Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas, A6.-2-729/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2024-01-05
Bylos Nr.: A6.-2-729/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-24-3-00114-2023-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Jurgita Grigonienė
Pažeidėjas: A. N.
Advokatai: Vilius Karolis

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-2-792/2024Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00114-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.3.2, 21.9.10 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. sausio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. N.,jo atstovui advokatui Viliui Karoliui,Institucijos atstovei Gitanai Beresnei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kuri iškelta UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvusiam vadovui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. N. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad būdamas UAB „L.“ (toliau ir – bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 1999 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d., pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, tuo pažeisdama kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Iš VMI pareiškimo nustatyta, kad bendrovė yra VMI skolininkė, kurios įsiskolinimas valstybės biudžetui, 2023 m. spalio 31 d. duomenimis, buvo 108 232,97 Eur. 2023 m. liepos 31 d. duomenimis, buvo 2 487 908,40 Eur. 2023 m. rugsėjo 11 d. bendrovei iškelta bankroto byla. VMI siekdama patikrinti įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtų pareigų vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, atliko operatyvų patikrinimą. Operatyvus patikrinimas buvo pradėtas 2023 m. rugpjūčio 16 d., baigtas 2023 m. rugsėjo 8 d; tikrintas laikotarpis nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m liepos 31 d. Tikrinant bendrovės banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. buvo nustatyta, kad bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir kitais kreditoriais. Pagal mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis tikrinamojo laikotarpio pradžioje, t. y. 2023 m. vasario 2 d., bendrovė įsiskolinimo valstybės biudžetui neturėjo, tikrinamojo laikotarpio pabaigoje, t. y. 2023 m. liepos 31 d., bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 2 487 908, 40 Eur. Nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, t. y. UAB „L.“ turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir kreditoriais per UAB „L.“ Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir SEB bankas AB atsiskaitomąją sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Atlikus Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo analizę nustatyta, kad piniginių lėšų likutis 2023 m. vasario 1 d. sąskaitoje buvo 40 335,12 Eur, per tikrinamąjį laikotarpį gautos pajamos sudarė 635 249,10 Eur (iš veiklos), išlaidos sudarė 675 584,22 Eur, lėšų likutis 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo 0,00 Eur. Iš pateikto išrašo nustatyta, kad bendrovė atliko mokėjimus kitiems, nors turėjo nesumokėtą nepriemoką valstybės biudžetui: bendrovė 2023 m. vasario 27 d. pervedė 2 706,24 Eur AB „(duomenys neskelbtini)“, 4 000 Eur – MB „(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. kovo 10 d. pervedė 4 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 5 000 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“, po 2 000 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. kovo 13 d. pervedė 2 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini), 10 000 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 10 414,58 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 6 685 Eur – AB „(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. kovo 20 d. pervedė po 4 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 10 000 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 6 604,05 – UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. kovo 21 d. pervedė 10 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 6 698,12 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 4 000 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 5 000 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 4 432,50 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. kovo 27 d. pervedė 7 081,22 eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2 000 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. kovo 30 d. pervedė 4 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2 000 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. balandžio 5 d. pervedė 9 891,12 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 5 000 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. balandžio 10 d. pervedė 12 065 Eur „(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. balandžio 18 d. pervedė 1 566,67 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 4 000 Eur AB „(duomenys neskelbtini)“. Atlikus SEB bankas AB atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų analizę nustatyta, kad piniginių lėšų likutis 2023 m. vasario 1 d. sąskaitoje buvo 2 596,86 Eur, per tikrinamąjį laikotarpį gautos pajamos sudarė 108 923,99 Eur (iš veiklos), išlaidos sudarė 111 515,82 Eur, lėšų likutis 2023 m. liepos 31 d. buvo 5,31 Eur. Šios sąskaitos didžiausi mokėjimai nustatyti įmonei AB „T(duomenys neskelbtini)“, kuriai pervesta 2023 m. kovo 20 d. 19 094 Eur, 2023 m. kovo 29 d. – 23 406 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. N. parodė, kad su pateiktu VMI pareiškimu nesutinka, motyvuodamas tuo, jog VMI pareiškime pateikė lentelę tik nuo 2023 m. vasario 27 d. dienos ir nenurodė fakto, jog ankstesniame periode VMI nuskaičiavo iš bendrovės sąskaitos pinigus – 22 000 Eur, kuriais galėjo būti padengti mokesčiai biudžetui, savo iniciatyva užskaitydama juos kaip didesnės kaip 2 milijonų skolos užsienio valstybės naudai padengimo dalį. Bendrovė nesutiko, kad yra skolinga užsienio valstybei, dėl to buvo kreiptasi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ir galutinis jos sprendimas dar nebuvo priimtas. Kadangi ši skola buvo labai didelė ir susidariusi Bendrovei visiškai netikėtai, o ginčytis dėl jos teismine tvarka Norvegijos karalystės teismuose būtų kainavę dar brangiau, A. N. kaip bendrovės vadovas, pasikreipęs į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, laukė jos sprendimo ir tikėjosi kažkokios veiksmingos pagalbos ir tuo laikotarpiu tikrai nesuvokė, kad 1) jau privalo mokėti skolą užsienio valstybei, 2) VMI iš savo nurašytų lėšų ne įsiskaitys mokesčius, o dengs tą skolą, 3) UAB „L.“ nebegali atsiskaitinėti su kitais savo kreditoriais, atsiskaitymas su kuriais buvo visiškai teisėtas, pagrįstas ir garantuojantis bendrovės veiklos tęstinumą. Buvo kreiptasi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, sprendimas buvo paskelbtas balandžio 14 d., nurodant vieno mėnesio terminą jo apskundimui ( iki 2023 m. gegužės 14 d.), todėl iki tol A. N. kaip bendrovės vadovas galvojo nedarąs nieko neteisėto, atsiskaitinėdamas su kitais kreditoriais, o po to labai greitai priėmė sprendimą kelti įmonei bankroto bylą, tokiu būdu visiškai sąžiningai sureaguodamas į susidariusią situaciją. Lietuvos administracinių ginčų komisija nurodė, jog jie negali padėti dėl tarptautinių susitarimų; iki tol, kol buvo paskelbtas šis sprendimas, bendrovė ir toliau vykdė savo veiklą, dirbo, kadangi tikėjosi palankaus sprendimo. Dėl šios priežasties nuo 2023 m. vasario 23 d. iki balandžio 18 d. pervedė kitiems kreditoriams pinigines lėšas, nes siekė ir toliau vykdyti veiklą; šie mokėjimai buvo pagal griežtą poreikį, jeigu nebūtų atsiskaitę, nebūtų galėję užbaigti projektų ir toliau vykdyti veiklos. Kadangi Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas buvo neigiamas, jie nebematė daugiau galimybių ginčyti sprendimo dėl užsienio valstybės skolos, nes teisminiai procesai kainuoja didelius pinigus, kurių jie neturi, todėl 2023 m. birželio mėn. kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, kuri buvo iškelta 2023 m. rugsėjo 11 d.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas parodė, kad VMI pareiškime nurodyta, jog mokestinė nepriemoka užsienio valstybės įmonei yra 2 milijonai eurų, kurią nurodė Norvegijos mokesčių išieškojimo tarnyba. Daliai šios sumos - 22 000 Eur - buvo taikytos mokestinės apribojimo priemonės ir ši suma buvo areštuota, tačiau VMI ją užskaitė užsienio valstybės įmonės naudai tik tada, kai įsiteisėjo Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas. Skolą, kuri per tą laikotarpį atsirado valstybės biudžetui, būtų buvę galima susimokėti, jeigu būtų buvę patenkinti bendrovės prašymai, jog iš apribotos 22 000 Eur sumos būtų padengta skola valstybei, tačiau tai nebuvo padaryta, vadovaujantis tuo, kad Norvegijos Karalystės skola yra ankstesnė, nors ji buvo ginčijama ir, vadovaujantis CK 6.930¹ straipsniu, skolos užsienio juridiniams asmenims neina pirmesne eile nei mokesčiai, o ANK 120 straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti dėl Lietuvos Respublikos mokesčių nemokėjimo ar eiliškumo pažeidimo. VMI nepateikė atsakymo, kodėl nebuvo tenkintas bendrovės prašymas dėl pinigų įskaitymo Lietuvos biudžeto naudai. Dėl visos šios susidariusios situacijos 2023 m. birželio pradžioje įmonės direktorius kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo; byla iškelta 2023 m. rugsėjo 18 d. Iki ginčo dėl užsienio skolos, kol buvo priimtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas, bendrovė vykdė veiklą, nes tikėjosi, jog po sprendimo ir toliau sėkmingai galės vystyti verslą. VMI pateikė duomenis nuo 2023 m. vasario 27 d., tačiau paskutinė nurašyta suma iš bendrovės sąskaitos buvo 2023 m. vasario 21 d., taigi nėra pateikta įrodymų, kad bendrovės direktorius, jau žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, sąmoningai pažeidė atsiskaitymo su jais eiliškumą.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad 22 000 Eur suma yra neaktuali, nes, pagal sistemą, šios permokos nėra, kadangi ji jau buvo užskaityta užsienio valstybės skolai padengti. Tai buvo padaryta, kadangi buvo gauti užsienio valstybės vykdomieji dokumentai anksčiau ir visos skolos yra padengiamos pagal eiliškumą. Mokesčiai pagal CK 6.930¹ straipsnį yra trečioje eilėje. Pateikti duomenys patvirtina, kad buvo išieškoma skola pagal užsienio valstybės vykdomuosius dokumentus, tačiau prašo remtis, tuo, jog buvo įsiskolinimai ir Lietuvos valstybės biudžetui. Pagal VMI įplaukas yra pateikta, kad skola susidarė nuo vasario, kovo mėnesio. Gyventojų pajamų mokesčių (toliau ir – GPM) įsiskolinimas susidarė nuo 2023 m. vasario 15 d., deklaraciją bendrovė pateikė kovo 6 d., o mokėjimo terminas buvo iki vasario 25 d.

Šalies argumentai

Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn atstovas advokatas į byla pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyta, jog su VMI pareiškime nurodytais pažeidimo požymiais nesutinka, prašoma atmesti VMI reikalavimus dėl administracinės bylos iškėlimo ir baudos skyrimo ir bylą nutraukti. Motyvuoja tuo, jog VMI tiksliai nenurodo kokią dieną susidarė (ar) prasidėjo mokestinės nepriemokos skaičiavimas (mokėjimo vėlavimas). Pagal pareiškimo (ir operatyvinio tikrinimo išvadose nurodytą tikrinimo laikotarpį) toks terminas turėtų būti 2023 m. vasario 1 d. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, VMI pateiktų dokumentų įsiskolinimas Lietuvos valstybei atsirado po 2023 m. balandžio 18 dienos, t. y. po administracinių ginčų komisijos sprendimo (VMI atlikto operatyvinio patikrinimo laikotarpio viduryje). Jokių patikslinimų ar papildomų paaiškinimų nėra nurodyta. Nesukonkretinus minėtos aplinkybes, teismui neatsiranda faktinio pagrindo taikyti ANK 120 straipsnį. Taigi, CK 6.930¹ straipsnis iki 2023 m. balandžio 18 d. negali būti taikomas, o byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad iki šio laikotarpio buvo atlikti teisės aktuose nurodomi pažeidimai. Taip pat VMI pareiškime nurodyta, kad susidariusi 2 487 908,40 Eur skola yra išieškoma užsienio valstybės (ar užsienio valstybės institucijų), o ne Lietuvos valstybės naudai. Tai nėra mokestinė nepriemoka valstybei MAĮ, PVMĮ, ar kitų mokestinių įstatymų prasme. Remiantis pačios VMI 2023 m. vasario 4 d. pranešimo turiniu, VMI atliko skolos užsienio valstybei išieškojimo funkciją naudodamasi (ketindama naudotis) MAĮ ir kituose įstatymuose nustatytais veiksmais. Remiantis Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje. Suvienodintas dokumentas – vykdymo, užtikrinimo priemonių taikymo ir prašymu suvienodinti dokumentai, kurių formą tvirtina Europos Komisija. Nei Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatyme nei EU ir Norvegijos karalystės tarptautinėje sutartyje nėra nurodyta, kad suvienodintas dokumentas yra mokėjimo dokumentas CK 6.9301 straipsnio prasme. Kaip skolos (užsienio subjektui) išieškojimas yra sietinas su CK 6.930¹ str. 1 dalies 3 punkte nurodyta eiliškumo pareiga atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, pareiškime nėra detalizuojama. A. N. neginčija, kad šiuo metu UAB „L.“ yra bankrutuojanti ir kad VMI yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, tačiau ši skola susidarė 2023 metų balandžio mėnesio pabaigoje, t. y. praėjus dviejų savaičių laikotarpiui po paskutinių bankinių pavedimų ar mokėjimų grynaisiais pinigais. Administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nustatyta juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, atsakomybė pagal šį įstatymą nekyla, nes bendrovė nurodytu laikotarpiu nebuvo Lietuvos valstybės skolininkas. Pareiškėjas, vykdydamas fiduciarines pareigas, būdamas juridinio asmens vadovas, sprendė, kad CK 6.9301 str. eiliškumas galioja tik Lietuvos Valstybei pagal mokėjimo dokumentus.

Be to, nurodo, kad 2023 m. vasario 4 d. pranešimas ir su juo persiųstas suvienodintas dokumentas, pagal kurį buvo atliekamas išieškojimas iš UAB „L.“ buvo ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka. Administracinių ginčų komisija sprendimą priėmė 2023 m. balandžio 17 d. ir tik po jo atsirado skola valstybei, tačiau po šios datos jokie mokėjimai, įtraukti į pareiškimą dėl administracinės bylos iškėlimo, nebuvo atlikti. Priešingai - UAB „L.“ už laikotarpį iki 2023 m. balandžio 26 d. turėjo permoką VMI ir tik po to atsirado skolos VMI ir/ar VSDFV. Šiuo metu 2 487 908,40 EUR skola užsienio subjektui nėra išieškoma, todėl esminio faktinio pagrindo administracinės bylos iškėlimui, bent jau dėstomo pareiškime, nebėra. Administracinė atsakomybė asmeniui gali būti taikoma tik tada, kai yra nustatyta jo kaltė ir surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų daryti kategorišką ir neginčytiną išvadą, jog nusižengimas padarytas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Papildomai pažymėtina, kad suvienodintame dokumente, leidžiančiame vykdyti reikalavimą, išieškomos sumos buvo sumokėtos ir prievolės mokėti nurodytų sumą nei UAB „L.“, nei A. N. nepripažino. Nurodytos sumos buvo sumokėtos importo mokesčių (į Norvegijos Karalystę) pavidalu, kitai institucijai – Norvegijos Karalystės Muitinės tarnybai. Visi mokesčių pavedimai atlikti per komercinius bankus, per muitinės tarpininkavimo agentūras, tiesiogiai Norvegijos Karalystės institucijoms ir jiems pagrįsti yra surinkti visi dokumentai. A. N. yra žinoma, kad visos nurodytos sumos buvo sumokėtos. Jas mokėjo tiek UAB „L.“ užsakovai, tiek muitinės tarpininkai Norvegijos Karalystės institucijoms, todėl nurodytos skolos išieškojimas yra tiesioginis dvigubo apmokestinimo, pavyzdys:

11.1. UAB „L.“ pagamino prekes (modulinius namus) Lietuvos Respublikoje;

11.2. UAB „L.“ eksportuodamas prekes iš Lietuvos Respublikos nemoka PVM ar kito mokesčio (už eksportuojamas prekes) Lietuvos Respublikos teritorijoje;

11.3. Importo PVM (ar atitinkamas mokestis) yra sumokėtas įvežant prekes i Norvegijos Karalyste, sumokant Muitinės tarnybai, kuris yra identiško dydžio (sumos atitinka reikalaujamas pagal suvienodinta dokumentą), nes priešingu atveju prekių neleidžiama įvežti į šąli;

11.4. Eksportuojama (įvežama) prekė (moduliniai namai) yra surenkami Norvegijos Karalystėje;

11.5. Atliekant papildomus darbus (tiesiogiai nesusijusius su eksportuojamo daikto surinkimu ir jei tokiu yra) paslaugu pardavimo PVM (ar atitinkamas mokestis) yra mokamas kitai Norvegijos Karalystės institucijai - Mokesčiu surinkimo tarnybai;

11.6. Šiuo konkrečiu atveju Norvegijos Karalystės institucijos – Mokesčiu surinkimo tarnybos, reikalavimas yra išieškoti importo PVM dydžio priskaičiuota skola kaip prekių pardavimo PVM.

Suvienodintu dokumentu yra Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnyba reikalavo antrą kartą sumokėti PVM už tas pačias (importuotas prekes) – prekių pardavimo PVM, nors PVM korekcijų (pavyzdžiui gražintis sumokėtų importo PVM sumų) dėl tokių pat senaties terminų Norvegijos Karalystėje (kaip ir nurodytų skundo 5 p.) nebeįmanoma pateikti, koreguoti ar įskaityti. Analogiška situacija susidaro ir Lietuvos Respublikoje su PVM apskaitos korekcijomis. Taigi, akivaizdu, deklaruojant ir mokant prekių ar paslaugų PVM kartu yra leidžiamas PVM grąžinimas (atskaita), tačiau šiuo atveju UAB „L.“ tokia galimybė nėra ir nebuvo suteikta, o šiuo pareiškimu VMI dar siekia ir baudų UAB „L.“ buvusiam vadovui. Iki 2023 m. balandžio 18 d. UAB „L.“ nepertraukiamai vykdė veiklą ilgiau nei 25 metus, įmonėje įvairiais laikotarpiais dirbo nuo 50 iki 200 darbuotojų, valstybės institucijų vertinta kaip patikima įmonė su nepriekaištinga reputacija, tačiau iki galo neišnagrinėjus Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos reikalavimų A. N. toliau turi dėti pastangas bandydamas išaiškinti, kad visa situacija nėra UAB „L.“ ar juo labiau jo asmeninė kaltė.

Institucija 2023 m. gruodžio 5 d. į bylą pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pateikto pareiškimo priedai, o būtent balansų išrašai, patvirtina UAB „L.“ atliko mokėjimus, pažeidžiant kreditoriaus VMI interesus turint mokestinę nepriemoką ne tik užsienio valstybės naudai, bet ir valstybės biudžetui. Pagal mokesčio apskaitos informacinės sistemos duomenis bendrovės GPM įsiskolinimas atsirado nuo 2023 m. vasario 15 d.; bendrovei 2023 m. kovo 6 d. pateiktus GPM deklaraciją už 2023 m. vasario mėnesį, todėl akivaizdu, kad bendrovės vadovas, turint mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, tokaisi savo veiksmais pažeisdamas kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką. Taip pat 2023 m. gruodžio 12 d. Institucija rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog bendrovė atsiskaitymų su kitais kreditoriais metu permokos neturėjo. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos turimais duomenimis UAB „L.“ 2023 m. sausio 31 d. turėjo 7 008,83 Eur permoką: 10,58 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau ir – PVM) už 2022 m. lapkričio mėnesį ir 6 998,25 Eur PVM už 2022 m. gruodžio mėnesį. 2023 m. vasario 21 d. bendrovė deklaravo 26 676,00 Eur grąžintiną PVM 2023 m. sausio mėnesį (permoka susidarė 2023 m. vasario 1 d.). Bendrovės turėta 7 008,83 Eur ir 26 676 Eur permoka (iš viso 33 684, 83 Eur) buvo įskaityta: 32 700,83 Eur 2023 m. vasario 3 d. įskaityti pagal užsienio institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (mokėjimo terminas 2023 m. vasario 3 d.) ir 984 Eur 2023 m. vasario 15 d. įskaityti Aplinkos teršimo mokesčiui už 2022 m (mokėjimo terminas 2023 m. vasario 15 d.). Po 2023 m. kovo 29 d. buvo koreguotos užsienio institucijų išduotų vykdomųjų dokumentų prievolės, todėl pateikto pareiškimo prieduose (balansai) permokos suma nurodoma nesugretinta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.

CK 6.9301 straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pagrįstam asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti vien tik CK 6.9301 straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir subjektyviųjų, konkrečiai imant - kaltės nustatymu (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusižengimas padaromas tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises.

Nagrinėjamu atveju A. N. administracinėn atsakomybėn traukiamas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB „L.“ kreditoriais, o ne atsiskaitymui su VMI, nors UAB „L.“ turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui.

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad A. N. nuo 1999 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. buvo UAB „L.“ vadovas. UAB „L.“ yra VMI skolininkė. Per laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d., UAB „L.“ bankiniais pavedimais per Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė su kitais kreditoriais, išmokėdamas jiems iš viso 153 135,50 Eur, per SEB banko AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kitiems kreditoriams pervedė 42 500 Eur, nors 2023 m. liepos 31 d. duomenimis mokestinė nepriemoka buvo 2 487 908,40 Eur, 2023 m. spalio 31 d. duomenimis – 108 232,97 Eur.

VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad 2023 m. liepos 28 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 2 487 908,40 Eur, iš jos: 206 255,15 Eur PVM ir 1 437,80 Eur šio mokesčio delspinigiai (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m kovo 28 d. už 2023 m. vasario ir balandžio mėnesius); 432 Eur pelno mokestis (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. birželio 15 d. už 2022 m.); 23 265,42 Eur GPM ir 1 015,67 Eur GPM delspinigiai (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. vasario 16 d. už 2023 m. vasario ir balandžio mėnesius), 2 313 654,73 Eur pagal užsienio institucijų vykdomuosius dokumentus ir 90 438,62 Eur mokesčio delspinigiai. Mokestinės nepriemokos pagal užsienio institucijų vykdomuosius dokumentus išieškojimas yra sustabdytas pagal užsienio valstybės mokesčių administratoriaus prašymą (2023 m. liepos 11 d. Nr. G1-5900). VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka tikrinimo laikotarpio pradžiai (2023 m. vasario 1 d.) buvo 0,00 Eur, tikrinto laikotarpio pabaigai (2023 m. liepos 31 d.) - 2 487 908,40 Eur. Operatyvaus patikrinimo metu nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 7 d. bendrovė į valstybės biudžetą nieko nesumokėjo, mokestinė nepriemoka 2023 m. rugsėjo 8 d. duomenimis – 2 512 029,26 Eur. Pagal VMI turimą informaciją, bendrovė turėjo 4 atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje ir 1 atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB bankas, AB. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2023 m. vasario 1 d. buvo 1 231,80 Eur. Per laikotarpį pajamos sudarė 1 000 Eur (pavedimas iš kitos savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), išlaidos sudarė 2 236,29 Eur. Sąskaitos likutis 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo -4,49 Eur. Nuo 2023 m. balandžio 21 d. operacijos banko sąskaitoje nėra vykdomos (tik banko mokesčiai). Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2023 m. vasario 1 d. buvo 2 323,95 Eur. Per laikotarpį pajamos sudarė 0,00 Eur, išlaidos – 2 341,95 Eur. Sąskaitos likutis 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo -18,00 Eur. Nuo 2023 m. balandžio 20 d. operacijos banko sąskaitoje nėra vykdomos (tik banko mokesčiai). Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2023 m. vasario 1 d. buvo 5 497,33 Eur. Per laikotarpį pajamos sudarė 11 550 Eur (grynųjų pinigų įnešimas), išlaidos sudarė 17 055,33 Eur. Sąskaitos likutis 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo -8,00 Eur. Nuo 2023 m. balandžio 20 d. operacijos banko sąskaitoje nėra vykdomos (tik banko mokesčiai). Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2023 m. vasario 1 d. buvo 40 335,12 Eur. Per laikotarpį pajamos sudarė 635 249,10 Eur (iš veiklos), išlaidos sudarė 675 584,22 Eur. Sąskaitos likutis 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo 0,00 Eur. Nuo 2023 m. balandžio 21 d. operacijos banko sąskaitoje nėra vykdomos (tik banko mokesčiai). SEB bankas, AB atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2023 m. vasario 1 d. buvo 2 596,86 Eur. Per laikotarpį pajamos sudarė 108 923,99 Eur (iš veiklos), išlaidos sudarė 111 515,82 Eur. Sąskaitos likutis 2023 m. liepos 31 d. buvo 5,03 Eur. Nuo 2023 m. gegužės 31 d. operacijos banko sąskaitoje nėra vykdomos. Bendrovės debitorinis įsiskolinimas 2023 m. birželio 21 d. buvo 653 902 Eur, didžiausi debitoriai: (duomenys neskelbtini) – 156 245,40 Eur, (duomenys neskelbtini) – 64 656 Eur. Bendrovės kreditorinis įsiskolinimas 2023 m. birželio 21 d. buvo 2 930 947,58 Eur, didžiausi kreditoriai – VMI – 2 511 835,99 Eur, Sodra – 149 285,88 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 70 050,09 Eur. Be to, pažymoje nurodoma, jog UAB „L.“ ūkinė-komercinė veikla sustabdyta iškart po 2023 m. balandžio 14 d. Administracinių ginčų komisijos sprendimo, informavus įmonės akcininkus ir atleidus visus darbuotojus.

Iš anksčiau teismo aptartų įrodymų nustatytas faktas, kad UAB „L.“, vadovaujamas A. N., turėdamas mokestinę nepriemoką trečios eilės kreditorei – VMI, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Kita vertus, teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. N. ir jo atstovo advokato teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir pateiktus dokumentus, juos sugretinęs su kita rašytine bylos medžiaga, neturi pagrindo pripažinti, jog šiuose A. N. veiksmuose buvo visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai; kadangi šis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia, byloje liko neįrodyta, kad A. N. tyčia, suvokdamas įmonės turimą mokestinę nepriemoką, teikė pirmenybę paskesnės eilės kreditoriams prieš valstybe, šiuo atveju VMI, kaip yra kaltinamas šios institucijos pareiškime. Visuotinai žinoma, kad juridiniam asmeniui vykdant savo veiklą, atsiranda poreikis ir būtinybė įsigyti tam tikras paslaugas ar prekes ir atsiskaityti už jas, todėl kiekvienu atveju, sprendžiant administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnį klausimą, turi būti ne tik formaliai vertinamos teisės aktų nuostatos, tačiau ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, lėmusios objektyviosios administracinio nusižengimo pusės sudėties požymių nustatymą.

Teismo vertinimu, pareiškėja VMI tik formaliai vertino faktines bylos aplinkybes, t. y. kad buvo pažeista CK 6.9301 straipsnyje nustatyta reikalavimų patenkinimo, atsiskaitymų eiliškumo tvarka, preziumuodama, kad bendrovės vadovas tai padarė tyčia. Bylos nagrinėjimo metu išaiškėjo (ir papildomai pateiktais dokumentais buvo pagrįsta), kad didžioji dalis pareiškime nurodomo tiriamojo laikotarpio pabaigoje (2023-07-31) bendrovės turėto 2 487 908,40 Eur įsiskolinimo sudarė jos 2 000 000 Eur viršijanti skola Norvegijos karalystės įmonei, apie kurią kaip faktą bendrovė sužinojo tik 2023 m. vasario 14 d., kai gavo VMI pranešimą (ir suvienodintą dokumentą), pagal kurį vėliau buvo išieškoma skola Norvegijos Karalystės naudai, su šia skola nesutiko ir ėmėsi jai prieinamų priemonių ginčyti savo pareigą šią skolą sumokėti: skubiai kreipėsi į Vilniaus administracinių ginčų komisiją (skundas priimtas 2023-03-10), kuri 2023-03-04-14 priėmė sprendimą skundo netenkinti, nustatydama vieno mėnesio terminą jam apskųsti. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo vertinimu, su kuriuo, spręsdamas tyčinės A. N. kaltės padaryti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, (ne)buvimo klausimą, sutinka ir teismas, tik pasibaigus šiam terminui UAB „L.“ atlikti mokėjimai paskesnių eilių kreditoriams galėtų būti vertinami kaip tyčiniai veiksmai, atlikti bendrovės direktoriaus, suprantančio šių veiksmų neteisėtumą. Tuo tarpu VMI pareiškimas grindžiamas UAB „L.“ atsiskaitymais, atliktais laikotarpiu nuo 2023-02-27 iki 2023-04-18; nors operatyvus patikrinimas apėmė laikotarpį iki 2023-07-31, pareiškime nenurodyta jokių bendrovės mokėjimų kreditoriams, atliktų nuo 2023-04-19 iki 2023-07-31; vietoj to byloje nustatyta ir jau pačioje operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad UAB „L.“ ūkinė-komercinė veikla sustabdyta iškart po 2023 m. balandžio 14 d. Administracinių ginčų komisijos sprendimo, informavus įmonės akcininkus ir atleidus visus darbuotojus, o 2023 m. birželio mėn. 21 d. įmonės direktorius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Visos šios aplinkybės teismo vertinamos kaip neįrodančios administracinėn atsakomybėn traukiamo A. N. tyčinės kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, kaip jis aprašytas pareiškime, padarymo. Tai, kad bendrovė neginčijo skolos Norvegijos Karalystei šios valstybės teisme (kaip nurodė A. N. ir jo atstovas, dėl didžiulių tokio proceso kaštų) ir nebuvo gavę Vilniaus administracinių ginčų komisijos sprendimo sustabdyti šios skolos išieškojimo skundo nagrinėjimo proceso metu, nepaneigia A. N. ir jo atstovo versijos, kad bendrovės direktorius nesuvokė sprendimą dėl didesnės kaip 2 milijonai eurų skolos Norvegijos Karalystei esant galutinį, tikėjosi Lietuvos Respublikos pagalbos šioje sudėtingoje teisinėje situacijoje ir buvo sąžiningai įsitikinęs, kad kol vyksta procesas, nei ta didžiulė skola iš Bendrovės nebus išieškoma, nei Bendrovė neturi teisės atsiskaitinėti su kitais savo kreditoriais. Iš Pareiškimo matyti, kad bendrovė tuo metu atsiskaitinėjo tik su juridiniais asmenimis, kaip paaiškino A. N., ilgamečiais verslo partneriais ir tiekėjais, kurių reikalavimų vykdymo terminai jau buvo suėję ir tuo tikslu, kad nenutrūktų verslo grandinės ir Bendrovė galėtų toliau vykdyti savo veiklą, tuo pačiu vykdydama įsipareigojimus savo klientams ir darbuotojams. Nenustatyta jokių akivaizdžių piktnaudžiavimo neaiškia situacija požymių – lėšų išmokėjimo sau, savo šeimos nariams ar kitiems fiziniams asmenims. Be to, nustatytas ir faktas, kad VMI buvo rezervavusi dalį Bendrovės sąskaitose esančių piniginių lėšų, kurių turėjo pakakti mokesčių sumokėjimui kuriam laikotarpiui, bet pati priėmė sprendimą visas šias lėšas pervesti Norvegijos Karalystei kaip skolos dalį, apie tai bendrovės net neinformuodama ir tokiu būdu suklaidindama jos vadovą dėl esamos padėties. Tai, kad gavus neigiamą Administracinių ginčų komisijos sprendimą, net nelaukiant jo įsiteisėjimo, bendrovės veikla buvo sustabdyta, informavus įmonės akcininkus ir atleidus visus darbuotojus, bei per protingai trumpą laikotarpį kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo taip pat vertinama kaip paneigiantys A. N. kaltę inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymu veiksmai.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo iškelti A. N. administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, todėl jo atžvilgiu pradėta administracinė teisena nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalį A. N. nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė