- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-14
- Bylos Nr.
- I-707-437/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02056-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Mefodija Povilaitienė, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos
- Advokatai
- Olegas Drobitkas
- Kategorijos
- 2.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Mefodijos Povilaitienės, Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Igoriui Solovjovui, advokatui Oleg Drobitko, atsakovo atstovams Juliui Raškauskui, Eugenijui Ivaškevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovams Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (tomas 1, b.l. 3-5) ir patikslintą skundą (tomas 1, b.l. 151-159). Prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti: 1. 2009-10-28 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą Nr. KPD-RM-1287; 2. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009 m. spalio 28 d. protokolinio sprendimo Nr. VT-74 3 punktą, kuriuo vietovė, esanti (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Paaiškina, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 2007-12-11 įsakymu Nr. 4-7270-(1.3) patvirtino V. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo laisvoje valstybinėje žemėje, pradžią. Apie projekto rengimo pradžią Klaipėdos žemėtvarkos skyrius 2007-12-03 raštu Nr. R5-2440-(2.6) informavo Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos rajono skyrių, Aplinkos ministerijos Klaipėdos rajono agentūrą bei VĮ Kretingos ir Rietavo miškų urėdijas. Parengus projektą, visos minėtos institucijos jį suderino be pastabų. 2008 metais vasario 11-27 dienomis vyko pretendentų, pageidaujančių gauti žemę pagal Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo (priimtas 10091-07-25 Nr. 1-1607) 10 straipsniu nustatytą eiliškumą, susirinkimai. 2008 metų birželio 9-25 dienomis vyko V. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešas svarstymas su visuomene, kurio metu pastabų, pasiūlymų ir pretenzijų nebuvo gauta. Viešo svarstymo aptarimas vyko 2008-08-14. Patikrintas projektas grąžintas pataisymui nustatant terminą iki 2009-06-08. V. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suprojektuotas perduoti nuosavybėn neatlygintinai pretendentui M. S. lygiavertis turėtajam žemės sklypas Nr. 640-3, kurio plotas 0.61 ha. 2009-06-28 raštu į Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių kreipėsi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo pirmininkas C. T., prašydamas panaikinti suprojektuotą perduoti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą Nr. 640-3, kadangi „ Priekulės seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, buvusiame durpyne, 1945-1953 m. buvo užkasami NKVD nukankintų ir nužudytų kelių dešimčių Lietuvos partizanų ir nekaltų žmonių kūnai ... ši vieta turi prilygti kapinėms“. 2009-08-28 Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys raštu Nr. (1.41)2kl-51 kreipėsi Klaipėdos apskrities viršininko administraciją „Dėl V. kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. 640-3 (bloko Nr.0001) tvirtinimo sustabdymo“ kuriame nurodyta, kad „patikrinę gautą informaciją bei UAB „Restauravimo centras“ istorikės J. V. atliktus istorinius tyrimus, spėjame, kad (duomenys neskelbtini) kaime, Priekulės seniūnijoje yra galima rezistencinės kovos aukų kapavietė, kuri patenka į suprojektuotą žemės sklypą pil. M. S. (V. kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektas ž.s. Nr. 640-3). Dėl spėjamos teritorijos ištyrimo bei ribų nustatymo kreipėmės į Klaipėdos r. savivaldybės administraciją. 2009-10-28 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą posėdyje (protokolas Nr. VT-74) nutarė Lietuvos partizanų kapams, esantiems (duomenys neskelbtini) k. Klaipėdos r., suteikti teisinę apsaugą, įrašyti juos į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinio reikšmingumo lygmenį. 2009-10-28 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patvirtino aktą Nr. KPD-RM-1287, kuriuo teisinę apsaugą suteikė į Kultūros vertybių registrą įrašant Lietuvos partizanų kapus (33230), esančius (duomenys neskelbtini) k., Priekulės sen. Šiam objektui suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo.
1999 m. pagal užsakovo-Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus užsakymą siekiant nustatyti rezistentų palaidojimo vietas Gargžduose ir Priekulėje-adresu -Priekulė, sklypas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimas (Priekulės seniūnija), V. J. atliko istorinius tyrimus. Vertina, kad skundžiami aktai yra neteisėti, nes priimti vadovaujantis prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis, kuriuos būtų galima gauti atlikus archeologinius tyrimus, kurie patvirtintų ar paneigtų duomenis, kuriais vadovaujantis ir buvo priimtas minėtas aktas.
Vertina, kad sprendimai priimti pažeidžiant ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 3 dalį bei Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 9 patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties 4 ir 7 punktus, reikalaujančius, kad vertingosios savybės būtų pagrįstos tyrimų išvadomis.
2009 m. rugsėjo 22d. LR kultūros ministras priėmė įsakymą Nr. ĮV-506 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. ĮV-150 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo patvirtinimo,, pakeitimo, kuriuo 9 p, nustatė, kad vietovės gali būti pripažintos reikšmingais vietos bendruomenių istorinei sąmonei ir tapatumui arba reikšmingais, nes yra susiję su svarbiomis visuomenės, kultūros ir valstybės, istorijos asmenybėmis, išvadas dėl jų reikšmingumo ir Vertinimo taryboms teikia mokslo ir studijų bei kitų tyrimų institucijos. Teigia, kad neatlikus archeologinių kasinėjimų, nebuvo nustatyta tiksli laidojimo vieta, nes gali būti, kad ji yra šalia, kitiems pretendentams skirtuose sklypuose. Aplinkybė, kad statant kryžių, buvo rasti kaulai, nepatvirtina aplinkybės, jog būtent šiame sklype buvo laidojami partizanų kūnai, nes nebuvo atlikti atrastų kaulų antropologiniai tyrimai ir kiti tyrimai, kurie patvirtintų ar paneigtų, kad būtent šiame sklype, o ne kokiame kitame, buvo laidojami partizanų kūnai.
Pareiškėjas tvirtina, kad teritorija nėra tvarkoma ir prižiūrima. Ji apaugusi krūmynais, žolė nepjaunama.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai skundą palaikė jame išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime (tomas 1, b.l. 60-63) pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, jog pagal iki 2005-04-20 galiojusio Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 9 str. 3 d. visus objektus į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašydavo Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Tačiau nuo 2005-04-20 įsigaliojęs naujos redakcijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (toliau - NKPAĮ) pakeitė teisinį reguliavimą ir nebesuteikė Departamentui šių funkcijų, kurios įstatymu perduotos naujiems viešojo administravimo subjektams - nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboms. NKPAĮ 8 str. 8 d. nustatyta, kad nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga teisinė apsauga. NKPAĮ 8 str. 5 d. yra nustatyta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijų ribas apibrėžia vertinimo tarybos. Šias vertinimo tarybas pagal NKPAĮ 8 str. 4 ir 5 dalis sudaro Departamentas, savivaldybių paveldosaugos padaliniai, tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, mokslo ir studijų bei kitos valstybinės tyrimų institucijos. Tik nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos yra įstatymo įgalioti viešojo administravimo subjektai, galintys priimti sprendimus dėl teisinės apsaugos suteikimo vertybei ir jos įregistravimo Kultūros vertybių registre, šių vertybių reikšmingumo, vertingųjų savybių ir teritorijų ribų apibrėžimo. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų, patvirtintų kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149, 8.1 punkte yra taip pat įtvirtinta, kad šios tarybos turi teisę nuspręsti, kad nekilnojamosioms kultūros vertybėms reikalinga teisinė apsauga, 7.1 punkte - nustatyti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes, 7.2 punkte - nustatyti nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, 7.3 punkte - apibrėžti kultūros paveldo objektų teritorijų ir vietovių ribas. Tarybų sprendimai įforminami aktu, kurio forma patvirtinta kultūros ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr.ĮV-390.
Pagal NKPAĮ 5 str. 10 d. 12 p. Departamentas tvarko Kultūros vertybių registrą, kuriame registruojamos kultūros vertybės ir jų duomenys, pagal įstatymų nustatytus reikalavimus kaupia, tvarko ir saugo su šiuo registru susijusius dokumentus. Pagal Kultūros vertybių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1053, 8 p., Kultūros ministerija yra vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga, o Departamentas yra registro tvarkymo įstaiga. Pagal šių nuostatų 26.1 p., vertinimo tarybos yra Kultūros vertybių registro duomenų teikėjai. Pagal nuostatų 16 p. nekilnojamosios kultūros vertybės po to, kai vertinimo tarybos aktu (aktais) nustatomos jų vertingosios savybės ir apibrėžiamos kartu su vertybe saugotinos teritorijos ribos, registruojamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal nuostatų 27.1 p. Kultūros vertybių registro duomenų teikėjas atsako už pateiktų duomenų tikslumą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal nuostatų 28.3 p. nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis registruojamos vertybės, vertinimo taryboms nusprendus, kad vertybėms reikia teisinės apsaugos. Minėti teisės aktai nustato, kad Departamentas atlieka duomenų įregistravimo Kultūros vertybių registre funkciją, tačiau nepriima sprendimo nei dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių įregistravimo Kultūros vertybių registre, nei dėl šių vertybių reikšmingumo, nei dėl vertingųjų savybių ir teritorijų ribų apibrėžimo. Teisės aktai nesuteikia Departamentui vertinimo tarybų priimamų sprendimų kontrolės funkcijų, nenumato galimybės daryti poveikį vertinimo taryboms priimant sprendimus ar teisės panaikinti jų sprendimus. Įstatymų leidėjas tuo siekė apriboti vertinimo tarybų sprendimus nuo galimo administracinio poveikio ar galimybių pasinaudoti tarnybine padėtimi, sprendžiant dėl teisinės apsaugos suteikimo nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Departamento direktorius 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. Į-259 patvirtino Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuostatus ir sudarė šios tarybos personalinę sudėtį. Taryboje nėra nei vieno Departamento valstybės tarnautojo ar darbuotojo, ją sudaro vien tik nepriklausomi ekspertai ir mokslininkai. Vertinimo taryba sprendimus priima savarankiškai. Pagal Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuostatų 16 p., Vertinimo tarybos sprendimai įforminami aktu, kurio vienas egzempliorius ne vėliau, kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos perduodamas Kultūros vertybių registro tvarkytojui - Departamentui. Departamentas, vadovaudamasis Kultūros vertybių registro nuostatais, registruoja kultūros vertybę šio registro duomenų bazėje. Vertinimo taryba nėra Departamento struktūrinis padalinys ar atskaitinga Departamentui dėl savo priimamų sprendimų. Departamentas negali pavesti Vertinimo tarybai atlikti tyrimus. Departamentas nepriėmė administracinio sprendimo, kuriuo nutarta Lietuvos partizanų kapai, esantys Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) vietovėje, registruojami Kultūros vertybių registre, jiems suteikiama teisinė apsauga, nustatomas nacionalinis reikšmingumo lygmuo, nes NKPAĮ nesuteikia įgaliojimų Departamentui priimti tokio pobūdžio sprendimus.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas Julius Raškauskas pareiškėjo skundą prašė atmesti atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais.
Atsakovė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo turto paveldo vertinimo taryba atsiliepime (tomas 1, b.l. 83-87) pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad 2009 m. spalio 28 d. (protokolo Nr. VT-74), kada Tarybos narių buvo priimtas sprendimas Lietuvos partizanų kapams, esantiems (duomenys neskelbtini) k. Priekulės sen. Klaipėdos r., suteikti teisinę apsaugą, įrašyti juos į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinio reikšmingumo lygmenį, posėdyje iš 11 dalyvavo 8 nariai: M. D. - humanitarinių mokslų daktarė, menotyra, specializacija Taryboje - inžinerinis nekilnojamasis kultūros paveldas; A. G. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas, veiklos rūšis: paveldosaugos specialiosios ekspertizės atlikimas, specializacija - architektūrinis, urbanistinis nekilnojamasis kultūros paveldas, ekspertizės specialisto kategorija, specializacija Taryboje - architektūrinis ir urbanistinis nekilnojamasis kultūros paveldas; Eugenijus Ivaškevičius - nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas, veiklos rūšis: paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimas, specializacija - istorinis, memorialinis nekilnojamasis kultūros paveldas, specializacija Taryboje - memorialinis ir istorinis nekilnojamasis kultūros paveldas; I. K. - nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė, veiklos rūšis: paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimas, specializacija - etnokultūrinis, architektūrinis, želdynų nekilnojamasis kultūros paveldas, specializacija Taryboje - architektūrinis ir želdynų nekilnojamasis kultūros paveldas; D. K. - humanitarinių mokslų daktarė, menotyra, specializacija Taryboje - dailės nekilnojamasis kultūros paveldas; M. M. - habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, istorija, specializacija Taryboje - archeologinis nekilnojamasis kultūros paveldas; E. R. - humanitarinių mokslų daktarė, menotyra, diplomas DA011649 specializacija Taryboje - architektūrinis nekilnojamasis kultūros paveldas; N. T. - humanitarinių mokslų daktarė, menotyra, diplomas DA007769 (1994-12-12, registracijos Nr. 0134260); specializacija Taryboje - dailės nekilnojamasis kultūros paveldas. Departamentas 2009-09-02 raštu „Dėl rezistentų palaikų palaidojimo vietos (duomenys neskelbtini) k., Priekulės sen, Klaipėdos raj.“ Nr. (14.12)2-2435 kreipėsi į įsteigtą biudžetinę įstaigą- Kultūros paveldo centrą - ir paprašė skubos tvarka atlikti trūkstamus tyrimus ir parengti apskaitos dokumentaciją dėl palaidojimo vietos įrašymo į Kultūros vertybių registrą. Nurodytas Kultūros paveldo centras veikia remdamasis Departamento direktoriaus 2006 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. Į-003 „Dėl Kultūros paveldo centro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 6-240) patvirtintais nuostatais, kurių 7 punkte nurodyti veiklos tikslai: rinkti duomenis, būtinus inventorizavimui apie kultūros paveldą ir tvarkyti kultūros paveldo inventorių, kaupti ir tvarkyti dokumentus ir duomenis apie kultūros paveldą bei 8 punkte nurodytos funkcijos: renka materialią kultūros paveldo išraišką apibūdinančią, fiksuojančią dabartį ir praeitį informaciją, ją kaupia, tikslina ir sistemina, atlieka istorinius ir fizinius tyrimus, susijusius su kultūros paveldu, bei kaupia, tvarko ir rengia su tuo susijusius dokumentus ir informaciją, teikia sukauptus duomenis Departamentui. 2009 m. spalio 28 d. Tarybos posėdyje (protokolo Nr. VT-74) nustatyta tvarka Kultūros paveldo centro Duomenų skyriaus Vietų poskyrio vyresnysis paminklotvarkininkas V. S. pristatė Į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto, skirto Lietuvos partizanų kapams, esantiems (duomenys neskelbtini) k. Priekulės sen. Klaipėdos r., projektą, buvo aptartas šių kapų apibrėžtų teritorijos ribų plano projektas. Vienbalsiai Tarybos nariai nutarė suteikti šiems kapams teisinę apsaugą, įrašyti juos į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinio reikšmingumo lygmenį. Kultūros vertybių registrą yra nemažai įrašyta Lietuvos partizanų, daugiausiai civilių žmonių, kovojusių dėl Lietuvos nepriklausomybės, kapų, palaikų užkasimo, žūčių, mūšių vietų, NKVD, stribų būstinių, kuriose buvo kankinti, žudyti Lietuvos žmonės. Jų kova ir auka yra šventi Lietuvai. Todėl tokie objektai yra rašomi į minėtą registrą ir valstybė įsipareigoja rūpintis ir rūpinasi tokių paveldo objektų apsauga. Nepriklausomoje Lietuvoje šis darbas visą laiką vyko ir vyksta. Tokių objektų paieškose pagrindinį vaidmenį vaidina vietiniai žmonės - liudininkai. Visuotinai žinoma, jog NKVD-istai, savo aukas visoje Lietuvoje paslapčia užkasdavo atokesnėse vietose. Jie nukankintų, nužudytų žmonių kūnų neatiduodavo artimiesiems palaidoti. Todėl liudininkų prisiminimų, dokumentų pagrindu ir identifikuojami šie memorialinės vertės objektai. Galutiniame rezultate, šių žmonių atmintis leidžia pasirūpinti kovotojų už Lietuvos laisvę palaikais. Tarybos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą parengė specialistas, kuris rėmėsi tiek liudininkų parodymais, tiek tyrimais. Akto 15 pozicijoje yra nurodyti panaudoti šaltiniai ir literatūra. Prieš 10 metų J. V. atliktuose istoriniuose tyrimuose akcentuojamas aptariamų partizanų kapų spėjamumas. Istorikė savo tyrimais pasakė tą, ką galėjo sužinoti. Sovietų represinės struktūros darė viską, kad artimieji nesužinotų, kur guli Lietuvos partizanų ir kitų tai valdžiai neįtikusių žmonių kūnai, ji visą laiką slėpė savo nusikaltimų pėdsakus. Kaip akivaizdžiausią faktą, jog aptariamoje Lietuvos partizanų kapų teritorijoje tikrai yra žmonių palaikų, tvirtina liudytoja Z. N. savo 2009-09-04 paaiškinime įrodo, jog statant atminties kryžių susidūrė su žmogaus palaikais, kurie buvo perduoti Priekulės bažnyčios klebonui kad būtų palaidoti kapinėse.
Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo turto paveldo vertinimo tarybos atstovas Eugenijus Ivaškevičius teismo posėdyje pareiškėjo skundą prašė atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime (tomas 1, b.l. 125-126) pareiškėjo skundą paliko spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad neturi pagrindo abejoti Kultūros paveldo I departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009 m. spalio 28 d. akto Nr. KPD-RM-1287 teisėtumu. Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje 2009 m. lapkričio 3 d. buvo gautas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2009 m. spalio 30 d. raštas Nr. (1.41) 2KL-55, kuriuo buvo pranešta apie V. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme suprojektuoto žemės sklypo Nr. 640-3 vietoje esančios partizanų kapavietės įregistravimą Kultūros vertybių registre, suteikiant nacionalinio reikšmingumo lygmenį. 2009 m. spalio 28 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos raštu Nr. 4B-(7.3)-1322 pasiūlė Klaipėdos apskrities viršininkui priimti išvadą dėl tikslingumo pokario rezistentų laidojimo vietą (kapavietę) priskirti valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei ir priėmus tokį sprendimą piliečiui M. S. pasiūlyti pasirinkti lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje iš dar likusios laisvos žemės. Šiuo metu V. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriame M. S. suprojektuotas žemės sklypas Nr. 640-3, dar nėra patvirtintas. Artimiausiu metu bus priimtas sprendimas dėl V. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plano patikslinimo ir žemės sklypo Nr. 640-3 priskyrimo valstybės išperkamai ir neprivatizuotinai žemei.
Skundas atmestinas. Nustatyta, kad pareiškėjas M. S. pretenduoja į žemės nuosavybės teisių atkūrimą Klaipėdos rajono Priekulės seniūnijos V. kadastro vietovėje (tomas 1, b.l. 88-104, 128-146). V. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suprojektuotas jam perduoti neatlygintinai lygiavertis turėtam žemės sklypas Nr. 640-3, kurio plotas 0,61 ha. 2009-10-28 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą posėdyje (protokolas Nr. VT-74) nutarė Lietuvos partizanų kapams, esantiems (duomenys neskelbtini) k. Klaipėdos r., suteikti teisinę apsaugą, įrašyti juos į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinio reikšmingumo lygmenį (tomas 1, b.l. 198). 2009-10-28 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2009-10-28 priėmė aktą Nr. KPD-RM-1287, kuriuo suteikė teisinę apsaugą į Kultūros vertybių registrą įrašant Lietuvos partizanų kapus (33207), esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Priekulės seniūnijoje, Klaipėdos rajone, apibrėžė teritorijos ribas ir nustatė nacionalinio reikšmingumo lygmenį. (tomas 1, b.l. 64-80).
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 21 d. nustatyta, jog nekilnojamoji kultūros vertybė - kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visuma, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso. Šio įstatymo 8 str. 4 ir 5 d. rašoma, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijų ribas apibrėžia nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, jo 3 str. 3 d. nurodo, kad nekilnojamasis kultūros paveldas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį gali būti ir istorinis - reikšmingais pripažinti objektai ar vietovės, susiję su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis arba išgarsinti literatūros ar kitų meno kurinių; memorialinis - objektai, skirti reikšmingiems kultūros ir valstybės istorijos įvykiams ar asmenybėms atminti.
Byloje kilęs ginčas dėl to, ar Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba teisėtai ir pagrįstai suteikė teisinę pasaugą teritorijai, esančiai (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, kaip Lietuvos partizanų kapavietei. Kolegija vertina, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog skundžiami aktai teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo. 1999 pagal Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus užsakymą istorikė J. V. atliko istorinius tyrimus, kuriuose spėjo, kad Priekulėje, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje buvusiame durpyne yra Lietuvos partizanų kapavietė (tomas 1, b.l. 11-33). Istorikė rėmėsi žmonių prisiminimais, žuvusiųjų artimųjų liudijimais, įvairiais istoriniais šaltiniais. Ji spėjo, kad toje vietovėje galėjo būti palaidota 80 Lietuvos partizanų. Tyrimuose nurodomos konkrečių asmenų pavardės. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, priimdama pareiškėjo ginčijamus sprendimus, rėmėsi minėtais istoriniais tyrimais, liudytojų parodymais. Teismo posėdyje liudytojais apklausti Č. T., V. S., D. V., Z. N., G. K., L. S., J. L. Č. T. (tomas 1, b.l. 30-35). Iš jų parodymų akivaizdu, kad minėtoje vietovėje buvo laidojami nužudyti Lietuvos partizanai. Atsakovė rėmėsi ir Z. N., E. J. J., D. V., M. P. rašytiniais paaiškinimais (tomas 1, b.l. 114-118). Pasak liudytojo V. S., partizanų laidojimo teritorijos ribas patvirtino Č. T., E. J. J. Byloje nustatyta, kad toje vietovėje statant kryžių, buvo rasti žmogaus kaulai. Šią aplinkybę patvirtino Č. T., D. V., Z. N., L. S. Ją 2009-09-10 raštišku paaiškinimu patvirtino E. J. J., M. S. P. (tomas 1, b.l. 115, 118). Į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sudėtį įeina kvalifikuoti specialistai, tame tarpe – ir turintys mokslinius laipsnius. Jų padarytos išvados bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino. Pareiškėjo teiginys, kad sprendimai paremti tik spėjimais yra nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.