Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS “BTA Baltic Insurance Company” Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės AAS “BTA Baltic Insurance Company” Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, patikslintą ieškinį atsakovei E. D. individualiai įmonei (pagal pradinį ieškinį), trečiajam asmeniui A. M. dėl 1297,28 Eur draudimo išmokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme priimtas ieškovės AAS “BTA Baltic Insurance Company” Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinys atsakovei E. D. individualiai įmonei (toliau ir IĮ), trečiajam asmeniui A. M. dėl 1297, 28 Eur draudimo išmokos grąžinimo.

2. 2024 m. spalio 2 d. ieškovė ieškinį patikslino, nurodydama jog atsakove šioje byloje turi būti Keleivių transporto kooperatinė bendrovė „Gintarinis vairas“. 2024 rugsėjo 28 dieną ieškovė gavo E. D. IĮ paaiškinimus dėl techninės klaidos nurodant kėbulo numerį nuomos sutartyje, taip pat transporto priemonės registracijos pažymėjimą ir valstybės įmonės (toliau ir VĮ) „Regitra“ pažymą. Nurodė, jog E. D. IĮ bylai svarbios informacijos neteikė į bylą eL2-3054- 1065/2024, kurioje buvo pateikti E. D. IĮ prieštaravimai, nei nagrinėjamoje byloje teikiant atsiliepimą. Ši informacija nėra vieša, todėl vadovaujantis buvusios atsakovės pateiktais įrodymais, ieškovė prašo pašalinti iš bylos buvusią atsakovę E. D. IĮ ir tinkama atsakove laikyti Keleivių transporto Kooperatinę bendrovę „Gintarinis vairas”.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Nesutinka su teismo išvadomis, jog draudimo kompanija prieš kreipiantis į teismą turėjo kvestionuoti draudėjo pateiktą informaciją draudimo sutartyje, policijos duomenis, turėjo nepasitikėti skolininko prieštaravimais, ir prieš teikiant ieškinį, papildomai kreiptis į VĮ „Regitra“, kad gauti draudėjo teikiamos informacijos paneigimą.

12. Draudikas privalo vadovautis specialiaisiais teisės aktais reglamentuojančiais transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Ieškovė sudarė privalomojo draudimo sutartį su atsakove. Draudėjo pateikti duomenys yra nurodyti draudimo sutartyje. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutarties ir neturi teisės kvestionuoti jam pateiktų duomenų tikrumą.

14. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados absoliučiai prieštarauja civilinio proceso principams, iškreipia draudimo teisinių santykių pagrindus, t. y. fiduciarumo principo taikymą bei skatina proceso dalyvius piktnaudžiauti procesu, siekiant pasipelnyti vilkinant procesą bei neteikiant esminės bylai svarbios informacijos. Mano, kad bylinėjimosi išlaidos byloje susidarė išimtinai tik dėl buvusios atsakovės procesinio piktnaudžiavimo klaidinant teismą ir ieškovę, slepiant esminę informaciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutarta tenkinti buvusios atsakovės E. D. IĮ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).

20. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

21. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai civilinė byla užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018, kt.).

22. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys, laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

23. Pažymėtina, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą svarbu kompleksiškai įvertinti šalių procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis, nustatyti atsakomybę dėl proceso. Būtent pagal atsakomybę dėl proceso, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir teikiant procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė transporto priemonių? valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių? pagrindu sudare? draudimo sutartį Nr. LT23-TCA-01270409-4, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė MAN A21 v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2023-07-25 d. H. M. g., Klaipėdoje įvyko autoįvykis, kurio metu E. D. IĮ priklausančios transporto priemonės MAN A21 v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsitrenke? ir apgadino transporto priemonę ALFA ROMEO v/n (duomenys neskelbtini) Išmokėjusi draudimo išmoką, 2023-09-23 buvo pateikta pretenzija (pranešimas) E. D. IĮ dėl 1297,28 eurų draudimo išmokos grąžinimo. Šiame pranešime buvo nurodoma Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.264 straipsnio 1 dalis, kuriame numatoma, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Atsakovė nereagavo į pretenziją, jokios informacijos neteikė bei nesusisiekė su draudimo bendrove.

25. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. E. D. IĮ pateikė prieštaravimus, nenurodant aplinkybių apie nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis. Teismui panaikinus teismo įsakymą, 2024-02-08 ieškovė pateikė ieškinį dėl draudimo išmokos grąžinimo bei nurodė, jog ieškinys yra grindžiamas CK 6.264 straipsnio 1 dalimi.

26. 2024-03-12 atsiliepimu į ieškinį atsakovė nurodė, kad A. M. nepabėgo iš įvykio vietos, todėl nėra pagrindo reikalauti žalos atlyginimo.

27. 2024-09-09 atsakovė pateikė į bylą transporto priemonės registracijos liudijimą, kuriame nurodyta, kad nuo 2015-03-17 transporto priemonės MAN A21 v/n (duomenys neskelbtini) savininkas yra E. D. IĮ, o valdytojas Keleivių transporto kooperatinė bendrovė „Gintarinis vairas“.

28. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą dėl tinkamo atsakovo pakeitimo civilinėje byloje bei sprendė, kad ieškovė apie nuomos sutartį privalėjo žinoti, tam, kad ieškinys pagrįstai būtų reiškiamas tinkamam atsakovui, todėl buvusiai atsakovei E. D. IĮ priteisė 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog apeliantei teikiant ieškinį, jai turėjo būti žinomos aplinkybės, kad eismo įvykio kaltininkas nėra E. D. IĮ darbuotojas bei tai, jog E. D. IĮ buvo sudariusi transporto priemonės nuomos sutartį.

30. Vertinant šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, pažymėtina tai, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju ieškovė prieš kreipdamasi į teismą pateikė atsakovei E. D. IĮ pretenziją, kurioje nurodė visas kilusias aplinkybes dėl žalos susidarymo. Taip pat nurodė, kad kilus papildomos informacijos poreikiui, abejonėms ar klausimams, yra atvira bendravimui. Byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovė būtų reagavusi į šią pretenziją ar būtų susisiekusi su ieškove dėl žalos atlyginimo, ar teikusi informaciją ieškovei dėl sudarytos nuomos sutarties su trečiuoju asmeniu. Taigi, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog bylinėjimosi išlaidos byloje susidarė išimtinai tik dėl E. D. IĮ veiksmų, t. y. nebendradarbiaujant su ieškove.

31. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė nei teikdama prieštaravimus dėl teismo įsakymo panaikinimo, nei atsiliepime į ieškinį nepateikė duomenų, jog vairuotojas, kuris sukėlė eismo įvykį nėra jos darbuotojas, nors jai ieškinys buvo reiškiamas CK 6.264 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip darbdaviui dėl darbuotojų padarytos žalos atlyginimo. Taip pat nepateikė informacijos, jog transporto priemonės valdytoja yra Keleivių transporto kooperatinė bendrovė „Gintarinis vairas“. Priešingai, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad autoįvykį sukėlęs asmuo nepasišalino iš įvykio vietos, todėl ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Taigi, kaip matyti atsakovė E. D. IĮ nuslėpė informaciją tiek nuo teismo, tiek nuo ieškovės, jog eismo įvykį sukėlęs asmuo nėra jos darbuotojas, o transporto priemonė, kurios draudėja ji buvo, yra išnuomota.

32. Tik po dviejų parengiamųjų teismo posėdžių atsakovė nurodė aplinkybes apie sudarytą nuomos sutartį bei tai, kad A. M. nėra jos darbuotojas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad tik dėl tokio atsakovės veikimo, buvo pradėtas ginčo procesas ir atsakovei toliau skatinant bylinėjimąsi bei slepiant informaciją, ieškovė neturėjo teisinio pagrindo, anksčiau keisti atsakovę, t. y. visos E. D. IĮ bylinėjimosi išlaidos yra patirtos dėl piktnaudžiavimo procesu, esminio bendradarbiavimo principo pažeidimo, savo veiksmais skatinant bylinėjimąsi.

33. Nesutiktina su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog dėl ieškovės lakoniško, formaliais teiginiais ir jokiais įrodymais nepagrįsto ieškinio, atsakovei buvo apsunkinta procesinė galimybė tinkamai atsikirsti ne tik į pareiškimą dėl teismo įsakymo, tačiau ir į ieškinį, nes ieškovės nurodytas ieškinio pagrindas nėra aiškus. Kaip jau minėta aukščiau, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė tiek pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, tiek ieškinyje aiškiai nurodė faktines aplinkybes ir reikalavimo pagrindą, t. y. vadovaujantis CK 6.264 straipsniu reikalavo E. D. IĮ atlyginti žalą sumokėtos draudimo išmokos ribose, atsiradusią dėl jos darbuotojo kaltės. Be to, atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nesuprato ieškinio reikalavimų.

34. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ne ieškovės, o pačios atsakovės elgesys nulėmė ieškinio jai pareiškimą ir tuo pačiu bylinėjimosi išlaidų susidarymą, taigi šiuo atveju ieškovei netenka pareiga atlyginti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, netinkamai atsižvelgė ir įvertino procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, tinkamai neįvertino visų byloje esančių faktinių aplinkybių, todėl atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria tenkintas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktas).

36. Tenkinus atskirąjį skundą, atsakovės E. D. IĮ patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė apeliacinės instancijos teismui neteikė nei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo, nei bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl klausimas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 30 d nutarties dalį, kuria buvusios atsakovės E. D. individualios įmonės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintas ir jai priteista 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės AAS “BTA Baltic Insurance Company” Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – buvusios atsakovės E. D. individualios įmonės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės AAS “BTA Baltic Insurance Company” Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atmesti.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.