- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-23
- Bylos Nr.
- AN2-172-870/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00172-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pažeidėjas
- Z. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) ir administracinėn atsakomybėn patrauktos Z. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarimo, kuriuo Z. V. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 353 straipsnio 11 dalį, paskiriant jai 1 000 Eur dydžio baudą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Z. V. nubausta už tai, kad ji laikotarpyje nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. 9 val. iki 2017 m. spalio 2 d. 13 val., adresu (duomenys neskelbtini), neturėdama statybą leidžiančio dokumento – leidimo atlikti kapitalinį remontą, vykdė dalies namo (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbus. Buvo nugriautos namo priestato sienos ir pamatai, įrengti nauji pamatai, kurių sienų ilgiai: 4,25 – 1,9 – 3 – 1,2 m., storis 0,3 m. Tokiais veiksmais Z. V. padarė ANK 353 straipsnio 11 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Šalies argumentai
2. Skundu Vilniaus apygardos teismui Inspekcija prašo panaikinti nutarimą dalyje dėl Z. V. skirtos 1 000 Eur baudos ir šioje dalyje priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skiriant Z. V. baudą pagal ANK 353 straipsnio 11 dalį. Inspekcijos įsitikinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo pagrindo Z. V. sumažinti administracinę nuobaudą. Teismas pats pripažino, kad administracinę atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, Z. V., taip pat bylos nagrinėjimo metu ją atstovavęs atstovas nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių už ANK 353 straipsnio 11 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda galėtų būti sumažinta. Vien pažeidėjos prašymas skirti mažesnę, nei nustatyta minimali, baudą, nesudaro pagrindo sumažinti baudos. Inspekcijos nuomone, nebuvo nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę, todėl nepagrįstai pritaikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos. Be to, Z. V. teisės pažeidimo nepripažino ir dėl jo padarymo nesigailėjo. Ir tai, Inspekcijos manymu, reiškia, jog nagrinėjamas atvejis nėra išskirtinis, neįprastas, kurio pagrindu būtų galima išvengti ANK 353 straipsnio 11 dalyje nustatytos piniginės sankcijos, pritaikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
2.1 Apeliaciniam skunde taip pat nurodoma, kad Z. V. padarytas administracinis nusižengimas – savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, atlikti ypatingojo statinio – namo – kapitalinio remonto darbai- pažeidžia ne tik namo bendrasavininkų, bet ir visos visuomenės interesą, kad statiniai būtų statomi, laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įtvirtintų statinio saugaus eksploatavimo reikalavimų ir kitų esminių statinio reikalavimų bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Institucija pabrėžė ir tai, kad namas yra kultūros paveldo objektas ir yra priskiriamas ypatingiesiems statiniams, ir tai reiškia, kad yra keliami didesni reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
2.2 Inspekcijos vertinimu, teismo nutarimu paskirta 1 000 Eur bauda neatitinka paties padaryto pažeidimo pobūdžio, buvo netinkamai individualizuota, o pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nebuvo.
2.3 Inspekcija atkreipė dėmesį į tai, kad terminas, per kurį Z. V. įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, sueis tik 2018 m. balandžio 2 d. Tai reiškia, kad šiuo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai nėra pašalinti ir pažeidimai yra tęstinio pobūdžio.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos Z. V. atstovas advokatas K. Kvainauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Netenkinus šio reikalavimo, prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, t.y. nuobaudos Z. V. neskirti.
3.1 Nurodo, kad Z. V., R. K. bei E. L. nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, 145,08 kv. m. bendro ploto, kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini). Šie asmenys yra gyvenamojo namo bendraturčiai. Z. V. nuosavybės teise priklauso ½ šio namo dalis, ji valdo gyvenamojo namo priestatą, už kurio remontą jai buvo surašytas protokolas. Pažymi, kad gyvenamojo namo statybos metai 1935, o priestatas yra 1971 m. statybos. Gyvenamojo namo avarinė būklė yra jau seniai, o priestatas kėlė grėsmę aplinkai bei žmonių gyvybei, pradėjo griūti, pamatai buvo suirę, o stogas kiauras. Gyvenamojo namo savininkai Vilniaus miesto savivaldybės buvo įpareigoti atliki šio namo remontą.
3.2 Bendraturtis E. L. nedavė sutikimo remontui, tačiau projektas buvo parengtas, Z. V. ir R. K. kreipėsi su ieškiniu į teismą su reikalavimu gauti statybą leidžiantį dokumentą Gyvenamojo namo kapitaliniam remontui be E. L. sutikimo, minėtame projekte numatytas ir priestato remontas. 2018 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinys tenkintas. Užsitęsus bylos nagrinėjimui, Z. V. neliko kitos išeities kaip šalinti avarinę priestato būklę. Jis kėlė grėsmę tiek aplinkai, tiek žmonių gyvybei, todėl jį suremontuoti iškilo būtinybė, nes Z. V. negalėjo naudotis savo turtu.
3.3 Advokatas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2016 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus (toliau – Būsto administravimo skyrius) aktas, kuriuo gyvenamojo namo bendrasavininkai buvo įpareigoti atlikti akte nustatytų defektų šalinimą, nelaikytinas administraciniu aktu, įpareigojančiu pastato bendraturčius atlikti statybos darbus neturint nustatyta tvarka išduoto statybą leidžiančio dokumento. Pažymi, kad kitų būdų užtikrinti priestato stogo elementų ir konstrukcijų atitikimą mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimams Z. V. neturėjo galimybės, priestatas buvo remontuojamas būtent vykdant akte nurodytą įpareigojimą. Advokatas atkreipia dėmesį, kad Būsto administravimo skyrius surašė raštą Nr. A51-71959/16(3.3.10.2.EM4), kuriuo dar kartą aprašė avarinę gyvenamojo namo būklę ir įspėjo Z. V. dėl atsakomybės už Statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą, statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Taigi Z. V., remontuodama priestatą, teisėtai vykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aktą – šalino priestato avarinę būklę. Nurodo, kad pastatas buvo avarinės būklės, kaip tai apibrėžia 2016 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-748 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 4.3 punktas. Advokato įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė ANK 18 straipsnio 1 dalies nuostatos. Nurodo, kad šio straipsnio esmė yra kito administracinio akto vykdymas.
3.4 Advokatas nesutinka su skundžiamą nutartį priėmusio teismo motyvais dėl būtinojo reikalingumo nuostatų sąlygų nebuvimo Z. V. veiksmuose. Nurodo, jog vienas iš bendrasavininkų E. L. su jokiais gyvenamojo namo remonto darbais nesutiko, žemės sklypo naudojimosi tvarka iki šiol nenustatyta, o pastarasis šiame name nuolat gyvena, todėl užtikrinti, kad kiti asmenys nepatektų į žemės sklypą, ar kitaip sutvarkyti priestatą nebuvo galimybės. Nesant vieno iš bendrasavininkų sutikimo Z. V. neturėjo galimybės organizuoti remonto darbų, juos vykdyti, taip pat ir riboti trečiųjų asmenų patekimo, siekiant užtikrinti jų saugumą. Advokatas pabrėžia, kad buvo nustatyta avarinė pastato būklė, priestatas kėlė grėsmę aplinkai ir žmonių gyvybei, galėjo bet kuriuo metu sugriūti. Z. V. išnaudojo visas galimybes susitarti su bendraturčiu, tačiau privalėjo vykdyti įstatymo nustatytą pareigą ir pašalinti avarinę priestato būklę. Taigi teismas nepagrįstai netaikė ANK 16 straipsnio nuostatų.
3.5 Apeliaciniame skunde Advokatas nurodo, kad Z. V. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Priestato avarinė būklė konstatuota ir statinio būklės tyrimo akte Nr. 16-9T-1. Pagal Statybų įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, statinių naudotojas privalo: šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą; suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu jų tolesnis naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Apeliaciniame skunde cituojamos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. ĮV-663 patvirtinto Paveldo tvarkybos reglamento PTV 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ 16 punkto nuostatas, teigia, kad Z. V. parengė supaprastintos sudėties tvarkybos darbų projektą, kuriuo vadovaujantis pašalino priestato avarinę būklę. Skunde taip pat nurodoma, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d. Kultūros ministro įsakymas nenustato baigtinio avarinės būklės šalinimo sąrašo. Z. V. avarinę priestato būklę galėjo šalinti tik jį suremontuodama. Tai vienintelis įėjimas į jos valdomas gyvenamąsias patalpas, todėl kiti minėtame įsakyme nurodyti avarinės padėties stabilizavimo būdai neužtikrino saugaus patekimo į jas. Z. V. pašalino avarijos grėsmę teisės aktų nustatyta tvarka – kitokiu esamos padėties stabilizavimu, parengė tvarkybos projektą ir padėtį stabilizavo, todėl skundžiamas nutarimas nesant neteisėtų jos veiksmų turi būti panaikintas.
3.6 Advokatas nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad teiginiai, jog priestatas neturėjo jokių vertingųjų ir saugomų savybių, nėra teisiškai reikšmingi. Pažymėjo, kad priestatas kadastro byloje pažymėtas kitu žymėjimu, jo statybos metai nesutampa su gyvenamojo namo statybos metais, jis neturi jokių saugomų vertybių, todėl nėra ypatingas statinys, taigi dar ir dėl to nepagrįstai Z. V. inkriminuotas ANK 353 straipsnio 11 dalyje numatytas pažeidimas. 2017 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos akte Nr. VI-RM-84/1 nurodytos saugomos savybės, t.y. nustatyta, jog vertingas yra gyvenamasis namas, kurio tūris – kompaktinis, stačiakampio plano (išskyrus nevertingą priestatą Š fasade). Vadovaujantis šiuo aktu, taip pat Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 17 punktu, priestatas, net jei ir būtų laikomas gyvenamojo namo dalimi, jis nėra ypatingas ir tai nėra kultūros paveldo statinys.
3.7 Advokato įsitikinimu, teismas nenustatė subjektyviosios pažeidimo pusės, kaip būtinosios atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju, nėra Z. V. kaltės ar neatsargumo. Kaip minėta, Z. V. įstatymo nustatyta tvarka šalino avarinę priestato būklę.
3.8 Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Z. V. remontuoti priestatą iškilo būtinybė, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodymas atstatyti nugriautą kultūros paveldo statinius (išardytas jo dalis) yra neįvykdomas, todėl bauda už neįvykdomą nurodymą skundžiamu nutarimu skirta nepagrįstai. Priestato atstatymas į pradinę būklę reikštų jo atstatymą į avarinę būklę, o tai reikštų, kad Z. V. reikėtų pažeisti teisės norminius aktus.
3.9 Advokatas nesutinka ir su paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu. Nurodo, kad Z. V. atsakomybėn traukiama pirmą kartą, jos kaltės teismas nenustatė; statybos darbai nėra didelės apimties, tai yra remontas, priestatas nebuvo rekonstruotas; priestatas nėra saugomas, nėra kultūros paveldo objektas ar jo dalis, taigi atsakomybė pagal aptariamą ANK normą negalėjo kilti; priestatas buvo avarinės būklės, kėlė pavojų žmonių gyvybei, buvo nesaugus ir neatitiko esminių reikalavimų statiniui; aktu Z. V. buvo įpareigota organizuoti statybos darbus bei užtikrinti, kad statinys atitiktų esminius statinio reikalavimus; Z. V. išnaudojo visas galimybes susitarti su bendraturčiu, parengė du statybos projektus, buvo kreiptasi į teismą, žalos viešajam interesui ji nepadarė, vykdė Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą. Be to, gyvenamasis namas yra kultūros paveldo objektas, todėl griūvantis priestatas galėjo pažeisti patį gyvenamąjį namą. Atlikti remonto darbai nesukėlė jokių pasekmių, tai net negali būti pripažinta savavališka statyba.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktos Z. V. atstovo advokato skundą Inspekcija prašo apeliacinio skundo netenkinti. Inspekcija nesutinka su Apeliantės skundo argumentais, kad ji neturėjo kitos išeities, kaip tik vykdyti teisės norminiuose aktuose nustatytą pareigą – šalinti avarinę priestato būklę. Inspekcija nustatė, kad Z. V. atliko statybos darbus, kurie nebuvo užfiksuoti Inspekcijos akte ir kurie nesusiję su nurodoma namo avarine būkle. Net ir teismui nustačius, kad aktu Apeliantė buvo įpareigota pašalinti namo avarinę būklę ir jos atlikti darbai tą būklę tariamai pašalino, šios aplinkybės nepaneigtų pareigos remtis Statybos įstatymu ir atliktiems statybos darbams parengti namo kapitalinio remonto projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Duomenų, kad tokius dokumentus Apeliantė turėtų, nėra.
4.1 Inspekcija nepritaria ir Apeliantės argumentams dėl administracinio akto vykdymo, kadangi susidarytų tokia situacija, kad ANK 18 straipsnio 1 dalis paneigia Statybos įstatymo reikalavimus ir ANK 353 straipsnio 11 dalies nuostatas, t.y. Apeliantė, vykdydama aktą pašalinti namo avarinę būklę, būtų atleista nuo Statybos įstatymo reikalavimų ir jos, kaip statytojos, pareigos turėti parengtą kapitalinio remonto projektą bei statybą leidžiantį dokumentą, atitinkamai teisinių pasekmių už tai, kad statybos darbai atlikti neturint nurodytų dokumentų, nebūtų ir Apeliantei atsakomybė pagal aptariamą straipsnį nekiltų.
4.2 Inspekcija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su ANK 16 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymu, nurodydama, kad Apeliantė neįrodė egzistuojant visoms privalomoms sąlygoms būtinajam reikalingumui. Apeliantė atliko statybos darbus, kurie nebuvo numatyti Skyriaus akte ir nesusiję su namo avarinės būklės šalinimu. Be to, aktas priimtas 2016 m. birželio 29 d., Apeliantė statybos darbus name atliko 2017 m. rugsėjį, savavališkos statybos aktas surašytas 2017 m. spalio 2 d., privalomas nurodymas – 2017 m. spalio 5 d. Tačiau iki pat dabar Apeliantė nėra parengusi kapitalinio remonto projekto ir nėra gavusi statybą leidžiančio dokumentų, o tai reiškia, kad pažeidimas tęsiasi iki šiol.
4.3 Atsiliepime išdėstyti ir argumentai, dėl kurių Institucija nesutinka su Apeliantės skundo motyvais, kad jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Nurodo, kad Z. V., kaip namo savininkė ir naudotoja turėjo pareigą vykdyti Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nors namo avarinė būklė nustatyta dar 2016 m., tačiau informacijos, kad buvo gauti aptariami teisės aktuose nurodyti dokumentai, nėra. Taigi Apeliantė, net ir tariamai pašalinusi namo avarinę būklę, iki pat dabar nevykdo Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintų reikalavimų.
4.4 Pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko informaciją, namas yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Nustatyta, kad Apeliantė kapitališkai remontavo namą, t.y. išgriovė priestato sienas. Atsižvelgiant į tai, kad priestatas, kaip tai numato Statybos techninio reglamento STR „Gyvenamieji pastatai“, patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 4.27 punktas, yra neatsiejama, savarankiškai nuo namo nefunkcionuojanti dalis, o namas priskiriamas kultūros paveldo statiniams, tai reiškia, kad atliktiems statybos darbams yra taikomos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios ypatingojo statinio kapitalinį remontą.
4.5 Dėl subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės nustatyto Institucija nurodo, kad ANK 353 straipsnio 11 dalis yra blanketinė norma, todėl būtina tiksliai nurodyti, kokios statybos teisinius santykius reglamentuojančios teisės aktų nuostatos pažeistos konkrečiais asmens veiksmais arba neveikimu. Atsiliepime cituojamas Statybų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 straipsnio 99 punktas. Apeliantė siekė įgyvendinti statytojos teisę, jos, kaip statytojos interesais buvo atliekamas namo kapitalinis remontas. Vien ta aplinkybė, kad Apeliantė statybos darbus vykdė remdamasi aktu ir neva tokiu būdu šalino namo avarinę būklę, nepaneigia jos pareigos laikytis įstatymų ir nedaro įtakos pažeidimo vertinimui, tuo labiau, neatleidžia nuo atsakomybės.
Šalies argumentai
4.6 Dėl Apeliantės skunde nurodomo neva baudos skyrimo niekinio nurodymo pagrindu, Institucija nurodė, kad Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, remdamasi Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, Apeliantei už savavališką namo, kaip kultūros paveldo statinio, kapitalinį remontą surašė savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą. Šių dokumentų teisės aktų nustatyta tvarka Apeliantė neskundė. Taigi privalomasis nurodymas yra galiojantis ir privalomas vykdyti. Be to, savavališkos statybos padarinių šalinimo ir administracinio nusižengimo procedūros yra visiškai skirtingos, atliekamos nepriklausomai viena nuo kitos. Teismas nutarimą priima remdamasis protokolu, o ne privalomuoju nurodymu.
4.7 Inspekcija nesutinka ir su Apeliantės motyvais neskirti baudos arba ją sumažinti. Mano, kad nėra jokių duomenų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių įstatymo numatyta bauda už teisės pažeidimą galėtų būti švelninama iki mažesnės nei numatyta straipsnio sankcijoje. Apeliantės atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kitų reikšmintų sąlygų nenustatyta.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į Inspekcijos skundą administracinėn atsakomybėn patrauktos Z. V. atstovas advokatas prašo Inspekcijos apeliacinį skundą atmesti, priteisti Z. V. naudai iš Inspekcijos jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
5.1 Apeliantė mano, kad administracinė nuobauda jai buvo sumažinti pagrįsta, nors, kaip dėstė Z. V. atstovas apeliaciniame skunde, nuobauda apskritai neturėjo būti paskirta. Vertina, kad susidariusi situacija yra išskirtinė, ji neatliko jokių kaltų veiksmų, siekė įteisinti statybas, tačiau to negalėjo padaryti. Priestatas buvo avarinės būklės, kur kėlė grėsmę tiek jai pačiai, tiek aplinkai. Aiškinant šias aplinkybes, Apeliantės įvardijamas kaip išskirtines, yra kartojami jau aptarti Z. V. atstovo apeliacinio skundo argumentai.
Atsiliepimas
5.2 Atsiliepime taip pat nurodo esant nepagrįstus Institucijos argumentus, jog atlikti ypatingojo statinio – namo kapitalinio remonto darbai pažeidžia ne tik namo bendrasavininkių, bet ir visuomenės interesą, kad statiniai būtų statomi laikantis teisės aktų reikalavimų. Kaip minėta Z. V. atstovo advokato apeliaciniame skunde, priestatas nėra ypatingas statinys, jis neturi jokių vertingųjų savybių.
5.3 Atsiliepime taip pat dėstomi argumentai dėl baudos už, kaip nurodo, neįvykdomą nurodymą skyrimą, taip pat dėl ANK 16 straipsnio 1 dalies taikymo, subjektyviosios pažeidimo pusės. Šie iš esmės analogiški motyvais išdėstyti Z. V. apeliaciniame skunde, todėl dar kartą neaptartini.
Apeliaciniai skundai netenkinami.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6.2 Apeliantė, atstovaujama įgalioto atstovo advokato K. Kvainausko, jos vardu pateikusio apeliacinį skundą, nesutinka, kad jos veiksmuose buvo ANK 353 straipsnio 11 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, vertina, kad pastarosios veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Aukštesnysis teismas su tokiais Apeliantės skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamam klausimui reikšmingų teisės aktų nuostatas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismo posėdžio metu duotus Apeliantės atstovo, Institucijos atstovo argumentus, padarė pagrįstą išvadą, kad Z. V. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laikotarpiu vykdė dalies namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus, neturėdama statybą leidžiančio dokumento – leidimo atlikti kapitalinį remontą, ir pagrįstai konstatavo, kad tokie Apeliantės veiksmai užtraukė administracinę atsakomybę pagal aptariamą ANK nuostatą.
Dėl ANK 353 straipsnio 11 dalyje numatyto nusižengimo sudėties
7. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. spalio 2 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-17/002-00088, kuriame konstatavo, kad neturint statybą leidžiančio dokumento – leidimo atlikti kapitalinį remontą, vykdomi dalies namo (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbai. Užfiksuota, kad nugriautos namo sienos ir pamatai. Įrengti nauji pamatai. Matmenis (sienų ilgiai) 4,25 – 1.9-3-1,2 m, storis 0,3. Akte nurodyta, kad aptariamas gyvenamasis namas priskiriamas ypatingų statinių kategorijai (b.l. 4-5, 6-8).
8. Apeliantės teigimu, namo priestatas, priešingai nei pats gyvenamasis namas, nėra ypatingasis statinys, jis neturi jokių saugomų vertybių, jo statybos metai nesutampa su namo statybos metais. Tokia pozicija nepagrįsta. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Vilniaus miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017 m. lapkričio 13 d. surašyto akto Nr. VI-RM-84/1 matyti, kad nurodytos aptariamo pastato vertingosios savybės, tarp kurių – tūris, išskiriant nevertingą priestatą Š fasade (b.l. 133-134). Vis dėlto, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. VI-RM84 (b.l. 19-21). Kaip akcentuojama ir Institucijos atsiliepime, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 4.27 priestatas apibūdinamas kaip prie namo pristatyta nauja šio namo dalis, turinti su ja bendras konstrukcijas, nepriklausomai nuo to, ar yra iš šios dalies tiesioginis įėjimas į namą ar ne. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad aptariamas statinys priskiriamas ypatingiesiems statiniams, todėl pagrįstai taikytos ANK 353 straipsnio 11 dalies nuostatos.
9. Nėra byloje ginčo dėl to, kad aptariamas statinys buvo avarinės būklės. Tokias aplinkybes patvirtina byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai: pačios Z. V. paaiškinimai, byloje pateiktos statinio nuotraukos (b.l. 31-33), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2016 m. birželio 29 d. aktas Nr. A357-217/16(2.9.2.8-UK9) (b.l. 34-35), firmos „Tyrimai ir projektai“ Z. V. užsakymu atliktas Statinio būklės tyrimo aktas (b.l. 38-49, 61-70).
10. Šioje byloje esminis klausimas keliamas ne tas, ar statinys (šiuo atveju – gyvenamojo namo priestatas) atitinka esminius statinio reikalavimus pagal Statybos įstatymo nuostatas, ar šis statinys kėlė kokią nors grėsmę ir ar privalėjo Apeliantė imtis veiksmų, kad būtų pašalinti defektai, tačiau būtina nustatyti, ar vykdydama statybos darbus Z. V. laikėsi teisės aktų reikalavimų.
Šalies argumentai
10.1 Apeliantė teigė, kad 2016 m. birželio 29 d. aktu ji buvo įpareigota atlikti šiame akte nustatytų defektų šalinimą. Be kita ko, šį aktą Apeliantė laiko administraciniu aktu ir mano esant pagrindui taikyti ANK 18 straipsnio nuostatas.
10.2 Aptariamame akte buvo konstatuota: „Aplink namą neįrengta nuogrinda. Lietaus nuvedimo sistemos, latakai, lietvamzdžiai, apskardinimas vietomis paveikti korozijos. Fasado apdailos dailylenčių dažai vietomis apsilupę, vejalentės vietomis pažeistos drėgmės. Kaminų viršūnėlės neapskardintos. Z. V. ir R. K. priklausančiose namo vidaus patalpose, dėl nesandarios stogo dangos, patalpos pažeistos drėgmės. Perdenginio sijų dalys pažeistos puvinio ir trūnija. Vizualiai matosi sijų išlinkimas. Vietomis ištrupėję atskiri lubų ruožai, išpuvęs denginio konstrukcijos medinis pakalimas ir susiformavo plyšiai. Tose vietose supuvęs lubų pakalimas ir atskiri sijų ruožai. Puvinio pažeistose zonose sumažėjęs sijų skerspjūvis. Dėl padidintos drėgmės ir netinkamos eksploatacijos tinkuotos vidaus sienos vietomis pažeistos pelėsio, sienų ir lubų tinkas sutrūkinėjęs. Namo dalis uždengta viršutine čerpių danga, kuri daugelyje vietų nesandari, čerpių danga įrengta be papildomos hidroizoliacijos. Stogo bendrojo naudojimo medinės konstrukcijos, gegnės, grebėstai ir kiti elementai pažeisti puvinio“. Šiuo aktu reikalauta: „Organizuoti stogo dangos ir medinių perdangos konstrukcijų pažeistose vietose remontą, stiprinimą arba jų pakeitimą. Užtikrinti, kad pastogės, stogo elementų, medinio perdenginio, stogo dangos konstrukcijų būklė tenkintų nustatytus esminius statinių reikalavimus, „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir „Naudojimo sauga“, reikalavimus. Atlikti tikrinimo metu rastų defektų šalinimą“ (b.l. 34-35).
Žemesnės instancijos teismas
10.3 Pirmosios instancijos teismas pacitavo Kultūros ministro 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-607 patvirtinto Apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašo 6.2 punktu nuostatas (jomis vadovaujasi ir Apeliantė savo skunde), kuriose numatyta, kokie darbai priskiriami neatidėliotiniems saugojimo darbams – kultūros paveldo statinių konstrukcijų parėmimas, suveržimas, laikinas sustiprinimas ir kitoks esamos padėties stabilizavimas; griūvančių statinių (jų dalių) aptvėrimas, žmonių gyvybei gresiančių statinių dalių, konstrukcijų ar elementų, kurių techniškai sutvarkyti neįmanoma arba kuriems gresia sunykimas dėl gamtinės erozijos ar žemės judinimo darbų, pašalinimas, taip pat duobių, griovų, griūvančių šlaitų aptvėrimas bei kitų žmonių apsaugai skirtų priemonių įrengimas; papildomų apkrovų šlaituose ar jų viršutinėse dalyse pašalinimas (atplyšusio grunto bei stambių riedulių ir pan. pašalinimas); slenkančio šlaitų grunto sutvirtinimas (kuolų, polių, inkarų ir jų eilių, kontraforsų įrengimas šlaitų gruntuose); apsauginių griovių, kanalų, pylimų ir pan. kasimas bei kitos priemonės vandeniui laikinai nuleisti; kultūros paveldo objektų (jų dalių) užkonservavimas, kai nustojama jais naudotis arba laikinai apribojami ar uždraudžiami vykdomi darbai.
10.4 Patikrinimo metu (2017 m. spalio 2 d.) nustatyta, kad buvo nugriautos namo sienos ir pamatai, įrengti nauji pamatai, t.y. Apeliantė atliko tokius darbus, kurie nebuvo nurodyti 2016 m. birželio 29 d. akte, nors apeliaciniame skunde akcentavo, kad vykdė teisėtus nurodymus, šį aktą laikydama administraciniu aktu. Aukštesnysis teismas pritaria Institucijos atsiliepime išreikštai pozicijai, kad išties namo priestato sienų nugriovimas, naujų pamatų įrengimas, durų vietoje lango įrengimas nėra susijęs su namo avarinės būklės šalinimu. Tokio pobūdžio Apeliantės atlikti statybos darbai, teismo vertinimu, negali būti laiko kaip esamos avarinės būklės padėties priestato stabilizavimas. Tuo tarpu, Z. V. atliktiems darbams buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas atlikti kapitalinį remontą, kuris iki aptariamų darbų pradžios gautas nebuvo. Nepagrįsti Apeliantės skundo argumentai, kad siekiant užtikrinti, jog statinio būklė tenkintų esminius statinio reikalavimus, nebuvo kitos išeities, tik atlikti aptartus statybos darbus. Esant tokioms aplinkybėms, nėra ir pagrindo išvadai, kad Z. V. vykdė teisėtą nurodymą (ANK 18 straipsnio 1 dalies nuostatos), kadangi, kaip minėta, šiame akte nebuvo nurodyta atlikti tokius darbus, kuriuos atliko Apeliantė.
Šalies argumentai
11. Apeliantė teigia veikusi esant būtinajam reikalingumui, siekdama pašalinti realią grėsmę aplinkai bei asmenims. Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, Apeliantės paaiškinimus, neabejoja, kad buvo būtina imtis veiksmų, siekiant stabilizuoti aptariamo priestato būklę, kas buvo numatyta ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2016 m. birželio 29 d. statinio akte. Vis dėlto, kaip konstatuota 10.4 punkte, buvo atlikti ne tokie veiksmai, kurie nurodyti šiame akte ir kurie būtų priskiriami neatidėliotiniems statinio saugojimo darbams, Apeliantė pasirinko statybos darbus, kuriems įstatymų nustatyta tvarka buvo būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo šioje situacijoje taikyti ir ANK 16 straipsnio nuostatas.
12. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė subjektyviosios pažeidimo pusės.
12.1 Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų matyti, kad Apeliantei buvo žinoma aplinkybė, jog 2016 m. birželio 29 d. aktas nėra statybą leidžiantis dokumentas, ir tą suvokdama ji vykdė statybos darbus, kaip nurodė, siekdama išvengti grėsmės aplinkai ir asmenims. Nors skundžiamame žemesniojo teismo nutarime atskirai neaptarta Apeliantės kaltės forma, šios nutarties išsamūs motyvai, vertinant pažeidėjos elgesį, suponuoja išvadą, kad pastaroji veikė tyčia.
12.2 Tas faktas, kad dėl gyvenamojo namo priestato būklės reikėjo imtis veiksmų, pašalinant avarinę jo būklę, nepaneigia Apeliantės pareigos laikytis Statybos įstatymų nuostatų bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas dėl Z. V. nubaudimo pagal ANK 353 straipsnio 11 dalies nuostatų, yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti šioje dalyje Apeliantės skundą nėra pagrindo.
Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo
13. Apeliantė Z. V. prašo administracinės nuobaudos jai neskirti. Inspekcija apeliaciniu skundu prašo skirti Z. V. administracinę nuobaudą ANK 353 straipsnio 11 dalies ribose, t.y. netaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų.
13.1 Pagal ANK 353 straipsnio 11 dalį yra numatyta bauda nuo 1 700 Eur iki 3 500 Eur. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015).
13.2 Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, įvertino pažeidėjos asmenybę. Nors jokių jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, baudžiama Z. V. yra pirmą kartą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas įvertino ir nedidelę vykdytų darbų apimtį, pažeidimo padarinius.
13.3 Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, reikšmingos yra pažeidimo padarymo aplinkybės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, taip pat Z. V. paaiškinimų, ji dėjo visas pastangas, siekdama gauti kitų dviejų bendraturčių, kuriems priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini), sutikimą, kad būtų gautas statyba leidžiantis dokumentas. Nepavykus susitarti su vienu ir bendraturčiu, Apeliantė ieškiniu kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu nurodytu adresu, tvarkos nustatymo. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2018 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu Z. V. ieškinys buvo tenkintas ir, be kita ko, pripažinta teisė Apeliantei gauti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti visus kitus veiksmus, būtinus statybą leidžiančiam dokumentui gauti pagal parengtą kapitalinio remonto projektą be vieno iš bendraturčių sutikimo. Šis sprendimas nėra įsiteisėjęs. Taigi matyti, jog Apeliantė išties ėmėsi aktyvių, įstatyme numatytų veiksmų, siekdama atlikti remonto darbus. Ir ši situacija, priešingai Inspekcijos skundo argumentams, yra išskirtinė, lemianti administracinės nuobaudos švelninimą. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, kad, šiuo atveju, net ir minimalios straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, nebūtų adekvatus tiek pažeidėjos asmenybei, tiek jos padarytam pažeidimui. Taigi ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos taikytos pagrįstai.
13.4 Vis dėlto, reikšminga aplinkybė yra ta, kad namas (duomenys neskelbtini), yra kultūros paveldo objektas ir yra priskiriamas ypatingiesiems statiniams, taigi, kaip pagrįstai nurodoma Inspekcijos skunde, yra keliami didesni reikalavimai. Tokios aplinkybės buvo žinomos ir Apeliantei. Ji suvokė, kad, norint atlikti kapitalinio remonto darbus, būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą, ir ėmėsi tokių veiksmų (ką patvirtina 2018 m. vasario 19 d. sprendimas civilinėje byloje). Vis dėlto, negavusi nurodyto leidimo, nepasibaigus teisminiam procesui, ji atliko statybos priestato darbus. Kaip nurodyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo taikyti ANK 16 bei 18 straipsnio nuostatas. Tokios aplinkybės neleidžia vertinti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai būtų pasiekti neskiriant Apeliantei administracinės nuobaudos. Taigi dar labiau švelninti Apeliantės teisinę padėtį jos skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
14. Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktos Z. V. apeliacinis skundas atmetamas, jos atstovo advokato prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Inspekcijos taip pat netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento bei administracinėn atsakomybėn patrauktos Z. V. apeliacinių skundų netenkinti.
Z. V. atstovo advokato prašymą dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo atmesti.
Nutartis neskundžiama.