- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-1676-933/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27038-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- N. M.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lytagra“
- Kategorijos
- 1.1.4.3Ieškinio senatis
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2487-1080/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lytagra“ ieškinį atsakovui N. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 16 340,62 Eur skolą, 1 009,09 Eur palūkanas, 7 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog:
1.1. 2017-08-01 tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovas įgyti javų kombainą New Holland TF-78 už 47 190 Eur su PVM. Šalys sutarė, jog už įsigytą javų kombainą 2 000 Eur atsakovas sumokės per 10 kalendorinių dienų po sutarties pasirašymo dienos, likusią sumą – 45 190 Eur, atsakovas sumokės per 120 dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Vykdydama sutartinius įsipareigojimus ieškovė perdavė, o atsakovas priėmė javų kombainą. Ieškovė išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 47 190 Eur sumai ir pateikė atsakovui ją apmokėti. Pagal šalių susitarimą atsakovas su ieškove visiškai atsiskaityti privalėjo iki 2017-12-08, tačiau atsakovas už javų kombainą atsiskaitė tik iš dalies (30 849,38 Eur), sutarties pagrindu likdamas ieškovei skolingas 16 340,62 Eur. Atsakovas pagal sutartį vėluoja atsiskaityti 322 dienas (palūkanų skaičiavimo laikotarpis 2019-11-01 – 2020-09-17), todėl pagal sutartį priteistinos palūkanos ieškovei sudaro 1 009,09 Eur (16 340,62:100 × 7 %)/365) × 322). Sutarties priede Nr. 1 šalys susitarė, jog neatsiskaičius nustatytais terminais atsakovas įsipareigoja mokėti ieškovei 7 proc. dydžio metines palūkanas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 7 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Ieškovė pažymėjo, kad ginčo šalių teisiniams santykiams negali būti taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, kadangi šalys sutartimi sutarė dėl palūkanų, o ne netesybų mokėjimo.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko iš dalies – prašė netenkinti ieškovės ieškinio dalyje dėl 432,47 Eur palūkanų priteisimo ir šiam reikalavimui taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad:
2.1. Palūkanos, dėl kurių šalys susitarė 2018-12-17 susitarimu, iš esmės yra šalių sutartos netesybos už sutarties netinkamą vykdymą. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų išieškojimo. Atsakovas prašė ieškovės reikalavimui priteisti palūkanas taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą – nepriteisti palūkanų iki 2020-03-17. Pritaikius ieškinio senaties terminą, ieškovei iš atsakovo galėtų būti priteista tik 576,62 Eur palūkanų (16 340,62 Eur × 7 % × 184 d.), todėl ieškovės reikalavimas dėl 432,47 Eur palūkanų (1 009,09 Eur – 576,62 Eur) turėtų būti atmestas.
2.2. Tiek kompensacinių palūkanų, tiek ir delspinigių (ar kitos formos netesybų) atveju taikytinas tas pats senaties terminas. Kompensacinės palūkanos savo prigimtimi nesiskiria nuo delspinigių, nes atlieka tą pačią funkciją – kompensuoja minimalius nuostolius, kuriuos kreditorius patiria dėl skolininko vėlavimo įvykdyti prievolę bei skatina skolininką prievolę įvykdyti kuo operatyviau. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas 5 metų ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas tik reikalavimams priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ne reikalavimams priteisti kompensuojamąsias palūkanas. Toks aiškinamas grindžiamas tuo, kad reikalavimas sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas iš esmės reiškia reikalavimą įvykdyti prievolę natūra (priešingai, nei kompensuojamųjų palūkanų atveju).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-03-24 sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovei AB „Lytagra“ iš atsakovo N. M. 16 340,62 Eur skolą, 1 009,09 Eur palūkanas, 7 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (17 349,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020-09-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 660,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3.1. Teismas nurodė, kad atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies – nesutiko tik su prašymu priteisti palūkanas ir prašė joms taikyti senatį. Byloje buvo taikytos CPK 268 straipsnio 5 dalies nuostatos ir surašyti sutrumpinti motyvai.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2017-08-01 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 932, pagal kurią ieškovė perdavė, o atsakovas įgijo javų kombainą New Holland TF-78, 2000 m. gamybos, G. N. 401158003 už 47 190 Eur su PVM (sutarties 1 ir 2 punktai). Šalys sutarė, jog atsakovas už įsigytą javų kombainą atsiskaitys tokiais terminais ir tvarka: 2 000 Eur atsakovas sumokės per 10 kalendorinių dienų po sutarties pasirašymo dienos, likusią sumą – 45 190 Eur atsakovas sumokės per 120 dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos (sutarties 4 punktas). 2017-08-10 ieškovė išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija SF-S08 Nr. 082089 47 190 Eur sumai ir pateikė atsakovui ją apmokėti. Atsakovas su ieškove visiškai atsiskaityti privalėjo iki 2017-12-08 (sutarties 4 punktas), tačiau už javų kombainą atsiskaitė tik iš dalies 30 849,38 Eur, likusi neapmokėta skolos dalis yra 16 340,62 Eur. Duomenų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra, šios aplinkybės neginčijo ir atsakovas. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 16 340,62 Eur skolą.
3.3. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad šalys 2018-12-17 sutartį papildė priedu Nr. 1, kuriame nurodė, jog sutartį papildo punktu Nr. 4.2.3, kuris numato, jog pirkėjas nuo 2019-01-01 įsipareigoja mokėti pardavėjui 7 proc. metines palūkanas nuo likusios nesumokėtos sumos. Palūkanos sumokamos kiekvieną mėnesį už einamąjį mėnesį pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą iki sekančios mėnesio 20 dienos <...>. Ieškovė nuo 2019-01-01 iki 2020-08-31 atsakovui išrašė 20 PVM sąskaitų-faktūrų už priskaičiuotas palūkanas pagal sutartį. Atsakovas nėra apmokėjęs PVM sąskaitų-faktūrų nuo 2019-11-01 iki 2020-08-31: 2019-10-31 PVM sąskaita faktūra Nr. LYT-K01-002286, 2019-11-30 PVM sąskaita faktūra Nr. LYT-K01-002455, 2019-12-31 PVM sąskaita faktūra Nr. LYT-K01-002707, 2020-01-31 PVM sąskaita faktūra Nr. LYT-K01-002886, 2020-02-29 PVM sąskaita faktūra Nr. LYT-K01-003094, 2020-03-31 PVM sąskaita faktūra Nr. LYT-K01-003280, 2020-04-30 PVM sąskaita faktūra Nr. LYT-K01-003474, 2020-05-31 PVM sąskaita faktūra Nr. LYT-K01-003658, 2020-06-30 PVM sąskaita faktūra Nr. LYT-K01-003862, 2020-07-31 PVM sąskaita faktūra Nr. LYT-K01-004079, 2020-08-31 PVM sąskaita faktūra Nr. LYT-K01-004241.
3.4. Teismas vertino, kad atsakovas nepagrįstai priedo Nr. 1 prie sutarties 4.2.3 punkte numatytas 7 proc. dydžio palūkanas laiko netesybomis, kadangi iš sutarties ir jos priedo Nr. 1 nuostatų matyti, jog šalys priedu Nr. 1 prie sutarties 4.2.3 punktu sulygo ne dėl netesybų ir jų dydžio, o dėl palūkanų mokėjimo už neapmokėtą sumą. Teismas nurodė, jog šalims sulygus dėl nurodytos rūšies palūkanų mokėjimo esant piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimui, ieškovė pagrįstai tokį reikalavimą reiškė atsakovui. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 7 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (17 349,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat ieškovei iš atsakovo priteisė 1 660,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Atsakovas N. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-24 sprendimą dalyje dėl 432,47 Eur palūkanų priteisimo ieškovei AB „Lytagra“ iš atsakovo N. M. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat prašo sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-24 sprendimu ieškovei AB „Lytagra“ iš atsakovo N. M. priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Ieškovės reikalavimui priteisti kompensacines palūkanas turi būti taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Nors teismų praktika dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimams priteisti kompensacines palūkanas yra įvairi, tačiau, atsakovo įsitikinimu, tiek kompensacinių palūkanų, tiek ir delspinigių (ar kitos formos netesybų) atveju taikytinas tas pats senaties terminas. Kompensacinės palūkanos savo prigimtimi visiškai nesiskiria nuo netesybų, nes atlieka tą pačią funkciją – kompensuoja minimalius nuostolius, kuriuos kreditorius patiria dėl skolininko vėlavimo įvykdyti prievolę. Dėl šios priežasties skirtingo senaties termino taikymas delspinigių ir kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu yra niekuo nepagrįstas ir nepateisinamas. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, numatytas 5 metų ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas tik reikalavimams priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ne reikalavimams priteisti kompensuojamąsias palūkanas. Toks aiškinamas grindžiamas tuo, kad reikalavimas sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas iš esmės reiškia reikalavimą įvykdyti prievolę natūra (priešingai, nei kompensuojamųjų palūkanų atveju). Pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimui priteisti kompensuojamąsias palūkanas. Tai reiškia, jog nuo 16 340,62 Eur skolos sumos, atsakovo mokėtinos kompensuojamosios palūkanos galėjo sudaryti tik 576,62 Eur (16 340,62 Eur × 7 % × 184 d.) bet ne 1 009,09 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo ieškovei sprendimu priteisė 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra akivaizdžiai per didelė ir neatitinka nei bylos sudėtingumo, nei procesinių dokumentų bei kartu su jais pateiktų rašytinių įrodymų apimties, nei laiko sąnaudų, kurios turėjo būti patirtos rengiant procesinius dokumentus. Ieškovės ieškinys bei dublikas yra nedidelės apimties, juose iš esmės tik trumpai išdėstytos faktinės aplinkybės. Teismo posėdis byloje vyko tik vienas ir jis užtruko neilgai. Byloje ginčas vyko tik dėl dalies palūkanų priteisimo, o su kita ieškinio dalimi atsakovas visiškai sutiko, byloje nebuvo keliami jokie sudėtingi teisiniai klausimai, kurie reikalautų gilių teisinių žinių, teisės aktų ar teismų praktikos analizės. Dėl šių priežasčių atsakovas mano, jog teismas nepagrįstai ieškovei priteisė visą prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą, nes ji turėjo būti sumažinta atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir procesinių dokumentų bei rašytinių įrodymų apimtį.
Atsiliepimas
5. Ieškovė AB „Lytagra“ atsiliepime į atsakovo N. M. apeliacinį skundą prašė atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-24 sprendimą palikti galioti, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu. Atsiliepime nurodė, kad:
5.1. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, prašė palūkanas laikyti šalių sutartomis netesybomis už sutarties netinkamą vykdymą, kurioms taikytina CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta 6 mėnesių ieškinio senatis. Tokie atsakovo teiginiai neparemti byloje esančia medžiaga, be kita ko, neatitinka teisės aktuose įtvirtinto palūkanų instituto teisinio reguliavimo ir šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.
Šalies argumentai
5.2. Ieškovė sutinka, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės prašomos priteisti palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, tačiau atsakovas nepagrįstai įrodinėja, jog kompensuojamųjų palūkanų atveju taikytina sutrumpinta 6 mėnesių ieškinio senatis (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), taip pat nepagrįstai nurodo, jog kompensuojamosios palūkanos savo prigimtimi visiškai nesiskiria nuo netesybų. Nors apeliantas, nurodo, kad teismų praktika dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimams priteisti kompensuojamąsias palūkanas yra įvairi, tačiau taip teigdamas nenukreipia į nei vieną konkrečią civilinę bylą, kuri patvirtintų šiuos jo teiginius. Apeliantas netinkamai interpretuoja teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį reikalavimams dėl palūkanų priteisimo ir, nepagrįstai kompensuojamąsias palūkanas sutapatinęs su netesybomis, prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą. Toks atsakovo reikalavimas negali sudaryti pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
5.3. Atsakovo reikalavimas sumažinti atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį yra nepagrįstas, nes jam priteista bylinėjimosi išlaidų suma (1 270,50 Eur) yra daugiau nei 5 kartus mažesnė už maksimaliai galimą bylinėjimosi išlaidų sumą rengiant tokio pobūdžio procesinius dokumentus ir/ar teikiant kitas, su bylos nagrinėjimu susijusias paslaugas. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje yra pakankamai nedidelės ir proporcingos rengtų dokumentų/teiktų paslaugų kiekiui bei turiniui. Kita reikšminga aplinkybė, paneigianti poreikį mažinti iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas yra jo kaltė dėl proceso, t. y. bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas. Atsakovui neatsiskaičius su ieškove pagal sutartį, siekdama savo teisėtų interesų patenkinimo kuo efektyvesniu ir operatyvesniu civilinio proceso teisės normose įtvirtintu būdu, ieškovė kreipėsi į teismą su 2020-09-22 pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Iškėlus civilinę bylą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 2020-09-26 atsakovui įteikus teismo įsakymą, jam tapo žinomas ieškovės reikalavimas grąžinti skolą. Būdamas sąžiningu, jis tai galėjo geranoriškai padaryti neteikdamas prieštaravimų. Tai būtų leidę išvengti didesnių bylinėjimosi išlaidų ieškovei teikiant ieškinį. Tačiau atsakovui 2020-10-16 pateikus prieštaravimus, ieškovė turėjo pareikšti ieškinį ir taip ginti savo pažeistas teises siekiant atgauti skolą.
5.4. Civilinis procesas ir būtini atlikti procesiniai veiksmai kilo dėl atsakovo kaltės ir nesąžiningo elgesio ginčijant ieškinio dalį. Nepaisant to, jog atsakovas ginčija tik nežymią ieškinio dalį, tačiau atsakovo nesąžiningumą pagrindžia tai, kad net ir pripažindamas skolą, atsakovas jos nedengė per visą pradelstą laikotarpį iki ieškovei kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (2017-12-08 – 2020-09-22), taip pat nedėjo pastangų su ieškove atsiskaityti visiškai ar iš dalies ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsakovui teikiant prieštaravimus ir nepripažįstant mažos dalies ieškinio reikalavimų, buvo siekiama atitolinti skolos išieškojimo veiksmus ir vilkinti bylos nagrinėjimą palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju.
5.5. Atsakovo nesąžiningumą įrodo ir apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, jog neva ieškovės pateiktas ieškinys bei dublikas yra nedidelės apimties, juose iš esmės tik trumpai išdėstytos faktinės aplinkybės. Ieškovės į bylą pateiktų procesinių dokumentų turinys patvirtina, jog ieškinyje buvo pateiktos išsamios ir struktūruotos faktinės aplinkybės, detaliai nurodant skolos susidarymo aplinkybes, prievolės įvykdymo ir pradelsimo laikotarpius, taip pat pateikiama detali įsiskolinimo dėl neapmokėtų palūkanų analizė bei palūkanų apskaičiavimo tvarka. Be kita ko, ieškinyje yra nurodomas teisinis reikalavimų pagrindas, kuriuo buvo grindžiami ieškinio reikalavimai. Atsakovo teiginiai apie procesinių dokumentų ne informatyvumą yra deklaratyvūs ir neįrodyti byloje esančiais duomenimis. Vien aplinkybė, jog atsakovas nesutinka su jam priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžiu, savaime nereiškia ir negali reikšti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas ir dėl to kyla teisėtas pagrindas skundžiamą sprendimą naikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacinis skundas teiktas dėl skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-24 sprendimo dalies dėl 432,47 Eur palūkanų priteisimo ieškovei panaikinimo (teismas priteisė 1 009,09 Eur palūkanų, o, atsakovo teigimu, galėjo priteisti tik 576,62 Eur) bei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų apeliacinio skundo nagrinėjimui
9. Kaip teisingai nustatė Vilniaus miesto apylinkės teismas, ieškovė ir atsakovas 2017-08-01 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 932, pagal kurią ieškovė perdavė, o atsakovas įgijo javų kombainą New Holland TF-78, 2000 m. gamybos, G. N. 401158003 už 47 190 Eur su PVM (sutarties 1, 2 punktai). Šalys sutarė, jog atsakovas už įsigytą javų kombainą atsiskaitys tokiais terminais ir tvarka: 2 000 Eur atsakovas sumokės per 10 kalendorinių dienų po sutarties pasirašymo dienos, o likusią sumą – 45 190 Eur atsakovas sumokės per 120 dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos (sutarties 4 punktas). Atsakovas su ieškove atsiskaityti privalėjo iki 2017-12-08 (sutarties 4 punktas), tačiau atsakovas už javų kombainą atsiskaitė tik iš dalies – 30 849,38 Eur, o likusi neapmokėta skolos dalis yra 16 340,62 Eur. 2018-12-17 šalių sutartis buvo papildyta priedu Nr. 1, pagal kurį atsakovas nuo 2019-01-01 įsipareigojo ieškovei mokėti 7 proc. dydžio metines palūkanas nuo likusios pagal sutartį nesumokėtos sumos. Atsakovui dėl palūkanų apmokėjimo buvo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros (ieškinio priedas Nr. 4). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, šios aplinkybės neginčijo ir atsakovas.
Dėl ieškinio senaties taikymo
10. Atsakovas ieškovės reikalavimui dėl kompensacinių palūkanų priteisimo prašė taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, nes, atsakovo įsitikinimu, tiek kompensacinių palūkanų, tiek ir delspinigių (ar kitos formos netesybų) atveju taikytinas tas pats senaties terminas, tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymo netenkino. Atsakovas nesutinka su apylinkės teismo sprendimo dalimi dėl 432,47 Eur palūkanų priteisimo ieškovei ir prašo ieškovės reikalavimui priteisti palūkanas taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Atsakovo teigimu, pritaikius ieškinio senaties terminą ieškovei iš atsakovo galėtų būti priteista tik 576,62 Eur palūkanų.
11. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).
12. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.
13. Palūkanų sąvoka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Kompensuojamosios palūkanos laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę.
15. Nors atsakovas (apeliantas) teiktame apeliaciniame skunde ir teigė, kad teismų praktika dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimams priteisti kompensuojamąsias palūkanas yra įvairi, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių minimos teismų praktikos pavyzdžių.
16. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas sutrumpintas ieškinio senaties terminas yra taikomas reikalavimams priteisti netesybas (baudą, delspinigius), bet ne palūkanas. Nors tiek netesybų, tiek kompensuojamųjų palūkanų paskirtis – kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, kiekvienos jų gali būti priteisiamos, kai praleidžiamas piniginės prievolės įvykdymo terminas, tačiau jos nėra tapatūs prievolių teisės institutai ir joms taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas, kartu ir ieškinio senaties terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013; žr. taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalgą Nr. AC-37-1).
17. CK 1.125 straipsnio 9 punktas numato, kad reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Kompensuojamoms palūkanoms ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, todėl už paskutinį laikotarpį iki ieškinio dėl kompensacinių palūkanų išieškojimo pareiškimo šios palūkanos gali būti priteisiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-115-186/2017).
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas netinkamai aiškina teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį reikalavimams dėl palūkanų priteisimo ir, nepagrįstai kompensacines palūkanas sutapatinęs su netesybomis, prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą šiam reikalavimui.
19. Bylos medžiaga patvirtina, jog prie pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 932 šalių buvo pasirašytas priedas Nr. 1, kuriame šalys susitarė, jog „Pirkėjas nuo 2019 m. sausio 1 d. įsipareigoja mokėti Pardavėjui 7 % (septynių procentų) metines palūkanas nuo likusios nesumokėtos sumos. Palūkanos sumokamos kiekvieną mėnesį už einamąjį mėnesį pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą iki sekančio mėnesio 20 dienos. Pardavėjas turi teisę vienašališkai pakeisti metinę palūkanų normą, informavęs raštu Pirkėją prieš 10 (dešimt) dienų.“ Pabrėžtina, jog šalys susitarė būtent dėl palūkanų mokėjimo už neapmokėtą sumą, kurioms yra taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 punktas), o ne netesyboms taikoms šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalis 1 punktas). Jau minėta, kad tarp šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, o ir CK 6.344 straipsnio 2 dalis numato, kad už pavėlavimą sumokėti kainą pirkėjas privalo mokėti palūkanas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo daikto perdavimo ar šalių sutarto termino, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties aiškinimu, bei teisingai, pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dalyje dėl 432,47 Eur palūkanų nepriteisimo ir šiam reikalavimui taikyti atsakovo prašomą ieškinio senatį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dydžio
20. Atsakovas taip pat prašė sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-24 sprendimu ieškovei AB „Lytagra“ iš atsakovo N. M. priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą už advokato pagalbą. Atsakovo nuomone, teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra akivaizdžiai per didelė ir neatitinka nei bylos sudėtingumo, nei procesinių dokumentų bei kartu su jais pateiktų rašytinių įrodymų apimties, nei laiko sąnaudų, kurios turėjo būti patirtos rengiant procesinius dokumentus.
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
22. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkinęs visiškai, priteisė 1 270,50 Eur už advokato teisinę pagalbą, pažymėdamas, jog jos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato pagalbą nustatytų maksimalių dydžių.
23. Pagal Rekomendacijų nuostatas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes („Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 2 punktas). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) („Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 7, 8 punktai). Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo N. M. atžvilgiu teiktas 2020-09-22, o vertinant Rekomendacijų 7, 8 punktų nuostatas tuo metu buvo nustatytas 1 381 Eur vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis.
24. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės atstovas – advokatas: i) teikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo; ii) skolininkui (atsakovui) pareiškus prieštaravimus – teikė ieškinį; iii) teismui nutarus pasirengimą nagrinėti bylą vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu – teikė dubliką; iv) dalyvavo teismo posėdyje. Taigi vertinant Rekomendacijų 2, 7, 8 punktuose nustatytus kriterijus, advokato atliktus veiksmus byloje nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, kad ieškovei iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra akivaizdžiai per didelė.
25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas materialinių reikalavimų dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o priteistos bylinėjimosi išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei nepažeidžia Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.
26. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Dėl išdėstytų aplinkybių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
28. Atmetus atsakovo N. M. apeliacinį skundą atsakovo apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
29. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo N. M. 726 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu. Teismo vertinimu, pagal Rekomendacijų nuostatas ieškovės prašomos priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidos laikytinos protingomis, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovei.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei akcinei bendrovei „Lytagra“, juridinio asmens kodas 133370289.