- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-05
- Bylos Nr.
- AN2-35-651/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00114-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Advokatai
- Vilius Karolis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 5 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2023 m. spalio 31 d. buvo gautas VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėjos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) buvusiam vadovui A. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį už tai, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 1999 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d., pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, tuo pažeisdama kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį A. N. nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, padarė išvadą, kad byloje liko neįrodyta, kad A. N. tyčia, suvokdamas įmonės turimą mokestinę nepriemoką, teikė pirmenybę paskesnės eilės kreditoriams prieš valstybe, šiuo atveju VMI prie FM.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėja pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo byloje priimti naują nutarimą – pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusį vadovą A. N. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodoma, kad byloje pateikti duomenys suteikia pagrindą konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o Bendrovės vadovas A. N., žinodamas Bendrovės finansinę padėtį, apie susidariusią mokestinę nepriemoką bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM, tačiau atlikdamas Bendrovės atsiskaitymus, pažeidžiant minėtas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Pažymima, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnio ir ANK 120 straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. CK įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą. Aplinkybė, jog A. N. ginčijo skolą Norvegijos Karalystei teisme, nepaneigia fakto, kad Bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką. Byloje pateikti paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymų su kitais kreditoriais metu turėjo įsiskolinimą ne tik pagal užsienio valstybės išduotus vykdomuosius dokumentus, bet ir valstybės biudžetui.
3.2. Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad A. N. veiksmuose nebuvo tyčios, o tik siekis atsiskaityti su juridiniais asmenimis, t. y. ilgamečiais verslo partneriais ir tiekėjais, kurių reikalavimų vykdymo terminai suėję ir tuo tikslu, kad nenutrūktų verslo grandinės ir Bendrovė galėtų toliau vykdyti savo veiklą, vykdyti įsipareigojimus savo klientams ir darbuotojams, yra nepagrįstas. Tai reikštų, kad ūkio subjektas vykdydamas veiklą, gali mokestinių prievolių Lietuvos Respublikos valstybei, nevykdyti. Mokesčių nemokėjimas iškreipia rinką, tokiu būdu verslui susidaro nevienodos sąlygos konkurencijai veikti rinkoje, yra pažeidžiamas viešasis gėris, dirbti vienodomis konkurencijos sąlygomis. Pažymima, kad sumokėtų sumų įskaitymus reglamentuoja Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo taisyklės, todėl neįskaityti Bendrovės skolos pagal Lietuvos institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus VMI prie FM neturėjo teisinio pagrindo. Bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.
3.3. Skunde teigiama, kad mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556 – 2255/11 ir kt.). Konstitucinis Teismas 1997 m. liepos 10 d. nutarime taip pat pažymėjo, jog administraciniu mokestinių santykių reguliavimo metodu, ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka siekiama užtikrinti, kad įstatymo nustatyti mokesčiai būtų sumokėti greitai ir laiku. Todėl būtina, kad mokesčių santykių subjektai savo teises ir pareigas vykdytų per įstatyme nustatytą kuo trumpesnį laiką. Nurodoma, kad viešąjį interesą ginantys kreditoriai atsiduria sudėtingoje situacijoje, nes Bendrovė nesiekia tinkamai vykdyti mokestinių prievolių. Tačiau mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, jie sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį. Nustatant mokesčius, siekiama gauti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti, visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams tenkinti. Nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės biudžetas negauna pajamų, yra ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad VMI prie FM, priešingai nei kiti kreditoriai, negali atsisakyti teikti paslaugų ar prekių skolininkui, nes tai lemia mokestinių santykių ypatumai. Taigi, Bendrovė tinkamai nevykdydama mokestinių prievolių pažeidžia ne tik kreditoriaus VMI prie FM, bet ir visuomenės bei valstybės interesus.
3.4. Be to, skunde nurodoma, kad VMI prie FM vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. N. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas, kad Bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI prie FM teises, nes pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais, žemesnės eilės kreditoriais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio. Jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti: šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais. Įstatymų leidėjas nenumatė jokių išimčių atsiskaitymo su kreditoriumi eiliškumui pakeisti, todėl Bendrovės vadovo sprendimas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pakeitimas yra išimtinai jo atsakomybė.
Atsiliepimas
4. A. N. atstovas advokatas Vilius Karolis pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Teigiama, kad apeliantė procesiniuose dokumentuose nenurodo, kokią dieną suėjo mokėjimo 2 487 908,40 Eur skolos užsienio subjektui mokėjimo terminas. Nors teigia, kad mokėjimo terminas suėjo 2023 m. vasario 3 d., tačiau iš bylos medžiagos bei VMI prie FM atstovės paaiškinimų nagrinėjimo metu matyti, kad terminas mokėjimui užsienio subjektui galėjo sueiti tik po 2023 m. balandžio 17 d dienos, t. y. po Administracinių ginčų komisijos sprendimo, kuris įsiteisėjo 2023 m. gegužės 17 d., priėmimo. Pateikti papildomi dokumentai tik paneigia apeliantės poziciją, t. y. jokiame dokumente nematyti, kada atsirado, iki kada turi būti sumokėta 2 487 908,40 Eur skola. Jokių patikslinimų ar papildomų paaiškinimų nagrinėjimo metu nebuvo nurodyta, todėl pagrįstai administracinio nusižengimo byla pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nutraukta.
4.2. Nurodoma, kad susidariusi 2 487 908,40 Eur skola, yra išieškoma užsienio valstybės ar užsienio valstybės institucijų, o ne Lietuvos valstybės naudai. Taigi, savo esme tai nėra mokestinė nepriemoka valstybei. Remiantis pačios VMI prie FM 2023 m. vasario 4 d. ir 2023 m. vasario 13 d. pranešimų turiniu, VMI prie FM atliko skolos užsienio valstybei išieškojimo funkciją naudodamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) ir kituose įstatymuose nustatytais įgaliojimais. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 3 straipsnio 9 dalis numato, kad suvienodintas dokumentas – tai vykdymo, užtikrinimo priemonių taikymo ir prašymų suvienodinti dokumentai, kurių formą tvirtina Europos Komisija. Nei Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatyme, nei Europos Sąjungos ir Norvegijos karalystės tarptautinėje sutartyje nėra nurodyta, kad suvienodintas dokumentas yra mokėjimo dokumentas CK 6.930¹ straipsnio prasme. Dėl to darytina išvada, kad mokėjimai užsienio subjektui yra atliekami ta pačia eile kaip ir kitiems kreditoriams kalendorinio eiliškumo tvarka. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kaip skolos užsienio subjektui išieškojimas yra sietinas su CK 6.930¹ straipsnio 1 straipsnio 3 punkte nurodyta eiliškumo pareiga atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus.
4.3. Taip pat nesutinkama su VMI prie FM pozicija dėl eiliškumo pažeidimo valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetams. Iš bylos medžiagos ir VMI prie FM pozicijos matyti, kad 2023 m. vasario 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 33 684,83 Eur permoką valstybės biudžetui, iš kurio VMI prie FM panaudojo 984 Eur taršos mokesčiui sudengti (mokėjimo terminas 2023 m. vasario 15 d.) ir 32 700,83 Eur užsienio subjekto apskųstam reikalavimui padengti (mokėjimo terminas 2023 m. vasario 3 d. pagal VMI prie FM poziciją, 2023 m. gegužės 17 d. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus poziciją). Taršos mokesčio sudengimas rodo, kad iki 2023 m. vasario 15 d. kitų terminų praleista nebuvo, PVM permoka rodo, kad mokėtino PVM UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Sekantis mokėjimo terminas buvo 2023 m. kovo 15 d. pagal deklaraciją už darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, žindomas apie PVM permoką kreipėsi, kad GPM ir PVM permoka būtų tarpusavyje įskaityti, tačiau tas nebuvo padaryta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė VMI prie FM paaiškinti, kodėl PVM permoka yra nurašyta ir gavo paaiškinimą, kuris nėra pagrįstas, kadangi tuo metu vyko ginčas su VMI prie FM dėl užsienio skolos išieškojimo. Tokie VMI prie FM veiksmai rodo, kad visi mokami pinigai buvo ir toliau bus nurašomi be pagrindo Užsienio subjekto reikalavimui dengti, o ne Lietuvos Respublikos mokesčių mokėjimui.
4.4. Pažymima, kad VMI prie FM MAĮ suteiktais įgalinamais darė įtaką UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų eiliškumui, t. y. atsiskaitymui su valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetais, ir šiuo metu neteisėtai reikalauja administracinės atsakomybės alternatyviais pagrindais.
4.5. Be to, teigiama, kad sumokėtų sumų įskaitymus reglamentuoja Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo taisyklės, todėl neįskaityti Bendrovės skolos pagal Lietuvos institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus VMI prie FM neturėjo teisinio pagrindo. Apeliantė vykdytų įskaitymų teisėtumą argumentuoja žemesnės galios teisės aktu, t. y. sumokėtų sumų įskaitymo taisyklėmis, o ne MAĮ, CK ar tarptautinės sutarties nuostatomis. Nurodoma, kad nebuvo pažeistas mokėjimų eiliškumas vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus mokėjimus su užsienio subjekto tuo metu dar nesuėjusiu mokėjimo terminu. Pažymima, kad pažeistas mokėjimų eiliškumas prieš Lietuvos valstybę negali būtų administracinės bylos dalykas, kadangi pati VMI prie FM UAB „(duomenys neskelbtini)“ permokėtus mokesčius (pinigus) nepagrįstai ir tuo metu neteisėtai užskaitė nesuėjus mokėjimo terminui užsienio subjektui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu nutraukti administracinę teiseną A. N. atžvilgiu, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių.
6. Skundžiamu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 5 d. nutarimu A. N. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nutraukta nenustačius šio administracinio nusižengimo požymių.
7. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio vadovo A. N. veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms bei motyvams, dėl kurių nagrinėjamu atveju A. N. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
9. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šios bylos aplinkybėmis, aktuali ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta alternatyvi veika – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.
10. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Šias įstatymų nuostatas vertino ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Tačiau skundžiamame nutarime pabrėžta, jog ši teisės norma yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, t. y. ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal byloje esančius duomenis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. N. nuo 1999 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. VMI prie FM pareiškime dėl administracinės teisenos pradėjimo nurodė, kad A. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI prie FM skolininkė. Per laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankiniais pavedimais per Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė su kitais kreditoriais, išmokėdamas jiems iš viso 153 135,50 Eur, per SEB banko AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kitiems kreditoriams pervedė 42 500 Eur, nors 2023 m. liepos 31 d. duomenimis mokestinė nepriemoka buvo 2 487 908,40 Eur, 2023 m. spalio 31 d. duomenimis – 108 232,97 Eur. Taigi, VMI prie LR FM pareiškimu prašė A. N. administracinėn atsakomybėn patraukti už tai, kad laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, o ne atsiskaitymui su VMI prie FM, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui.
12. VMI prie FM operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad 2023 m. liepos 28 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 2 487 908,40 Eur, iš jos: 206 255,15 Eur PVM ir 1 437,80 Eur šio mokesčio delspinigiai (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m kovo 28 d. už 2023 m. vasario ir balandžio mėnesius); 432 Eur pelno mokestis (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. birželio 15 d. už 2022 m.); 23 265,42 Eur GPM ir 1 015,67 Eur GPM delspinigiai (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. vasario 16 d. už 2023 m. vasario ir balandžio mėnesius), 2 313 654,73 Eur pagal užsienio institucijų vykdomuosius dokumentus ir 90 438,62 Eur mokesčio delspinigiai. Mokestinės nepriemokos pagal užsienio institucijų vykdomuosius dokumentus išieškojimas yra sustabdytas pagal užsienio valstybės mokesčių administratoriaus prašymą (2023 m. liepos 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini). VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka tikrinimo laikotarpio pradžiai (2023 m. vasario 1 d.) buvo 0,00 Eur, tikrinto laikotarpio pabaigai (2023 m. liepos 31 d.) - 2 487 908,40 Eur. Operatyvaus patikrinimo metu nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 7 d. bendrovė į valstybės biudžetą nieko nesumokėjo, mokestinė nepriemoka 2023 m. rugsėjo 8 d. duomenimis – 2 512 029,26 Eur. Pagal VMI prie FM turimą informaciją, bendrovė turėjo 4 atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje ir 1 atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB bankas, AB. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2023 m. vasario 1 d. buvo 1 231,80 Eur. Per laikotarpį pajamos sudarė 1 000 Eur (pavedimas iš kitos savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), išlaidos sudarė 2 236,29 Eur. Sąskaitos likutis 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo -4,49 Eur. Nuo 2023 m. balandžio 21 d. operacijos banko sąskaitoje nėra vykdomos (tik banko mokesčiai). Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2023 m. vasario 1 d. buvo 2 323,95 Eur. Per laikotarpį pajamos sudarė 0,00 Eur, išlaidos – 2 341,95 Eur. Sąskaitos likutis 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo -18,00 Eur. Nuo 2023 m. balandžio 20 d. operacijos banko sąskaitoje nėra vykdomos (tik banko mokesčiai). Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2023 m. vasario 1 d. buvo 5 497,33 Eur. Per laikotarpį pajamos sudarė 11 550 Eur (grynųjų pinigų įnešimas), išlaidos sudarė 17 055,33 Eur. Sąskaitos likutis 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo -8,00 Eur. Nuo 2023 m. balandžio 20 d. operacijos banko sąskaitoje nėra vykdomos (tik banko mokesčiai). Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2023 m. vasario 1 d. buvo 40 335,12 Eur. Per laikotarpį pajamos sudarė 635 249,10 Eur (iš veiklos), išlaidos sudarė 675 584,22 Eur. Sąskaitos likutis 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo 0,00 Eur. Nuo 2023 m. balandžio 21 d. operacijos banko sąskaitoje nėra vykdomos (tik banko mokesčiai). SEB bankas, AB atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2023 m. vasario 1 d. buvo 2 596,86 Eur. Per laikotarpį pajamos sudarė 108 923,99 Eur (iš veiklos), išlaidos sudarė 111 515,82 Eur. Sąskaitos likutis 2023 m. liepos 31 d. buvo 5,03 Eur. Nuo 2023 m. gegužės 31 d. operacijos banko sąskaitoje nėra vykdomos. Bendrovės debitorinis įsiskolinimas 2023 m. birželio 21 d. buvo 653 902 Eur, didžiausi debitoriai: (duomenys neskelbtini) – 156 245,40 Eur, (duomenys neskelbtini) – 64 656 Eur. Bendrovės kreditorinis įsiskolinimas 2023 m. birželio 21 d. buvo 2 930 947,58 Eur, didžiausi kreditoriai – VMI – 2 511 835,99 Eur, Sodra – 149 285,88 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini) investicija“ – 70 050,09 Eur. Be to, pažymoje nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė-komercinė veikla sustabdyta iškart po 2023 m. balandžio 14 d. Administracinių ginčų komisijos sprendimo, informavus įmonės akcininkus ir atleidus visus darbuotojus.
13. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujamas A. N., turėdamas mokestinę nepriemoką trečios eilės kreditorei – Norvegijos Karalystei, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Tačiau, kaip minėta, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises. Tačiau apylinkės teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. N. ir jo atstovo advokato teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir pateiktus dokumentus, juos sugretinęs su kita rašytine bylos medžiaga, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog A. N. veiksmuose buvo visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, kadangi šis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia, o byloje liko neįrodyta, kad A. N. tyčia, suvokdamas įmonės turimą mokestinę nepriemoką, teikė pirmenybę paskesnės eilės kreditoriams prieš valstybę, šiuo atveju VMI.
14. Kaip matyti iš Institucijos pozicijos bylos tyrimo metu, tą patvirtina ir apeliacinio skundo turinys, A. N. kaltę ji grindžia tik formaliai nurodydama tą aplinkybę, kad Bendrovė per tikrinamą laikotarpį, vykdydama nustatytus mokėjimus, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, tačiau visiškai neanalizuodama operatyvaus patikrinimo metu nustatytų konkrečių faktinių aplinkybių, ką skundžiamame nutarime padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kaip ir kitiems nusižengimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: 1) objektas; 2) objektyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, t. y. nėra faktinio atsakomybės pagrindo, todėl sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, būtina objektyviai ir išsamiai ištirti visus duomenis.
15. Institucija teigia, kad teismas nepagrįstai A. N. veiksmus vertino ne kaip piktybiškus, o kaip siekį atsiskaityti su juridiniais asmenimis, t. y. ilgamečiais verslo partneriais ir tiekėjais, kurių reikalavimų vykdymo terminai suėję ir tuo tikslu, kad nenutrūktų verslo grandinės ir Bendrovė galėtų toliau vykdyti savo veiklą, vykdyti įsipareigojimus savo klientams ir darbuotojams, aukštesnysis teismas pastebi, kad toks teiginys grindžiamas ne konkrečiais bylos faktais, asmens veiksmų vertinimu nustatytų aplinkybių kontekste, o tik formaliu teisės aktų nuostatų įvardijimu. Apylinkės teismas argumentuotai ir išsamiai nurodė, kodėl A. N. veiksmų nelaiko tyčiniais ir piktybiškais, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo. Iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas A. N. 2023 m. vasario 14 d. sužinojo apie skolą Norvegijos Karalystei, tada kreipėsi į Vilniaus administracinių ginčų komisiją, kuri 2023 m. balandžio 14 d. priėmė sprendimą skundo netenkinti, po kurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė-komercinė veikla buvo sustabdyta, o 2023 m. birželio mėn. 21 d. įmonės direktorius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkė teismas, VMI prie FM pareiškimą grindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymais, atliktais laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2023 m. balandžio 18 d, pareiškime nenurodyta jokių bendrovės mokėjimų kreditoriams, atliktų nuo 2023 m. balandžio 19 d. iki 2023 m. liepos 31 d. Iš minėtų aplinkybių matyti, kad A. N., administracinių ginčų komisijai netenkinus skundo, iš karto sustabdė įmonės veiklą ir jau po savaitės kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, VMI prie FM pareiškimą grindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymais, atliktais laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2023 m. balandžio 18 d, pareiškime nenurodyta jokių bendrovės mokėjimų kreditoriams, atliktų nuo 2023 m. balandžio 19 d. iki 2023 m. liepos 31 d. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog sprendžiant dėl buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. N. kaltės padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, veiksmai kaip tyčiniai galėtų būti vertinami, jei pasibaigus apskundimo terminui UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų atlikusi mokėjimus paskesnių eilių kreditoriams. Nagrinėjamu atveju, iš minėtų aplinkybių matyti, kad A. N., administracinių ginčų komisijai netenkinus skundo, iš karto sustabdė įmonės veiklą ir jau po savaitės kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje teismų nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad, teismams nenustačius buvusio Bendrovės vadovo A. N. veikoje vieno iš administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties būtinų požymių – kaltės (tyčios), ANK 120 straipsnio 1 dalies nuostatos taikytos tinkamai.
16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui A. N. administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nutraukta pagrįstai, nenustačius šio administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Darytina išvada, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 5 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.