- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- I-3775-484/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01849-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- I. S., M. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Olegas Drobitkas
- Kategorijos
- 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjui I. S. (I. S.), pareiškėjo atstovui advokatui Olegui Drobitko, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, atstovei Justinai Bertulytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. S. (teisių perėmėjas I. S.) ir I. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, ir Klaipėdos rajono savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai M. S. ir I. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: priteisti solidariai iš atsakovų pareiškėjo M. S. naudai 34 000 Lt turtinės ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti solidariai iš atsakovų pareiškėjo I. S. naudai 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b. l. 1-11).
Skunde nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 2007-12-11 įsakymu Nr. 4-7270-(1.3) patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau – Žemėtvarkos projektas) rengimo laisvoje valstybinėje žemėje, pradžią ir apie tai informavo Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos rajono skyrių, Aplinkos ministerijos Klaipėdos rajono agentūrą bei VĮ Kretingos ir Rietavo miškų urėdijas. Parengus projektą, visos minėtos institucijos jį suderino be pastabų. Žemėtvarkos projekte pretendentui M. S. buvo suprojektuotas perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas), kurio plotas (duomenys neskelbtini) ha. Tačiau Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo pirmininkas 2009-06-28 raštu kreipėsi į Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas panaikinti suprojektuotą perduoti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime buvusiame durpyne 1945-1953 m. buvo užkasami NKVD nukankintų ir nužudytų kelių dešimčių Lietuvos partizanų ir nekaltų žmonių kūnai, todėl ši vieta turi būti prilyginta kapinėms. Atsakovo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys 2009-08-28 raštu kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją dėl Žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (bloko Nr. 0001) tvirtinimo sustabdymo. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009-10-28 posėdyje nutarta Lietuvos partizanų kapams, esantiems (duomenys neskelbtini)k., Klaipėdos r., suteikti teisinę apsaugą, įrašyti juos į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinio reikšmingumo lygmenį.
Nurodė, kad M. S. 2009-11-30 kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, prašydamas sustabdyti Žemėtvarkos projekto vykdymą ir suteikti jam galimybę pasirinkti kitą žemės sklypą pagal eiliškumą. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2010-02-04 raštu informavo M. S., kad Žemėtvarkos projekto tvirtinimas stabdomas nebus, Žemėtvarkos projektas bus patvirtintas be sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (bloko Nr. 0001), kuris kito projekto metu bus patvirtintas kaip valstybės išperkama ir neprivatizuotina žemė. Klaipėdos apskrities viršininkas 2009-03-17 priėmė įsakymą Nr. 4-1334-(1.3) „(duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajone“.
Remdamiesi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis Kultūros paveldo departamento funkcijas ir uždavinius, pareiškėjai teigia, kad Kultūros paveldo departamentas nevykdė pareigos operatyviai inicijuoti kultūros paveldo objekto paskelbimą valstybės saugomu. Pareiškėjų teigimu, aplinkybė, jog ginčo sklype yra rezistencinės kovos aukų kapavietės, Kultūros paveldo departamentui buvo žinoma dar 1993 metais, tačiau Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba šį kultūros paveldo objektą Kultūros paveldo registre įregistravo tik 2009-10-28 aktu Nr. KPD-RM-1287. Dėl tokio Kultūros paveldo departamento neveikimo pareiškėjams padaryta turtinė ir neturtinė žala. Pareiškėjų įsitikinimu, dar Žemėtvarkos projekto rengimo stadijoje Kultūros paveldo departamentas ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija privalėjo prieštarauti projekto tvirtinimui, nurodant, kad vienas iš jame formuojamų žemės sklypų apima ir objektą, įrašytiną į Kultūros paveldo objektų sąrašą.
Dėl turtinės žalos paaiškino, kad nesant atsakovų neteisėtų veiksmų, pareiškėjui M. S. būtų atkurtos nuosavybės teisės į vertingesnį žemės sklypą, negu tas, kurį pareiškėjas privalėjo pasirinkti dėl neteisėtų veiksmų. Pagal pareiškėjų užsakymu atliktą nekilnojamojo turto vertinimą ir ekspertų konsultacijas, ginčo sklypo ir pareiškėjui M. S. neatlygintinai nuosavybėn suteiktų žemės sklypų vertės skirtumas sudaro 34 000 Lt. Būtent ši suma laikytina turtine žala, kurią privalo atlyginti pareiškėjui M. S. atsakovai.
Pasak pareiškėjų, jų patirta neturtinė žala pasireiškia dvasiniais išgyvenimais ir pažeminimu, patirtais dėl nuosavybės praradimo ir dėl bejėgiškumo pasipriešinti neteisėtiems valdžios institucijų veiksmams. I. S., būdamas vienintelis M. S. įpėdinis, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų prarado galimybę paveldėti vertingą turtą. M. S. neturtinę žalą vertinama 30 000 litų, I. S. – 20 000 litų.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau - Departamentas), su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjų skundą paaiškino, kad Departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui apie Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus užsakymu istorikės J. Valančiūtės atliktus istorinius tyrimus tapo žinoma 2009-08-28, kai iš Klaipėdos rajono savivaldybės faksu gavo minėtų tyrimų medžiagą. Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys į šią informaciją reagavo operatyviai - tą pačią dieną raštais dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (bloko Nr. 0001) tvirtinimo sustabdymo kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, Klaipėdos apskrities viršininko administraciją bei Departamentą.
Vykdydamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571; toliau - NKPAĮ) 5 straipsnio 10 dalies 5 punkte įtvirtintą funkciją organizuoti ir koordinuoti nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimą išaiškinimą ir stebėseną Departamentas 2009-09-02 raštu Nr. (14.12)2-2435 „Dėl rezistentų palaikų palaidojimo vietos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.“ kreipėsi į Kultūros paveldo centrą, prašydamas skubos tvarka atlikti trūkstamus tyrimus ir parengti apskaitos dokumentus dėl paminėtos palaidojimo vietos įrašymo į Kultūros vertybių registrą. Kultūros paveldo centras 2009-09-29 raštu Nr. (6.2)-2-470 „Dėl partizanų kapų įrašymo į Kultūros vertybių registrą“ Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai pateikė Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą dėl Lietuvos partizanų kapų. Vertindamas nurodytas aplinkybes, atsakovės atstovas teigia, jog nei Departamento, nei jo teritorinio padalinio neveikimo nagrinėjamoje situacijoje nėra.
Dėl Departamento kompetencijos paaiškino, kad NKPAĮ įgalioti viešojo administravimo subjektai, galintys priimti sprendimus dėl teisinės apsaugos suteikimo vertybei, šios vertybės reikšmingumo, vertingųjų savybių ir teritorijų ribų apibrėžimo yra nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, o Departamentas atlieka duomenų įregistravimo Kultūros vertybių registre funkciją. Jokie teisės aktai nenustato teisės ir pareigos Departamentui kontroliuoti ir revizuoti nekilnojamųjų kultūros paveldo vertinimo tarybų priimtų sprendimų.
Prašo atsižvelgti ir į tai, kad pats pareiškėjas M. S. 2009-11-30 raštu dėl žemėtvarkos projekto vykdymo sustabdymo kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir, tuo atveju, jei teismas nepanaikins Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto, prašė suteikti jam galimybę pasirinkti kitą žemės sklypą pagal eiliškumą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-14 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-2411 „Dėl pil. M. S. žemės sklypų suteikimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Klaipėdos rajone“ pareiškėjui M. S. neatlygintinai nuosavybėn suteikti du žemės ūkio paskirties žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kaime.
Dėl skunde nurodomos žalos atsiradimo, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, Departamentas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nesant Departamento neteisėtų veiksmų (neveikimo), civilinė atsakomybė nekyla. Atsakovės atstovo įsitikinimu, Dėl neturtinės žalos nurodė, kad prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis neadekvatus, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjų skundo teiginys, jog pareiškėjas I. S. yra vienintelis M. S. įpėdinis ir dėl atsakovų veiksmų prarado galimybę paveldėti vertingesnį turtą, atsakovo atstovo nuomone, yra hipotetinis. Nepagrindus paveldėjimo fakto neturtinė žala nekyla (t.2, b. l. 38-43).
Atsiliepimas
Atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės atstovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-06-14 sprendimu atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo M. S. skundus dėl Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009-10-28 akto Nr. KPD-RM-1287 ir 2009-10-28 protokolinio sprendimo Nr. VT-74 3 punkto, kuriuo vietovė, esanti (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., įrašyta į Kultūros vertybių registrą, panaikinimo. Pažymėjo, kad šioje byloje teismas nenustatė, jog Departamentas, ar kitos valdžios institucijos, taip pat ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Mano, kad nurodytų institucijų veiksmai nepažeidė bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, laiku užkirto kelią pasekmėms, kurios galėjo atsirasti pareiškėjui suteikus ginčo sklypą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisinių pagrindų priteisti pareiškėjų naudai turtinę ir neturtinę žalą iš Klaipėdos rajono savivaldybės nėra.
Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius (toliau – Žemėtvarkos skyrius) su pareiškėjų skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai nepagrindžia įrodymais, kokią įtaką atsakovų veiksmai (neveikimas) turėjo žalai atsirasti ir kokiu būdu žala padaryta. Tai, kad žemė, kurią buvo pasirinkę pareiškėjai, pripažinta Kultūros paveldo vertybe, negali būti vertinama kaip neteisėti atsakovų veiksmai, sukeliantys asmeniui žalą. Įvertinęs skunde nurodytas turtinės žalos atsiradimo priežastis, Žemėtvarkos skyrius daro išvadą, jog nurodyta suma nėra laikytina turtine žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi pareiškėjui M. S. suteikta neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypai, kurių bendras plotas 20,00 ha, todėl skundas šioje dalyje atmestinas.
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. adm. bylą Nr. A662-689/2010), Žemėtvarkos skyrius pažymėjo, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (t.2, b. l. 76-79).
Per teismo posėdį pareiškėjas I. S. prašė teismo skundą tenkinti. Paaiškino, kad nuosavybės teisės jo tėvui M. S. turėjo būti atkurtos į žemę, atkeltą iš Lenkijos, Vilkaviškio rajone, tačiau tai nebuvo padaryta. M. S. atkurtos nuosavybės teisės į 3,8 ha žemės prie (duomenys neskelbtini), liko 0,61 ha. Pažymėjo, kad iš Lenkijos atkelta žemė vertinama ne pagal našumą, o pagal plotą ir turi būti grąžinama santykiu 1:1. Taip pat paaiškino, kad M. S. labai skaudžiai išgyveno, kad nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į pasirinktus sklypus. Jis nežinojo, kad pasirinktų sklypų teritorijoje yra kapinės. Pasirinko ginčo sklypus todėl, kad jie buvo vertingiausi įsikurti ir gyventi.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skundą ir paaiškino, kad nukentėjusiesiems neatlygintinai skirta žemė. 2007 metais išduota pažyma dėl žemės perkėlimo, visi viešieji derinimai ir svarstymai su visuomene įvyko. Jokių prieštaravimų nebuvo, paruoštas žemėtvarkos projektas. Pažymėjo, kad pareiškėjas M. S. pasirinko kitus sklypus baigiantis agrarinei žemės reformai iš likusio laisvo ploto, jų vertė mažesnė, nei ginčo sklypo.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Departamento atstovė per teismo posėdį prašė pareiškėjo skundą atmesti remdamasi atsiliepime į skundą nurodytais motyvais. Papildomai pažymėjo, kad M. S. (duomenys neskelbtini)niekada neturėjo žemės. Teisė į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą jam atsirado dėl šeimos įkeldinimo į Lietuvos teritoriją.
Motyvuojamoji dalis
Skundas dalyje atmestinas. Kitoje dalyje byla nutrauktina.
Nustatyta, kad pareiškėjas M. S. buvo pretendentu atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (t. 1, b. l. 104).
Klaipėdos apskrities viršininkas 2007-12-11 įsakymu Nr. 4-7270-(1.3) patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo laisvoje valstybinėje žemėje pradžią (t. 1, b. l. 152).
(duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjui M. S. buvo suprojektuotas perduoti neatlygintinai lygiavertis turėtam žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas (duomenys neskelbtini) ha (t. 1, b. l. 65, 68, 171).
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo pirmininkas 2009-06-28 raštu kreipėsi į Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas panaikinti suprojektuotą perduoti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą Nr. 640-3, kadangi (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, buvusiame durpyne 1945-1953 m. buvo užkasami NKVD nukankintų ir nužudytų kelių dešimčių Lietuvos partizanų ir nekaltų žmonių kūnai, todėl ši vieta turi būti prilyginta kapinėms (t. 2, b. l. 13).
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2009-08-28 raštu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) I kaime“ Nr. (51.36)-A5-2995 informavo Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių apie Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo pirmininko kreipimąsi ir prašė neperduoti žemės sklypo, suprojektuoto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekto papildyme, nuosavybėn neatlygintinai pil. M. S. (t. 2, b. l. 19).
Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys 2009-08-28 raštu Nr. (1.32)2Kl-51 kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją dėl Žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (bloko Nr. 0001) tvirtinimo sustabdymo.
Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys 2009-08-28 raštu „D. V. kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (bloko Nr. 0001) tvirtinimo sustabdymo“ Nr. (1.32)2KL-146 informavo Departamento direktorę, kad (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte numatytame perduoti nuosavybėn žemės sklype Nr. 640-3 spėjama yra rezistencinės kovos aukų kapavietė, todėl prašė Departamento pagalbos dėl minėto žemėtvarkos projekto tvirtinimo sustabdymo (t.2, b. l. 45).
Departamentas 2009-09-02 raštu „Dėl rezistentų palaikų palaidojimo vietos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj.“ Nr. (14.12)2-2435 Kultūros paveldo centro direktoriaus prašė skubos tvarka atlikti trūkstamus tyrimus ir parengti apskaitos dokumentaciją dėl palaidojimo vietos įrašymo į Kultūros vertybių registrą (t. 2, b. l.44).
Departamentas 2009-09-02 raštu „Dėl rezistencijos dalyvių, nužudytų okupacinių režimų metu, palaidojimo vietos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone“ Nr. (14.13)2-2445 pareikalavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos netvirtinti Žemėtvarkos projekto, kuriuo formuojamas žemės sklypas rezistentų palaikų palaidojimo vietoje ir įpareigoti pavaldžias institucijas nerengti sklypų, į kuriuos patenka laidojimo vietos, planų ir neteikti jų derinti atitinkamoms institucijoms, o Klaipėdos rajono savivaldybės komisijos prašė parengti minėtos rezistentų palaikų palaidojimo vietos įamžinimo programą, o savivaldybę užtikrinti Komisijos darbą reikalingomis priemonėmis (t. 2, b. l. 20-21).
Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2009-10-28 posėdyje (protokolas Nr. VT-74) nusprendė Lietuvos partizanų kapams, esantiems (duomenys neskelbtini) k. Klaipėdos r., suteikti teisinę apsaugą, įrašyti juos į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinio reikšmingumo lygmenį (adm. byla Nr. I-707-437/2010, t.1, b. l. 105). Apie šį faktą 2009-10-30 informuotos Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (t.2, b. l. 27).
Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2009-10-28 aktu Nr. KPD-RM-1287 suteikė teisinę apsaugą į Kultūros vertybių registrą įrašant Lietuvos partizanų kapus (33207), esančius (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Klaipėdos rajone, apibrėžė teritorijos ribas ir nustatė nacionalinio reikšmingumo lygmenį (t. 1, b. l. 64-80, t.2, b. l. 28-31).
M. S. 2009-11-30 prašymu kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją dėl žemėtvarkos projekto vykdymo sustabdymo ir prašė suteikti jam galimybę pasirinkti kitą žemės sklypą pagal eiliškumą (t.1, b. l. 27).
Klaipėdos apskrities viršininko administracija M. S. 2010-02-04 pateikė atsakymą Nr. 2.1-24-(1.14), kuriame nurodė, kad tvirtins (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą be sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (bloko Nr. 0001), kuris kito projekto metu bus patvirtintas kaip valstybės išperkama ir neprivatizuotina žemė. Prašymas sustabdyti (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos projektą tenkinamas nebus (t. 1,, b. l. 28).
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009-10-28 aktą Nr. KPD-RM-1287 (adm. byla Nr. I-707-437/2010, t. 1, b. l. 3-5).
Klaipėdos apskrities viršininkas 2010-03-17 įsakymo Nr. 4-1334-(1.3) „(duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajone“, 4 punktu nusprendė netvirtinti suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi Nekilnojamojo turto paveldo taryba nusprendė įregistruoti Kultūros vertybių registre Partizanų kapus, o to paties įsakymo 5 punktu įpareigojo Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėją informuoti pareiškėją M. S., kad jis gali pasirinkti sklypą kitoje vietoje (t. 1, b. l. 118-119).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-06-14 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-707-437/2012 pareiškėjo skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009-10-28 akto Nr. KPD-RM-1287 ir protokolinio sprendimo Nr. VT-74 3 punkto panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 12-17, adm. byla Nr. I-707-437/2010, t. 2, b. l. 49-54).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-14 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-2411 pareiškėjui M. S. (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos r. suteikti neatlygintinai nuosavybėn du žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurių bendras plotas (duomenys neskelbtini) ha (t.1, b. l. 87).
Dėl turtinės žalos
Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., administracinė byla Nr. A146-614/2010), valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Pasak pareiškėjų, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji suderino Žemėtvarkos projektą be pastabų, žinodama, kad vienas iš juo formuojamų žemės sklypų apima ir objektą, įrašytiną į Kultūros vertybių registrą.
Byloje įrodymų, kad Savivaldybės administracija Žemėtvarkos projekto derinimo procese žinojo apie tai, kad pareiškėjui M. S. suprojektuotame žemės sklype yra objektas, įrašytinas į Kultūros vertybių registrą, nėra. Kaip matyti, apie šį faktą Savivaldybės administracija buvo informuota Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo pirmininko ir nedelsiant, t. y. 2009-08-28, kreipėsi į Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo, suprojektuoto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekto papildyme neperdavimo neatlygintinai nuosavybėn M. S. (t. 2, b. l. 19). Minėta, kad suprojektuotame sklype esantys Lietuvos partizanų kapai į Kultūros vertybių registrą įtraukti Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009-10-28 aktu Nr. KPD-RM-1287. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir bylos rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad derinant Žemėtvarkos projektą aplinkybė, jog pareiškėjui M. S. suprojektuotame žemės sklype yra objektas, įrašytinas į Kultūros vertybių registrą, nebuvo žinoma. Savivaldybės administracija, gavusi nurodytą informaciją, į ją reagavo operatyviai, t. y. kreipėsi į Žemėtvarkos projekto rengėją dėl ginčo sklypo neperdavimo neatlygintinai nuosavybėn pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad jokių neteisėtų veiksmų Klaipėdos rajono savivaldybės administracija neatliko, o ėmėsi operatyvių veiksmų galimiems pažeidimams nuosavybės teisių atkūrimo procese užkirsti.
Pareiškėjų teigimu, Departamento neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ši institucija Žemėtvarkos projektą suderino be pastabų ir nevykdė pareigos operatyviai inicijuoti kultūros paveldo objekto paskelbimą valstybės saugomu. Aplinkybė, jog ginčo sklype yra rezistencinės kovos aukų kapavietės, Departamentui buvo žinoma dar 1993 metais, tačiau Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba šį kultūros paveldo objektą Kultūros vertybių registre įregistravo tik 2009-10-28. Dėl to teritorija, kurioje yra objektas, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, buvo įtraukta į Žemėtvarkos projektą ir joje pareiškėjui suprojektuotas grąžintinas žemės sklypas.
Pareiškėjų nurodoma aplinkybė, kad Departamentui apie Lietuvos partizanų kapus tapo žinoma dar 1993 metais, byloje nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Byloje esantis Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos rinktinės kuopos vado 1993-08-30 pareiškimas rodo, kad apie (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini) dabartinio šiukšlyno teritorijoje 1940-1953 metais užkastus NKVD nukankintus ir nužudytus Lietuvos partizanų kūnus buvo informuotas tik Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaitis ir Klaipėdos rajono rezistentų palaikų perlaidojimo komisija, kuriuos prašyta sutvarkyti šią teritoriją (t. 2, b. l. 14). Byloje duomenų, kad Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys, derindamas Žemėtvarkos projektą, žinojo apie Lietuvos partizanų kapus ginčo sklype, nėra. Apie šį faktą sužinojo iš Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo pirmininko ir 2009-06-28 raštu Nr. (1.32)2kl-146 informavo Departamentą (t. 2, b. l. 45). Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys tą pačią dieną taip pat kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, prašydamas ginčo teritorijoje skubiai organizuoti archeologinius tyrimus, nustatyti tikslią kapavietės vietą, apibrėžti jos teritoriją bei pateikti duomenis Klaipėdos r. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai dėl šios vietos įrašymo į Kultūros vertybių registrą, ir į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją su prašymu sustabdyti (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto tvirtinimą ginčo sklype iki bus atlikti archeologiniai tyrimai ir patikslinta informacija apie kapavietės buvimo vietą (t.2, b. l. 46, 47). Vykdydamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 5 straipsnio 10 dalies 5 punktu deleguotą funkciją organizuoti ir koordinuoti nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimą išaiškinimą ir stebėseną Departamentas 2009-09-02 raštu Nr. (14.12)2-2435 „Dėl rezistentų palaikų palaidojimo vietos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj.“ kreipėsi į Kultūros paveldo centrą, nurodydamas, kad Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys pateikė istorinių tyrimų medžiagą dėl rezistentų palaidojimo vietos, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., ir informavo, kad minėtoje vietoje pagal Žemėtvarkos projektą yra formuojamas žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, Departamentas minėtame rašte nurodė skubos tvarka atlikti trūkstamus tyrimus ir parengti apskaitos dokumentus dėl palaidojimo vietos įrašymo į Kultūros vertybių registrą. Kultūros paveldo centras Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai pateikė akto projektą dėl Lietuvos partizanų kapų. Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2009-10-28 priėmė aktą Nr. KPD-RM-1287, kuriuo suteikė teisinę apsaugą į Kultūros vertybių registrą įrašant Lietuvos partizanų kapus (33207), esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, apibrėžė teritorijos ribas ir nustatė nacionalinio reikšmingumo lygmenį (t. 1, b. l. 64-80, t.2, b. l. 28-31).
Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog nei Departamento, nei jo teritorinio padalinio neteisėtų veiksmų ar neveikimo įregistruojant kultūros vertybę nagrinėjamoje situacijoje nėra.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats pareiškėjas M. S. 2009-11-30 raštu kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją dėl Žemėtvarkos projekto vykdymo sustabdymo ir, tuo atveju, jei teismas nepanaikins Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto, prašė suteikti jam galimybę pasirinkti kitą žemės sklypą pagal eiliškumą. Klaipėdos apskrities viršininko 2010-03-17 įsakymo Nr. 4-1334-(1.3), patvirtinusio Žemėtvarkos projektą be pareiškėjui suprojektuoto ginčo sklypo (Nr. 640-3) pareiškėjas neskundė. Pareiškėjo prašymas neatlygintinai suteikti žemės sklypus kitoje vietoje buvo patenkintas. Pareiškėjas M. S. laisva valia pasirinko žemės sklypus, kurie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-14 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-2411 „Dėl pil. M. S. žemės sklypų suteikimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone“ jam buvo suteikti neatlygintinai nuosavybėn (t.2, b. l. 84). Šio įsakymo pareiškėjas neskundė. Nurodyti pareiškėjo veiksmai rodo, kad jis iš esmės pripažino, jog nuosavybės teisės į ginčo sklypą jam negali būti atkurtos, todėl pasirinko žemės sklypus kitoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, teigti, kad dėl Departamento ir Savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) M. S., negalėdamas įgyti nuosavybės teisių į ginčo sklypą ir pasirinkdamas mažesnės vertės sklypus kitoje vietoje, patyrė turtinę žalą nėra pagrindo. Taigi, nagrinėjamu atveju nesant valstybės ir savivaldybės institucijų neteisėtų veiksmų ir turtinės žalos fakto, pareiškėjo M. S. skundo reikalavimas priteisti jo naudai iš Klaipėdos rajono savivaldybės ir Lietuvos valstybės turtinę žalą negali būti tenkinamas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).
Dėl neturtinės žalos
Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytus valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Skunde reiškiamas reikalavimas priteisti M. S. naudai iš atsakovų neturtinės žalos atlyginimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. S. mirė (t.2, b. l. 100). Pagal Klaipėdos m. 13-ojo notarų biuro notarės 2012-10-09 išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, M. S. teisių perėmėjas ir turto paveldėtojas yra pareiškėjas I. S. (t.2, b. l. 111-120).
CK 5.1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Vadinasi, iš proceso pasitraukus pareiškėjui, turinčiam turtinio pobūdžio reikalavimo teisę, kuri neatsiejamai susijusi su jo asmeniu, procesinių teisių perėmimas kitam asmeniui CPK 48 straipsnio prasme negalimas, jeigu kitaip nebus numatyta įstatymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-08-05 nutartimi išaiškino, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties išgyventų emocijų (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-423/2008). Neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų „sušvelninimas“, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkūrimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas.
Nagrinėjamu atveju mirus pareiškėjui M. S., reikalavusiam neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų Departamento ir Savivaldybės administracijos veiksmų (neveikimo), procesinių teisių perėmimas negalimas jo įpėdiniui I. S., nes ši reikalavimo teisė neatskiriamai susijusi su neturtinę žalą patyrusiu asmeniu. Pažymėtina, kad teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą yra prievolių teisė, turinti turtinį (piniginį) pobūdį, ir priskiriama prie neatsiejamai susijusių su asmeniu teisių.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 4 dalimi, byla dėl skundo reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai M. S. naudai 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nutrauktina.
Skundo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad pareiškėjas I. S. prašo priteisti turtinės žalos atlyginimą, tačiau iš skundo motyvuojamosios dalies ir paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad pareiškėjas I. S. siekia neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl patirtos neturtinės žalos I. S. nurodė, kad pagal įgaliojimą atstovaudamas tėvą M. S. nuosavybės teisių atkūrimo procese dėl Departamento ir Savivaldybės administracijos neveikimo patyrė stiprius išgyvenimus, negalėjo paveldėti žymiai vertingesnį turtą.
Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad nei Departamentas, nei Savivaldybės administracija jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) suderindami Žemėtvarkos projektą neatliko. Nesant nustatytų vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės ar savivaldybės institucijų neteisėtų veiksmų, teisinio pagrindo priteisti I. S. naudai neturtinės žalos atlyginimo nėra, todėl šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 4 dalimi, 106 straipsniu,
nusprendė:
Administracinę bylą dalyje dėl M. S. skundo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, ir Klaipėdos rajono savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, solidariai 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Kitoje dalyje pareiškėjų M. S. ir I. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.