Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

2. Neužtikrino, kad įmonės darbuotojams būtų tinkamai apmokama už viršvalandinį darbą ir darbo laiką švenčių dienomis, tuo pažeidė DK 144 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies nuostatas. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojų A. M., E. S. ir L. V. darbo sutartyse sutarta dėl 40 val. darbo savaitės pagal darbo grafiką. Įvertinus 2019 m. rugpjūčio mėn. darbo užmokesčio žiniaraščius bei atlyginimų mokėjimo žiniaraščius, nustatyta, kad nebuvo tinkamai paskaičiuotas darbo užmokestis už viršvalandinį darbą 2019 m. rugpjūčio mėn. (A. M. - 21 val., E. S. - 21, L. V. - 20 val.), - ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. L. V. neapskaičiuotas ir nesumokėtas ne mažesnis nei dvigubas darbuotojo darbo užmokestis už darbą švenčių dieną - rugpjūčio 15 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiama I. S. teismo posėdyje pagal jai inkriminuojamus kaltinimus kalta neprisipažino ir paaiškino, kad nuo 2019-08-01 iki 2019-08-31 buvo įmonės direktorė ir šiai dienai yra įmonės direktorė. Atsakomybė buvo pavesta įsakymais. Vedėjas atsakingas už darbo laiko grafikų sudarymą – tai V. M., už apskaitą atsakinga N. N.. Įsakymai visą laiką yra, juos teikė darbo inspekcijoje. Neprisipažįsta, kad darbo įstatymo pažeidimai įmonėje buvo padaryti. Nei vienas nusižengimas nebuvo padarytas. Darbo grafikas sudarytas metams, jis nėra patvirtintas. Grafikas sudarytas patariant darbo inspekcijai. Visuomet rašydavo, kiek dirba, nuo tos iki tos valandos. Gamyba nėra automatizuota, rankų darbas, pagal DK darbuotojas gali palikti darbo vietą. Pietaudamos darbinių funkcijų jos neatlieka, darbuotojos negali tęsti darbo. Kada darbuotojams reikia išeiti į miestą, tada jos ir išeina. Šiaip jos po (duomenys neskelbtini) ir neina pasivaikščioti. Darbo vietą galima palikti valandai-dviem. Visi tikrai gali pavalgyti, tik nežinojo, kad pietų pertrauka gali trukti ir pusę valandos. Pietų pertrauka yra privaloma. Su liudytojų R. V., A. M., E. S., R. A., L. V. duotais paaiškinimais yra susipažinusi, tačiau su jais nesutinka. Darbo vietoje jos negali valgyti, nes įmonėje yra atskiros patalpos. Negali paaiškinti, kodėl jos nurodė tokias aplinkybes. M. dirba kartu su mama, jos gali palikti darbo vietą. S. iš karto sakė „man buvo padiktuota, aš galiu perrašyti“. Pati nežinojo, ką jos parašė, spaudimo nedarė. Kitų neklausė, kodėl ir kaip jos nurodė. Nežino, kodėl R. V. nurodė, kad nėra galimybės palikti darbo vietos. Sutinka, kad A. M., L. V. ir E. S. darbo laikas trunka 8 val. Dėl L. V. viršvalandinio darbo. 2019-08-15 L. V. nedirbo. 2019-08-15 kai kurie darbuotojai dirbo, tačiau nežino kurie. Tą dieną be parduotuvės niekas nedirbo. Grafikai sustatomi metams. Tarkim, penktadienį, šeštadienį L. V. yra išeiginė diena. Vedėja, statydama grafiką bei nežiūrėdama į šventines dienas, tas dienas ir uždėjo. Grafiką rašant nežiūri į išeigines dienas, rašo pagal dienas. Pagal darbo grafiką V. turėjo dirbti rugpjūčio 15 d., bet ji nedirbo. Teismui negali pateikti dokumentų, pagrindžiančių, kad L. V. 2019-08-15 nedirbo. Jei būtų reikėję, gal ji ir būtų dirbusi, bet nereikėjo. Pagal darbo grafiką jai yra pažymėta šventinė diena. Visumoje už šventines dienas paskaičiuota. Į teismą atvažiavo kartu su darbuotojomis, su kurių paaiškinimais, esančiais byloje, yra susipažinusi. Joms neaiškino, dėl ko jos turi vykti į teismą. Kadangi viena darbuotoja teismo šaukimo nebuvo gavusi, tai pavaduotoja jai pasakė, kad turi atvykti į teismą. Šiuo metu visos minimos darbuotojos įmonėje dirba, su jomis santykiai neutralūs. Buvo nuvažiavusi į darbo inspekciją. Išsiaiškino, kad praėjo visi metai ir kad galėjo teikti prašymą dėl administracinio nusižengimo perkvalifikavimo. Bausta buvo 2019-01-03, o protokolas surašytas dar anksčiau. Nesutinka, kad pažeidimą galimai padarė pakartotinai.

Liudytoja V. V. teismo posėdyje parodė, kad institucija su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. S. paaiškinimais nesutinka. Nusižengimo esmė yra ta, kad darbuotojams neapmokama už visą darbo laiką. Pertraukų metu darbuotojai negali palikti darbo vietos, tai yra, išeiti apsivaikščioti, palikti patalpų, kadangi jiems už tą laiką neapmokama. Direktorė supranta, kad gamybos patalpose darbuotojai nevalgo. Taip, jie nevalgo, tačiau valgo tuo metu, kai vyksta kepimo procesas. Oficialiai darbuotojos pertraukos neturi. Darbo kodeksas sako, kad jeigu pertraukėlės suteikiamos laike – gamybos proceso, tai tas laikas turi būti įskaitytas į darbo laiką. Šio patikrinimo metu darbuotojos ir direktorės pavaduotoja patvirtino ir parašė, kad negali pasišalinti iš darbo vietos. Šakočių kepimas vyksta nenutrūkstamai, maišomos tešlos, kepami kepiniai. 2019-08-15 įeina į L. V. darbo grafiką, tačiau iš byloje esančios medžiagos (b. l. 13, 14) matyti, kad švenčių dieną darbo laikas nepažymėtas ir kad už tą laiką neapmokėta. Kepyklos darbo grafike nurodyta, kad L. V. dirba pirmadieniais-penktadieniais nuo 8.00 val. iki 17.00 val. 2019-08-15 buvo ketvirtadienis, kuris turėjo įeiti į jos darbo grafiką. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje rugpjūčio 15 d. pažymėta kaip šventinė diena. Visiems kitiems dirbusiems darbuotojams pažymėta, kad už tą dieną buvo sumokėta, o L. V. už tą dieną nebuvo sumokėta. Jokių dokumentų dėl pakeitimų nepateikta. Dėl jos atžvilgiu išsakytų nusiskundimų paaiškino, kad inspektorius nediktuoja, o užduoda klausimus. Šiuo atveju taip pat buvo užduodami klausimai, į kuriuos darbuotojos ir atsakė. Pavyzdžiui, buvo tokie klausimai „Ar jūs turite pietų pertrauką? Ar pietų pertraukos metu galite palikti darbo vietą?“. Darbuotojos, rašydamos paaiškinimus, atsakinėjo į užduodamus klausimus. Joks poveikis moterims nebuvo daromas. Kalbant apie šakočius, kaip ir minėjo pavaduotoja, šakočių turi iškepti 25 kg. Vienas šakotis kepa apie 1 valandą. Be to, dar iki 1 valandos trunka tešlos paruošimas. Su moterimis kalbėjo, kad jos pietų pertraukai turi labai mažai laiko. Mano, kad liudytojų parodymai, duoti teisme, nuo rašytinių paaiškinimų skiriasi dėl to, kad darbdavys, vengdamas atsakomybės, galimai joms daro poveikį. Liudytojos teigimu, L. V. parodymai patvirtina darbdavio kaltę. I. S. pateikti dokumentai patvirtina, kad L. V. dirbo 4 valandas švenčių dieną, darbo laikas nepažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje, tai yra neapmokėta. Darbo užmokestis yra nustatytas 560 Eur pagal darbo grafiką. Už šventines valandas turėjo sumokėti papildomai. Yra priedas prie darbo sutarties, yra nepažymėta darbo laiko apskaitos žiniaraštyje dirbtos šventinės valandos ir neapmokėta. Juodas brūkšnys reiškia nepažymėta ir neapmokėta. Darbuotoja dirbo, bet neįformintas darbas ir apmokėjimas. Buhalterė paklausta dėl L. V. galimo darbo laiko pakeitimo, parašė, kad papildomai jokių dokumentų neturi. Nors pagal vėliau pateiktą pažymą kažkas buvo. Būna teikiami darbuotojų prašymai, jei darbuotojai susikeičia.

Liudytoja K. V. teismo posėdyje parodė, kad jeigu nėra pakeitimų darbo grafike ir nebuvo pateikti jokie įsakymai, prašymai, kas leistų daryti išvadą, jog tas žmogus tą dieną nedirbo, vadinasi, kad tas žmogus dirbo. Visos darbo valandos įtrauktos į darbo laiką, tačiau tabelyje nėra pažymėta. Jie vadovaujasi darbo grafiku ir, jeigu darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nemato pažymėta, traktuoja, kad nepažymėta. Jeigu darbo grafike numatyta, kad L. V. turėjo dirbti po kažkokių pakeitimų, tačiau nebuvo pateikta įsakymo, tai kitaip ir negali vertinti. Pakeitimai institucijai nebuvo pateikti. Dėl to ir vadovavosi grafiku, pagal kurį L. V. turėjo dirbti. Institucijos pozicija tokia, kad darbdavys atsakingas už savo veiksmus bei atsakingas įrodyti. I. S., atsižvelgdama į tai, kas galėtų kenkti įmonei, turėjo pateikti pakeitimus. Po patikrinimo buvo paliktas I. S. paaiškinimas ir sutarta, kad I. S. atsiųs paaiškinimą, grafikus. Ką ji ir padarė.

Liudytoja A. M. teismo posėdyje parodė, kad I. S. yra direktorė, su kuria sutaria gerai. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kepėja nuo 2012 m. Dirba nuo šeštadienio iki trečiadienio, darbo laikas nuo 6.00 iki 15.00 val. Per dieną dirba 9 val., šios valandos yra su pietų pertrauka. Gauna pastovų darbo užmokestį. Darbe kartais dirba viršvalandžius, už kuriuos sumoka. Oficialiai turi pietų pertrauką, kurios metu eina pavalgyti į buitines patalpas, esančias tame pačiame pastate. Per pietų pertrauką išeiti negali, nes vyksta gamyba, kurios metu kepa sausainius. Pietų pertrauka prasideda 10.30 val., o baigiasi 11.30 val. Pasišalinti iš patalpų negali, nes tam nėra kaip ir reikalo. Jeigu per pietų pertrauką reikėtų išeiti, tai turėtų pranešti vedėjai V. M., pasiprašytų ir jas išleistų. Per pietų pertrauką galėtų pietauti ir kitoje vietoje, tačiau su atsiprašymu. Per pietų pertrauką gali išeiti parūkyti, pavalgyti, arbatos atsigerti. Prie sausainių dirba dviese: ji ir mama. Sausainiams kepant pečiuje, palikti darbo vietos negali. Per pietų pertrauką iškepa 2 stelažus. Per pietų pertrauką nekepa, palieka gamybą ir eina valgyti. Sausainiai iškepa per pusvalandį, per kurį joms užtenka laiko pavalgyti. Praėjus tam pusvalandžiui, dirba toliau. Už tą pietų pertraukos pusvalandį apmoka. Per pietų pertrauką neprivalo dirbti, tačiau jeigu pačios nori, tai ir dirba. Pagal dokumentus sumoka už 8 val., o už tą pusvalandį niekas nemoka. Per visą darbo laiką gali pavalgyti ne tik per pietų pertrauką. Atsigerti, pavalgyti gali kelis kartus per dieną, tai yra, kol kepa sausainiai. Pačios darbo dienos yra vienodos. 2019 m. rugpjūčio mėn. viską darė taip pat, tai yra, kol kepa sausainiai, pavalgo, grįžusi po pusvalandžio juos išima iš krosnies. Darbo inspektorei rašė paaiškinimą. Pirminiame paaiškinime nenurodė, kad oficialios pertraukos neturi. Negali prisiminti, kada rašė, nes tai buvo seniai. Turi problemų su atmintimi, tačiau tai pagrindžiančių medicininių dokumentų teismui pateikti neturi. Paaiškinime klaidingai nurodyta dėl pietų pertraukos. Tai, kas parašyta paaiškinime, norėjo pasakyti, kad pavalgyti gali pagalbinėje patalpoje. Paaiškinimą rašė pati, buvo diktuojama ką rašyti. Taip rašyti liepė inspektorė V. V..

Liudytoja E. S. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2019 m. liepos 24 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ konditere, kepa šakočius. Dirba dviem pamainomis - viena savaitę iš ryto, kitą - po pietų. Rytinėje pamainoje dirba nuo 6.00 val. iki 15.00 val., popietinėje pamainoje - nuo 13.00 val. iki 22.00 val. Darbo metu turi pietų pertrauką, kurios metu gali pavalgyti tam skirtose patalpose. Pačiai užtenka 20 min. Kol kepa šakotis, negali eiti pavalgyti, tačiau baigusi kepti, gali eiti. Vieną šakotį kepa maždaug valandą, o didelį gali kepti ir iki pusantros valandos. Per pietų pertrauką galėtų grįžti ir į namus, tačiau pati nenori vaikščioti. Geriau anksčiau į namus grįžti. Nedarant pertraukėlių, pvz. išeiti parūkyti, pietų pertraukos metu darbo vietą gali palikti valandai. Pati yra rūkanti, baigusi kepti šakotį nueina parūkyti. Todėl jai užtenka 20 min. pavalgyti, arbatos atsigerti. Kaip ir dabar, taip ir 2019 m. rugpjūčio mėnesį dirbo tomis pačiomis sąlygomis. 2019 m. rugpjūtį dar mokėsi, ją mokė ir vedėja, ir kolegė. Ir 2019 m. rugpjūčio mėnesį, ir dabar kepa tik šakočius. Rugpjūčio mėnesį pietų pertrauka būdavo 10.00-11.00 val. Jeigu šakotį pradeda kepti 9.30 val., tai pietauti eitų tik jam iškepus. Baigusi kepti, išjungia pečių ir eina valgyti. Kai eina valgyti, nežiūri, kiek būna valandų. Iškepa šakotis, pavalgo, pailsi ir eina toliau dirbti. Tuo metu darbinių funkcijų galbūt ir neatlieka. Su 2019 m. rugpjūčio mėn. darbo grafiku buvo susipažinusi. Jai žinoma, kad pietų pertrauka įtraukiama į darbo laiką. Dėl paaiškinimo, rašyto darbo inspektorei. Tuo metu ką tik buvo pradėjusi dirbti. Nelabai žinojo, kaip iš tiesų turi elgtis, nes norėjo greičiau viską išmokti. Paaiškinime rašė, kad pietų pertraukos metu negali palikti darbo vietos. Šiuo metu žino, kad darbo vietą gali palikti. Tuo metu jų labai klausinėjo, buvo diktuojama ką rašyti. Diktavo inspektorė V. V.. Nežino, ar darbo inspektorė turėjo kokį tikslą liepdama jai taip rašyti. Atsimena, kad ji ir jos kolegės klausinėjo. Nežinojo, ką iš tiesų reikia rašyti, bendrai formulavo paaiškinimą. Nežino, kodėl kiti darbuotojai nurodė, kad oficialiai neturi pietų pertraukos. Paaiškinime nurodyta aplinkybė yra neteisinga. Pasirašiusi pagalvojo, kodėl tokias nesąmones parašė. Į teismą atvažiavo autobusu, ne su direktore. Ją direktorė paėmė nuo turgaus, niekas neprašė kaip turėtų liudyti.

Liudytoja R. A. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2017 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ čeburekų kepėja. Darbo laikas nuo 8.00 val. iki 19.00 val. Pietų pertrauką nusistato pačios. Tikslaus pietų pertraukos laiko neturi. Išeina kavos atsigerti, parūkyti. Pietų pertrauka trunka apie pusę valandos. Kai būna pietų pertrauka, galima išeiti, palikti darbo vietą, tačiau neina, nes jai nereikia. 2019 m. rugpjūčio mėn. darbo grafikas buvo žinomas. Kadangi turi problemų su atmintimi, tai ir neprisimena, ką rašė paaiškinime. Rugpjūčio mėnesio paaiškinime nurodė, kad darbo vietos per pietų pertrauką negali palikti. Taip nurodė, nes taip buvo liepta rašyti. Kadangi nebuvo susipažinusi su kitų darbuotojų duotais paaiškinimais, todėl negali atsakyti, kodėl jie nurodė analogiškus paaiškinimus.

Liudytoja R. V. teismo posėdyje parodė, kad apytiksliai nuo 2007-2008 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pavaduotoja. Pietų pertraukos metu darbuotojams yra galimybė palikti darbo vietą. Darbuotojams yra atskira patalpa, kurioje jie gali pietauti. Esant reikalui bei pasisakant vedėjai, darbuotojos pietų pertraukos metu gali palikti darbo vietą. Pasisakyti vedėjai reikia su tikslu, kadangi nėra nustatyto tikslaus pietų laiko. Įrašas „Pietų pertrauka darbo metu“ reiškia, kad žmogus pats pasirenka, kada jam pietauti. Kiekvienam darbuotojui nenustato konkretaus laiko, kada jis turi pietauti. Gamybos proceso metu, tarkim, kol vėsta gaminys, jos gali pailsėti. Yra darbuotojų, kurios rūko, tai rūkydamos jos dalį pietų pertraukos išnaudoja. 2019-08-26 darbo inspekcijai parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad „Galimybės palikti darbo vietos nėra“. Taip parašė, nes galvojo kaip apie įmonę, kurios pietų pertraukos metu nepalieka. Juk darbuotojai darbo vietoje nepietauja, o išeina į kitas tam skirtas patalpas. Darbuotojai dirba 8 val. Darbo diena su pietų pertrauka yra 9 val. Tą vieną valandą darbuotoja nevykdo savo darbo funkcijų. Pietų pertraukai darbuotojams suteikta 1 val. Nėra nusirodę papildomų pertraukų. Vieną pusvalandį jos valgo, kitą pusvalandį išnaudoja, tarkim, eidamos parūkyti, kavos atsigerti. Darbuotojos pietauja pasirinktinai, tai yra, kada joms patogu ir, kiek žinoma, visos pasinaudoja ta valanda. Mažesnis šakotis iškepa per valandą, didesnis per 1 val. 30 min. Mažas šakotis sveria iki 200 gr., didesnis – iki 1 kg. Tešlos paruošimas irgi įeina į darbo laiką. Yra pasiskaičiavę, kad per dieną šakočių iškeptų iki 25 kg, tačiau realiai iškepa 14-17 kg. Jeigu darbuotojui pietų pertrauka 12.00 val., o šakotis iškepa 12.30 val., tai darbuotoja išsijungia krosnį ir eina pietauti. Pietaudama darbinių funkcijų darbuotoja nevykdo. Nežino, kad darbuotojams kas valandą į darbo laiką turi būti suteikiamos fiziologinės pertraukos bei kad tas laikas yra įtraukiamas į darbo laiką.

Liudytoja L. V. teisme parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ kepėja, spalio 6 d. jau bus trys metai. Nusiskundimų, piktumų su I. S. neturi. Darbo inspekcijoje kartą rašė pasiaiškinimą. Jos klausė dėl pietų pertraukos. Viską nurodė teisingai. Kepa bandeles, sausainius, grybukus. 2019 m. rugpjūtį dirbo nuo 8.00 iki 17.00 val. Pietų pertrauka nuo 12.00 iki 13.00 val. Nespėjus padaryti bandelių, pietų pertrauką pasidaro kitu laiku. Dvi valandas dirba ir 10 minučių gali išeiti parūkyti, kavos išgerti. Jei turi darbo ir nenori valgyti, tai pietų pertrauka jai nereikalinga, stengiasi viską padaryti. Bandelės ilgiausiai kepa 15-16 minučių. Jei jos iškepa po 12.00 val., eina pietauti po 12.00 val. Jei kažkiek vėluoja, užleidžia kitos merginos, bandelės mielinės, tešla greitai pakyla. Viršvalandžių nedirba, turi vaikus. Jei dirba nuo 8.00 iki 17.00 val., tai dažniausiai pietūs nuo 12.00 val. Jei kažkas atsitinka, iš darbo ankščiau išeina tik perspėjus valdžią. Iki namų galima nueiti pietų valandą, bet pareiti užtruktų 20 minučių, dar pavalgyti reikėtų. Jei nori išeiti dvyliktą valandą į parduotuvę, reikia pranešti vedėjai. Yra dirbusi ir vienur, ir kitur, niekur negalima palikus darbo vietą išeiti. Būna, kad šventinėmis dienomis dirba. 2019 m. rugpjūčio 15 dieną dirbo ne visą dieną, nes susirgo vaikas. Aštuntą atėjo į darbą, apie 11 val. paskambino vyras, kad dukra susirgo. Ji pasisakė ir valdžia ją išleido. Į gydymosi įstaigą nesikreipė, numušė mergaitei temperatūrą ir kitą dieną atėjo į darbą. Kokį atlyginimą gavo už tą dieną, nepamena. Darbo užmokestis - minimali alga. Darbo sutartį pasirašė, bet jos neskaitė.

Nors I. S. ir neprisipažino padariusi jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, tačiau jos kaltė padarius nusižengimus, numatytus ANK 99 straipsnio 1 dalyje ir 100 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais: 2019 m. rugsėjo 23 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kepyklos darbo grafiku, liudytojų V. V., K. V. duotais parodymais, I. S. rašytiniu paaiškinimu, R. V., A. M., L. V., E. S., R. A. rašytiniais paaiškinimais, iš dalies – šių liudytojų teisme duotais parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Kaip matyti iš nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), darbo inspekcija tyrimą pradėjo 2019-07-26 pasitikėjimo telefonu gavusi anoniminį pranešimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai dirba po 15 val., pietų pertraukos metu neleidžiama išeiti. 2019-08-18 pasitikėjimo telefonu gautas papildomas anoniminis pranešimas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidinėjamas darbo ir poilsio režimas, neapskaitomi ir nemokami viršvalandžiai, darbo vietose karšta. I. S., 2019-08-07 pateikusi paaiškinimą Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui, iš esmės pripažino padarytus nusižengimus, pažymėdama: „išanalizavus įmonėje minimalius poilsio laiko reikalavimus, nusprendėme, kad tikrai suteiksime galimybę pavalgyti darbo metu“, „sudarysim naujus darbo grafikus mėnesiui, o ne metams“, „numatysim pertraukų trukmę, pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas pagal nustatytas darbo teisės normas“, „pažadu visus trūkumus ištaisyti“, „dar kartą apgailestauju, pasižadu ištaisyti daromas klaidas“.

Tačiau apklausiama teisme administracinėn atsakomybėn traukiama I. S. užėmė visai kitą poziciją, būtent neigdama jai nusižengimo protokole inkriminuojamų kaltinimų pagrįstumą, ir paaiškino, jog darbuotojos pietaudamos darbinių funkcijų neatlieka, jos negali tęsti darbo; kada darbuotojams reikia išeiti į miestą, tada jos ir išeina; darbo vietą galima palikti valandai-dviem; pietų pertrauka yra privaloma; darbo vietoje jos negali valgyti, nes įmonėje yra atskiros patalpos. Tačiau tokia I. S. pozicija nėra pagrįsta faktinių duomenų visuma, be to, prieštarauja kitai bylos medžiagai, todėl teismo vertintina kritiškai, kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį bei išvengti gresiančios administracinės atsakomybės.

Pastebėtina, jog teisme liudytojos A. M., E. S., R. A., R. V., L. V. iš esmės patvirtino I. S. nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad pietauja darbe, tam skirtose buitinėse patalpose, tačiau, jei reikia, pietų pertraukos metu gali ir palikti darbo vietą, t. y. A. M. teisme parodė, jog oficialiai turi pietų pertrauką, kurios metu eina pavalgyti į buitines patalpas, esančias tame pačiame pastate; jeigu per pietų pertrauką reikėtų išeiti, tai turėtų pranešti vedėjai V. M., pasiprašytų ir jas išleistų; per pietų pertrauką galėtų pietauti ir kitoje vietoje, tačiau su atsiprašymu; E. S. parodė, kad darbo metu turi pietų pertrauką, kurios metu gali pavalgyti tam skirtose patalpose; per pietų pertrauką galėtų grįžti ir į namus, tačiau pati nenori vaikščioti; pietų pertraukos metu darbo vietą gali palikti valandai; R. A. parodė, jog pietų pertrauką nusistato pačios; tikslaus pietų pertraukos laiko neturi; pietų pertrauka trunka apie pusę valandos; kai būna pietų pertrauka, galima išeiti, palikti darbo vietą, tačiau neina, nes jai nereikia; R. V. parodė, kad pietų pertraukos metu darbuotojams yra galimybė palikti darbo vietą; darbuotojams yra atskira patalpa, kurioje jie gali pietauti; esant reikalui bei pasisakant vedėjai, darbuotojos pietų pertraukos metu gali palikti darbo vietą; pasisakyti vedėjai reikia su tikslu, kadangi nėra nustatyto tikslaus pietų laiko. L. V. parodė, jog jei dirba nuo 8.00 iki 17.00 val., tai dažniausiai pietūs nuo 12.00 val.; jei nori išeiti dvyliktą valandą į parduotuvę, reikia pranešti vedėjai. Tačiau šiuo atveju tokias liudytojų teisme nurodytas aplinkybes iš esmės paneigia jų pačių administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu duoti paaiškinimai, t. y., kad pietų pertraukos metu galimybės savarankiškai palikti darbo vietos nėra. Akivaizdu, jog teisme liudytojos nurodė visiškai priešingas aplinkybes nei tyrimo metu, todėl šiuo atveju liudytojų nurodytos aplinkybės teismo vertinamos itin kritiškai ne tik dėl to, kad jos iš esmės pakeitė savo parodymus, bet dar ir dėl to, jog administracinėn atsakomybėn traukiama I. S. yra minėtų liudytojų darbdavys, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, kas reiškia, kad jos gali teikti išskirtinai darbdaviui palankias aplinkybes.

I. S. bei minėtų liudytojų teisme nurodytas aplinkybes iš esmės paneigė kaip liudytoja apklausta darbo inspektorė V. V., paaiškindama, kad pertraukų metu darbuotojai negali palikti darbo vietos, tai yra, išeiti pasivaikščioti, palikti patalpų, kadangi jiems už tą laiką neapmokama; gamybos patalpose darbuotojai nevalgo, tačiau valgo tuo metu, kai vyksta kepimo procesas; oficialiai darbuotojos pertraukos neturi; DK sako, kad jeigu pertraukėlės suteikiamos laike – gamybos proceso, tai tas laikas turi būti įskaitytas į darbo laiką; patikrinimo metu darbuotojos ir direktorės pavaduotoja patvirtino ir parašė, kad negali pasišalinti iš darbo vietos. Šiuo atveju pastebėtina, jog tokios pat pozicijos tyrimo metu laikėsi ir pirmiau minėtos liudytojos. Byloje nėra duomenų, kad V. V. asmeniškai būtų suinteresuota administracinio nusižengimo bylos baigtimi, todėl netikėti jos duotais parodymais nėra jokio teisinio pagrindo. Juolab, kad jos parodymai yra nuoseklūs per visą procesą.

Itin svarbia aplinkybe laikytina ir tai, jog nei viena iš liudytojų negalėjo paaiškinti, kodėl tyrimo metu duodamos paaiškinimus nurodė, kad pietaudamos negali palikti darbo patalpų, t. y. A. M. parodė, jog pirminiame paaiškinime nenurodė, kad oficialios pertraukos neturi; paaiškinime klaidingai nurodyta dėl pietų pertraukos; tai, kas parašyta paaiškinime, norėjo pasakyti, kad pavalgyti gali pagalbinėje patalpoje; paaiškinimą rašė pati, buvo diktuojama ką rašyti; taip rašyti liepė V. V.; E. S. parodė, jog tuo metu ką tik buvo pradėjusi dirbti; paaiškinime rašė, kad pietų pertraukos metu negali palikti darbo vietos; tuo metu jų labai klausinėjo, buvo diktuojama ką rašyti; diktavo inspektorė V. V.; nežino, kodėl kiti darbuotojai nurodė, kad oficialiai neturi pietų pertraukos; paaiškinime nurodyta aplinkybė yra neteisinga; R. A. parodė, jog rugpjūčio mėnesio paaiškinime nurodė, kad darbo vietos per pietų pertrauką negali palikti; taip nurodė, nes taip buvo liepta rašyti; kadangi nebuvo susipažinusi su kitų darbuotojų duotais paaiškinimais, todėl negali atsakyti, kodėl jie nurodė analogiškus paaiškinimus; R. V. parodė, jog 2019-08-26 darbo inspekcijai parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad „galimybės palikti darbo vietos nėra“; taip parašė, nes galvojo kaip apie įmonę, kurios pietų pertraukos metu nepalieka. Šiuo atveju akivaizdu, jog liudytojos aiškaus ir logiško paaiškinimo, kodėl jų paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, duodant parodymus teisme, pasikeitė iš esmės, negalėjo pateikti. Be to, liudytojų nurodyta aplinkybė, jog rašant paaiškinimus, ką rašyti diktavo darbo inspektorė V. V., iš esmės kelia pagrįstų abejonių jos teisingumu, kadangi pati V. V., apklausta liudytoja, šias aplinkybes teisme kategoriškai paneigė ir paaiškino, jog inspektorius nediktuoja, o užduoda klausimus; šiuo atveju taip pat buvo užduodami klausimai, į kuriuos darbuotojos ir atsakė; pavyzdžiui, buvo tokie klausimai „Ar jūs turite pietų pertrauką? Ar pietų pertraukos metu galite palikti darbo vietą?“; darbuotojos, rašydamos paaiškinimus, atsakinėjo į užduodamus klausimus; joks poveikis moterims nebuvo daromas.