisenos tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis bendrais atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus pagrindais, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu nustatoma administracinio nusižengimo, kuriuo jis kaltinamas, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma; bent vieno būtinojo požymio nenustačius, atsakomybė negali būti taikoma.

Bylos medžiaga nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį M. V. pradėta, nes jis 2020-10-31, 23 val. 25 min., vairavo automobilį iš chuliganiškų paskatų, įvažiuodamas į sankryžą iš Vytauto gatvės paspaudė akceleratoriaus pedalą, taip padidindamas greitį, ir sukant į kairę pusę - į Dariaus ir Girėno gatvę, automobilio galas pradėjo slysti šonu, tuo sukeldamas padangų cypimą, ir, vairuotojas didindamas greitį miesto ribose, nuvažiavo tolyn. Tokiais veiksmais vairuotojas sukėlė pavojų sau, kitų žmonių, bei eismo saugumui, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 ir 9 punktų reikalavimus.

Pareiškėjas M. V. kategoriškai neigė padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nurodė, kad jo vairuojamas automobilis sankryžoje sukdamas į kairę pusę - į Dariaus ir Girėno gatvę, neslydo, padangos necypė, jokių tyčinių chuliganiškų veiksmų neatliko, nesukėlė jokios grėsmės nei eismo dalyviams, nei eismo saugumui. M. V. neneigė, kad sukdamas iš Vytauto gatvės į Dariaus ir Girėno gatvę padidino greitį, tačiau neviršijo miesto ribose leistino 50 km/val greičio. Teigė, kad greitis buvo padidintas tam, jog sankryžoje neužgęstų automobilio variklis ir nesutrukdytų kitiems eismo dalyviams. M. V. pripažino, kad jam sukant į Dariaus ir Girėno gatvę jo automobilis „apsipylė“ dūmais, tačiau dėl automobilio gedimo.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal minėto ANK straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).

Teismų praktikoje ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas tiesiogiai siejasi su KET 5 ir 9 punktais, t. y. įtvirtinta pareiga eismo dalyviams išmanyti Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis ir įtvirtina pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir panašiai.

Nustačius objektyviuosius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius jo požymius – t. y. tiesioginę tyčią ir būtinąjį pažeidimo sudėties požymį – motyvą (chuliganiškas paskatas). Pagal ANK administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Todėl tuo atveju, kai nėra bent vieno iš šių požymių, padarytos veikos negalima laikyti, kad ji padaryta iš chuliganiškų paskatų. Chuliganiškas vairavimas kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išskirtas kaip savarankiškas, pavojingesnis nei kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, pažeidimas būtent dėl chuliganiškų paskatų. Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių aplinkybių visuma patvirtina buvus M. V.chuliganiškas paskatas ir jo tiesioginę tyčią chuliganiškai vairuoti kelyje ir buvo reali grėsmė sukelti pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

Iš byloje esančių vaizdo įrašų, pavadinimais (Taurage 1_IP Camera2_Taurage 1_20201031232255_20201031232358_533479), (20125066637-1), pridėtų prie administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) matomas vaizdas (garsas nesigirdi). Vaizdo įrašuose matyti įvykio data, t. y. 2020 m. spalio 31 d., tamsus paros laikas – 23:25 val. Eismas neintensyvus. Iš vaizdo įrašo (Taurage 1_IP Camera2_Taurage 1_20201031232255_20201031232358_533479), 23:22:55 laiku, matosi, kad Tauragės mieste, Dariaus ir Girėno g., prie sankryžos, degant raudonam šviesoforo signalui stovi M. V. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), kuris rodo posūkio signalą Iš vaizdo įrašo (Taurage 1_IP Camera1_Taurage 1_20201031232243_20201031232458_319481) matosi, kad priešpriešais sankryžoje, degant raudonam šviesoforo signalui, stovi automobilis, kuris taip pat rodo posūkio signalą į kairę. Pareiškėjas M. V. paaiškino, kad priešpriešais sankryžoje tuo metu stovėjo jo draugas K. K.. Iš vaizdo įrašo (20125066637) matosi, kad prie sankryžos M. V. iš dešinės artėja policijos automobilis. Iš vaizdo įrašo (Taurage 1_IP Camera2_Taurage 1_20201031232255_20201031232358_533479), 23:23:33 laiku, matosi, kad (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas, stovėdamas sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui, „pamirksi“ ilgosiomis šviesomis, antrą kartą ilgosiomis šviesomis „pamirksi“ 23:23:36 laiku. Teismas pažymi, kad KET 81-98 punktai numato baigtinį sąrašą, kada galima naudoti tolimąsias šviesas. Nagrinėjamas atvejis nepatenka į šį sąrašą. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju K. K. patvirtino, kad M. V. jam „pamirksėjo“, kad jis 2020-10-31 stovėjo Tauragės mieste, Dariaus ir Girėno g. sankryžoje ir ruošėsi sukti į kairę, norėdami pasisveikinti vienas kitam „pamirksėjo“ ilgosiomis šviesomis. Be to, vaizdo įraše (Taurage 1_IP Camera2_Taurage 1_20201031232255_20201031232358_533479), 23:23:36 laiku, objektyviai, aiškiai ir nedviprasmiškai užfiksuota, kad M. V.išvažiuoja į sankryžą dar degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, nors skunde pareiškėjas teigė, kad jis važiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Teismas pažymi, kad tokiais savo veiksmais M. V. pažeidė KET 73.7 punkto reikalavimą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad geltonas signalas draudžia eismą, išskyrus KET 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus. Teismo vertinimu, tokie M. V., automobilio vairavimo metu, atlikti veiksmai: mirksėjimas automobilio ilgosiomis šviesomis, įvažiavimas į sankryžą dar degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, ne tik atkreipia aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėžia pareiškėjo kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei savo išskirtinumo demonstravimą, norą pasipuikuoti prieš draugą ir turi būti vertinami kaip atlikti iš chuliganiškų paskatų.

Iš byloje esančių vaizdo įrašų (20125066637mp.4) 00:23:40 - 00:23:46 laiku, (Taurage 1_IP Camera1_Taurage 1_20201031232243_20201031232458_319481), 23:23:38 – 23:23:46 laiku, taip pat matosi, kad M. V. vairuojamas automobilis įvažiuoja į sankryžą ir suka į kairę - į Dariaus ir Girėno gatvę, ne tik dar degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, bet ir akseleruojant automobilį ir taip didinant jo greitį. Minėti vaizdo įrašai patvirtina, kad tuo metu M. V. vairuojamo automobilio greitis buvo žymiai didesnis nei priešpriešais važiuojančio automobilio ir taip pat sukančio į kairę. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas K. K., kuris parodė, kad M. V. sankryžoje galėjo važiuoti dvigubai greičiau, nei jis. Liudytojai S. Š. ir P. V. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad patruliuodami mieste pamatė, jog iš Vytauto gatvės, iš kairės pusės, dideliu greičiu atvažiuoja (duomenys neskelbtini), apsklidęs dūmais. Nors nagrinėjamu atveju M. V. važiavimo greitis nebuvo užfiksuotas ar nustatinėjamas, o iš byloje pateiktų vaizdo įrašų taip pat negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog M. V. sankryžoje viršijo leistiną greitį, tačiau, teismo vertinimu, M. V. sankryžoje tyčia, sąmoningais veiksmais didinamas automobilio greitis turėjo reikšmės atsirasti padidėjusiam automobilio išmetamųjų dujų kiekiui bei automobilio slydimui į šoną. Iš vaizdo įrašų (20125066637mp.4) 00:23:40-00:23:46 laiku, (Taurage 1_IP Camera1_Taurage 1_20201031232243_20201031232458_319481) 23:23:38 - 23:23:46 laiku, matosi, kad iš M. V. vairuojamo automobilio padidėja išmetamųjų dujų kiekis ir automobilis slysta į šoną, nors tuo metu kelio danga nebuvo slidi, oro sąlygos nebuvo blogos. Teismų praktikoje yra pažymima, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir naudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo veikos paskatų turinį (Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018). Nagrinėjamu atveju faktą, kad automobilis slydo šonu, patvirtina ne tik vaizdo įrašai, bet ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Liudytoja S. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad M. V. per sankryžą važiavo „skersas“, suko į kairę ir spaudė „gazą“, cypė padangos, kitoje pusėje buvo automobilis. Liudytojas P. V. teismo posėdžio metu parodė, kad M. V. pavojingai manevravo, buvo automobilių, toks manevravimas kėlė grėsmę aplinkai, M. V., darydamas 90 laipsnių kampą, slydo į šoną ir cypė padangos.

Liudytojas P. V. taip pat parodė, jog dideliu greičiu atvažiuojantis (duomenys neskelbtini), jam atrodo, kad nebuvo sustojęs prie sankryžos. Tačiau liudytojas nebuvo tikras dėl šio fakto, be to, tokią jo abejonę paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame neginčijamai užfiksuota, kad M. V. vairuojamas automobilis stovi prie sankryžos. Liudytojai S. Š. ir P. V. be to parodė, kad buvo ir pėsčiųjų, kad ant kelio dangos matėsi padangų žymės. Tačiau teismas pažymi, jog iš vaizdo įrašų dėl tamsaus paros meto nėra galimybės nustatyti ar buvo pėsčiųjų. Taip pat, teismo vertinimu, vaizdo įrašai neabejotinai nepatvirtina fakto, jog ant kelio dangos matosi M. V. vairuoto (duomenys neskelbtini) automobilio padangų žymės.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą Institucijos 2021-01-11 nutarimą, pareiškėjo M. V. skundą, jo paaiškinimus, įvertinęs visas objektyviai eismo metu vykusias aplinkybes (pareiškėjas, stovėdamas prie sankryžos, du kartus signalizavo automobilio ilgosiomis šviesomis draugui, esančiam priešais sankryžoje stovinčiame automobilyje, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, sukdamas į kairę pusę spaudė automobilio akseleratoriaus pedalą, taip padidindamas automobilio greitį sankryžoje, tai matyti iš automobilio išmetamųjų dujų gausos, dėl ko automobilio galas slydo šonu, sukeldamas padangų cypimą, bei išvažiuodamas iš sankryžos didino greitį miesto ribose), sprendžia, jog M. V. elgesys dalyvaujant eisme parodo jo chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimo būdas yra neleistinas, nepagarbus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Be to, M. V. pripažino, kad jis sankryžoje matė iš dešinės pusės stovintį policijos automobilį. Taigi, pareiškėjas pavojingai manevravo ne tik norėdamas pasipuikuoti prieš savo draugą, bet ir žinodamas, kad jį mato policijos pareigūnai ir juos ignoravo. Akivaizdu, kad pareiškėjas tokiu savo elgesiu siekė atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyviams ignoravimą.

Pareiškėjo M. V. argumentus, jog per sankryžą jis automobiliu (duomenys neskelbtini) akseleravo ir jo automobilis apsipylė dūmais todėl, kad automobilyje buvo užsikišęs kietųjų detalių filtras, dėl to galvojo, kad reikia greičiau išvažiuoti iš sankryžos, kad neužgęstų automobilis, teismas vertina kritiškai, kaip pareiškėjo pasirinktą gynybinę poziciją ir ja nesivadovauja. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai S. Š. ir P. V. teisme parodė, jog sustabdytas M. V. jiems nekalbėjo apie jokį automobilio gedimą. Pareiškėjas nenurodė ir byloje nėra jokių duomenų, dėl kurių šie policijos pareigūnai galėtų būti šališkai nusiteikę prieš pareiškėją ir jį apkalbėti, todėl teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais ir jais vadovaujasi.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Institucija, priimdama skundžiama nutarimą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė materialinės teisės normas. Ištyręs bylos medžiagą teismas sprendžia, jog M. V. veika pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai ir pagrįstai. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą administracinį nusižengimą.

Skundžiamu nutarimu Institucija pareiškėjui M. V. paskyrė ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą nuobaudą – 500 eurų baudą, kuri lygi sankcijoje nustatytam jos vidurkiui ir ANK 420 straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) terminui, lygiam jo vidurkiui – 18 mėnesių, nurodė, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas sprendžia, jog nuobauda ir administracinio poveikio priemonė M. V. paskirta teisingai, atsižvelgiant į tai, kad nėra pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į pareiškėjo asmenybę, į jo ankstesnį baustumą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo (b.l.25-29) nustatyta, kad M. V. paskutinį kartą baustas 2020-07-08 pagal ANK 417 str. 3d. už 2020-06-28 padarytą administracinį nusižengimą (už to paties automobilio vairavimą priešpriešine eismo juosta T. I. gatvėje, Tauragėje). Iš Institucijos teismui pateiktų pareiškėją charakterizuojančių duomenų ( gyventojų pranešimų ir jų atsiųstos video medžiagos) matyti, kad pareiškėjas ir anksčiau vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keldamas pavojų eismo saugumui, bei gyventojų susirūpinimą dėl jų saugumo.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais ir argumentais skundžiamas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko K. L. 2021-01-11 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jo naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo ir pareiškėjo M. V. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti M. V. skundą ir palikti nepakeistą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus viršininko K. L. 2021-01-11 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Elena Simonavičienė