Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 1 dalį ir 100 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji darbo inspektorė V. V. 2019 m. lapkričio 4 d. I. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį ir 100 straipsnio 2 dalį dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktorė I. S., būdama darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad įmonės darbuotojų faktiškai dirbtas laikas švenčių dieną bei viršvalandinis darbas būtų tinkamai apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto ir 2 punkto nuostatas. Patikrinimo metu, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, darbo grafikais ir darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiais už 2019 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėn., darbuotojų paaiškinimais, nustatyta, kad darbo metu darbuotojai negali palikti darbo vietos, pietauja laisvu nuo darbo laiku. Įvertinant darbo grafikuose nustatytus darbo dienos pradžios ir pabaigos laikus, nurodymus dėl pertraukų pavalgyti ir pailsėti, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose apskaitytą darbo laiką, nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nėra apskaitomas faktiškai darbuotojų dirbtas laikas - iš darbuotojų faktiškai dirbto laiko yra atimama 1 valanda pertraukų pailsėti ir pavalgyti trukmė, nors darbuotojai jų metu darbo vietos palikti negali ir ilsisi bei valgo laisvu nuo darbo laiku. Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad darbuotojams nėra apskaitomi viršvalandžiai, darbas švenčių dieną. Pavyzdžiui, kepėjai A. M. pagal kepyklos darbo grafiką 2019 m. numatyta dirbti 5 dienas per savaitę VI - III nuo 13.00 val. iki 22.00 val., numatyta, kad pietų pertrauka 1 val., atsižvelgiant į gamybinį užimtumą. Darbuotoja dirba per dieną po 9 val., tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje A. M. žymima po 8 darbo valandas, tokiu būdu birželio mėn. neapskaityta 20 val. viršvalandinio darbo ir 2 val. darbo švenčių dienomis (birželio 2 d. ir 24 d.); rugpjūčio mėn. - 21 val. viršvalandinio darbo. Konditerei E. S. darbo grafiku 2019 m. rugpjūčio mėn. nustatytas 167 darbo valandų skaičius per mėnesį, dirbant I-V 6.00 - 15.00 val. arba 13.00 - 22.00 val. Nurodyta, kad pietų pertrauka - darbo metu. Nustatyta, kad darbuotoja dirba po 9 val. per dieną, 189 val. per rugpjūčio mėn., tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymima po 8 val. dirbto laiko - rugpjūčio mėn. nepažymėta 21 val. viršvalandinio darbo. Kepėjai L. V. pagal kepyklos darbo grafiką 2019 m. numatyta dirbti 5 dienas per savaitę I-V nuo 8.00 val. iki 17.00 val., numatyta, kad pietų pertrauka 1 val., atsižvelgiant į gamybinį užimtumą. Darbuotoja dirba per dieną po 9 val., tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje rugpjūčio mėn. L. V. žymima po 8 darbo valandas, tokiu būdu neapskaityta 20 val. viršvalandinio darbo ir darbo švenčių dieną (rugpjūčio 15 d.), numatyto pagal grafiką. Protokole pažymėta, kad neužtikrindama tinkamo darbuotojų faktiškai dirbto laiko žymėjimo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nekontroliuodama, kad už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis darbuotojams būtų tinkamai sumokėta, I. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimus, 144 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 8 punkto normas. Taip pat pažymėta, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, nes bendrovės direktorė I. S. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-01-03 nutarimu jau buvo bausta už netinkamai vedamą darbuotojų faktiškai dirbto laiko apskaitą.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2019 m. lapkričio 18 d. gauta I. S. administracinio nusižengimo bylos medžiaga.

Teismo posėdyje I. S. paaiškino, kad įmonės direktore dirba nuo (duomenys neskelbtini) m. Kadangi yra pensijoje, tai dirba ne visą darbo dieną, tik ketvirtį etato. Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 5 d. buvo nedarbingumo laikotarpyje. Turėjo operaciją, turėjo avariją, traumą ir tuo metu pati nedirbo. Tuo laikotarpiu buvo paskirti kiti asmenys laikinai einantys pareigas ir jie tas pareigas atliko. Buvo įgaliotas M. A. - prekybos vadovas iki Naujų metų, po to ėjo pavaduotoja. Įsakymai apsprendžia, kad jos ligos atveju pavaduotojas eina tas pareigas. Įsakymai priimti M. A., po to R. V. atžvilgiu. Birželio mėnesį atsakingas asmuo buvo pavaduotoja, prieš tai – M. A.. Grafikai buvo sustatyti metų pradžioje, kuomet pati jau nedirbo, buvo nedarbingume. Juos už visus metus sudarinėjo vedėja V. M., patvirtino M. A.. Pati į darbą grįžo po liepos 5 dienos.

Liudytoja V. V. teisme parodė, kad yra Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnė. Į įmonę vyko pagal gautą anoniminę informaciją, kad darbuotojai dirba ilgas valandas ir kad pietų pertraukos metu negali palikti darbo vietos. Tai yra visi kepyklos ir šakočių kepyklos darbuotojai, apie 23 darbuotojus, kaltinime kalba apie daug darbuotojų. Dėl to, koks yra nusižengimo laikotarpis – iš tikrųjų tas laikotarpis yra pastovus, jeigu žiūrint visus metus, bet nagrinėjo birželio, liepos, rugpjūčio mėn., t. y. tris mėnesius. Kai buvo atvykę rugpjūčio mėnesį, tai rugpjūčio 6 d. buvo pati direktorė, su ja bendravo. Mano, kad nėra svarbu, kad galimai tuo laikotarpiu direktorė turėjo nedarbingumą. Už birželio mėn. direktorė turi nešti atsakomybę, kadangi įmonėje tvarką organizuoja direktorius. Už kovo mėnesį protokolą rašė pavaduojančiai direktorei. Rašė ne direktorei, todėl kad direktorė tuo metu buvo nedarbingume, buvo pateiktas įsakymas apie pavadavimą. Šiuo atveju mano, kad atsakinga yra direktorė, kadangi patikrinimo metu bendravo su ja. Patikrinimas vyko rugpjūčio 6 d. Neturėjo tokių duomenų, kad būtų kitas įgaliotas asmuo, tačiau jeigu turėtų tokių duomenų, tai nekeistų situacijos, kadangi tai yra tęstinis laikotarpis. Tikrai nebuvo žinoma, kad už tikrinamą laikotarpį, tai yra birželio-liepos mėn., direktoriaus pareigas ėjo pavaduotoja R.. Norėtų patikslinti kaltinimą, imant ataskaitinį laikotarpį rugpjūčio mėnesį. Nusižengimus liepos mėnesį mato, bet kad būtų aiškiau ir trumpiau.

Liudytoja K. V. teismo posėdyje dėl suformuluoto kaltinimo paaiškino, kad protokole suformuotas bendras kaltinimas, o nelegalaus tyrimo akte yra išskaidyti darbuotojai. Protokole fiksuoja konkretų pažeidimą, kad įmonės direktorė neužtikrino, jog faktiškai būtų žymimas įmonės darbuotojų viršvalandinis darbas. Protokole nėra būtina įvardinti asmenis, kadangi papildomoje medžiagoje tie asmenys yra įvardinti. Aplinkybė, kad direktorė buvo nedarbingume yra svarbi, bet jiems ši aplinkybė nebuvo žinoma, kuomet atvyko atlikti patikrinimą ir pasiprašė dokumentų už tris prieš tai ėjusius mėnesius: birželį, liepą, rugpjūtį, jiems tokia informacija nebuvo suteikta. Rašydama pasiaiškinimą ji to fakto ir nepaminėjo, galbūt tai ir jų pačių klaida. Mano, kad gali žodžiu pakeisti ir patikslinti kaltinimą, apsiribojant rugpjūčio mėnesiu, nes atliko patikrinimą ir faktiškai nustatė.

Administracinio nusižengimo protokolas ir prie jo pateikta medžiaga grąžintina jį surašiusiai institucijai.

ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Taigi, protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/ administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018 ir kt.). Jei administracinio nusižengimo protokolas surašytas netinkamai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą teisme, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti.

Nagrinėtinu atveju teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad administracinio nusižengimo protokolas nebuvo tinkamai surašytas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą. Pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį atsakomybėn traukiama už darbuotojų, išskyrus dirbančius nekintančių darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu, darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taip pat į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktino darbuotojų darbo laiko (viršvalandžių, darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, dėl papildomo darbo) nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbančių asmenų į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktiną darbo laiką įrašymą į darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Pagal ANK 100 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.

Iš I. S. atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog I. S. inkriminuojamas kaltinimas apima laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. Tačiau nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme, administracinėn atsakomybėn traukiama I. S. paaiškino, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 5 d. buvo nedarbingumo laikotarpyje; tuo metu pati nedirbo; tuo laikotarpiu buvo paskirti asmenys, laikinai einantys pareigas, ir jie tas pareigas atliko bei pateikė teismui jos nedarbingumą patvirtinančius duomenis. Iš šių duomenų matyti, jog I. S. kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 5 d. turėjo nedarbingumą, todėl šiuo atveju teismui kyla klausimas, ar už minėtą laikotarpį I. S. kaltinimas yra pagrįstas ir ar I. S. yra tinkamas nusižengimo subjektas. Juolab, kad pati I. S. teisme patvirtino, jog jos nedarbingumo laikotarpiu kiti asmenys buvo įgalioti laikinai eiti pareigas, kas iš esmės leidžia pagrįstai manyti, jog už laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. liepos 5 d. galėtų būti sprendžiama ir dėl kitų asmenų galimo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Negana to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog institucija tyrimo metu nesiaiškino, ar būtent I. S. turėtų būti traukiama administracinėn atsakomybėn už visą administracinio nusižengimo protokole nurodytą laikotarpį, t. y. nesiaiškino apie I. S. nedarbingumo laikotarpį, nebuvo išsireikalauti duomenys apie I. S. nedarbingumo laikotarpiu pareigas laikinai eiti įgaliotus kitus asmenis ir kt. Akivaizdu, kad institucija, surašydama administracinio nusižengimo protokolą I. S. atžvilgiu, neturėjo pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad I. S. yra tinkamas nusižengimų subjektas pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį ir 100 straipsnio 2 dalį kaltinime nurodytu laikotarpiu. Ir nors bylos nagrinėjimo teisme metu institucijos atstovė K. V. nurodė, jog gali žodžiu patikslinti nusižengimo padarymo laikotarpį, t. y. iš kaltinimo pašalinti 2019 m. birželio ir liepos mėnesius, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką ir kokį laikotarpį norima taikyti administracinę atsakomybę. Juolab, kad Valstybinės darbo inspekcijos atstovė V. V. pripažino, jog atitinkamus nusižengimus mato ir liepos mėnesį. Todėl lieka nesuprantama institucijos pozicija, kad nusižengimo laikotarpiu gali būti laikytinas tik rugpjūčio mėnuo. To neįtikina ir atstovės nurodyti motyvai – kad teismui būtų aiškiau ir trumpiau.

Be to, iš surašyto administracinio nusižengimo protokolo neaišku, ar visų įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančių darbuotojų, ar tik dalies darbuotojų, kurie įvardinti administracinio nusižengimo protokole, atžvilgiu galimai nėra apskaitomi viršvalandžiai ir darbas švenčių dienomis bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose galimai neapskaitomas faktiškai darbuotojų dirbtas laikas, t. y. iš darbuotojų faktiškai dirbto laiko yra atimama 1 valandos pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė, nors darbuotojai jų metu darbo vietos palikti negali ir ilsisi bei valgo laisvu nuo darbo metu. Taip pat nėra aišku, ar visi darbuotojai dirbo įmonėje kaltinime minimu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog I. S. inkriminuojamas kaltinimas pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį ir 100 straipsnio 2 dalį, t. y. pagal du ANK straipsnius, todėl šiuo atveju iš administracinio nusižengimo protokolo nėra aišku, kurių darbuotojų atžvilgiu (ar visų darbuotojų) kuris nusižengimas galimai padarytas. Ir nors institucijos atstovė K. V. teisme tvirtino, jog protokole nėra būtina įvardinti asmenis, kadangi papildomoje medžiagoje tie asmenys yra įvardinti, tačiau teismas dar kartą atkreipia dėmesį, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti aišku kuo yra kaltinamas ne iš kitų byloje esančių duomenų, o būtent iš jam inkriminuojamo kaltinimo, kuris nurodomas nusižengimo protokole. Dar kartą pastebėtina, jog administracinio nusižengimo protokole kaltinimas turi būti tikslus, t. y. nurodant visus, o ne atsitiktinai atrenkant, darbuotojus, kurių atžvilgiu galimai buvo padaryti darbo tvarkos pažeidimai, be kita ko, šiuos galimus pažeidimus konkrečiai įvardijant.

Atsižvelgiant į tai, kad I. S. pateiktas ir administracinių nusižengimo protokole užfiksuotas kaltinimas dėl administracinių nusižengimų padarymo nekonkretus ir netikslus, administracinio nusižengimo byloje tikslinga peržiūrėti I. S. galimai padarytus administracinius nusižengimus, juos įvertinti ir priimti atitinkamus sprendimus, todėl byla grąžintina administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai išvardintiems trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

I. S. administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 1 dalį ir 100 straipsnio 2 dalį, grąžinti administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui, administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, pašalinant nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumus.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.