Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas P. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvenamasis namas priklauso trims savininkams. Namas pastatytas 1935 m., o priestatas 1971 m. Z. V. savininke patapo pagal paveldėjimą 2012 metais, pagal Nekilnojamojo turto registrą 2014 metais. Z. V. negyveno paveldėtame name dėl pastato būklės. Kas gyveno ankščiau tokios informacijos neturi. Savininkė Z. V. matydama, kad pastato būklė labai prasta bandė susitarti su bendrasavininkais. Su viena savininke susitarė, o su kitu nesusitarė. Z. V. prašė to bendrasavininkio sutikimo ir dėl vandentiekio, ir dėl dujų ir dėl stogo dar 2016 metais. Savininkė Z. V. parengė projektus, tačiau vienas iš savininkų nedavė sutikimo statybos leidimui gauti. Nurodo, kad teisme yra užvesta civilinė byla ir joje sprendimas bus skelbiamas vasario mėnesį. Pažymi, kad buvo nustatyta priestato avarinė būklė dar 2016 m. liepos mėnesį, tada nustatyta, kad priestatas avarinės būklės, priestato konstrukcijos yra nestabilios ir nuo šalčio gali neatlaikyti stogas. Priestatas buvo pavojingas tiek aplinkai, tiek žmonių gyvybei, todėl Z. V. irgi negalėjo naudotis savo gyvenamuoju namu. Buvo nuspręsta remontuoti. Savivaldybės administracija aktu buvo įpareigojusi namo savininkus tai daryti. Nurodo, kad 2016-06-29 aktu savivaldybė įpareigojo organizuoti ir daryti pastato remontą. Pranešime savivaldybės administracija nurodė, jei bus nešalinama pastato avarinė būklė, bus savininkams skirta bauda. Z. V. buvo savivaldybės įpareigota organizuoti pastato remontą. Sutinka, kad pranešimas tai nėra statybą leidžiantis dokumentas, bet Z. V. bandė suorganizuoti remontą, bandė susitarti su kitais bendrasavininkais. Be to, statybos įstatymas įpareigoja, nugriauti arba remontuoti tokius statinius, kurie kelia pavojų kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Kad esant avarinei būklei, kaip šiuo atveju, kad krenta stogas, stoge skylės, konstrukcijos nestabilios ir tai buvo užfiksuota dviem aktais. Be to, savivaldybė reikalavo suorganizuoti remontą. Įstatymas įpareigoja, suremontuoti pastatą neatidėliotinai, nes gresia pavojus žmonių gyvybei. Tiek įstatymas, teik savivaldybės aktas įpareigojo daryti pastato remontą. Iš teismui pateiktų nuotraukų matosi, kad priestatas kėlė grėsmę gyvybei. Ekspertizės akte yra nustatyta, kad esant šalčiui gali būti iškilnojamas pastatas. Civilinė byla dėl leidimo gavimo užsitęsė beveik metus laiko, todėl ir iškilo būtinybė tą priestatą suremontuoti. Pažymi, kad Kultūros paveldas nustatė, kad priestatas nėra vertingas. Būklė nurodyta, kad gera, kai jau priestatas buvo suremontuotas. Aktas buvo surašytas 2017-11-13, o Inspekcija pažeidimą fiksavo rugsėjo 28 d.–spalio 2 d. Mano, kad dėl subjektyviosios pusės Z. V. vykdė savivaldybės aktą, kaltų veiksmų ji neatliko, tik bandė išvengti pavojaus asmenų gyvybei ir aplinkai. Mano, kad tai nėra vertingas kultūros paveldo objektas, nes taip nustatė ir Kultūros paveldo departamentas, todėl Z. V. veiksmuose nėra (duomenys neskelbtini) str. 11 d. numatytos sudėties. Apibendrinant nurodo, kad palaiko savo paaiškinimuose išdėstytą poziciją. Teismo posėdžio metu pabrėžė, kad priestato būklė buvo avarinė, ir tai yra nustatyta. Buvo savivaldybės aktas įpareigojantis Z. V. remontuoti, jai ir bendrasavininkams priklausantį namą. Buvo pasiūlyta bauda Z. V.. Mano, kad nėra pažeidimo objekto, nes priestatas nėra vertingas, neturi vertingų savybių pagal (duomenys neskelbtini) str. 11 d. Z. V. kaltės nemato. Mano, kad pagal statybos įstatymą Z. V. remontavo avarinės būklės priestatą, nes manė, kad tai būtinai reikalinga. Savo veiksmais ji nepažeidė ir Kultūros paveldo reglamentų. Bendraturtis nesutiko remontuoti pastatą, vilkino projektą. Spendimas civilinėje byloje bus priimtas vasario 19 d., gali būtį, kad statybos projektas bus patvirtintas ir Z. V. gaus leidimą, kurio taip reikalauja inspekcija. Dėl protingumo, teisingumo ir sąžiningumo, inspekcija įpareigojo pašalinti statybą ir skyrė baudą, priestatas yra atstatytas. Z. V. gavo baudą ir jai dabar reikia atstatyti priestatą į avarinę būklę, sugriauti pamatus, stogą. Mano, kad tai yra nelogiška. Savininkė vykdė būtinąjį reikalingumą prižiūrėti pastatą ir nebuvo pažeisti jokie interesai. Z. V. remontavo priestatą, kad galėtų naudotis savo nuosavybės dalimi ir nekiltų pavojus žmonių gyvybei. Jei teismas pripažins, kad nusižengimas visgi buvo padarytas, prašo pagal ANK 25 d. skirti mažesnę nei nustatyta minimali bauda arba baudos neskirti. O šiuo atveju prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ANK 34 str. 5 d. pagrindu.

(duomenys neskelbtini) str. 11 d. nustatyta, kad ypatingo statinio savavališkas kapitalinis remontas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje, pajūrio juostoje arba kultūros paveldo statinio savavališkas kapitalinis remontas, užtraukia baudą nuo 1 700 iki 3 500 Eur.

Tai, jog Z. V. laikotarpyje 2017-09-28 iki 2017-10-02 organizavo ir vykdė namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), kapitalinio remonto darbus, t. y. nugriovė namo priestato, plane pažymėto indeksu 1a 1/ž, sienas ir pamatus bei įrengė naujus pamatus, kurių sienų ilgiai 4,25 – 1,9 – 3 – 1,2 m., storis 0,3 m, patvirtina byloje esantys įrodymai – 2017-10-02 savavališkos statybos aktas ir jo priedai (b. l. 4–8); 2017-09-28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas (b. l. 9–10); pačios Z. V. 2017-10-02 savavališkos statybos akte teikti rašytiniai jos atstovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai.

Nekilnojamojo turto registro išrašas liudija, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas) yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą; Pastatas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso savininkams – Z. V., R. K. ir E. L. (b. l. 19–21).

Statybos įstatymo 2 str. 20 d. nustatyta, kad kultūros paveldo statinys yra ypatingasis statinys. P. S. įstatymo 27 str. 1 d. 4 p., prieš atliekant ypatingo statinio ar kultūros paveldo statinio kapitalinį remontą būtina gauti statybos leidimą.

Z. V. statyba leidžiantis dokumentas Pastato kapitalinio remonto darbams atlikti įstatymų nustatyta tvarka nebuvo išduotas.

Iš Z. V. teismui teiktuose paaiškinimuose nurodytų motyvų bei argumentų matyti, kad pareiškėja atliktų Pastato statybos darbų teisėtumą grindžia tuo, kad: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2016-06-29 statinio aktu Nr. A357-217/16(2.9.2.8-UK-9) (toliau – ir Aktas) ji įpareigota atlikti Pastato stogo dangos ir medinių perdangos konstrukcijų pažeistose vietose remontą, stiprinimą arba jų pakeitimą, nes Pastatas yra avarinės būklės. Tokią pareigą pastatų savininkams numato ir Statybos įstatymo 47 str. 1 d. 3-4 p. taip pat Kultūros ministro 2013-08-20 įsakymu Nr. ĮV-607 patvirtinto „Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.08.01:2013. Tvarkybos darbų rūšys“ 16 p. nuostatos; 2) Vilniaus miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos 2017-11-13 akte Nr. V1-RM-84/1 konstatuota, kad Pastato vertingosios, t. y. saugomos, sąvybės yra namas, kurio tūris kompaktinis, stačiakampio plano (išskyrus nevertingą priestatą Š fasade); nugriaustas priestatas nelaikomas kultūros paveldo statiniu; 3) Pastato priestatas, kuris buvo nugriautas, buvo avarinės būklės, kėlė pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai, todėl atlikdama jo remonto darbus Z. V. stengėsi išvengti didesnės žalos, t. y. veikė esant ANK 16 str. numatytoms būtinojo reikalingumo sąlygomis, taip pat vadovaudamasi ANK 18 str. 1 d. nuostatomis – vykdydama teisėtą nurodymą.

Vertinant aptartus argumentus pažymėtina, kad Aktas nėra statybos darbus leidžiantis dokumentas, o juo namo dalies savininkai Z. V., R. K. ir E. L. tik įpareigojami: organizuoti Pastato stogo dangos ir medinių perdangos konstrukcijų pažeistose vietose, remontą, stiprinimą arba jų pakeitimą; užtikrinti kad pastogės, stogo elementu, medinio perdengimo, stogo dangos konstrukcijų būklė tenkintu nustatytus esminius statinių reikalavimus. „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir „Naudojimo sauga“, reikalavimus (Akto išvadų 1 p.); atlikti tikrinimo metu rastų (Akto išvadų 3 p.) defektu šalinimą (Akto išvadų 2 p.); apie patikrinimo akte nurodytu reikalavimu vykdymo eiga informuoti Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrių iki 2017-03-31 (Akto išvadų 4 p.). Taigi, Aktas nelaikytinas ir administraciniu aktu, kuris įpareigojo Pastato bendraturčius atlikti statybos darbus neturint nustatyta tvarka išduoto statybą leidžiančio dokumento, o Z. V. motyvai dėl ANK 18 str. 1 d. nuostatų taikymo yra atmestini.

ANK 16 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

Žemesnės instancijos teismas

Kultūros ministro 2013-08-20 įsakymu Nr. ĮV-607 patvirtintame Apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašo 6.2 p. nurodoma, kokie darbai priskiriami neatidėliotiniems saugojimo darbams – kultūros paveldo statinių konstrukcijų parėmimas, suveržimas, laikinas sustiprinimas ir kitoks esamos padėties stabilizavimas; griūvančių statinių (jų dalių) aptvėrimas, žmonių gyvybei gresiančių statinių dalių, konstrukcijų ar elementų, kurių techniškai sutvarkyti neįmanoma arba kuriems gresia sunykimas dėl gamtinės erozijos ar žemės judinimo darbų, pašalinimas, taip pat duobių, griovų, griūvančių šlaitų aptvėrimas bei kitų žmonių apsaugai skirtų priemonių įrengimas; papildomų apkrovų šlaituose ar jų viršutinėse dalyse pašalinimas (atplyšusio grunto bei stambių riedulių ir pan. pašalinimas); slenkančio šlaitų grunto sutvirtinimas (kuolų, polių, inkarų ir jų eilių, kontraforsų įrengimas šlaitų gruntuose); apsauginių griovių, kanalų, pylimų ir pan. kasimas bei kitos priemonės vandeniui laikinai nuleisti; kultūros paveldo objektų (jų dalių) užkonservavimas, kai nustojama jais naudotis arba laikinai apribojami ar uždraudžiami vykdomi darbai.