Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-203-455/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-29
Bylos Nr.
1-203-455/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gytis Stasevičius
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-203-455/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47965-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.2.5.4.1; (S)
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 29 d.
Utena,Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius,sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei,dalyvaujant prokurorui Inai Zabielienei,gynėjui Rimantui Tijūnėliui

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nustatytas 5 procentų darbingumas, teistas:

1. 2011-10-13 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. - 60 parų arešto bausme;

2. 2012-10-08 Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 145 str. 1 d. paskirta 3 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. 2013-03-27 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi, Utenos rajono apylinkės teismo 2012-10-08 teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta ir likusi neatlikta 84 val., trukmės viešųjų darbų bausmė pakeista 14 parų areštu;

3. 2013-12-05 Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 145 str. 1 d. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 parų arešto;

Žemesnės instancijos teismas

4. 2014-08-07 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 m. ;

5. 2017-04-12 Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal LR BK 178 str. 2 d. - 40 parų arešto, bausmes atlikęs,

teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ( dvi nusikalstamos veikos ).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

A. B. 2017 m. rugsėjo 17 d., apie 14.52 val., (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje, agresyviai nusiteikęs priėjo prie brolio A. B., rankoje laikydamas virtuvinį peilį ir sakydamas jam „aš tave pajausiu, paleisiu žarnas“, grasino jį nužudyti, taip sudarydamas nukentėjusiajam realų ir pakankamą pagrindą bijoti bei akivaizdžiai leido suprasti, kad šis grasinimas gali būti realiai įvykdytas.

Taip pat jis 2017 m. rugsėjo 23 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje, agresyviai nusiteikęs priėjo prie brolio A. B., dešinėje rankoje laikydamas žirklių metalinę kirpimo aštriąją dalį, pridėjęs ją prie veido ir sakydamas „nori ... išdursiu akį“, grasino jį sunkiai sužaloti, taip sudarydamas nukentėjusiajam realų ir pakankamą pagrindą bijoti bei akivaizdžiai leido suprasti, kad šis grasinimas gali būti realiai įvykdytas,

Įrodymai dėl nusikalstamos veikos

Kaltinamasis dėl pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis 2017-09-17 buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jis virė sriubą. Tarp jo ir brolio kilo konfliktas dėl televizoriaus antenos, kurią jis norėjo sutaisyti. Jis iškeikė brolį necenzūriniais žodžiais, tačiau jam peiliu negrasino, kad jį nužudys ar kitaip sužalos nesakė. 2017-09-23 jis nebuvo namuose, brolis meluoja, kad jis jam grasino.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2017-09-17, būnant namuose (duomenys neskelbtini), jis susipyko su kaltinamuoju dėl antenos. Kelintą tai buvo valandą tikslia nepamena, gali būti, kad trečią dienos. Prasidėjo konfliktas. Pas kaltinamąją rankose atsirado peilis, jis puolė jį agresyviai, sakydamas, kad jam „žarnas paleis“, kad „protingesnis būtum“. Jis išbėgo į iš namų basas į kiemą ir iškvietė policiją. kaltinamasis rėkavo virtuvėje, girdėjo kaip virtuvėje daužė indus. Išlėkiau laukan basas ir kviečiau policiją. Policijos pareigūnai atvyko. Jiems papasakojo kaip viskas vyko. Brolį išsivežė tuo metu 48 val., bet po to jis grįžo į namus. Po savaitės, 2017-09-23, jis gulėjo lovoje savo kambaryje. Atėjo brolis, prašė rūkyti. Sakė, kad mažai turi cigarečių. Atsikėlęs išėjo į virtuvę, kaltinamasis puolė jo ir prie pat žirklių geležtė puolė ant jo. Sakė, kad žirklėmis akis išbes. Prie veido žirkles pridėjo, prie pat akies. Buvo labai agresyvus. Antrą kartą kvietė policiją iš mobilaus savo telefono, jiems papasakojo kaip viskas vyko. Jam buvo baisu, nors ir nieko nepadarė. Suprato, kad brolis gali savo grasinimus įvykdyti, nes buvo labai piktas.

Liudytojas I. Z. parodė, kad jam pagal jo darbo pobūdį kaltinamasis žinomas kaip pakankamai agresyvus, iš gyventojų nuolat būna skundų dėl jo elgesio. Prieš pusę metų atvykus socialiniai darbuotojai, tai buvo B., R., tenka jį raminti, jis yra nenuspėjamo elgesio, jis grasina, pakankamai agresyvus, su juo reikia elgtis ramiai, kad jam neiššaukti agresijos. Jis charakterizuojamas neigiamai, dėl alkoholio vartojimo viešose vietose, kabinėjasi prie žmonių, gyventojai jo bijo ir nesikreipia į policiją, nes jo bijo.

Liudytojas G. K. parodė, kad 2017-09-17 teko vykti į (duomenys neskelbtini), nes buvo gautas pranešimas, kad brolis grasina broliui, kad papjaus, susidoros ir užmuš. Atvykus nukentėjusysis nurodė, kad jo brolis yra kambaryje. Kaltinamąjį sulaikė, patalpino į automobilį. Kaltinamasis buvo priešiškai nusitekęs prieš brolį. Vežant į policijos komisariatą nurodė, kad susidoros su broliu už policijos iškvietimą. O policijoje nusiramino. Nukentėjusysis jam paaiškino, kad kaltinamasis virtuvės kambaryje nuo stalo buvo peiliu užsimojęs, o nukentėjusysis išvengė smūgio ir išbėgo iš namų. Ant savęs nukentėjusysis rodė, kad jam buvo taikyta į petį. Nukentėjusysis buvo išsigandęs, džiaugėsi juos pamatęs, nes tikrai buvo susijaudinęs. Matėsi, kad tikrai bijojo, kad brolis gali su juo susidoroti,. Peilis išimtas įvykio vietos apžiūros metu. Nukentėjusysis tą peilį nurodė ir jis buvo išimtas.

Liudytojas D. K. parodė, kad dienos nepamena, jis vyko į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, nes brolis brolį grasino nužudyti. Nukentėjusysis jam sakė kad buvo savo kambaryje atėjo kaltinamasis, paprašė duoti parūkyti. Po minutės išėjo į virtuvę, ten jį pasitiko brolis su žirklių geležte, pargrasino išdurti akį. Šią žirklių dalį rado ant grindų. Nukentėjusysis tvirtino, kad buvo realus pavojus jam buvo. Išimta ta geležtė ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kai skambino policijai, tai kaltinamasis pasišalino. Nukentėjusysis buvo išsigandęs, sakė, kad bijo būti namuose, nes ne primas kartas kai jam brolis grasina.

Liudytoja D. Z. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį bei kaltinamąjį. Kaltinamasis yra nesutramdomas, vagiliauja iš parduotuvių, vartoja alkoholį, žmonės jo vengia nes yra agresyvus.

Liudytoja R. Ž. parodė, kad ji yra socialinė darbuotoja ir nukentėjusįjį apibūdina kaip uždarą, neagresyvų asmenį.

Iš 2017-09-23, 19.46 val., alkoholio kiekio matuoklio parodymų matyti, kad A. B. blaivumo tikrinimo rezultatas – 0,00 promilės (1 t., b.l. 43).

Iš 2017-10-10 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. B. parodė namą, kuriame gyvena kartu su įtariamuoju broliu A. B., adresu (duomenys neskelbtini). A. B. parodė vietą virtuvėje, kurioje jis 2017-09-17 stovėjo, taip pat parodė vietą, kurioje stovėjo įtariamasis A. B., rankoje laikydamas peilį ir grasino jam sakydamas, kad „papjaus, paleis žarnas“. Nukentėjusysis paaiškino, kad brolis grasindamas jam peiliu buvo panašiai metro ar metro su puse atstumu nuo jo. Po šio grasinimo A. B. išėjo iš namų į lauką. Taip pat A. B. parodė, kad 2017-09-23 buvo savo kambaryje, sėdėjo ant lovos, kai į jo kambarį atėjo brolis, paprašė duoti cigaretę, jam atsisakius duoti cigaretę, A. B. iš kambario išėjo. Po šio pokalbio A. B. atsikėlus iš lovos ir nuėjus į virtuvę, prie jo priėjo brolis A. B. dešinėje rankoje laikydamas žirklių metalinę kirpimo aštriąją dalį, priėjo prie pat jo, pridėjo prie pat veido žirklių aštriąją dalį ir grasino išdurti akį. A. B. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė virtuvėje stovintį šaldytuvą, kurį kirviu sukapojo A. B., ne šių grasinimų metu, o ankstesniu pykčio protrūkiu (1 t., b.l. 56-58).

Iš 2017-10-12 tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, pagal LR BK 145 str. 1 d., 2017-10-10, apie 09.00 val., buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) ir bendrauta su įtariamojo A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaimyne S. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) S. B. būti apklausta liudytoja atsisakė, nurodydama priežastį, jog bijo savo kaimyno A. B. (1 t., b.l. 66-67).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2017-09-29 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad dėl nustatytų psichikos sutrikimų A. B. teismo psichiatrijos ekspertizės skirti nereikia (1 t., b.l. 168-169).

Iš 2017-09-17 patalpų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrint virtuvės kambarį, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtas metalinis, pilkos spalvos peilis, kuris buvo rastas virtuvėje, ant baltos spalvos spintelės, peilis supakuotas į paketą Nr. 445823 (1 t., b.l. 25-26).

Iš 2017-09-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrint įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarp pečiaus ir staliuko ant grindų rasta žirklių metalinė aštrioji dalis su plastikiniu likučiu apie 12 cm ilgio ir apie 2 cm pločio, supakuota į paketą Nr. 445826 (1 t., b.l. 31-32).

Iš 2017-10-16 nutarimo perduoti saugoti daiktus matyti, kad perduota saugojimui į Utenos apskrities VPK saugojimo patalpą turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paketas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įpakuota metalinis pilkos spalvos peilis ir paketas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įpakuota žirklių metalinė aštrioji dalis su plastikiniu likučiu (1 t., b.l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas

Kaltinamasis neigė, kad jis padarė nusikalstamas veikas, t.y. atlikęs veiksmus nurodytus kaltinamajame akte. Toks kaltinamojo aiškinimas prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir yra atmestinas.

Analizuojant byloje esančius įrodymus matyti, kad nukentėjusysis nuosekliai nurodė visas įvykio aplinkybes, t.y. pranešė policijai apie jo atžvilgiu įvydytus grasinimus, atvykusiems policijos pareigūnams tiksliai nurodė visas įvykių aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu, parodymų patikrinimo vietoje metu bei teisiamojo posėdžio metu tiksliai ir aiškiai nurodė kokius veiksmus jo atžvilgiu atliko kaltinamasis. Apžiūrint įvykio vietą buvo rasti įrankiai, kuriais nukentėjusiajam buvo grasinta, t.y. peilis bei žirklių dalis. Tai, kad kaltinamasis yra agresyvus, patvirtino ir liudytojai I. Z., D. Z., R. Ž.. Byloje nėra duomenų, kurie keltų pagrįstas abejones dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo.

BK 145 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taigi taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016 ir kt.).

Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų, nukentėjusysis nurodė, kad 2017-09-17 jam kaltinamasis grasino peiliu, o 2017-09-23 - žirklių aštriąja dalimi. Šias aplinkybes jis nurodė policijos pareigūnams, kurie patvirtino, kad nukentėjusysis buvo išsigandęs, apsidžiaugė, kad atvyko policijos pareigūnai. Nukentėjusiojo paminėti įrankiai buvo rasti nusikaltimo vietoje, t.y. name, kuriame gyveno kaltinamasis, bei nukentėjusysis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo veiksmai, šiose konkrečiose situacijose, sudarė nukentėjusiajam realų pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Todėl kaltinamojo veika dėl 2017-09-17 veiksmų kvalifikuotina pagal BK 145 str. 1 d., o dėl 2017-09-23 veiksmų kvalifikuotina pagal BK 145 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo ir daiktinių įrodymų

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p. ).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad padarė du nesunkius nusikaltimus, juos padarė tiesiogine tyčia, į tai, kad baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 8-18), įrašytas į psichiatrinę įskaitą nuo 1983-11-10 (1 t., b.l. 163), Utenos rajono savivaldybės administracijos Užpalių seniūnijos charakterizuojamas kaip niekur nedirbantis, nebendraujantis su kaimynais, kaip gyventojas dėl kurio netinkamo ir agresyvaus elgesio seniūnija yra gavusi nusiskundimų (1 t., b.l. 172), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, ir daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, ją atliekant realiai.

Daiktiniai įrodymai: pilkos spalvos peilis ir žirklių metalinė aštrioji dalis su plastikiniu likučiu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.)

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu:

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį dėl 2017-09-17 padarytos nusikalstamos veikos ir paskirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimą.

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį dėl 2017-09-23 padarytos nusikalstamos veikos ir paskirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis šias bausmes subendrinus prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. lapkričio 29 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo terminą nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. bei suėmimo laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki bausmės vykdymo pradžios palikti tą pačią.

Daiktinius įrodymus: pilkos spalvos peilį ir žirklių metalinę aštriąją dalį su plastikiniu likučiu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.

Teisėjas Gytis Stasevičius