Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-54-420/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-04-13Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2022-10-17Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-13
Bylos Nr.
1-54-420/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19284-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimiras Kurasovas
Kaltinamasis
D. L.
Nukentėjusysis
A. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-54-420/2022Proceso Nr. 1-01-1-19284-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 1.2.14.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.5.2
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 13 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas,sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Rašinskui,kaltinamajam D. L.,nukentėjusiajam A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso inžinieriumi, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. L. 2021 m. birželio 6 d., nuo 12.00 val. iki 16.00 val., (duomenys neskelbtini), namo priklausančio N. A. terasoje, žodinio konflikto metu, nuo stalo paėmė virtuvinį peilį ir dūrė A. K. į kairę koją, po to nuėjus ir atsigulus į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambarį, gulinčiam lovoje A. K. sudavė nemažiau 10 smūgių į veido ir galvos sritį, dėl ko A. K. jautė fizinį skausmą, dėl rausvai melsvos dėmelės kairio kelio – šlaunies srityje, poodinės kraujosruvos kaktos srityje ir dešinės akies srityje, nukentėjusiajam A. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos

Kaltinamasis D. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2021-06-06 jis buvo (duomenys neskelbtini). A. K. senelio sodyboje. Ryte buvo viskas tvarkoje, o apie 10-11 val., tarp jo su A. K. prie stalo įvyko žodinis konfliktas, po kurio jis (D. L.) atsistojo, pasiuntė A. K. kažkur ir ėjo link išėjimo. Jam nuėjus 4-5 žingsnius, iš nugaros į smilkinį gavo smūgį. Negali pasakyti su kuo, bet su kažkokiu daiktu. Jis parkrito ant žolės ir išgirdo A. K. žodžius „puolam, daužom“. Taip pat atsistojo G. T. ir prasidėjo smūgių krūša jam (D. L.) į galvą. Jis bandė gintis rankomis užsidengdamas galvą. Po kažkiek laiko atsigavo, sugebėjo atsikelti, atsisėdo prie stalo ir puolė ieškoti telefono, kurį buvo pasisavinęs ar paslėpęs A. K., kuris neleido jam išsikviesti pagalbos. Prie stalo buvo likęs tik G. T.. Jis G. T. paklausė „kodėl tu jam padėjai“, G. T. atsakė, kad jis yra kaimynas, jį užstojo. G. T. jo atsiprašė ir išėjo. Tuo metu atėjo A. K., kuriam jis pasakė, kad skambins sūnui, kad paimtų jį iš čia. Tik tada A. K. atidavė jam telefoną. Atvažiavo sūnus ir jo (D. L.) buvusi žmona. Prieš konfliktą jo ir A. K. santykiai buvo geri, draugiški, jie kartu bendravo apie 5 metus. Jie vartojo alkoholį tiek iš vakaro, tiek ryte. Iki 11 val. konflikto nebuvo. Jo nuomone konfliktas įvyko dėl to, kad apie 11 val. A. K. pradėjo priekabiauti. Tuo metu buvo atvykęs ir sėdėjo priešais kaimynas G. T., kuris taip pat pradėjo kažkokius priekaištus reikšti. Jis mano, kad su kaimynu buvo suplanuota, sutarta jį sužaloti. Mano, kad tas kaimynas buvo klaidingai informuotas. Žino, kad jis yra kaimynas ir šalia esančioje sodyboje dirba ūkvedžiu. Jis pajuto smūgius nuėjus nuo terasos kokius tris žingsnius. Jis pagal smūgį į smilkinį juto, kad tai buvo kietas daiktas. Įtaria, kad tas daiktas buvo tas pats alkotesteris, kuris gulėjo ant stalo ir, kad jam su juo buvo trenkta. Tą smūgį jam sudavė A. K., nes krisdamas matė, kad G. T. sėdėjo ant kedės. Jis matė, kad jį spardė abudu, tai A. K. ir G. T.. Jie patys nustojo jį mušti. Jis pats nespėjo atgal duoti, nes po pirmo smūgio, kuris buvo stiprus, jis griuvo. Po to kai atsikėlė nei A. K., nei G. T. smūgių nesudavė. Tokių veiksmų, kad sudavė A. K. su peiliu į koją nebuvo. Jis mano, kad A. K. pats tą koją prasikrapštė. A. K. sužalota koja buvo dešinė, o jis sėdėjo jam iš kairės pusės. Apie 16 val. A. K. atsigulus į lovą, buvusią gyvenamojo namo kambaryje, jis nesudavė jam jokių smūgių. Anksčiau taip pat yra buvęs konfliktas su A. K., kuris parašė pareiškimą neva jis sumušė A. K.. Tąkart jie susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamais kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio tyrimo metu byloje surinktais ir patikrintais įrodymais.

Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su D. L. santykiai buvo geri, anksčiau vieną panašų konfliktą turėjo, bet po to konflikto susitaikė ir bendravo toliau. Į (duomenys neskelbtini) kaimą su D. L. atvyko 2021-06-05 dviese iš vakaro. Važiavo jo (A. K.) automobiliu Mercedes 500 aplankyti senelio K. K., kuris ir gyvena šioje sodyboje. Iš pradžių viskas buvo gerai, po truputį vartojo alkoholį. Jie ilgai nevakarojo ir anksti nuėjo miegoti. Ryte D. L. pradėjo kelti visus, šaukė „kur alkoholis“. Jis norėjo padaryti „pachmielą“. Jis apsimetė miegančiu, norėjo, kad nebesitęstų gėrimai antrą dieną. Paskui D. L. jam pradėjo skambinti į telefoną. Jis išėjo į lauką, padavė D. L. alkoholio ir grįžo miegoti. Po poros valandų išėjo į lauką, tuo metu jau buvo atėjęs G. T., kuris dirba ūkvedžiu šalia esančiame dvare. Jie sėdėjo terasoje ir pastebėjo, kad jo automobilio rakteliai yra paimti. D. L. dar iš vakaro pasidėjo tuos raktelius. Jam pasidarė nesaugu, kad girtas sugalvos važiuoti su automobiliu. Paskui jis tuos raktelius kažkaip tai atsiėmė. Pagrindinė konflikto priežastis buvo dėl automobilio, nes D. L. sakė, kad „aš vairuosiu“. Jis D. L. sakė, kad jis automobilio nevairuos. Apie 12 val. jis paskambino D. L. sutuoktinei ir pasakė, kad atvažiuotų pasiimti D. L.. Ji tada atsisakė atvažiuoti paimti, pasakė jam kviesti policiją. Jis grįžo vėl prie stalo, buvo diskusijos apie buvusius konfliktus. D. L. stvėrė peilį nuo stalo ir dūrė jam į šlaunį. Kai D. L. šoko su tuo peiliu, tai veiksmai tapo nekontroliuojami. D. L. tapo agresyvus, akys išvirto. Jis (A. K.) šaukėsi pagalbos, atbėgo G. T.. D. L. priešinosi aktyviais veiksmais. G. T. peilį išmušė D. L. iš rankų ir peilį iš karto paslėpė nuo jo. Tada jie D. L. pargriovė ant žemės ir sudavė jam kelis smūgius, nes D. L. vis kartojo, kad „aš tave užmušiu“. Tam kartui D. L. aprimo. Tuomet jis nuėjo miegoti. Po kurio laiko atsibudo nuo smūgių. Jis šoko iš miegų ir puolė gintis, gal irgi sudavė D. L. kažkiek. D. L. jam sudavė apie 10 smūgių. Jis nubėgo į verandą, ten užsirakino. D. L. šeima jau buvo atvažiavusi jo pasiimti, bet jie buvo už tvoros. Jis savo automobilio raktus kai iš D. L. atsiėmė, tai po to paslėpė, kad jis išgėręs neišvažiuotų. Neturtinei žalai atlyginti reiškia 3 000 Eur civilinį ieškinį, nes 10 dienų negalėjo dirbti.

Liudytojas G. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. L. nepažįsta, jį pirmą kartą matė konflikto dieną. A. K. pažįsta apie du metus, santykiai kaimyniški, nes jis prižiūri (duomenys neskelbtini) šalia K. esančią privačią sodybą. 2021-06-06 ryte pamatė kaimyninėje sodyboje A. K., ir jo draugą, apie 12 val. kad pas juos nuėjo. D. L. miegojo terasoje, o A. K. vaikščiojo. Jie pašnekėjo ir jis išėjo. Po pusantros valandos jis vėl nuėjo ten, ir tuo momentu įvyko tas konfliktas. Jie sėdėjo pirties terasoje, D. L. gulėjo, po to atsibudo, stvėrė peilį ir dūrė A. K. į koją. Jis išmušė peilį iš D. L. rankos pjaustymo lenta. A. K. prispaudė prie žemės D. L., o jis užlaužė rankas. Jis tai darė, kad apramintų D. L.. Po kurio laiko D. L. aprimo ir jie jį paleido. Po konflikto matė, kad A. K. iš kojos teka kraujas, o D. L. veido dešinė pusė buvo apdraskyta. Peilį jis padėjo ant plytgalio ir išėjo. Jis nematė kada D. L. išvažiavo. Vėlesnio konflikto nematė, tik kitą dieną pamatė, kad A. K. veidas buvo kaip po muštynių.

Liudytojas D. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra D. L. sūnus, sutinka duoti parodymus. Tiksliai dienos neatsimena, bet jis važiavo į Zarasų rajoną pasiimti savo tėvo, tai buvo birželio mėnuo. Tą dieną apie pietus jam paskambino A. K. ir paprašė atvažiuoti pasiimti tėvą, nes tėvas yra per daug išgėręs. A. K. jam skambino iš tėvo (D. L.) telefono. Jis su motina nuvažiavo į Zarasų rajone esančią sodybą. Jis pamatė A. K. automobilį. Jis išėjo ieškoti tėčio, o mama liko automobilyje. Jis užėjo į kiemą pro vartus. Tėvas sėdėjo pavėsinėje sumuštu veidu, buvo mėlynės, ištinęs visas. Kieme tuo metu kitų asmenų nebuvo. Jis nuvedė tėvą iki automobilio, surinko daiktus, telefoną, kurį rado prie pavėsinės žolėje, paėmė kuprinę. Kompiuterio nematė. Tėvas sakė, kad jį sumušė A. K. ir jo draugas. Jis tėvą nuvežė į Kauno klinikas. Nežino, kodėl senelis sakė, kad jis išdaužė automobilio stiklą. Į A. K. automobilį nei jis nei tėvas nelindo, nematė, kad būtų išdaužtas automobilis stiklas.

Liudytoja L. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. L. yra jos buvęs sutuoktinis, tačiau gyvena tame pačiame bute. 2021-06-05 D. L. su A. K. išvyko į Zarasus A. K. automobiliu. Kitą dieną apie 15 val. jai paskambino A. K. ir pasakė, kad D. L. siautėja, kažkam su peiliu pradūrė koją. Ji A. K. pasakė kreiptis į policiją. A. K. pasakė, kad policijos nekvies, prašė atvažiuoti ir pasiimti D. L.. Ji su sūnumi nuvyko į sodybą, esančią Zarasų rajone. Kad atvyko ten kur reikia, suprato pamačiusi ir pažinusi A. K. automobilį. Sūnus į sodybą nuėjo vienas, ji liko automobilyje. Sūnus iš sodybos parvedė tėvą, kurio visa galva buvo ištinusi, mėlyna. D. L. guodėsi, kad jį mušė, spardė. Kai laukė kol sūnus ateis, stiklo dužimo ir barnių negirdėjo, kitų žmonių sodyboje nematė. Sūnus taip pat atnešė tėvo kuprinę, bet ji nežiūrėjo kas joje yra.

Liudytojas K. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena su sūnumi išnuomotame kambaryje, (duomenys neskelbtini) kaime. A. K. atvažiuodavo į sodybą retkarčiais, nes jis gyvena Kaune. D. L. nepažįsta. Jis pats nematė, kad kas muštųsi, taip pat nematė, kad kas daužtų automobilio langą.

Akistatos tarp nukentėjusiojo A. K. ir įtariamojo D. L. protokole užfiksuota, kad A. K. parodė, kad D. L. yra jo buvęs draugas, šiuo metu jie nebendrauja. 2021 m. birželio 5 d., iš ryto, jam skambinėjo D. L., iš balso jis suprato, kad jis yra neblaivus. Neprisimena ko jis norėjo. Jam atrodo, kad jis pasiūlė D. L. važiuoti kartu pas jo senelį į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). D. L. sutiko ir jie, A. K. priklausančiu automobiliu „Mercedes-Benz“, nuvažiavo į sodybą. Visos kelionės metu D. L. vartojo alkoholį. Atvykę į sodybą, vakare, jie vartojo alkoholį, buvo nemažai išgėrę ir D. L. pradėjo žodžiais pulti jo senelį. Neprisimena ką sakė D. L., žodžiai buvo nerišlūs, vėliau jis apsiramino ir nuėjo miegoti į terasą. 2021 m. birželio 6 d., 06.00 val., D. L. atsikėlė ir pradėjo rėkauti, skambino jam, nes jis miegojo name, klausė kur gėrimai. Tiksliai neprisimena jis pasakė ar padavė D. L. gėrimus ir nuėjo toliau miegoti. Atsikėlęs apie 09.00 val. prisijungė prie D. L., kuris buvo terasoje, kartu buvo ir senelis. Jie trise vartojo alkoholį, diskutavo įvairiomis temomis. Tada jis paskambino D. L. žmonai, kad ši jį pasiimtų, bet ji atsakė, kad jie aiškintųsi patys. Grįžus prie stalo jie vėl diskutavo. D. L. prašė duoti jam automobilį, bet jis atsisakė. Jis pradėjo bėgioti nuo D. L., nes manė, kad šis nori jį sumušti. Paskui jis apsiramino ir jie vėl susėdo prie stalo. Tada D. L. paėmė virtuvinį peilį, kuris gulėjo ant stalo ir dūrė jam vieną kartą į kairę koją, jam skaudėjo, bėgo kraujas. Nežino kaip, bet tada jie atsidūrė už terasos ir susigrūmė, po ko vėl susėdo prie stalo ir šnekėjosi. Jis bandė paaiškinti D. L., kad šis dūrė jam peiliu, bet jis teisinosi, kad ne. D. L. prašė paskambinti jo sūnui, kad šis atvažiuotų jo pasiimti. Jis suprato, kad su D. L. aiškintis beviltiška ir nuėjo miegoti namo. Jis pabudo nuo smūgių iš kumščio į veidą, pašoko nuo lovos ir pradėjo gintis. Tiksliai neprisimena, bet atrodo gindamasis sudavė D. L., jis nukrito ant žemės. Tada jis išbėgo iš kambario ir užsirakino verandoje. Po kurio laiko pro langą pamatė automobilį, iš kurio išlipo D. L. sūnus D., kuris atėjo į namo kiemą ir išsivedė D. L.. Po kurio laiko D. L. vėl grįžo į kiemą, D. sekė jam iš paskos, sakė važiuoti iš čia. D. L. rėkė: „Aš jį „supisiu“!“. Tada D. vėl nusivedė D. L. į automobilį. Jei tiksliai prisimena, D. L. tada vėl atėjo nuo automobilio į kiemą, o D. ėjo jam iš paskos. D. išsivedė D. L. ir jie išvažiavo. D. L. žmona stovėjo prie automobilio, ji į kiemą nėjo. Jiems išvažiavus jis išėjo į lauką ir pamatė, kad jo automobilio šoninis vairuotojo stiklas išdaužtas, automobilio gale buvo likęs D. L. kompiuteris. Automobilis buvo užrakintas, todėl mano, kad D. L. išdaužė stiklą norėdamas pasiimti kompiuterį. Taip pat jis pasigedo alkotesterio, kuris buvo terasoje ant stalo. Vėliau jis rado alkotesterį sudaužytą prie garažo. Apklausos metu jis nesakė, kad alkotesteris buvo automobilyje ir jis rado jį sudaužytą automobilyje, tikriausiai pareigūnai ne taip parašė. Įtariamasis D. L. parodė, kad jis su A. K. važiavo į A. K. senelio sodybą. Sodyboje jie vartojo alkoholį ir nuėjo miegoti. Vakare jokių konfliktų nebuvo. 2021 m. birželio 6 d., ryte, padarė pusryčius ir pakvietė visus valgyti ir išgerti. Jis, A. K. ir senelis sėdėjo terasoje, valgė ir išgėrinėjo. Sėdint terasoje, vis ateidavo kaimynystėje gyvenantis ūkvedys, kurio vardo jis neprisimena. Ūkvedys ateidavo išgerti ir parūkyti. Apie 11 val. jis, A. K. ir ūkvedys sėdėjo prie stalo, senelio tuo metu nebuvo. Jis sėdėjo terasoje ant sofos, šalia, iš dešinės, sėdėjo A. K., o ūkvedys sėdėjo priešais. Tarp jo ir A. K. kilo žodinis konfliktas, kurį sukėlė A. K.. Jis atsistojo ir išėjo iš terasos į kiemą. Jam išėjus iš terasos, pajuto smūgį iš nugaros į smilkinį dėl ko nukrito. Smūgis buvo suduotas daiktu, tikrai ne ranka. Krisdamas išgirdo A. K. žodžius: „Puolam, daužom!“. Gulint ant žemės jam buvo suduota daug smūgių, bet kiekio pasakyti negali. Jį daužė ūkvedys ir A. K., jis tai matė, jie taikėsi į galvą, kurią jis užsidengė rankomis. Jis rėkė ir po kurio laiko jie nustojo jį daužyti. Jis atsistojo, ieškojo savo telefono, bet jis buvo pas A. K.. Jis paprašė A. K. atiduoti telefoną, sakė, kad skambins policijai, bet A. K. telefono neatidavė. Nežino kiek praėjo laiko, bet jis liko su ūkvedžiu, nežino kur buvo A. K.. Pasikalbėjus su ūkvedžiu, jis jo atsiprašė, pasakė, kad buvo neteisus. Po kurio laiko jis vėl prašė A. K. grąžinti telefoną, sakė skambins žmonai ar sūnui, kad jį pasiimtų. A. K. grąžino telefoną, sakė, kad jiems jau paskambino ir pasakė, kad jis užpuolė ir sumušė jį. Jis paskambino sūnui ir paprašė atvažiuoti pasiimti jo, sakė, kad yra sumuštas. Iki kol atvažiavo sūnus, jis visą laiką buvo vienas terasoje. Atėjęs į kiemą sūnus padėjo jam nueiti iki automobilio ir jie išvažiavo. Jiems pavažiavus prisiminė, kad terasoje liko jo kuprinė, todėl jie grįžo ir sūnus nuėjo padėti jam jos pasiimti. Atvažiavus į Kauną jis nuvyko pas medikus, kur buvo apžiūrėtas (2 t., b. l. 15-18).

Asmens apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusysis A. K.. Apžiūros metu nustatyta, kad A. K. prie dešinės akies matoma melsvos spalvos kraujosruva, dešinėje kaktos pusėje, virš antakio, matomi neseni nubrozdinimai. Ant kairės kojos, virš kelio, matomas nesenas sužalojimas, kurio plotis apie 1 cm, žaizda užsitraukusi (1 t., b. l. 64, 66-67).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1201/2021 (02), nurodoma, kad A. K. konstatuota rausvai melsva dėmelė kairio kelio – šlaunies srityje, susidariusi sugijus paviršinei pjautinei žaizdai, poodinės kraujosruvos kaktos srityje, dešinės akies srityje. Poodinės kraujosruvos kaktos srityje, dešinės akies srityje padarytos kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku 2021 m. birželio 6 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasakoje (1 t., b. l. 74-75).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. K. pateikė peilį (1 t., b. l. 48).

Daiktų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas virtuvinis peilis. Peilio bendras ilgis – 29 cm. Peilio rankena medinė, 11,5 cm ilgio. Peilio geležtės ilgis – 17,5 cm, plačiausia geležtės vieta 2 cm (1 t., b. l. 51-52, 54-58).

Vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vietą, esanti (duomenys neskelbtini). Kieme matomas automobilis „Mercedes-Benz“, v. Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau pėdsakų, tinkamų nusikalstamos veikos identifikavimui, nerasta (1 t., b. l. 24-25).

Nors kaltinamais kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiajam peiliu nedūrė ir jo nemušė, teismas laiko, kad jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais įrodymais.

Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021-06-05 su D. L. atvyko į (duomenys neskelbtini) kaime esančią sodybą, vartojo alkoholį. Kitą dieną vėl vartojo alkoholį. Atėjo G. T., visi sėdėjo terasoje prie stalo, buvo diskusijos apie buvusius konfliktus. D. L. stvėrė peilį nuo stalo ir dūrė jam į šlaunį. G. T. išmušė peilį D. L. iš rankų. Tada jie D. L. pargriovė ant žemės ir sudavė jam kelis smūgius, kol pastarasis aprimo. Po kurio laiko jis nuėjo miegoti, atsibudo nuo smūgių, nes D. L. jį mušė, sudavė apie 10 smūgių. Tuomet jis puolė gintis, irgi sudavė D. L. kažkiek. Po to jis nubėgo į verandą, ten užsirakino. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino jas ir akistatos su kaltinamuoju metu. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojas G. T., kuris teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021-06-06 ryte nuėjo pas kaimynus, D. L. miegojo terasoje, o A. K. vaikščiojo. Jis išėjo, o po pusantros valandos grįžo, ir tuomet įvyko konfliktas. Jie sėdėjo pirties terasoje, D. L. atsibudo, stvėrė peilį ir dūrė A. K. į koją. Jis išmušė peilį iš D. L. rankos pjaustymo lenta. A. K. prispaudė prie žemės D. L., o jis užlaužė rankas. Jis tai darė, kad apramintų D. L.. Po kurio laiko D. L. aprimo ir jie jį paleido. Po konflikto matė, kad A. K. iš kojos teka kraujas, o D. L. veido dešinė pusė buvo apdraskyta. Kitą dieną pamatė, kad A. K. veidas buvo kaip po muštynių. Nukentėjusiojo parodymus netiesiogiai patvirtino ir liudytoja L. L., kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021-06-05 D. L. su A. K. išvyko į Zarasus. Kitą dieną apie 15 val. jai paskambino A. K. ir pasakė, kad D. L. siautėja, kažkam su peiliu pradūrė koją. Tai, kad nukentėjusysis A. K. buvo sumuštas ir kad jam buvo durta peiliu, patvirtina ir kiti įrodymai. Taip, A. K. apžiūros metu nustatyta, kad A. K. prie dešinės akies matoma melsvos spalvos kraujosruva, dešinėje kaktos pusėje, virš antakio, matomi neseni nubrozdinimai. Ant kairės kojos, virš kelio, matomas nesenas sužalojimas, kurio plotis apie 1 cm, žaizda užsitraukusi (1 t., b. l. 64, 66-67). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1201/2021 (02), nurodoma, kad A. K. konstatuota rausvai melsva dėmelė kairio kelio – šlaunies srityje, susidariusi sugijus paviršinei pjautinei žaizdai, taip pat poodinės kraujosruvos kaktos srityje, dešinės akies srityje. Poodinės kraujosruvos kaktos srityje, dešinės akies srityje padarytos kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku 2021 m. birželio 6 d., trijų ar daugiau trauminių poveikių pasakoje (1 t., b. l. 74-75). Šie rašytiniai įrodymai paneigia ir kaltinamojo teiginį, kad buvo sužalota dešinė A. K. koja, o jis to padaryti negalėjo, nes sėdėjo jam iš kairės pusės. Tuo tarpu jokių įrodymų, paneigiančių išvardintus įrodymus ir patvirtinančių kaltinamojo parodymus, byloje nėra.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas laiko, jog šių įrodymų pakanka išvadai, kad kaltinamasis 2021 m. birželio 6 d., laikotarpiu nuo 12.00 iki 16.00 val., (duomenys neskelbtini), namo terasoje, žodinio konflikto metu, nuo stalo paėmė virtuvinį peilį ir dūrė A. K. į kairę koją, po to A. K. nuėjus ir atsigulus į gyvenamojo namo kambarį, gulinčiam lovoje A. K. sudavė nemažiau 10 smūgių į veido ir galvos sritį, dėl ko A. K. jautė fizinį skausmą, o dėl rausvai melsvos dėmelės kairio kelio – šlaunies srityje, poodinės kraujosruvos kaktos srityje ir dešinės akies srityje, nukentėjusiajam A. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos

D. L. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2021 m. birželio 6 d., tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išdaužė automobilio „Mercedes-Benz“, v.. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį vairuotojo durelių stiklą, kurio vertė – 565 Eur, taip pat sudaužė alkotesterį „Drager“, kurio vertė – 289 Eur, taip sugadino svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajam A. K. 854 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis D. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2021-06-06 jis buvo (duomenys neskelbtini) A. K. senelio sodyboje. Ryte buvo viskas tvarkoje, o apie 10-11 val., tarp jo su A. K. prie stalo įvyko žodinis konfliktas, po kurio jis buvo sumuštas. Jis paskambino sūnui, kad atvažiuotų jo paimti, laukė terasoje. Automobilio jis nesugadino, automobilio stiklo neišdaužė. Automobilį matė tą dieną, jis buvo sveikas. Kai atvažiavo jo pasiimti buvusi žmona ir sūnus automobilis buvo sveikas ir išvažiuojant automobilis taip pat buvo sveikas. Kompiuterį jis paėmė iš terasos kai jo atvažiavo pasiimti, o ne iš A. K. automobilio. Kuprinė su kompiuteriu visą laiką buvo terasoje, jis ją vakare atsinešė iš automobilio į terasą. Alkotesterio jis automobilyje nematė ir jo nedaužė. Mano, kad A. K. pareiškimas, kad yra sudaužytas automobilio stiklas, yra jo gynyba, nes jis jau ne pirmą kartą apkaltina žmogų automobilio lango išdaužimu.

Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po to, kai D. L. jam sudavė apie 10 smūgių, jis nubėgo į verandą, ten užsirakino. Jis savo automobilio raktus nuo D. L. buvo paslėpęs, kad jis išgėręs neišvažiuotų. Mano, kad D. L. išdaužė automobilio langą ir pasiėmė kompiuterį. Jis pats nematė kas išdaužė langą, bet matė, kad D. L. eina su kompiuteriu, kuris buvo automobilyje, o automobilis buvo užrakintas. Jo senelis nurodė, kad D. L. sūnus išdaužė langą, sakė, kad „piemuo“ išdaužė langą. Alkotesteris po pirmo konflikto gulėjo sveikas. Jis alkotesterio pasigedo po D. L. išvykimo, o kitą dieną jis alkotesterį rado prie namo kampo sudaužytą. Automobilio durelių stiklo vertė 565 Eur plius PVM, „Dragerio“ vertė 289 Eur. Turtinei žalai atlyginti reiškia 854 Eur civilinį ieškinį.

Liudytojas G. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po 2021-06-06 dienos menų įvykusio konflikto tarp jo, D. L. ir A. K., jis nematė kada D. L. išvažiavo. Tą dieną kieme matė automobilį – juodą Mersedesą, kuris tuo metu buvo sveikas. Kitą dieną pamatė, kad automobilyje buvo išdaužtas stiklas vairuotojo šono. Alkotesterio nematė. Kas ir kada išdaužė automobilio langą nežino.

Liudytojas D. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai dienos neatsimena, bet jis su motina važiavo į Zarasų rajoną pasiimti savo tėvo, tai buvo birželio mėnuo. Jie nuvažiavo į Zarasų rajone esančią sodybą, pamatė A. K. automobilį. Jis užėjo į kiemą pro vartus. Tėvas sėdėjo pavėsinėje sumuštu veidu, kieme tuo metu kitų asmenų nebuvo. Jis nuvedė tėvą iki savo automobilio, surinko daiktus, telefoną, kurį rado prie pavėsinės žolėje, paėmė kuprinę. Kompiuterio nematė. Į A. K. automobilį nei jis nei tėvas nelindo, nematė, kad būtų išdaužtas automobilis stiklas. Nežino, kodėl senelis sakė, kad jis išdaužė automobilio stiklą.

Liudytoja L. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021-06-06 apie 15 val. jai paskambino A. K. ir prašė atvažiuoti ir pasiimti D. L.. Ji su sūnumi nuvyko į sodybą, esančią Zarasų rajone. Sūnus į sodybą nuėjo vienas, ji liko automobilyje. Kai laukė kol sūnus ateis, stiklo dužimo negirdėjo, kitų žmonių sodyboje nematė. Sūnus taip pat atnešė tėvo kuprinę, bet ji nežiūrėjo kas joje yra.

Liudytojas K. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nematė, kad kas daužtų automobilio langą.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. K. 2021-06-14 pateikė automobilį „Mercedes-Benz“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) alkotesterį „Drager alkotest 3820“ (1 t., b. l. 48).

Daiktų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad 2021-06-14 buvo apžiūrėtas automobilis „Mercedes-Benz“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojo durelių stiklo nėra, tarp stiklo slankiojimo gumų matomos stiklo šukės. Automobilio vairuotojo vietoje, ant grindų, taip pat matosi kelios smulkios stiklo šukės. Buvo apžiūrėtas alkotesteris „Drager Alkotest 3820“. Alkotesterio korpusas plastmasinis, juodos spalvos, priekyje yra ekranas, bei po juo vieta mygtukui, kurio apžiūros metu nėra. Alkotesterio korpusas išsiskyręs (1 t., b. l. 51-52, 54-58).

Pakvitavime užfiksuota, kad automobilis „Mercedes-Benz“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) ir alkotesteris „Drager alkotest 3820“ buvo grąžinti nukentėjusiajam A. K. (1 t., b. l. 60).

Vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2021-06-14 buvo apžiūrėta įvykio vietą, esanti (duomenys neskelbtini). Kieme matomas automobilis „Mercedes-Benz“, v. Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau pėdsakų, tinkamų nusikalstamos veikos identifikavimui, nerasta (1 t., b. l. 24-25).

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla asmeniui, sugadinusiam turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (BBND) (250 Eur), bet neviršija 250 MGL (BBND) (12 500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnis). Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Turto sunaikinimas reiškia neteisėtą poveikį nuosavybės objektui kai turtas visiškai praranda savo ekonominę vertę ir negali būti naudojamas pagal paskirtį, turto sugadinimas reiškia tokį neteisėtą veiksmą, kai turtas iš dalies gali būti vartojamas pagal paskirtį.

Kaip minėta, kaltinamasis D. L. kategoriškai neigė, jog tai jis išdaužė automobilio vairuotojo durelių stiklą ar sudaužė alkotesterį. Nei nukentėjusysis, nei kiti byloje apklausti liudytojai nenurodė matę D. L. išdaužant automobilio vairuotojo durelių stiklą ir/ar sudaužant alkotesterį. Pažymėtina, kad pagal nukentėjusiojo parodymus automobilio vairuotojo durelių stiklą galėjo išdaužti ir kitas asmuo, t. y. kaltinamojo sūnus. Byloje nėra jokių patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų ir duomenų (pėdsakų, vaizdo įrašų ir pan.), kurie objektyviai patvirtintų, kad būtent kaltinamasis D. L. atliko šiuos veiksmus. Teismo manymu, išnaudotos visos galimybės surinkti papildomus įrodymus ir pašalinti prieštaravimus ir abejones.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų. Įrodinėjimo našta tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams, t. y. pareigą įrodyti asmens kaltę nusikalstamos veikos padaryme turi valstybės kaltintojas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėjimais, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-110/2013, 2K-540/2013, 2K-171/2014 ir kt.).

Nagrinėjamojoje byloje iš surinktų ir ištirtų duomenų matyti, kad įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo D. L. kaltę sugadinus nukentėjusiajam priklausantį turtą, nėra. Dėl nurodytų motyvų ir išnaudojus visas galimybes pašalinti prieštaravimus ir abejones, teismas laiko, jog byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių neginčijamai teigti, kad D. L. tyčia išdaužė automobilio „Mercedes-Benz“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį vairuotojo durelių stiklą ir sudaužė alkotesterį „Drager“ ir tokiu būdu sugadino svetimą turtą. Neįrodžius, kad D. L. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, jis pagal šį kaltinimą išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.

Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam ir spręsdamas klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas individualizavimo, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt. D. L. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), iki šio nusikaltimo padarymo teistas nebuvo, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, baustas administracine tvarka, neatlygino padarytos žalos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, savo dydžiu mažesnę, nei įstatymo nustatytos bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis, 48 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas paprastai paskiria intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir nustato nuteistojo buvimo vietą ir laiką, o pagal BK 48 straipsnio 4, 5 dalis kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali paskirti tam tikrus įpareigojimui ir/ar draudimus. Atsižvelgiant į tai, kad D. L. anksčiau teistas nebuvo, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, dirba, jo darbo pobūdis susijęs su komandiruotėmis, taip pat į tai, kad kaltinamasis vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, o prieš padarant nusikalstamą veiką dvi dienas buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, teismas neskiria kaltinamajam intensyvios priežiūros, o vietoj jos skiria BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą pareigą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir to paties straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 854 Eur turtinės žalos atlyginimo (už išdaužtą automobilio „Mercedes-Benz“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį vairuotojo durelių stiklą ir sudaužtą alkotesterį „Drager“) ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 113-117).

Teismui išteisinus D. L. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys dalyje dėl 854 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo atmestinas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Sprendžiant nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens ir nukentėjusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Į žalą padariusio asmens turtinę padėtį neatsižvelgiama, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, kad įvykio metu kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, peiliu dūrė nukentėjusiajam į kairę koją, po to, gulinčiam nukentėjusiajam sudavė nemažiau 10 smūgių į veido ir galvos sritį, dėl ko A. K. jautė fizinį skausmą, dėl rausvai melsvos dėmelės kairio kelio – šlaunies srityje, poodinės kraujosruvos kaktos srityje ir dešinės akies srityje, nukentėjusiajam A. K. kaltinamasis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvykio metu dėl kaltinamojo priešingų teisei veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata, dėl ko jis patyrė nepatogumus, išgyvenimus, todėl teismas laiko, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis ilgai gydėsi, ateityje patirs neigiamas pasekmes sveikatai. Teismas pabrėžia, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į galiojančią teismų praktiką, ir siekiant išlaikyti skirtingų (nukentėjusiojo ir kaltinamojo) interesų pusiausvyrą, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai

Automobilis „Mercedes-Benz“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) ir alkotesteris „Drager alkotest 3820“ grąžinti nukentėjusiajam A. K. (1 t., b. l. 60), todėl šių daiktų klausimas išspręstas.

Peilis (popierinis vokas Nr. 1), saugomas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (2021-10-15 kvitas B serija BBB Nr. 1002805) (1 t., b. l. 61, 63), kaip menkavertis daiktas, kuris negali būti sunaudotas, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 – 298, 301 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

D. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

D. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant per visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš D. L. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį (popierinis vokas Nr. 1), saugomą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (2021-10-15 kvitas B serija BBB Nr. 1002805), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti D. L. kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas